- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-714-368/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00840-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius (pran.), Regina Agota Gutauskienė
- Atsakovas
- D. G., V. G., Kretingos rajono savivaldybės administracijai
- Ieškovas
- V. R.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. G. ir V. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovams D. G., V. G., Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Kretingos vandenys“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, D. K., A. G. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. R. kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę D. G. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti vandentiekio įvadus, nutiestus iki ieškovui priklausančių inžinerinių tinklų ir atjungti nuotekų šalinimo įvadą, įvestą į D. K. tinklą. Nurodė, kad yra inžinierinių tinklų – vandentiekio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir buitinių nuotekų vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Pažymėjo, kad pagal suvestinį planą vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus vandens nuotekas planuojama prijungti prie jo tinklų. Teigė, kad nėra leidęs atsakovei prisijunti prie jam priklausančių inžinierinių tinklų. Tvirtino, kad, nors, ieškovės nuotekų tinklai yra prijungti prie D. K. priklausančių nuotekų tinklų, atsakovė neturi teisės naudotis jam priklausančiais tinklais per D. K. tinklus, ir tai pažeidžia jo interesus. Pabrėžė, kad statybos leidimas išduotas pažeidžiant LR statybos įstatymo 20 straipsnio 4 dalies ir STR 1.05.07:2002 reikalavimus, nes projektuojant inžinerinius tinklus, savivaldybei turėjo būti pateikta sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės dėl prisijungimo prie ieškovui priklausančių tinklų. Ieškovo manymu, jis nėra praleidęs termino skųsti statybos leidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovę D. G. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti vandentiekio įvadus, nutiestus iki ieškovui priklausančių inžinerinių tinklų ir atjungti nuotekų šalinimo įvadą, pajungtą į D. K. tinklą, kuriuo nuotekos patenka į ieškovui priklausančius inžinerinius tinklus. Nustatė atsakovei penkių mėnesių terminą pertvarkyti statinio – vandentiekio, buitinių ir lietaus vandens nuotekų – tinklų pajungimo inžinerinių tinklų techninį projektą ir gauti naują leidimą statyti, atitinkantį statybą reglamentuojančius norminius aktus. Įpareigojo atsakovę, neįvykdžius šių reikalavimų teismo nustatytu terminu, per du mėnesius išardyti statinį. Priteisė ieškovui iš atsakovų po 83,34 Lt žyminio mokesčio ir po 666,67 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas kaip projekto ir LR Statybos įstatymo reikalavimų pažeidimą, įvertino atsakovės D. G. gyvenamojo namo nuotekų šalinimo tinklų prisijungimą prie D. K. tinklų. Nurodė, kad atsakovai D. G. ir V. G., pirkdami žemės sklypą, neįgijo pardavėjo teisių ir pareigų, kadangi žemės sklypas buvo padalytas į du atskirus žemės sklypus ir buvo suformuotas atskiras nekilnojamojo turto objektas. Pažymėjo, kad įsigaliojus LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui, savivaldybė turėjo išpirkti iš ieškovo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą arba su ieškovu sudaryti įstatyme numatytas sutartis. Sprendė, kad ieškovas nepraleido senaties termino skųsti statybos leidimą. Teismo vertinimu, atsakovė pagal STR 1.05.07:2002 15 punkto reikalavimus privalėjo pateikė savivaldybei sutartį, sudarytą tarp inžinierinių tinklų savininko (ieškovo) ir statytojo (atsakovės).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdami Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą apeliantai (atsakovai) D. G. ir V. G. prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, ex officio pripažinti teisę neatlygintinai prisijungti prie vandentiekio, buitinių ir lietaus vandens nuotekų tinklų pagal L. T. 2007 m. paruoštą techninį projektą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovui jau yra kompensuotos į tinklų įrengimą įdėtos lėšos, kadangi iš ieškovo sklypus įsigiję asmenys apmokėjo už prisijungimą prie inžinierinių tinklų. Pažymima, kad teismas pažeidė materialines teises normas, kadangi tinklų infrastruktūra skirta bendrai naudoti, ir prisijungimas prie vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų galimas ir be tinklų savininko sutikimo. Teigiama, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliantai nesutinka su teismo išvadomis dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu. Pabrėžiama, kad teismas turėjo pareigą užtikrinti apeliantų, kaip vartotojų, interesų ginimą.
Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija prisidėjo prie apeliacinio skundo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas V. R. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovo ir gretimų sklypo savininkų santykiai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymima, kad ieškovas yra fizinis asmuo, kuris neteikia energijos tiekimo paslaugų, todėl ginčui netaikomos LR CK normos, reglamentuojančios viešųjų sutarčių ir energijos pirkimo-pardavimo sudarymą. Tvirtinama, kad apeliantų nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Teigiama, kad apeliantai, pasirinkę jungtis prie esamų inžinierinių tinklų, turėjo sudaryti sutartį dėl ieškovui priklausančių tinklų naudojimo. Ieškovo manymu, ginčas nėra susijęs su vartotojų teisių apsauga.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantų (atsakovų) D. G. ir V. G. apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų skundo teiginiais, kad teismas pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, kadangi ieškovui kompensuotos lėšos, įdėtos į tinklų įrengimą, ir pažymi, kad sklypų savininkų neįtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis klausimas buvo išspręstas 2010-09-01 parengiamojo teismo posėdžio metu (1 tomas, 58–60 b. l.), todėl tai nėra nagrinėjamos bylos skundo dalykas. Be to, iš VĮ Registrų centro 2007-02-14 išduoto pažymėjimo matyti, kad inžineriniai tinklai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui V. R. (1 tomas, 6 b. l.).
