Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-13 · Civilinė byla Nr. 2S-909-553/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-12-21Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-09-13Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-01-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-13
Bylos Nr.
2S-909-553/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-15115-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Ieškovas
Ž. R.
Atsakovas
Danske Bank A
Trečiasis asmuo
E. R.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-909-553/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15115-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 110.4; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-18 nutarties, priimtos išsprendus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą civilinėje byloje Nr. 2-5906-728/2013 pagal ieškovės Ž. R. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo E. R., išvadą duodanti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti kredito sutarties sąlygą, t. y. pakeisti netesybų dydį iš 0,08 proc. per dieną į 0,02 proc. per dieną. Taip pat ieškovė nurodė prašymą sustabdyti antstolio veiksmus vykdymo byloje Nr. 0240/11/05932, kurioje buto adresu (duomenys neskelbtini) varžytinės numatytos 2012-10-24. Ieškovė nurodė, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bei turto realizavimo per varžytines, sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas, kadangi gali būti realizuotas šios bylos ginčo objektas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-18 nutartimi nutarė ieškovės prašymą tenkinti ir sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio V. M. vykdomoje byloje Nr. 0240/11/05932, tuo pačiu stabdant turto realizavimo veiksmus per varžytines. Teismas, atsižvelgęs į ieškinyje dėstomas aplinkybes bei kilusio ginčo esmę, sprendė, jog yra būtinumas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/05932 iki kol bus išspręstas šio ieškinio pagrįstumo klausimas, kadangi pasitvirtinus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-18 nutartį. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. netesybų sumažinimo nuo 0,08 proc. iki 0,02 proc., todėl toks ieškinio reikalavimas visiškai neįtakoja išieškojimo proceso, todėl nebuvo būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tiek patenkinus ieškinį, tiek jį atmetus, ieškovės ir trečiojo asmens skola egzistuoja (ieškovė to neginčija), todėl priverstinis vykdymo veiksmų tęsimas visiškai neįtakoja ir neapsunkina galimai teigiamo sprendimo ieškovės atžvilgiu įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad trečiojo asmens ir ieškovės skola atsakovui pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį sudaro 104 711 Eur (362 446,66 Lt), iš jų 85 287,42 Eur negrąžinto kredito, 6 290,01 Eur palūkanų ir 13 133,57 Eur delspinigių. Sustabdytoje vykdomojoje byloje įkeistas atsakovui turtas realizuotas iš varžytinių už 271 500 Lt, kurių nepakanka skolai padengti. Skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo bei ekonomiškumo principus, yra neadekvačios bei beprasmės, kadangi jos niekaip neužtikrina galimo teismo sprendimo įvykdymo. Priešingai skundžiama nutartimi yra pažeidžiamos atsakovo teisės šiandien susigrąžinti dalį ieškovei ir trečiajam asmeniui suteikto kredito, kuris šioje byloje nėra ginčo dalykas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškinio dalyko ir priėmė netinkamą sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

Ieškovė Ž. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad priimdamas sprendimą, ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas neturi nagrinėti bylos iš esmės. Teismas teisingai nustatė, kad ginčas vyksta dėl kredito sutarties nustatant ieškovės atsakomybės apimtis atsakovui. Kokio dydžio skola bus galiausiai nustatyta, teismui nežinoma. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas ir paskesnis turto realizavimas per varžytines atimtų iš šalių galimybę sudaryti taikos sutartį, susitarti dėl kredito sutarties atnaujinimo, dėl skolos sumos sumokėjimo dalimis. Atskirojo skundo padavimo dieną turto realizavimas buvo pripažintas neteisėtu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-07 nutartis). Atsakovas neįrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia jo interesus, priešingai, turtas buvo parduotas iš varžytinių už 271 000 Lt, kai turtas buvo įvertintas 426 000 Lt.

Išvadą duodanti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba raštu informavo, kad palaiko 2013-02-20 raštu pateiktoje išvadoje išdėstytą poziciją.

Trečiasis asmuo E. R. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu pakeisti kredito sutarties sąlygą, t. y. sumažinti netesybų dydį, o ieškinio reikalavimo užtikrinimui pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir sustabdyti antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/05932, be kita ko, buto pardavimą iš varžytinių. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovas pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas yra pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.

Kaip minėta, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškinio reikalavimu pakeisti kredito sutarties sąlygą, t. y. sumažinti netesybų dydį nuo 0,08 proc. per dieną iki 0,02 proc. per dieną, o šio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/05932, be kita ko, buto pardavimą iš varžytinių. Toks ieškovės prašymas buvo motyvuotas aplinkybe, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų, bus realizuotas butas, įkeistas atsakovui užtikrinant kredito sutartį, dėl kurios ir yra pareikštas šis ieškinys. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsisakymas sustabdyti antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/05932 neapsunkins ir nepadarys neįmanomu galimai ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė ginčija tik atsakovo teisę į 0,08 proc. per dieną netesybas (delspinigius) pagal kredito sutarties Nr. BP1126070138 specialiosios dalies 4 dalį, kurios sudarytų 13 133,57 Eur sumą (b. l. 36), tačiau ji neginčija pagrindinės savo skolos, t. y. 85 287,42 Eur negrąžinto kredito ir 6 290,01 Eur nesumokėtų palūkanų, kurią įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-27 nutartimi nutarta išieškoti apelianto naudai priverstinai parduodant iš varžytinių įkeistą ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausantį butą. Taigi ginčo dėl didžiosios dalies (t. y. 87,5 proc.) skolos nėra, todėl turto, kurio įkeitimu ieškovė ir trečiasis asmuo užtikrino iš apelianto paimto kredito grąžinimą, realizavimo sustabdymas pažeidžia proporcingumo principą ir apelianto tiesėtą interesą susigrąžinti didžiąją dalį skolos, kadangi tokiais veiksmais ieškovės interesams suteikiamas nepagrįstas prioritetas. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad šiuo atveju nėra grėsmės tinkamam galimai ieškovei palankiam teismo sprendimo įvykdymui, kadangi netesybų dydžio sumažinimas nuo 0,08 iki 0,02 proc. per dieną reikš tik ieškovės prievolės grąžinti apeliantui skolą apimties sumažėjimą, o tuo atveju, jei toks sprendimas bus priimtas po turto realizavimo ir visos skolos (t. y. 85 287,42 Eur negrąžinto kredito ir 6 290,01 Eur nesumokėtų palūkanų ir 13 133,57 Eur delspinigių) išieškojimo, tai apeliantui, t. y. bankui, nesudarys didelių sunkumų sugrąžinti ieškovei net ir 10 000 Eur sumą.

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ginčo dalyko ir ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės atsisakant tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

Atsakovo Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-18 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės Ž. R. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Teisėja Aldona Tilindienė