Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-20 · Civilinė byla Nr. 2S-794-640/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-20
Bylos Nr.
2S-794-640/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04246-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Skolininkas
Ž. R.
Pareiškėjas
Ž. R.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-794-640/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04246-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 129.1.; 129.2.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės Ž. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. R. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui V. M., Danske Bank A/S Lietuvos filialui, E. R. dėl antstolio veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Ž. R. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų prašydama panaikinti antstolio 2012-11-19 patvarkymą dėl turto realizavimo, 2012-12-27 varžytines, jų rezultatą (buto pardavimą išieškotojui). Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 27 d. antstolis V. M. varžytinėse pardavė jai priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), išieškotojui už 271.500 Lt. Tuo tarpu ji su ieškiniu dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo kreipėsi į teismą dar 2012 m. spalio mėn. ir ieškinyje prašė teismo sustabdyti antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/05932 (kurioje buto (duomenys neskelbtini), varžytynės buvo numatytos 2012-10-24). Apylinkės teismas 2012-10-26 nutartimi atsisakė priimti ieškinį (ir atitinkamai sustabdyti antstolio veiksmus). Ji pateikė atskirąjį skundą dėl nurodytos teismo nutarties Vilniaus apygardos teismui, kuriame taip pat prašė sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. 2012-12-21 nutartimi Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-26 nutartį, šią nutartį ji gavo 2012-12-27, t.y. tą dieną, kai vyko varžytinės. 2012-12-27 ji kreipėsi į antstolį, tačiau pastarasis varžytinių nestabdė, nes teismo nutartyje nebuvo pasisakyta dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Apylinkės teismas 2013-01-18 priėmė nutartį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Mano, kad sustabdyti vykdymo veiksmus turėjo Vilniaus apygardos teismas, ir varžytinės nebūtų įvykusios. Nurodė, kad, ta aplinkybė, jog ji kreipėsi į teismą 2012 m. spalio mėn. dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, sudarė pagrindą sustabdyti visus vykdymo veiksmus. Pažymi, jog butą nupirko pats kreditorius. Prašė panaikinti antstolio 2012-11-19 patvarkymą dėl turto realizavimo, 2012-12-27 varžytines ir jų rezultatą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-07 nutartimi pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino antstolio V. M. 2012-11-19 patvarkymą dėl turto realizavimo Nr. 0240/11/05932.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-13 nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-10229-845/2013 pagal pareiškėjos Ž. R. skundą suinteresuotiems asmenims Danske Bank A/S, E. R., antstoliui V. M. dėl antstolio veiksmų (b.l. 36-38).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-09 nutartimi (b.l. 59-61) priėmė naują nutartį ir pareiškėjos Ž. R. skundą dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais atmetė. Nurodė, kad pareiškėja Ž. R. apie antstolio 2012-11-19 patvarkymą dėl turto pardavimo žinojo jau 2012-11-27 (b. l. 12), nes 2012-11-27 prašyme Vilniaus apygardos teismo pirmininkui pati nurodo, kad paskelbtos 2 turto (buto) pardavimas iš varžytinių. Skundas dėl šio antstolio patvarkymo pateiktas antstolio V. M. kontorai 2013-01-23 (b. l. 2), t.y. akivaizdžiai praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą dvidešimties dienų terminą. Kadangi skundas dėl antstolio 2012-11-19 patvarkymo Nr. 0240/11/05932 „Dėl turto realizavimo“ pateiktas praleidus įstatymų nustatytą terminą, skundas šioje dalyje negali būti patenkintas. Nurodė, kad antstolio V. M. 2012-11-19 patvarkymo „Dėl turto realizavimo“ priėmimo metu, o taip pat 2012-12-27 vykdant turto pardavimą iš antrųjų varžytinių, jokių galiojančių draudimų atlikti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/05932 nebuvo, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti antstolio veiksmus, priimant 2012-11-19 patvarkymą bei 2012-12-27 vykdant turto pardavimą iš antrųjų varžytinių neteisėtais. Teismas taip pat nurodė, kad kredito sutartis, dėl kurios sąlygų pakeitimo pareiškėja kreipėsi į teismą, yra nutraukta dar 2010 metais, o 2011 metais išduotas vykdomasis dokumentas, kuris pateiktas priverstiniam vykdymui.