Pagal LR Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalį nuosavybė yra neliečiama, o 2 dalį – nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas šias konstitucines nuostatas Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės neliečiamumą detaliau reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, vien apeliantų skunde išreikšta nuomonė dėl ieškovo nesąžiningumo ir jo ieškinio nepagrįstumo, nesuteikia teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantų skundo teiginius, kad ieškovui priklausantys inžinieriniai tinklai naudojami viešosioms paslaugoms tiekti, todėl prisijungimas prie jų galimas ir be tinklų savininko sutikimo. Šį skundo argumentą apeliantai grindžia LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintomis Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių nuostatomis bei Klaipėdos apskrities viršininko 2006-10-12 įsakymu Nr. 13.6-528 nustatytais servitutais.
Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju prieš tai minėtų teisės aktų nuostatos netaikytinos, kadangi vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas UAB „Kretingos vandenys“ nėra ieškovui priklausančių inžinerinių tinklų savininkas ar valdytojas, ginčo dėl prisijungimo prie UAB „Kretingos vandenys“ priklausančių tinklų nėra. Be to, atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija 2010-12-15–2010-12-29 teismo posėdžio metu nurodė, kad 2003-11-19 vandens ir nuotekų tinklų tiesimo, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir UAB „Kretingos vandenys“, neprieštarauja LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatoms (1 tomas, 135 b. l.).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-01-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-89/2011 yra konstatavęs, jog remiantis CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ta aplinkybė, kad inžineriniai tinklai neperduoti savivaldybės nuosavybėn, užkerta kelią pareiškėjui leisti prie jų prisijungti be tinklų savininkų sutikimo. O 2011-03-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-295/2011 teismas nurodė, kad atsakovas neturi jokių juridinių priemonių, išskyrus derybas (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus), kuriomis vadovaudamasis galėtų įpareigoti inžinerinių tinklų ir / ar susisiekimo komunikacijų savininkus ar naudotojus leisti prisijungti prie jiems nuosavybės teise priklausančių tinklų ar komunikacijų.
Esant šioms aplinkybėms, teismas atmeta apeliantų skundo teiginius dėl statybos leidimo pripažinimo neteisėtu pagrindo nebuvimo.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantų skundo teiginius, kad teismas turėjo pareigą užtikrinti apeliantų, kaip vartotojų, interesų gynimą, kadangi, bylos duomenimis, apeliantai nėra sudarę su UAB „Kretingos vandenys“ paslaugų teikimo sutarties (1 tomas, 10, 48 b. l.), o ieškovas – fizinis asmuo – neteikia vandens tiekimo, buitinių ir lietaus vandens nuotekų šalinimo paslaugų. Be to, pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamų veiksmų politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu.
Pažymėtina, kad pats apeliantas V. G. 2010-12-15–2010-12-29 teismo posėdžio metu nurodė, kad inžineriniai nuotekų tinklai nutiesti į trečiojo asmens D. K. tinklą (1 tomas, 134 b. l.), tai konstatuota ir UAB „Kretingos vandenys“ 2010-06-23 patikrinimo aktu Nr. 4-39 (1 tomas, 48, 49 b. l.), o atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija pažymėjo, jog toks kanalizacijos tinklo pajungimas laikomas nukrypimu nuo projekto ir turi būti pertvarkytas pagal projektą (1 tomas, 135 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad toks buitinių nuotekų inžinerinių tinklų prijungimas yra neteisėtas ir pažeidžia ieškovo interesus. Pažymėtina, kad netgi tuo atveju, jeigu prisijungimas prie buitinių nuotekų inžinerinių tinklų būtų atliktas pagal techninį projektą, šios aplinkybės negalima būtų vertinti kaip eliminuojančios įtaką ieškovo teisėms ir pareigoms, kadangi intensyvesnis buitinių nuotekų inžinerinių tinklų, kurie priklauso ieškovui, naudojimas lemia didesnę jų amortizaciją, ir prisijungimas prie ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančių inžinerinių tinklų (1 tomas, 6 b. l.) turėtų būti planuojamas ir vykdomas turint jo sutikimą (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3867/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad apeliantai skunde nurodo įvairias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartis, nepagrįsdami galėjimą naudotis jose pateiktais išaiškinimais, nesuponuoja išvados, jog teismas turėtų besąlygiškai vadovautis pateiktų nutarčių išaiškinimais, kadangi apeliantų nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys neturi precedentinės reikšmės nagrinėjamai bylai dėl skirtingų faktinių aplinkybių.
Teismas plačiau nevertina apeliantų atstovo teismui pateikto LR Aplinkos ministerijos 2011-07-05 rašto dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimo užtikrinimo ir gyventojų prijungimo, kadangi jame aplinkos viceministras aptaria trišalės sutarties sudarymą, geriamojo vandens teikimo įmonės atsakomybę, prisijungimo prie vandens ir nuotekų tinklų kainos apskaičiavimą ir kitas aplinkybes, kurios šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Netenkinus apeliacinio skundo, tenkintinas ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatomis iš atsakovų D. G., V. G., Kretingos rajono savivaldybės administracijos ieškovui V. R. priteistina po 333,33 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 tomas, 37 b. l.).
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės administracijos (į. k. 188715222) po 333,33 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.