- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- e2-994-241/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00561-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė (pirm.)
- Kreditorius
- "Hidrona"
- Atsakovas
- "ŠIAULIŲ BANKAS"
- Suinteresuotas asmuo
- "Grimeda", BUAB „Kretingalės mėsa“, "Agrovet"
- Ieškovas
- "Kretingalės mėsa"
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Hidrona“ nustatytas terminas atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. eB2-554-730/2020 pagal pareiškėjos akcinės bendrovės Šiaulių banko prašymą atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kretingalės mėsa“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Grimeda“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Hidrona“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtino kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių banko 3 298 252 Eur finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje bei 2 784 219 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Agrovet“ bankroto byloje, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
2. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. kovo 26 d. gautas trečiojo asmens UAB „Hidrona“ atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties, kuris 2020 m. kovo 27 d. teisėjos rezoliucija buvo priimtas, nustatytas terminas atsiliepimams pateikti.
3. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. balandžio 8 d. gautas atsakovės BUAB „Agrovet“ prašymas įpareigoti UAB „Hidrona“ sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, jo nesumokėjus – atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė trečiajam asmeniui (apeliantei) UAB „Hidrona“ terminą pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytą atskirojo skundo trūkumą – sumokėti 50 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
5. Teismas nurodė, kad už pateiktą atskirąjį skundą bankroto byloje turėjo būti sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 2 dalis). Trečiajam asmeniui UAB „Hidrona“ ginčijant kreditorės AB Šiaulių bankas finansinį reikalavimą BUAB „Agrovet“ ir BUAB „Kretingalės mėsa“ bankroto bylose ir atskirajame skunde nepateikus įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą, teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti – sumokėti 50 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą, kadangi atskirasis skundas pateiktas ne elektroninių ryšių priemonėmis, ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Trečiasis asmuo UAB „Hidrona“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir apeliantės pateiktą atskirąjį skundą priimti. Skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir neteisingai aiškino CPK nuostatas dėl žyminio mokesčio mokėjimo. Kiekviena CPK nuostata turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis CPK ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktai nustato atleidimo nuo žyminio mokesčio bankroto bylose pagrindus, todėl pagal CPK 338 straipsnį šios normos taikytinos ir atskiriesiems skundams.
6.2. Apeliantė atskirajame skunde reiškia reikalavimą dėl sujungtoje byloje Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi nepagrįsta apimtimi patvirtinto patikslinto AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo, kurio patvirtinimas turi įtakos visų kreditorių teisėms ir interesams, ir nereiškia savarankiško reikalavimo dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo, taip pat nereiškia reikalavimo dėl nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti teisėtumo. Tenkinus apeliantės skundą ir panaikinus nepagrįstai patvirtintą AB Šiaulių banko reikalavimų dalį, teisiniai padariniai kils ne tik pavienei kreditorei UAB „Hidrona“, bet ir visiems kreditoriams, kurių reikalavimai buvo patvirtinti BUAB „Agrovet“ ir BUAB „Kretingalės mėsa“ bankroto bylose. Nesudarius sąlygų kreditorei įgyvendinti ĮBĮ užtikrinamų teisių ir pateikti prieštaravimų dėl nepagrįsta apimtimi patvirtintos AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo dalies, būtų pažeidžiami ne tik apeliantės, bankrutuojančių įmonių, tačiau ir visų jų kreditorių teisėti interesai.
6.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl koronaviruso plitimo nutarus nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbti karantino rėžimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, apeliantė neteko ženklios dalies savo pajamų ir buvo apribotos jos veiklos galimybės. Todėl teismui įpareigojus sumokėti žyminį mokestį apeliantė netektų konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl įstatymų saugomo viešojo intereso bankroto byloje ir kitų kreditorių teisių pažeidimo gynimo. UAB „Hidrona“ patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) oficialiai skelbiamą subjektų, labiausiai nukentėjusių nuo viruso pandemijos, sąrašą, kuriems be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės.
6.4. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1686/2011 pateiktą išaiškinimą, esant ginčui dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo laikoma, kad atskirąjį skundą pareiškęs kreditorius atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio nuostatas. Pareikšdama atskirąjį skundą kreditorė siekia apginti ne tik savo, bet ir kitų kreditorių interesus ir negali atsidurti prastesnėse padėtyje nei savo interesus ginantis kreditorius.
6.5. Reikšminga aplinkybė, kad gavęs UAB „Hidrona“ atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo pasinaikinęs savo nutartį dėl AB Šiaulių banko reikalavimo tvirtinimo. Tačiau abejonės dėl reiškiamos reikalavimo sumos pagrįstumo ir prieštaringų skaičiavimų liko nepašalintos. Esant pagrįstoms abejonėms dėl kreditorės reikalavimo dydžio pagrįstumo; tinkamai neišnagrinėjus kreditorės finansinio reikalavimo pirmosios instancijos teisme, apeliantei ne tik tenka tam skirti papildomus laiko ir finansinius resursus, tačiau jai uždedama nepagrįsta našta apmokėti žyminį mokestį.
