Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-12-21 · Civilinė byla Nr. 2S-2224-258/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-12-21Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-01-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-21
Bylos Nr.
2S-2224-258/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-15115-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Ieškovas
Ž. R.
Atsakovas
Danske Bank A
Trečiasis asmuo
E. R.
Civilinė byla Nr. 2S-2224-258/12Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15115-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 106.8.4.; 122.2.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Ž. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. R. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per šio banko Lietuvos filialą, dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo E. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Ž. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama sumažinti kredito sutartyje nustatytą 0,08 proc. delspinigių dydį iki 0,02 proc. per dieną.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės Ž. R. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per šio banko Lietuvos filialą, dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. vasario 17 d. nutartimi jau nutarta išieškoti skolą, palūkanas bei delspinigius, kuriuos šiuo ieškiniu prašoma sumažinti. Šią nutartį ieškovė skundė atskiruoju skundu, prašydama sumažinti palūkanas, tačiau delspinigių dydžio sumažinti neprašė. Palūkanos Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi buvo sumažintos iki 5 proc., o likusi hipotekos teisėjos nutarties dalis palikta nepakeista. Taigi išieškotinų delspinigių dydžio klausimas yra jau išspręstas ir dėl to ieškinys nagrinėjimui negali būti priimtas.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė Ž. R. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį, priimti naują nutartį - ieškovės ieškinį priimti, bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui; sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, vykd. byloje Nr. 0240/11/05932. Nurodė, kad hipotekos teisėjos nagrinėtoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas tik 11 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo kreditoriaus pareiškimo gavimo teisme dienos iki skolos visiško išieškojimo klausimas. Tuo metu šiame ieškinyje keliamas naujas, savarankiškas reikalavimas dėl kredito sutartyje nustatyto delspinigių dydžio, kurį Vartotojų apsaugos tarnyba yra pripažinusi kaip neproporcingai didelę civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad sustabdyti išieškojimą vykdymo procese ieškovė prašė ir atskiru prašymu, jis jau išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi, be to, išieškojimo sustabdymas nėra atskirojo skundo dalykas, nes šis klausimas nebuvo nagrinėjamas skundžiamoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartyje, apeliacinės instancijos teismas jo nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama sumažinti kredito sutartyje nustatytą netesybų dydį nuo 0,08 proc. iki 0,02 proc. Bylos duomenys patvirtina, kad E. R. ir AB Sampo bankas 2007-03-02 kredito sutartyje susitarė dėl 0,08 proc. dydžio delspinigių (b.l. 23-25). Ieškovė Ž. R. laidavo už E. R. įsipareigojimų bankui vykdymą (b.l.26-28). Kadangi prievolės bankui nebuvo tinkamai vykdomos, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi nutarta išieškoti iš įkeisto turto 85 287,42 Eur negrąžinto kredito, 6 290,01 Eur nesumokėtų palūkanų, 13 133,57 Eur delspinigių,133,00 Lt žyminio mokesčio, 11 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos sumos, t.y. 362 446,66 Lt, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. 2011-05-26, iki visiško skolos išieškojimo dienos; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą (b.l. 30-31). Ieškovei apskundus šią nutartį, prašant sumažinti palūkanas, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi priteistas sutartines palūkanas sumažino iki 5 proc. dydžio nuo visos negrąžintos sumos, o kitą nutarties dalį paliko nepakeistą (b.l.32-33).

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant iš hipotekos teisinių santykių kylančias bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius su hipotekos procedūra susijusius veiksmus (kontroliuoja, ar jam pateikti paprastai tam tikros standartinės formos dokumentai užpildyti tinkamai, ar laikytasi teisės aktų nuostatų ir pan.) ir nesprendžia kilusių hipotekos šalių ginčų. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl hipotekos teisėjo nutarties, priimtos ypatingosios (ne ginčo) teisenos tvarka, prejudicinės reikšmės bendrosios ieškinio (ginčo) teisenos tvarka nagrinėtinam ginčui išspręsti, taip pat yra išaiškinęs, kad bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos vadovaujantis CPK XXXVI skyriaus normomis, pagal kurias hipotekos teisėjas nenagrinėja kreditoriaus ir skolininko ginčų dėl skolos dydžio ir kitais klausimais (CPK 542 straipsnio 1 dalis, 564 straipsnio 1 dalis). Tokie ginčai sprendžiami ieškinio teisenos tvarka. Šia teisena išnagrinėjus bylą, ištyrus šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, teismo priimtame sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės gali būti laikomos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2006). Be to, pažymėdamas, kad hipotekos teisėjas įstatymo neįpareigojamas aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų, kasacinis teismas yra nurodęs, jog tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą priverstinai vykdyti hipoteka apsaugotą skolinį įsipareigojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).

Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja. Ginčas dėl skolos, užtikrintos hipoteka, apimties, šios bylos atveju –delspinigių dydžio, nagrinėtinas CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pasisakyta dėl teismo pareigos vertinti sutartis vartojimo aspektu, tačiau neužkirstas kelias skolininkui atskirai ieškinio teisenos tvarka kreiptis į teismą dėl delspinigių dydžio sumažinimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį vertino kaip įsiteisėjusį teismo sprendimą, priimtą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas šią nutartį naikina, konstatuodamas, kad ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl delspinigių sumažinimo, o teismas tokį ieškinį priimti ir nagrinėti, jei nėra kitų šio ieškinio trūkumų.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimą nagrinėja apylinkės teismas, kaip pirmos instancijos teismas, (CPK 115 str.), ieškovės Ž. R. ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti.

Perduoti ieškovės Ž. R. ieškinio atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per šio banko Lietuvos filialą, dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo E. R., priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Rita Kisielienė