- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- 2S-472-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01267-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Investicijos ir partneriai“
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 474 – osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės 474 – osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijos ir partneriai“ dėl termino prievolėms įvykdyti nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Investicijos ir partneriai“ per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti UAB „Elitinė mada“ ir ieškovės 2005 m. birželio 21 d. sudarytos sutarties 7 punkto 3 dalį t.y. suderinti su ieškove ir trečiaisiais asmenimis statinio projektą, o per nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, skirti atsakovei 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Taip pat prašo įpareigoti atsakovę per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti UAB „Elitinė mada“ ir ieškovės 2005 m. birželio 21 d. sudarytos sutarties 7 punkto 4 dalį, t.y. aptarti su ieškove ir trečiaisiais asmenimis garažų sienų hidroizoliacijos įgyvendinimo tvarką ir terminus, o per nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo skirti atsakovei 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną; prašo nustatyti, kad atsakovė per šešiasdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo privalo pradėti statybos darbus ir privalo juos užbaigti ne vėliau kaip per aštuoniolika mėnesių nuo statybos pradžios, už nustatytų terminų pažeidimą skirti 10 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovei nustatė 7 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumams.
3. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimai nėra konkretūs ir aiškūs, todėl turi būti tikslinami, aiškiai nurodant, ko prašoma, kokiu pagrindu ir kodėl laikoma, kad atsakovo prievolės yra terminuotos.
4. Pažymėjo, jog pateikto ieškinio dalykas neapibrėžia teisminio nagrinėjimo ribų, nes nėra aišku ką teismas turi konkrečiai analizuoti ir nagrinėti.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) 474 – oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos esminius argumentus:
1.1. teismas nepagrįstai nurodė, jog dalis ieškinio reikalavimų yra įvykdyti;
1.2. ieškinio reikalavimai yra nedviprasmiškai ir aiškiai suformuluoti, jų teisinis ir faktinis pagrindas yra nurodyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, be to, ieškinyje turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010).
3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai yra neaiškūs, turi būti tikslinami, nurodant, ko prašoma, kokiu pagrindu ir kodėl laikoma, kad atsakovės prievolės yra terminuotos, todėl skundžiama nutartimi nustatė 7 dienų terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 135 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 2 dalis).
4. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama tam tikra proceso įstatyme nustatyta tvarka, laikantis įstatyme nustatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai). Ši tvarka privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 straipsnį ieškinio trūkumai šalinami proceso įstatyme procesinių dokumentų trūkumams pašalinti nustatyta tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti.
5. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
6. Kadangi nei CPK, nei kituose teisės aktuose nenurodoma, kad ieškinio trūkumai turi būti išvardijami rezoliucinėje teismo nutarties dalyje, esminę reikšmę turi tai, ar iš teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovui visiškai aiškūs jo pateikto ieškinio trūkumai ir būdas, kuriuo teismas siūlo tuos trūkumus ištaisyti, nepriklausomai nuo to, kurioje teismo nutarties dalyje – motyvuojamojoje ar rezoliucinėje – tai nurodoma. Taigi, nors teisinis reguliavimas nedraudžia teismo nutarties rezoliucinėje dalyje dar kartą išvardyti nustatytus ieškinio trūkumus, to daryti nebūtina, su sąlyga, kad visi trūkumai ir jų šalinimo būdai aiškiai ir nedviprasmiškai aptarti motyvuojamojoje teismo nutarties dalyje. Tačiau rezoliucinėje nutarties dalyje visada privalo būti nurodytas terminas, iki kurio ieškovas turėtų pašalinti ieškinio trūkumus.
7. Nagrinėjamu atveju 2019 m. sausio 23 d. nutartyje, kuria ieškovei nustatytas terminas trūkumams pašalinti, nurodyta, kad teismui pateikti ieškinio reikalavimai turi būti tikslinami, turi būti apibrėžiamos teisminio nagrinėjimo ribos, taip pat pažymėta, jog pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 – 7 punktus turi būti nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas, nurodyta, ar byla bus vedama per advokatą.
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką, teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas pareikšto ieškinio trūkumus ir terminą jiems pašalinti suprantamai neišaiškino ieškovei (apeliantei), kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti. Tiksliau tariant, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konkrečiai ir aiškiai nenurodė ieškinio objekto šalintinus trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo nėra ir negali būti aiškūs pateikto ieškinio trūkumai ir būdas, kuriuo teismas siūlo tuos trūkumus ištaisyti.
9. Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.).
10. Tam tikrų ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas turėtų būti sprendžiamas ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.).
11. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, neužtikrino apeliantės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo, todėl skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
nutaria:
ieškovės 474 – osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį ir ieškovės 474 – osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.