Atsiliepimas
7. Kreditorė AB Šiaulių bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo vadovaujantis CPK 95 straipsniu UAB „Hidrona“ veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu teise. Atsiliepime nurodo:
7.1. Atskirasis skundas tik patvirtina ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus dėl piktnaudžiavimo teise. UAB „Hidrona“ veiksmai akivaizdžiai neteisėti ir nukreipti ne į pažeistos teisės gynimą, o į siekį vilkinti BUAB „Kretingalės mėsa“ ir BUAB „Agrovet“ bankroto bylas, nes analogiškai ginčijamos nutartys ir kitose bankroto bylose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-794-407/2020).
7.2. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio atidėjimas yra galimas tik esant šalies prašymui. Tokio prašymo apeliantė neformulavo teikdama atskirąjį skundą dėl kreditorės finansinio reikalavimo, atitinkamas prašymas formuluojamas tik teikiant skundą dėl teismo nutarties įpareigojančios pašalinti skundo trūkumus, t. y. tokiu būdu sąmoningai užsitikrinama, kad skundo dėl kreditorės finansinio reikalavimo priėmimo klausimas užsitęstų, taip užvilkinat trumpą terminą, per kurį skundas dėl kreditoriaus reikalavimo ginčijimo turi būti išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme.
8. Atsakovė BUAB „Agrovet“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo:
Šalies argumentai
8.1. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK 80 straipsnio 2 dalies pakeitimai, pagal kuriuos už atskiruosius skundus bankroto bylose mokamas žyminis mokestis. Už 2020 m. kovo 23 d. pateiktą atskirąjį skundą bankroto bylose (dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties, kuria patvirtintas AB Šiaulių banko finansinis reikalavimas BUAB ,,Kretingalės mėsa“ ir BUAB ,,Agrovet“ bankroto bylose) apeliantė žyminio mokesčio nesumokėjo, nors turi tokią pareigą.
8.2. Apeliantės argumentai dėl žyminio mokesčio nemokėjimo nepagrįsti ir deklaratyvūs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų
10. Apeliantė UAB „Hidrona“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – išrašą iš VMI svetainės.
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą ir jo taikymo išaiškinimą, taip pat į nagrinėjamoje byloje egzistuojantį viešąjį interesą, sprendžia, kad apeliantės pateiktas įrodymas gali būti reikšmingas sprendžiant apeliantės prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, jo pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, byloje dalyvaujantys asmenys su šiuo įrodymu yra susipažinę, kadangi jis pateiktas su atskiruoju skundu, todėl apeliantės naują įrodymą priima. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat kitų informacinių sistemų ir registrų, taigi esant poreikiui gali naudoti ir viešai prieinamus VMI sistemos duomenis.
Dėl žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimo
13. Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo UAB „Hidrona“ padavė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria teismas patvirtino kreditorės AB Šiaulių banko 3 298 252 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje bei 2 784 219 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Agrovet“ bankroto byloje. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė apeliantei UAB „Hidrona“ terminą atskirojo skundo trūkumui pašalinti – sumokėti už atskirąjį skundą žyminį mokestį. Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi, nes, jos manymu, teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir neteisingai aiškino CPK nuostatas dėl žyminio mokesčio mokėjimo, apribojo konstitucinę teisę kreiptis į teismą.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.
15. CPK 306 straipsnio, reglamentuojančio apeliacinio skundo turinį, 4 dalyje nurodyta, kad kartu su apeliaciniu skundu (atskiruoju skundu, CPK 338 straipsnis) turi būti pateikti duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis.
16. Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi CPK 80 straipsnio 2 dalies redakcija numatė bendrą taisyklę, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, už kuriuos nustatytas 50 Eur dydžio mokėtinas žyminis mokestis. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK 80 straipsnio 2 dalies pakeitimas (2019 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34, 80, 83, 87, 137, 163, 166, 175¹, 366, 632 ir 746 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2223), kuris nustato, kad už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Taigi nuo 2020 m. sausio 1 d. įstatymų leidėjas prie CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrosios taisyklės išimčių priskyrė ir atskiruosius skundus bankroto bei restruktūrizavimo bylose.
17. Taip pat pažymėtina, kad CPK 83 straipsnyje (redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) reglamentuojama atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tvarka. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte (teismo pastaba – 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte) nurodytus atvejus. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.
18. Atskirieji skundai nepatenka į šios nutarties 17 punkte aptariamoje normoje nurodytų procesinių dokumentų sąrašą, kadangi pagal bendrąją normą (lot. lex generalis) atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Šios išimtys yra lex specialis (specialioji normą) CPK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios normos, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, atžvilgiu. CPK numatyti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai yra bendrųjų apmokestinimo žyminiu mokesčiu taisyklių išimtys, todėl jie negali būti aiškinami plačiai, kad nebūtų paneigti įstatymų leidėjo žyminio mokesčio nustatymu siekiami tikslai, tarp jų – asmenų lygiateisiškumo užtikrinimas, nepagrįsto instancinio bylinėjimosi mažinimas. Be to, CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punkte įstatymų leidėjas įtvirtino vieną iš žyminio mokesčio grąžinimo pagrindų – įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą bankroto ar restruktūrizavimo bylose, taip užtikrindamas, kad pagrįstą atskirąjį skundą pateikęs asmuo nepatirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminiu mokesčiu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-794-407/2020, 2020 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-874-585/2020, 2020 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-902-881/2020).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžiama teismų pareiga laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką bei Konstitucinio Teismo jurisprudenciją). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016 24 punktas).
