Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo R. Š. atstovei advokato padėjėjai Indrei Pocevičienei, atsakovei G. A., jos atstovei advokatei E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei G. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovės priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant ieškovą; nustatyti, kad atsakovė bendrauja su sūnumi pranešusi ieškovui prieš dvi dienas iki bendravimo pradžios ir sūnų atvyksta pasiimti iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo vietos blaivi ir neapsvaigusi nuo vaistų bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas nurodo, kad sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pareikštą remiantis CK 3.169 straipsnio 3 dalimi, teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. and S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994). Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Lietuvos teismų praktika taip pat yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Darytina išvada, kad šio reikalavimo nagrinėjimo apimtis yra nustatyti, kur šiuo metu yra nepilnamečiui vaikui suteikiamos geresnės, saugesnės ir pan. gyvenimo auklėjimo, priežiūros ir pan. sąlygos. Išaiškintina, kad nepilnamečio vaiko tėvai turi vienodas teises prižiūrėti ir auklėti nepilnametį vaiką, su juo bendrauti, išlaikyti, prižiūrėti ir kt. (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Apkreiptinas dėmesys, kad gyvenamosios vietos nustatymas, ar pakeitimas neriboja kitų tėvo/motinos teisių.

Ieškovo kviesta liudytoja, t. y. jo motina R. Š., nurodė bendro pobūdžio aplinkybes tuo metu, kai gimė nepilnametis vaikas, kai ieškovas su atsakove dar gyveno kartu. Šis asmuo patvirtino, kad nuo nepilnamečio vaiko gimimo ji ir jos sutuoktinis nuolat padėdavo prižiūrėti nepilnametį vaiką, nuvežti pas gydytojus, į darželį ir kt. Šiuo metu ieškovas gyvena pas ją. Šiuo metu ji padeda prižiūrėti nepilnametį vaiką ir juo rūpintis. Šios liudytojos nuomone, jos sūnus neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, jis dirba ir išlaiko nepilnametį vaiką. Teismo posėdžio metu apklausta, kaip liudytoja vaikų darželio (duomenys neskelbtini) darbuotoja R. S. nurodė, kad nepilnametį vaiką į darželį atveda senelis. Berniukas prižiūrėtas, turi visas priemones ir pan. Paaiškino, kad nepilnamečiui vaikui gyvenant su motina jis būdavo atvedamas švariais rūbais, prižiūrėtas, tačiau jos nuomone, dabar vaikas guvesnis, linksmesnis. Pažymėjo, kad vaiką ateina pasiimti senelis, buvo atėjusi motina, taip pat yra pasiėmęs ir tėvas. Ieškovo kviestas paliudyti L. K. nurodė, kad nuo mažens nepilnametis vaikas dažnai būdavo pas senelius, kurie juo rūpinosi ir prižiūrėjo. Šios liudytojos teigimu ieškovas saikingai vartoja alkoholį.

Atsakovė savo atsikirtimus taip pat grindė liudytojų parodymais. Teismo posėdžio metu apklausta, kaip liudytoja V. B. nurodė, kad ji dirba su alkoholio problemų turinčiais žmonėmis. Patvirtino, kad atsakovė gydosi. Paaiškino, kad atkritis būna cheminis ir emocinis. Atkričio atveju asmuo negali savęs kontroliuoti ir priimti racionalių sprendimų, atitinkamai ir atsakyti už kito asmens, šiuo atveju vaiko, priežiūrą. Pažymėjo, kad aktyvus gydymosi procesas trunka iki dvejų metų, vėliau būna tik palaikymas. Paaiškino, kad atsakovė buvo baigusi Minesotos programą, tačiau neturėjo įgūdžių, todėl galėjo įvykti atkritis. Šiuo metu atsakovės motyvacija gydytis yra sūnus, atsakovė labai išgyvena dėl sūnaus, nori, kad vaikas augtų su ja. Liudytojos nuomone, atsakovė šiuo metu gali pasirūpinti savo sūnumi, suteikti tinkamą ir saugią aplinką nepilnamečiui vaikui. Teismo posėdžio metu apklausta, kaip liudytoja socialinė darbuotoja R. B. nurodė, kad atsakovei teikiamos socialinės paslaugos dėl alkoholio vartojimo. Nurodė, kad nuo 2016 m. spalio mėnesio atsakovė nebuvo pastebėta neblaivi, šioje šeimoje sprendžiamas alkoholio vartojimo klausimas. Paaiškina, kad atsakovės gyvenamoji aplinka tvarkinga, jos vaikai prižiūrėti. Šios liudytojos vertinimu glaudus yra nepilnamečio ir motinos ryšys. Liudytoju apklaustas atsakovės brolis nurodė, kad vasarą, kai atsakovė buvo dingusi, jis nepilnametį vaiką nuvežė pas ieškovo tėvus. Pažymi, kad jo vertinimu atsakovė tinkamai prižiūri nepilnametį vaiką.