Šalies argumentai

Skolininkė Ž. R. atskiruoju skundu (b.l. 65-69) prašo panaikinti 2014-01-09 dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo 2013-02-07 nutartį. Nurodo, kad teismas, pažeisdamas LR CPK 370 str. nuostatas, nepranešė pareiškėjai Ž. R. apie tai, kad yra pateiktas prašymas atnaujinti procesą, neinformavo apie posėdžio vietą, datą. Sužinojus, kad teismas atnaujino procesą, pareiškėja iki teismo posėdžio dienos pateikė teismui atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą. Taip pat nurodo, kad antstolio veiksmų neteisėtumas, nustatytas teismo 2013-02-07 nutartyje. Nurodo, kad teismas 2014-01-09 nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio 2012-11-19 patvarkymo Nr. 0240/11/05932 „Dėl turto realizavimo“ pateiktas praleidus įstatymų nustatytą terminą. Tačiau, kad (kaip nustatė teismas 2013-02-07 nutartyje) pareiškėja buvo aktyvi, teikė antstoliui duomenis apie teismui pateiktą ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, stabdyti antstolio veiksmus; teikė teismui prašymus greičiau paskirti teisėją, kad jis greičiau išnagrinėtų jos prašymą dėl antstolio veiksmų sustabdymo. Taip pat nurodo, kad šiai dienai Banko nupirkto 2012-12-21 varžytinėse vienintelio pareiškėjos gyvenamojo būsto kaina galėtų būti žymiai didesnė. Būtinas naujas buto kainos vertinimas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Danske bank A/S atsiliepimu (b.l. 73-76) į atskirąjį skundą prašo skolininkės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti 2014-01-09 nutartį. Nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad pareiškėja apie antstolio 2012-11-27 patvarkymą dėl turto pardavimo žinojo jau 2012-11-27, tačiau skundą dėl šio patvarkymo pateikė tik 2013-01-23, t. y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą, dėl ko jis negalėjo būti tenkinamas. Taip pat teismas vertino ir tą aplinkybę, kad antstolio 2012-11-27 patvarkymo dėl turto pardavimo priėmimo momentu, o taip pat ir vykdant turto pardavimą iš antrųjų varžytinių (2012-12-27), jokių galiojančių draudimų atlikti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/05932 nebuvo, kadangi nutartis dėl vykdymo veiksmų sustabdymo minėtoje vykdomojoje byloje buvo priimta 2013-01-18. Be to, ši 2013-01-18 nutartis buvo panaikinta kaip neteisėta 2013-09-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-909-553/2013. Kadangi pareiškėja klausimo dėl turto realizavimo varžytinėse pradinės kainos nekėlė, teismas pagrįstai dėl šių aplinkybių skundžiamoje nutartyje nepasisakė

Suinteresuotas asmuo E. R. ir antstolis V. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Apeliantė šiuo skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atsisakė tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų atsisakant panaikinti antstolio 2012-11-19 patvarkymą dėl turto realizavimo, 2012-12-27 varžytines, jų rezultatą.

Apeliantė atskirajame skunde kelia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-13 nutarties, kuria buvo atnaujintas procesas, pagrįstumo klausimą. Kadangi šiuo atskiruoju skundu yra skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-09 nutartis, kuria nebuvo sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų susijusių su proceso atnaujinimu.

Apeliantė savo skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kurias buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas 2013-02-07 nutartyje, kurioje antstolio veiksmai buvo pripažinti kaip neteisėti. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolis dėjo pastangas parduoti turtą už visiškai nepalankią pardavimo kainą, kad vykdymo procese antstolis veikė išimtinai išieškotojo interesais. Tačiau pirmosios instancijos teismas, panaikintoje 2013-02-07 nutartyje prie išvados, kad antstolis dėjo pastangas parduoti turtą už visiškai nepalankią pardavimo kainą, priėjo tik konstatavęs, kad antstoliui buvo žinomos aplinkybės, jog pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl delspinigių sumažinimo. Nepaisant to, antstolis 2012-10-24 vykdė pirmąsias varžytines, tačiau 2012-10-24 patvarkymu paskelbė jas neįvykusiomis. Teismas taip pat nurodė, kad antrosiose varžytinėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro tik 60 proc. turto kainos (CPK 722 str. 1 d.). Tačiau aplinkybė, jog apeliantė tuo metu reiškė ieškinį teisme dėl delspinigių sumažinimo nuo 0,8 proc. iki 0,2 niekaip neįtakoja antstolio veiksmų teisėtumo įstatymų nustatyta tvarka organizuojant varžytines ir realizuojant turtą. Ieškinio patenkinimo atveju, po turto realizavimo ir visos skolos išieškojimo, bankui nesudarytų sunkumų sugrąžinti Ž. R. net ir 10 000 eurų sumą. Tokios išvados taip pat priėjo ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-909-553/2013 spręsdamas ginčą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškovės Ž. R. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo. Šia nutartimi Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5906-728/2013, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/05932.

Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas peržengė ribas, nustatytas proceso atnaujinimo pagrindu, t.y. panaikino teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dėl antstolio veiksmų sustabdymo. Tačiau skundžiama nutartimi, pirmosios instancijos teismas jokios nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nenaikino, todėl šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantė taip pat nurodo, kad šiai dienai turto vertė gali būti žymiai didesnė. Tačiau nepateikia teismui jokių duomenų apie tai, kad jos minimo turto vertė ženkliai padidėjo, nors tokią pareigą turi (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė. Turtas turi būti perkainojamas pagal CPK 681 straipsnio taisykles. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė prieš varžytines antstoliui pateikė duomenis apie, apeliantės teigimu, padidėjusią ginčo turto vertę, kad antstolis gavęs tokius duomenis atsisakė juos vertinti. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad turto vertė buvo nustatyta vadovaujantis antstolio užsakyta ekspertize. O aplinkybė, kad turtas ieškovui buvo parduotas per antrąsias varžytines, kurių metu turto pardavimo kaina mažinama 40% (CPK 722 str. 1 d.) nesudaro pagrindo teigti, kad antstolis atliko neteisėtus veiksmus.

Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė