- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-19
- Bylos Nr.
- 2-360-934/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08776-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- J. K., M. V., A. K.
- Advokatai
- Artūras Sebeika
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei, dalyvaujant ieškovui P. K., jo atstovei advokatei Indrei Panavaitei, atsakovams J. K., M. V., A. K., jo atstovui advokatui Artūrui Sebeikai, Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atstovei Albinai Karpovič, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovams J. K.. M. V., A. K. ir NŽT dėl žemės naudojimo tvarkos nustatymo ir turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, su vėlesniais patikslinimais, prašydamas nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas (duomenys neskelbtini) m, naudojimosi tvarką: P. K., remiantis UAB „Efektivus“ parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektu, paskirti naudotis (duomenys neskelbtini) kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“; A. J. K., M. V. bei Lietuvos Respublikai paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, kuri sudaro (duomenys neskelbtini) kv. m. bei atidalinti ieškovo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais tokiu būdu: priteisti ieškovui natūra pastatą-garažą, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad atsakovei M. V. priklauso 333/1600 dalys ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad atsakovui A. K. priklauso 333/1600 dalys ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad atsakovui J. K. priklauso 934/1600 dalių ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini); Priteisti atsakovams J. K.. M. V., A. K. dalį kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): šulinį ir lauko tualetą; tvorą priskirti bendram naudojimui. Nuo kitų reikalavimų ieškovas atsisakė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-13 ir 2016-01-07 nutartimis nutraukta civilinė byla atsisakytų reikalavimų apimtyje (T. 1, b. l. 2-6, 117-121, 148-153, 169-170, 46-47). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
1. Ieškovą ir atsakovus sieja giminystė ryšiai – broliai ir seserys. Po savo tėvų mirties mes paveldėjome nekilnojamąjį turtą ir tapo paveldėto turto bendrasavininkiais. Bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklauso šis nekilnojamasis turtas:
1.1. Ieškovui ir atsakovams J. K., M. V., A. K., NŽT, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dydžio žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas sudaro (duomenys neskelbtini) ha, t. y. (duomenys neskelbtini). I. P. K., priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise – 1575/3000 dalys, t.y. 1575 kv.m., minėto sklypo, likusi dalis, kuri sudaro 1425 kv. m., priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemes ūkio ministerijos Vilniaus skyrius, J. K., M. V.: Lietuvos Respublikai priklauso 225/3000 dalys, J. K. – 975/3000, M. V. – 225/3000 dalys.
1.2. Ieškovui ir atsakovams J. K., M. V., A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Minėtą nekilnojamąjį turtą įsigijo paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Taip pat ieškovas ir minėti atsakovai esame kitų namų valdos kiemo statinių – tvoros, šulinio, lauko tualeto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai;
1.3. Namų valdoje (duomenys neskelbtini), yra ūkiniai pastatai, plane pažymėti indeksais: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso ieškovui ir visiems atsakovams J. K., M. V., A. K..
2. Iš nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko 2013-02-21 išrašo matyti, jog atsakovai nuosavybės teisių į ūkinius pastatus Nekilnojamojo turto registre neįregistravo. Tačiau, iš Vilniaus miesto 26-jo notarų biuro 2013-09-17 rašto Nr. S-114 seka, jog po mūsu su atsakovais motinos V. K. mirties (mirė 20002-11-05) privalomąją palikimo dalį paveldėjo įpėdiniai J. K., M. V., A. K. – po 1/16 minėtų ūkinių pastatų. Po A. K. mirties (mirė 1992-02-12) įpėdinis J. K. pagal įstatymą paveldėjo 3/8 aukščiau paminėtų ūkio pastatų. Po V. K. ir po A. K. mirties, paminėto turto dalis, kurią paveldėjo J. K. yra 7/16. Pagal Vilniaus miesto 26-jo notarų biuro išduotą 2013-02-13 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ir nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko 2013-02-21 išrašą aš paveldėjau ir ieškovui priklauso 3/8 minėtų pastatų. Taip pat brolis H. K. pagal 2015-02-13 notaro patvirtintą sutartį padovanojo man 1/16 minėtų ūkinių pastatų.
3. Nurodė, jog 2013-06-10 registruotu laišku siuntė atsakovams J. K., M. V., A. K. pasiūlymą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal pridedamą prie ieškinio planą bei atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkinius pastatus, tačiau atsakovai į pasiūlymus nereagavo, jokio atsakymo į pasiūlymą negavo.
4. Nežiūrint į ieškovo daugkartinius bandymus susitarti su atsakovais dėl gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos, susitarti nepavyko. Ginčas dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo buvo išspręstas Vilniaus miesto 2 apylinkės tesimo 2006 m. vasario 20 d. sprendimu. Santykiai šalių yra įtempi, negeranoriški, dažnai peraugantis į konfliktines situacijas. Su broliu H. K. santykiai geri, 2005-05-30 dovanojimo sutartimi jis padovanojo ieškovui 3/40 dalis paveldėto gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei savo dalį kiemo statinių.
5. Priimant palikimą, Nekilnojamojo turto registre ir kadastre nebuvo įregistruoti aukščiau nurodyti ūkiniai pastatai, todėl iškilo būtinybė juos įregistruoti. Tačiau atsakovai A. K., J. K., M. V. nežiūrint į tai, kad ūkiniai pastatai priklauso visiems bendrasavininkams į mano 2012-10-30 prašymą įteisinti ūkinius pastatus taip pat nereagavo ir nesiėmė jokių veiksmų, o atsakovė M. V. savo 2012-03-12 atsakymu perkėlė ieškovui pareiga įteisinti ir įregistruoti pastatus, todėl ieškovas vienas rūpinosi ūkinių pastatu įteisinimu.
6. Atsižvelgiant į kasacinio teismo nurodytus kriterijus, ieškovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka būtų racionali bei naudinga tiek man, tiek atsakovams. Pažymėjo, jog ieškovo siūloma naudojimosi tvarka sąlygotų taikesnius santykius tarp šalių, sumažintų konfliktinių situacijų atsiradimo galimybę bei tuo pačiu teigiamai paveiktų ir atsakovu interesus.
7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006-02-20 sprendimu nustatė gyvenamojo namo naudojimosi tvarką.
8. Remiantis UAB „Effektivus“ parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektu, paskirti man naudotis 1575 v.m. sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „A“, į kurį įeina kelias, kuriam nustatytas servitutas ir plane pažymėtas indeksu „D“. Sklypo dalis, kuri sudaro 1425 kv.m., plane pažymėta indeksu „B“ paliktina naudotis bendrai J. K., M. V., bei Lietuvos Respublikai. Netikslinga nurodyti kokiomis konkrečiomis sklypo dalimis turi naudotis kiekvienas atsakovas, nes atsakovai nereiškia jokio pageidavimo nustatyti nei žemės sklypo naudojamosi tvarkos, nei jiems priklausančių statinių, todėl iš jų elgesio ieškovas sprendžia, jog juos tenkina bendras žemės sklypo ir statinių naudojimas.
9. Tam, kad išvengti konfliktų ateityje bei nustatyti racionalesnę bei patogesnę žemės sklypo bei su atsakovais priklausančių ūkinių pastatų naudojimosi tvarką, ūkinius pastatus, kurie yra „B“ žemės sklypo padalijimo plano dalyje, t. y. ūkinis pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), 2410 Eur vertės, ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1860 Eur vertės, ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2912 Eur vertės, atidalintini atsakovams J. K.. M. V., A. K., t. y. atsakovams pripažintina nuosavybės teisė į man priklausančias 7/16 minėtų ūkinių pastatų dalis, o garažas, plane pažymėtas indeksu 61 1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 793 Eur vertės, kuris yra žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano dalyje, pažymėtoje indeksu „A“, atidalintinas ieškovui.
10. Būtina atidalinti ieškovo dalį iš kitų statinių bei ūkinių pastatų, ieškovo valdomų bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais J. K., M. V., A. K.. Dalį kiemo statinių – šulinį bei lauko tualeta, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), atidalintini atsakovams J. K., M. V., A. K., tvora paliekant bendram naudojimui. Toks autonominis turto naudojimasis atitinka siekį ateityje išvengti galimų konfliktų. Be to, minėto žemės sklypo su statiniais kadastrų matavimo bylos plane indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pažymėti ūkiniai pastatai, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Šie ūkiniai pastatai nei de fakto nei de jure negali būti laikomi statiniais, atitinkančiais esminius statinio reikalavimus, nes jie yra visiškai nusidėvėję ir faktiškai jų neišliko. Tuo atveju, jeigu atsakovai pageidaus juos atkurti, ieškovas atsisako nuo bet kokių daiktinių teisių į minėtus ūkinius pastatus.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
11. Atsižvelgiant į tai, kad J. K. gyvybiškai reikalingi ūkio pastatai, garažu jis nesinaudoja, o kiti atsakovai ūkiniais pastatais iš vis nesinaudoja, atsakovų teisės atidalijus ūkinius pastatus nebus pažeistos. Tokiu būdu, atsakovams atiteks visi ūkiniai pastatai, kurie yra išdėstyti jiems atiteksiančioje naudotis žemės sklypo dalyje, o man atiteks garažas, kuris yra mano sklypo dalyje.
12. Ieškovo pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos pasiūlymas atitiko teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus, mažiausiai pažeidė šalių teises ir interesus (CK 4.75, 4.8l straipsniai). Ieškovo siūloma naudojimosi tvarka optimaliau, kiek tai įmanoma susiklosčiusioje situacijoje, užtikrina visų bendraturčių interesus, nes pagal parengtą planą visi sklypai yra viename plote, jie neskaidomi į atskiras dalis, o yra vientisi ir kompaktiški, todėl tokių žemės sklypų suformavimas užtikrina efektyvesnį ir visapusiškesnį jų panaudojimą. Atsakovams užtikrintas priėjimas prie savo sklypo, galimybė naudotis ten esančiais teisėtai pastatytais statiniais, nustačius žemės naudojimo tvarką pagal mano projektą tarp manęs ir kitų bendraturčių nebus bendrų plotų, tai sudaro galimybę užkirsti kelią galimiems ginčams ir konfliktams ateityje. Tuo atveju, jeigu sklypai būtų išskaidyti, jais būtų nepatogu naudotis ir tai vėl taptų naujais nesantaikos tarp bendraturčių židiniais.
13. Nustačius ieškovo siūlomą naudojimosi sklypu tvarką, namo ir ūkio pastatu bendraturčiai išvengtų tolimesnių ginčų, bus galimybė remontuoti namą. Taip pat pagal mano projektą servitutinis kelias atsiras mano naudojamojoje žemės sklypo dalyje, ši aplinkybė suteiks atsakovams pranašumą.
14. Nurodė, jog faktiškai gyvenamajame name gyvena ir žemės sklypu naudojasi tik atsakovas J. K., kiti atsakovai nesinaudoja nei gyvenamuoju namu, nei žemės sklypu. A. J. K. naudojasi žemės sklypo dalimi, kuri yra žemės sklypo plane pažymėta indeksu B. Šioje dalyje jis sodina daržą, todėl jis ir yra suinteresuotas jį turėti. Nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal mano pasiūlymą, jis turės galimybe ji sodinti ir ateityje. Ieškovui atitenkančioje naudotis žemės sklypo dalyje yra pasodintas sodas, tačiau šis sodas yra labai senas, jį pasodino dar šalių senelis, šiam sodui yra beveik 100 metų, obelys yra senos ir ligotos, pusiau išdžiūvusios, todėl jos neturi vertės. Ieškovui atiteksiančioje sklypo dalyje auga 30 obelų ir 2 kriaušės, atsakovams atiteksiančioje dalyje – 7 obelys ir viena kriaušė. Susidarė tokia situacija, kad daug metų tik ieškovas prižiūri sodą, esantį žemės sklypo dalyje plane pažymėtoje indeksu „A“ ir kuris pagal siūlomą projektą turėtų atitekti ieškovui. Ieškovas nupjauna žolę, ją sutvarko, nugrėbią lapus, surenka supuvusius obuolius. Taip pat šioje sklypo dalyje, ieškovas įrengė ir įvažiavimą prie mano nuosavybės. Taigi atsižvelgiant į situacijos specifiką, į tai, jog bendras sklypas nėra racionaliai užstatytas bei užsodintas nuo seno augančiomis obelimis, slyvomis, vyšniomis, o atsakovas J. K. šiuo metu dalį sklypo naudoja daržui bei naudojasi ūkio pastatais, ieškovo įsitikinimu, jo pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas užtikrins visų bendraturčių interesus, yra racionalus ir pasitarnaus geresniam nuosavybės valdymui bei užkirs kelią konfliktams ir ginčams kilti tarp bendraturčių ateityje.
A. J. K. ir M. V. atsiliepime, su vėlesniais patikslinimais, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, prašė nustatyti kitokią žemės sklypo naudojimosi tvarką, atitinkamai priskiriant statinius (T. 1, b. l. 67-72, 180-184). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
1. Pažymėjo, kad iš esmės nesutinka su P. K. mūsų tėvų sklypo padalijimo projektu, kuris dėl to ir buvo jau atmestas teismo, nes mums numatyta dalis realiai yra žymiai menkesnės vertės, nei mums priklauso. Darome prielaidą, kad jei ieškovas įregistravo buvusių ūkinių pastatų griuvėsius, tai jam yra vertybė – atsakovu manymu, tai yra nuostolinga našta, mažinanti, o ne didinanti teritorijos vertę ir reikalaujanti finansinių investicijų, kad galima būtų tinkamai sutvarkyti žemės sklypą aplink juos. Gavome iš ieškovo pasiūlymą dėl taikos sutarties sąlygų bei pateikėme savo pasiūlymą bei argumentus. Pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad sode, priklausančiame bendrosios dalinės nuosavybės teise, auga 30 obelų ir 2 kriaušės, iš kurių atsakovams paliktų tik 7 obelis, nors sodyboje pastoviai gyvena J. K., kuris naudojasi ir sodu.
2. Atsakovų įsitikinimu, jų siūlomas padalijimo projektas, leistų išvengti nereikalingo ūkinių pastatų griuvėsių vertinimo: ar čia yra turtas, ar našta, jais reikia proporcingai pasidalinti, taip pat, kaip ir žymiai vertingesne, atsakovų nuomone, laisva sodo teritorija, kurią P. K. savo siūlomame plane nori prisiskirti tik sau. Jei ieškovo įregistruoti griuvėsiai jam taip rūpi, galėtume atiduoti jam beveik visus „pastatus“, išskyrus patalpas, kuriomis realiai naudojasi ten gyvenantis J. K..
3. Planuojant sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą, pirmiausia reikėtų nepamiršti, kad sklypas, kuris liks atidalinus P. K. turto dalį, toliau priklausys 3 bendraturčiams, kurie ateityje galės tęsti savo nuosavybės atidalijimą, taigi likusi jiems teritorija negali komplikuoti tolimesnių veiksmų ir tapti naujų konfliktinių situacijų priežastimi. Kad to išvengtume, ar bent sumažintume galimo ateityje konflikto tikimybę, tikslinga iš karto nustatyti servitutą pagrindinei šio sklypo komunikacinei arterijai. Dabartiniame plane servitutas keliui yra numatytas palei pietrytinę sklypo ribą, taigi pagal ieškovo siūlomą planą, kelią reikėtų tiesti jam priklausančioje žemės sklypo dalyje. Siūlome visgi nustatyti bendrą kelią ten, kur jis jau nuo seno egzistuoja (vidiniame kieme, pažymėta plane raide S) bei visiems užtikrina priėjimą prie ūkinių pastatų. Servituto plotą siūlome sudaryti išskaičiuojant proporcingą dalį iš kiekvieno bendraturčio.
4. Už dalijamo sklypo šiaurinės ribos yra J. K. priklausantis žemės ūkio sklypas, o už jo yra tokio pat dydžio P. K. sklypas, kuris nėra betarpiškai sujungtas su priklausiančia jam ginčytino bendro turto dalimi. Siekiant išspręsti ginčą sąžiningai, taikiai ir geranoriškai J. K. net sutinka pratęsti minėtą vidinį bendro naudojimo kelią-servitutą per jam priklausantį sklypą iki P. K. sklypo ribos. Kartu tikimės P. K. geranoriškumo sprendžiant J. K. naudojamos kanalizacijos bei nuotekų sistemos klausimą. Pagrindinis kanalizacijos šulinis (plane pažymėtas (duomenys neskelbtini)) trumpiausiu būdu jungiasi su keliu palei P. K. priklausančią namo dalį – prašytume nustatyti toje vietoje servitutą mašinos nuotekoms išvežti privažiavimui (plane pažymėtas (duomenys neskelbtini)). Kadangi šiuo metu pagrindiniu keliu yra tiesiamos miesto vandentiekio bei kanalizacijos magistralės, ateityje šio servituto būtinumas gali išnykti, jei servituto vietoje pavyks po žeme sujungti J. K. šulinį su centrine kanalizacijos magistrale.
5. Atsižvelgiant į tai, kad J. K. yra vienintelis pastoviai gyvenantis minėtame sklype bendrasavininkas, pensinio amžiaus vienišas, pagyvenęs žmogus, turintis sveikatos problemų (invalidumas), o jo gyvenamoji aplinka (sena, dar tėvų sukurta namų valda) bei jos naudojimosi tvarka po pasidalijimo galimai pasikeis ir žymiai sumažins jo kasdienio gyvenimo komfortą, nustatant naudojimosi tvarką turi būti atsižvelgta į visų bendraturčių interesus ir proporcingumą. Tokiu būdu, vertinant procentinį santykį, vienoda nuosavybės teisės santykio proporcija turi būti taikoma ir užstatytam plotui ir sodui ir kelio plotui, nustatant naudojimosi tvarka, nes šių žemės sklypo plotų ir vertė ir paskirtis yra skirtingos.
6. Atsakovas savo atidalijimo projektą gali siūlyti ne tik reikšdamas priešieškinį, bet ir pasinaudodamas kita ginimosi nuo ieškinio priemone – teikdamas atsiliepimą į ieškinį. Todėl atsiliepimu pateikiamas J. K. ir M. V. siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimosi tvarkos nustatymo variantas. Atsakovų įsitikinimu, ju siūlomas variantas išlaiko šalių interesų pusiausvyrą, atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką bei LR CK 1.5 str. nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Prašė tenkinti ieškinį dalyje, t. y. atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pastatus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/16 šių pastatų dalį, priklausančią atsakovui A. K., priskirti asmeninėn ieškovo P. K. nuosavybėn, o atsakovo A. K. naudai priteisti 181,94 Eur kompensaciją; Atidalinti pastatus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 3/40 šių pastatų dalį, priklausančią atsakovui A. K., priteisti ieškovo P. K. naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmesti (T. 1, b. l. 176-178). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
1. Atsakovas A. K. sutinka, kad nekilnojamieji daiktai, priklausantys jam su ieškovu ir kitais atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise, be neproporcingos žalos statinio paskirčiai sunkiai atidalijami natūra. Atsakovas sutinka atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutinka su ieškovo pasiūlytu atsidalijimo būdu. Kaip matyti iš byloje esančio Lentvario pašto išmokų mokėjimo kvito, atsakovas A. K. gauna 292,66 Eur senatvės pensiją. Tai visos jo mėnesio pajamos, iš kurių turi prasimaitinti, pirkti vaistus, drabužius, mokėti pragyvenimo išlaidas ir t. t. Tuo tarpu ieškovo prašoma priteisti kompensacijos suma sudaro 292,35 Eur, t. y. vieno mėnesio pensinę išmoką. Atsakovui tokia suma yra labai didelė, jis nepajėgus jos sumokėti nesukeldamas sau finansinių sunkumų, todėl nesutinka, kad atidalijimas būtų ieškinyje išvardintus nekilnojamuosius daiktus priteisiant atsakovui A. K., o ieškovo naudai priteisiant kompensaciją. Atsakovas nori atkreipti dėmesį, kad jam nuosavybės teise priklauso tik po 1/16 ūkinių pastatų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškovas valdo 7/16 kiekvieno išvardinto pastato dalis. Nuosekliai, turėdamas didesnę pastatų dalį, ieškovas proporcingai turi prisidėti prie jų išlaikymo ir priežiūros. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 str.). Ieškovas visiškai teisingai nurodo, kad dėl turto valdymo ir naudojimo kildavo konfliktai. Turėdamas tik 1/16 turto dalį, atsakovas A. K. negalėjo esmingai įtakoti nei jo valdymo, nei naudojimosi, ir, nenorėdamas konfliktuoti su ieškovu, turtu apskritai nesinaudojo jau daugelį metų - jį visą pilnai buvo užvaldęs ir naudojosi ieškovas, nors pareigos tinkamai prižiūrėti turtą nevykdė. Ieškinyje ieškovas pripažįsta, kad atsakovas A. K. niekada nesinaudojo ūkiniais pastatais, kas rodo jokio atsakovo intereso nebuvimą jais naudotis ir ateityje, todėl neprotinga ir neracionalu reikalauti, kad bendraturtis, turintis tik 1/16 turto dalį, neturintis jokio intereso turtu naudotis, niekada tuo turtu nesinaudojęs, išpirktų kito bendraturčio dalį, kuri yra septynis kartus didesnė. Racionalesnis, protingesnis ir sąžiningesnis, lengviau realizuojamas yra atvirkštinis variantas. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas mano, kad daug racionaliau, teisingiau ir sąžiningiau atidalijamus nekilnojamuosius daiktus palikti to asmens, kuriam priklauso didesnė daikto dalis ir kuris jais visą laiką naudojosi, nuosavybėje, t. y. atidalinti tokiu būdu, kad 1/16 ūkinių pastatų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) atitektu ieškovo nuosavybėn, o atsakovui A. K. būtų išmokėta kompensacija už priklausiusių statinių dalį. Minėtų statinių bendra vidutinė rinkos vertė yra 5822 Eur, atsakovui priklausančios 1/16 dalies vertė – 363,88 Eur. Kadangi ieškovas parodė geranoriškumą ir prašomą kompensacijos sumą mažina pusiau, atsakovas taip pat sutinka sumažinti prašomą kompensaicjos sumą iki 181,94 Eur.
2. Nekilnojamieji daiktai, statiniai, žemės sklypo kadastrinių matavimų plane pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovas A. K. šiais statiniais taip pat niekada nesinaudojo. Statiniai neregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl neaiški kiekvienai iš šalių priklausanti statinio dalis. Įvertinus tai, kad išvardinti statiniai yra gyvenamojo namo priklausiniai – antraeiliai daiktai, – juos ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 str.). Atsakovui A. K. paveldėjimo teise priklauso 3/40 gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vertintinas kaip pagrindinis daiktas, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pastarajam taip pat priklauso 3/40 pastatų, pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalys. Įvertinant atsakovui priklausančios dalies menkumą, šie pastatai atidalintini A. K. priklausančią 3/40 dalį priskiriant asmeninėn ieškovo P. K. nuosavybėn. Už šią dalį kompensacijos atsakovas neprašo.
3. Vilniaus miesto 2-ame apylinkės teisme jau buvo išnagrinėta analogiška byla su analogišku ieškovo reikalavimu (civilinės bylos Nr. 2-504-433/2011). Teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovas mano, kad ieškovo pasiūlytas naudojimosi tvarkos nustatymo variantas negali būti patvirtintas.
Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą, prašė ieškinio reikalavimus NŽT atžvilgiu atmesti, o dėl reikalavimų, susijusių su pastatų atsidalinimu, spręsti teismo nuožiūra (T. 1, b. l. 130-135, 189-191). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
1. Žemės įstatyme, išreiškia viešąjį interesą, kad žemė būtų tinkamai naudojama. Žemės santykiai reglamentuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Šiais principais turi būti vadovaujamasi taikant Žemės įstatymo ir kitų įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų normas, reglamentuojančias žemės santykius, taip pat nustatant kriterijus spręsti konkretų ginčą dėl sklypo dalių paskyrimo bendraturčiams naudoti. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti užtikrintas žemėtvarkos racionalumas, žemės naudojimas pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį bendraturčių ir netgi gretimų sklypų savininkų, naudotojų ar gyventojų teises bei įstatymais saugomi interesai.
2. Susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo – tai sandoris dėl žemės teisinių santykių. Atkreiptinas dėmesys, kad sandoriams susijusiems su žemės santykiais taikomi specialūs reikalavimai, užtikrinantys šių santykių teisėtumą. Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas.
3. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėti bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojama dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą.
4. Patikslintu ieškiniu pateiktas planas neatitinka formalių reikalavimų, keliamų žemės sklypo planui, tai yra lentelėje „Naudojamas plotas“ prie kiekvieno iš savininkų atskirai naudojamų žemės sklypo dalių turėtų būti nurodytas kiekvieno jų bendra naudojamo žemės sklypo ploto dydis, taip pat pažymėtina, kad turėtų būti aiškiai nurodyta, kuri sklypo dalis nepriskirtina Lietuvos Respublikai. Planas yra ydingas ir dėl to, kad ieškovas nori naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, visiems kitiems bendrasavininkams palikti naudotis „B“ indeksu pažymėtą dalį. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, visų žemės sklype esančių statinių bendrasavininkis yra ieškovas P. K.. Pagal pateikiamą naudojimosi tvarkos planą, P. K. neturės priėjimo prie dalies nuosavybės teise priklausančių pastatų.
5. Žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams.
6. Ieškovas nuosavybės teise valdo dalį pastatų, tol nusistatinėjant naudojimosi tvarką, plane turi būti nustatyta kiekvienam statinio bendrasavininkiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis. Toks žemės sklypo naudojimosi planas būtų tinkamas nebent tuo atveju, jeigu ieškovas neturėtų nuosavybės teisių į pastatus, esančius žemės sklypo dalyje, plane pažymėtame indeksu „B“. Nors ieškovas teigia, kad nepretenduoja į šiuos statinius bei prašo pripažinti atsisakymą nuo daiktinių teisių į ūkinius pastatus, tačiau nepateikia teismui jokių įrodymų, kad sudarė kokius nors perleidimo sandorius šių pastatų atžvilgiu.
Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog į bylą nebuvo pateiktas naujesnis žemės sklypo naudojimosi planas, kuris iš esmės nesiskiria nuo byloje esančio plano, jame tik konkrečiai nurodytos šalims tenkančios žemės sklypo dalys (T. 2, b. l. 68-69). Šulinys patenka į „B“ plano dalį, todėl nebūtų trukdoma J. K. juo naudotis. NŽT nurodė, jog problemos dėl servitutinio kelio naudojimo nėra. Kelio servituto vieta jau nustatyta kitais aktais ir kadastriniame žemėlapyje jau pažymėta, padaryta tik aritmetinė klaida dėl ploto, tačiau šioje byloje ginčo dėl to nėra. Papildomai ieškovas paaiškino, kad faktiškai naudojasi tiek statiniu, tiek žemės sklypo dalimi, tiek namo dalimi, plane pažymėta „A“, o „B“ dalimi, jame esančiais statiniais faktiškai naudojasi tik J. K.. Plane „B“ pažymėti statiniai koordinatėmis: 24,25,26,27; 34,35,36; 28,29,30, neįregistruoti turto registre. Plane nurodytam kelio servitutui neprieštarauja ir ateityje nesudarys kliūčių, kad būtų nutiestas kelias ir J. K. galėtų patekti į kitą J. K. žemės sklypą. Šulinys patenka į J. K. teritorija, pažymėta plane „B“ (T. 2, b. l. 39-40, 73-74).
Teismo posėdžio metu A. K. atstovas teismo posėdžio papildomai paaiškino, jog dėl atsidalinimo neturi jokių pretenzijų, tačiau nesutinka su atsidalinimo būdu. Vienintelis asmuo, kuris naudojasi statiniais yra J. K.. Atsakovui A. K. tenka apie 1,5 kv. m., todėl neturi jokio intereso, jam nereikia tenkančios turto dalies, ją gali atiduoti bet kam. Gavus turto dalį, ji gali būti perleista, tačiau tai papildomos išlaidos. J. P. K. neliks statinių, plane pažymėtų plane „B“, nematytų kliūčių tokiam ieškovo pasiūlytam atsidalinimui. Atsakovui priklausanti dalis galėtų būti perleista J. K. (T. 2, b. l. 73-74).
Teismo posėdžio metu atsakovas J. K. papildomai paaiškino, jog atsidalinimas nelygiavertis, kadangi ieškovui liktų geresnė žemė, juodžemis, sodas, tačiau netenkintu, jeigu atsakovui būtų priskirta žemės sklypo dalis, kurią prašo priskirti sau ieškovas. Atsižvelgiant į ieškovo pateiktą planą (T. 2, b. l. 68-69), statiniais, esančiais plane pažymėtame „A“ faktiškai naudojasi vienas ieškovas, taip pat namo dalimi, pažymėtoje plane „A“, naudojasi ieškovas. Plano „B“ dalyje nėra statinių, kuriais naudotųsi ieškovas, visais statiniais faktiškai naudojasi atsakovas. Geriausia, kad žemės sklypas būtų padalintas per puse, o jų pateiktas žemės sklypo naudojimo projektas nėra geras, tačiau vienas iš galimų variantų, pateikto projekto nepalaiko. Geriausia, kad servitutinis kelias būtų per vidurį, tačiau tokio siūlymo neteikė. Pagal ieškovo siūlomą projektą daržas atsakovui šiek tiek padidėtų. Atsakovo patekimas į sklypą „B“ dalyje, o ieškovo „A“ dalyje, įrengti varteliai (T. 2, b. l. 39-40, 73-74).
Teismo posėdžio metu atsakovė M. V. paaiškino, jog palaiko J. K. poziciją. Paaiškino, jog nori statinių dalį padovanoti J. K. (T. 2, b. l. 57-58, 73-74).
Teismo posėdžio metu atsakovo NŽT atstovė papildomai paaiškino, jeigu yra sutarimas, kad ieškovo dalyje būtų kelio servitutas, tuomet ginčo dėl to nėra. Jeigu teismas padalintų statinius pagal ieškovo siūlymą projektą, valstybės interesai nebūtų pažeisti. Patenkinus ieškinį, „B“ plane esantys savininkai turėtų teisę įsigyti valstybei priklausančią žemės sklypo dalį (T. 2, b. l. 73-74).
Ieškinys tenkintinas.
Ginčo esmė
Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovo pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos bei turto atsidalinimo projekto. Ginčo dėl to, kad ieškovo pateiktame žemės sklypo atsidalinimo plane nurodytos sklypo dalys bei juose esantys statiniai atitinka faktine naudojimosi tiek žemės sklypu, tiek statiniais, padėtį, tarp šalių nekilo.
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo
Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bei turto atsidalinimo. Tokio pobūdžio ginčas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai, todėl teismas neturi pareigos rinkti įrodymų savo iniciatyva, apie tam tikrų faktų buvimą, ar jų nebuvimą, teismas sprendžia pagal šalių byloje pateiktus įrodymus. Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog rungimosi ir dispozityvumo principų reikalavimai tokio pobūdžio bylose nesuteikia teismui diskrecijos savo iniciatyva ieškoti galimų turto atidalijimo variantų, jei viena iš šalių nepakankamai naudojasi įrodinėjimo teise bei pareiga ir neteikia galimų pasiūlymų, neįrodinėja realių galimybių turtą padalyti natūra, nerengia tokio padalijimo projektų, neteikia įrodymų dėl kitos šalies pasiūlymų netinkamumo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012). Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, parengiamojo teismo posėdžio metu, patikslino šalių naštą įrodinėti, siūlė šalims pateikti įrodymus, kurie pagrįstų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, taip pat patikslinti bei paaiškinti byloje esančius įrodymus, taip pat ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą, siekiant sudaryti sąlygas ginčą šalims išspręsti taikiai (T. 1, b. l. 123-124, 164-165; t. 2, b. l. 39-40).
Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir pastatų atsidalinimo
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad atskyrimas naudotis žemės sklypo dalimis turi būti kiek įmanoma užtikrinantis galimybes racionaliam, efektyviam sklypo ir prie jo esančio namo dalies, tenkančios konkrečiam bendraturčiui, naudojimui, privažiavimui, priėjimui ir patekimui į bendraturčiui atidalytą namo dalį. Žemės sklypo naudojimosi tvarka turėtų užtikrinti buvusių bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, priskirtos atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys turėtų užtikrinti tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, dėl to, esant galimybei, naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą turėtų būti nustatoma taip, kad šalims joms atidalyto namo dalies naudojimui būtų priskirtos atskiros žemės sklypo dalys, pakankamos naudojimuisi namo dalimi, ir nesukeltų poreikio šaliai naudotis jai nepriskirta žemės sklypo dalimi. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011; 2012 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2014).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3000 kv. m. dydžio žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 18-24). I. P. K., priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise – 1575/3000 dalys, likusi dalis, kuri sudaro 1425 kv. m., priklauso atsakovams: Lietuvos Respublikai priklauso 225/3000 dalys, J. K. – 975/3000, M. V. – 225/3000 dalys. P. K. ir J. K., M. V., A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Namų valdoje (duomenys neskelbtini), yra ūkiniai pastatai, plane pažymėti indeksais: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso ieškovui P. K. ir atsakovams J. K., M. V., A. K.. (T. 1, b. l. 18-25).
Šalys pateikė teismui du skirtingus žemės sklypo atsidalinimo projektus (T. 1, b. l. 9, 146; t. 2, b. l. 68). Byloje esančiais šalių paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu (CPK 186 straipsnis), nustatyta, jog ieškovo pateiktas žemės sklypo atsidalinimo projektas atitinka faktinį sklypo bei jame esančių statinių naudojimąsi, t. y. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, jame esančiais statiniais bei namo dalimi, faktiškai naudojasi ieškovas, tiek į sklypą, tiek namą įrengti atskiri įėjimai. Sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, jame esančiais statiniais bei namo dalimi faktiškai naudojasi atsakovas J. K.. Be to, J. K. paaiškino, kad pagal ieškovo siūlomą žemės sklypo projektą daržas atsakovui šiek tiek padidėtų. Taip pat šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymai nustatyta, jog pagal žemės sklypo atsidalinimo projektą šulinys pateiktų į atsakovui priskirtiną žemės sklypo dalį. Teismo posėdžio metu atsakovas J. K. nurodė, jo nepalaiko pateikto žemės sklypo atsidalinimo projekto, pareiškė, jog pageidautų, jog servitutinis kelias būtų per žemės sklypo vidurį. Tiek A. K., tiek M. V. žemės sklypu bei jame esančiais statiniais faktiškai nesinaudoja (T. 2, b. l. 68-69, 73-74).
Taigi, byloje nustačius, jog ieškovo pateiktas žemės sklypo naudojimosi projektas iš esmės atitinka ieškovo ir atsakovo J. K. faktinę žemės sklypo naudojimosi padėtį, turi atskirus patekimus į naudojamas sklypo dalis, atskirus patekimus į gyvenamąjį namą iš tenkančios žemės sklypo dalies, spręstina, jog žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas pagal ieškovų siūlomą variantą, atitiktų protingumo, racionalumo bei teisingumo reikalavimus bei būtų sudarytos prielaidos kiek įmanoma mažiau ateityje kilti konfliktų, juo labiau, kad pats atsakovas J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jo paties pasiūlytas variantas jo netenkina. Ta aplinkybė, jog pagal ieškovų siūlomą variantą žemės sklypo „B“ dalyje nėra nustatyta likusių bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarka, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog negalėtų būti tenkinamas ieškovo reikalavimas, įvertinus tai, kad tiek A. K., tiek M. V. faktiškai nesunaudoja statiniais bei iš esmės turi interesą padovanoti jiems priklausančias turto dalis J. K.. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu pareiškė, jog ateityje nesudarys kliūčių, kad jo sklypo ploto sąskaita būtų nutiestas kelias, pažymėtas plane „A“ (koordinatės 4,5,6) (T. 2, b. l. 68) ir J. K. galėtų patekti į kitą jam priklausantį žemės sklypą.
Aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimu buvo atmestas ieškovo ieškinys, kuriuo buvo prašoma nustatyti analogišką naudojimosi žemės sklypų tvarką (prijungtos civ. bylos Nr. 2-504-433/2011, b. l. 53, 130-138), taip pat nesudaro pagrindo atmesti ieškovo ieškinio, kadangi nagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas pastatų bei statinių atsidalinimo klausimas, be to, statiniai nebuvo įregistruoti viešame nekilnojamojo turto registre.
Nepaisant to, kad atsakovas J. K. teismo posėdžio metu pareiškė, jog netenkina jo paties pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas, papildomai teismas pažymi, jog nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovų siūlomą variantą, sklypo naudojimasis būtų nefunkcionalus, bendro naudojimo kelias atskirtų ieškovo faktiškai naudojamą gyvenamojo namo dalį nuo garažo ((duomenys neskelbtini)), neatitiktų nusistovėjusios tarp šalių faktinio žemės sklypo naudojimosi tvarkos, o tai sudarytų prielaidas ateityje kilti konfliktams. Be to, iš ieškovo pateiktų duomenų, matyti, jog numatytas servitutinis kelias iš esmės toje vietoje, kuri nurodyta ieškovo pateiktame žemės sklypo plane (T. 1, b. l. 2, b. l. 56, 61-62, 68).
Byloje nustačius, jog ieškovo pateiktas žemės sklypo atsidalinimo projektas atitinka faktinį sklypo bei jame esančių pastatų ir statinių naudojimąsi, spręstina, jog ieškovo siūlomas turto atsidalinimas taip pat atitiktų protingumo, funkcionalumo, racionalumo reikalavimus, kadangi konfliktuojančios šalys – P. K. ir J. K., M. V., turėtų galimybę naudotis statiniais, patalpomis, esančiais atskiroje sklypo dalyje, o tai sudarytų prielaidas išvengti galimų ginčų ateityje kilimą. Atsakovo A. K. nurodytos aplinkybės, jog jis nepageidauja įgyti jam priklausančią patalpų dalį, taip pat nėra pagrindas netenkinti ieškovo ieškinio, o remiantis nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo nukrypti nuo bendraturčiams priklausančių dalių, esančių bendroje dalinėje nuosavybėje, proporcingo padalinimo, juo labiau, kad teismas ne kartą buvo sudaręs šalims galimybę išspręsti kilusi ginčą taikiai, įskaitant ir tai, kad teismo posėdžiai buvo atidėti, siekiant sudaryti šalims sąlygas sudaryti dovanojimo sandorį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvadą, jog ieškovo pateiktas tiek žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas, tiek siūlymas atsidalinti pastatus ir statinius, atitinka protingumo, racionalumo, efektyvumo, proporcingumo reikalavimus, todėl ieškinys dalyje dėl siūlomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bei pastatų atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tenkintinas.
Ieškovas taip pat prašė priteisti atsakovams J. K., M. V. ir A. K. dalį kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): šulinį ir lauko tualetą. Atsižvelgiant į atsakovų A. K. ir M. V. išreikštą poziciją, jog jie neturi jokio intereso gauti dalį statinio, bei tai, kad statiniais faktiškai naudojasi tik atsakovas J. K., bei į tai, kad jie patenka į sklypo, plane pažymėta „B“, dalį, kiti statiniai – šulinys ir lauko tualetas, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteistini atsakovui J. K., o tvora priskirtina bendram naudojimui.
Ieškovas atsisakė nuo reikalavimų dėl kompensacijos priteisimo, todėl teismas dėl to nepasisako.
Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Ž. T. Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Ž. T. Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Ž. T. Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas sumokėjo 41,79 Eur žyminį mokestį bei patyrė 1179,24 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 1, b. l. 8; t. 2, b. l. 21-23, 70-71). Ieškovo prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 600,00 Eur. Mažinant ieškovo patirtas išlaidas atsižvelgta į ieškinio apimtį ir jo turinį. Teismo vertinimu, tokiam procesiniam dokumentui parengti pakako minimalių darbo ir laiko sąnaudų. Mažindamas bylinėjimosi išlaidų dydį teismas įvertino ir tai, kad ieškovas ne kartą tikslino ieškinį, o tai sąlygojo bylos nagrinėjimo atidėjimą (T. 1, b. l. 123-124; 164) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai. Bendra ieškovui atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma 641,79 Eur.
Ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma tarp atsakovų paskirstytina atsižvelgiant į atsakovų nesutikimo su ieškiniu dalį bei jų procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu (CPK straipsnio 4 dalis). Tiek A. K., tiek NŽT iš dalies sutiko su ieškovo reikalavimais, todėl jiems tenkanti mokėti patirtų išlaidų dalis sudaro 20 proc. (128,35 Eur), t. y. po 64,17 Eur, o atsakovams J. K. ir M. V. 80 proc. (513,43 Eur), t. y. po 256,71 Eur. Nustatydamas tokias patirtų išlaidų proporcijas teismas įvertino ir atsakovo J. K. pozicijos, kuriai pritarė M. V., nenuoseklumą, t. y., nors atsakovas ir pateikė savo siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, tačiau vėliau savo pozicija pakeitė, nurodydamas, jog netenkina jo paties pasiūlytas variantas. Taigi, iš atsakovų A. K. ieškovo naudai priteistina 64,17 Eur (128,35/2), o iš NŽT ieškovo naudai priteistina 60,00 Eur, t. y. minusavus 4,17 Eur (10 proc.) mokėtiną žyminio mokesčio dalį (64,17–4,17) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Iš atsakovų J. K. ir M. V. ieškovo naudai priteistina po 256,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 14,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškinį, nurodytos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteistinos pagal aukščiau nurodytą proporciją. Iš atsakovų J. K. ir M. V. priteistina po 5,70 Eur (80 proc.). Atsakovams NŽT ir A. K. tenkanti mokėti dalis neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3000 kv. m., naudojimosi tvarką:
I. P. K., remiantis UAB „Effektivus“ parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektu, paskirti naudotis 1575 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“;
A. J. K., M. V. bei Lietuvos Respublikai paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, kuri sudaro 1425 kv. m.
Atidalinti ieškovo P. K. ir atsakovų J. K., A. K., M. V., bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą turtą:
I. P. K. priteisiant pastatą-garažą, plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
A. M. V. priteisiant 333/1600 dalis ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
Atsakovui A. K. priteisiant 333/1600 dalis ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
A. J. K. priteisiant 934/1600 dalis ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
Priteisti atsakovui J. K. kitus statinius: šulinį ir lauko tualetą, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tvora priskirti bendram ieškovo P. K. ir atsakovų J. K., M. V., A. K. naudojimui.
Priteisti iš atsakovų J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis po 256,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 64,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ieškovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 60,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovų J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 5,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.