20. Apeliantės atskirajame skunde nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1686/2011 šiuo atveju negali būti taikoma kaip precedentas, kadangi šia nutartimi išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. Apeliantės nurodomoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas analizavo įmonės kreditoriaus, reiškiančio netiesioginį ieškinį už bankrutuojančią įmonę bei bankrutuojančios įmonės vardu atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą. Nagrinėjamu atveju apeliantė yra pateikusi ne netiesioginį ieškinį bankroto byloje, o atskirąjį skundą, kuris apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Be to, minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta dar iki Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34, 80, 83, 87, 137, 163, 166, 175¹, 366, 632 ir 746 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, kai CPK nebuvo įtvirtinta išimtis, reglamentuojanti bankroto ir restruktūrizavimo bylose teikiamų atskirųjų skundų apmokestinimą žyminiu mokesčiu.
21. Apeliantė UAB „Hidrona“ nepateikė duomenų apie žyminio mokesčio už atskirąjį skundą bankroto byloje sumokėjimą, todėl skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė apeliantei terminą pateikto atskirojo skundo trūkumui pašalinti (sumokėti žyminį mokestį).
Dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo
22. Apeliantė atskirajame skunde prašo netenkinus jos skundo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
23. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
24. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017). Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).
25. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje nutarus paskelbti karantino režimą visoje valstybėje nuo 2020 m. kovo 16 d. iki balandžio 27 d., ji neteko ženklios dalies savo pajamų ir buvo smarkiai apribotos jos veiklos galimybės, kad UAB „Hidrona“ patenka į VMI oficialiai skelbiamą subjektų, labiausiai nukentėjusių nuo viruso pandemijos, sąrašą, kuriems be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės. Kitų duomenų, reikšmingų sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, apeliantė neteikė.
26. Iš viešai prieinamų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad VMI tinklapyje yra paskelbtas juridinių asmenų, kurie nuo 2020 m. kovo 16 d. iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir du mėnesius po jos, atsiras mokėtinų mokesčių, bus automatiškai, be prašymo, atleidžiami nuo delspinigių, taip pat nevykdomas jų mokesčių išieškojimas, sąrašas. Į minėtą sąrašą yra įtraukta ir apeliantė UAB „Hidrona“. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas tenkinti apeliantės prašymą ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo byloje pagal apeliantės atskirąjį skundą, paduotą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties, priėmimo. Tokios pat pozicijos yra laikomasi analogiškose bylose teismo formuojamoje praktikoje (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-794-407/2020, 2020 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-902-881/2020).
Dėl piktnaudžiavimo teise
27. Kreditorė AB Šiaulių bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo vadovaujantis CPK 95 straipsniu apeliantės UAB „Hidrona“ veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu teise. Prašymas argumentuojamas tuo, kad atskirasis skundas tik patvirtina ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus dėl piktnaudžiavimo teise. UAB „Hidrona“ veiksmai akivaizdžiai neteisėti ir nukreipti ne į pažeistos teisės gynimą, o į siekį vilkinti BUAB „Kretingalės mėsa“ ir BUAB „Agrovet“ bankroto bylas, nes analogiškai yra ginčijamos nutartys ir kitose bankroto bylose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-794-407/2020).
28. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
29. Įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą laikytini tik tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą spaudimą kitai prievolės šaliai ir pan., t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Teismų praktikoje pabrėžta, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės naudojimasis jai suteiktomis teisėmis civiliniame procese (tiek teikiant atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria patikslintas kreditorės AB Šiaulių banko finansinis reikalavimas, tiek atskirąjį skundą dėl nutarties pašalinti atskirojo skundo trūkumus), nesudaro pagrindo spręsti, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Kreditorės nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta po nagrinėjamo atskirojo skundo pateikimo teismui. Apeliacinio teismo vertinimu, nėra pagrindo akivaizdžiam UAB „Hidrona“ piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė apeliantei terminą sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį už bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Tenkinus apeliantės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, už atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimas atidedamas iki apeliacinės instancijos teismo nutarties byloje pagal šį atskirąjį skundą priėmimo (CPK 84 straipsnis). Bylos paruošimas apeliaciniam procesui yra pirmosios instancijos teismo pareiga (CPK 317, 318 straipsniai, 335 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), todėl byla grąžinama Klaipėdos apygardos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 84 straipsniu, 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atidėti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Hidrona“ 50 Eur dydžio žyminio mokesčio už bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo nutarties byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties priėmimo.
Grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui parengti ją apeliaciniam procesui.