Teismo vertinimu ieškovo prašymu apklausti liudytojai bei atsakovės brolis yra artimi giminaičiai, kaimynai ar pažįstami, todėl nurodė bendro pobūdžio aplinkybes dėl ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykių, tačiau nenurodė faktų, aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima vertinti, kad kažkuris iš tėvų išskirtinai netinkamai vykdo savo pareigas nepilnamečiui vaikui, išskyrus tą atvejį, kai atsakovė buvo dingusi. Teismas nurodo, kad pagal liudytojų parodymus matyti, kad ieškovo tėvai prisidėjo, gelbėjo dėl nepilnamečio vaiko priežiūros nuo pat vaiko gimimo, šios aplinkybės nepasikeitė ir teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Darytina išvada, kad ieškovo tėvų pagalba negali būti vertinama, kaip tėvų valdžios – tiek ieškovo, tiek atsakovės, netinkamas įgyvendinamas nepilnamečiui vaikui. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju nėra pateikta duomenų, kad ieškovas, gyvendamas su tėvais, neprižiūri ir nesirūpina savo vaiku ar pan. Atsakovė teigė, kad ieškovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau šiuo atveju objektyvaus pobūdžio duomenų nėra pateikta. Teismo vertinimu svarbiomis laikytinos V. B., kuri turi specialių žinių dėl asmenų vartojančių alkoholį, būklės, veiksmų ir kt., nurodytos aplinkybės, kad šiuo metu atsakovė yra aktyvaus gydymosi procese, kuris trunka iki dvejų metų, kad šiuo laikotarpiu galimas atkritis. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms pripažintina, kad šiuo metu yra praėję per mažai laiko (nuo 2016 m. spalio mėn.), kad būtų galima pripažinti, kad atsakovė pakeitė savo gyvenimo būdą bei išsprendė priklausomybės problemą, todėl ateityje nepilnamečiui vaikui nekiltų grėsmė dėl saugios ir tinkamos aplinkos, ar ji būtų minimali.

Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. vasario 27 d. išvadoje (b. l. 111–112) nurodė, kad įvertinę turimą informaciją mano, kad nepilnamečio M. Š. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu, o ieškovo prašomas priteisti išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį vaikui yra pakankamas patenkinti tokio amžiaus vaiko poreikius.

Darytina išvada, kad šiuo atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad pas ieškovą nepilnamečiui vaikui būtų suteikta vaiko teises ir interesus atitinkanti gyvenamoji vietą, būtų minimizuota rizika dėl vaiko nepriežiūros, išlaikytas pastovumas ir saugi gyvenamoji aplinka. Pažymėtina, kad sprendimo dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali būti keičiamas pasikeitus tam tikroms aplinkybėms. Išaiškintina, kad šiuo atveju nėra ribojamos motinos teisės į nepilnametį vaiką, kaip matytis lankyti, auklėti, prižiūrėti ir pan. Pasikeitus faktinei situacijai atsakovė turės teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ja (CK 3.169 straipsnio 3 dalis), tačiau šiuo atveju, teismo vertinimu, įgyvendinant prioritetinį vaiko teisių apsaugos principo įgyvendinimą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, todėl ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakitimo tenkintinas (LR CPK 178 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos.

Ieškovas ieškiniu nurodė, kad bendravimo tvarka nepilnamečio vaiko ir atsakovės turėtų būti laisvu grafiku. Teismo posėdžio metu nurodė, kad konkrečios bendravimo tvarkos nepageidauja nusistatyti, šiuo metu yra faktiškai susiklosčiusi atsakovės bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi. Teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys nurodė, kad kartais kyla barnių dėl bendravimo tvarkos, tačiau nei ieškovas konkretaus reikalavimo dėl bendravimo tvarkos, kuris galėtų priverstinai vykdytinas, nereiškė, nei atsakovė priešieškiniu nekėlė bendravimo tvarkos nustatymo klausimo. Pažymėtina, kad abi šalis atstovavo teisininkai, todėl procesines teises išaiškino šalims ne tik teismas, bet ir atstovai. Teismas nurodo, kad kilus ginčų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir jų nepavykus išspręsti tarpusavyje, bus galima kreiptis į teismą dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu vaiku (CK 3.175 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti priteisti iš atsakovės 150 Eur išlaikymą, nes toks išlaikymas buvo priteistas ir iš jo. teismo posėdžio metu konkrečių duomenų dėl vaiko poreikių nepateikė. Ieškovas duodamas paaiškinimus nurodė bendro pobūdžio išlaidas maistui, aprangai avalynei, medikamentams, vitaminams ir pan. Ieškovo nuomone maistui išleidžia apie 250 Eur per mėnesį, kadangi sūnus nėra valgus; žaislams apie 100 Eur; aprangai, avalynei apie 50 Eur; apie 100 Eur reikia vaistams, vitaminams, skiepams ir pan.; taip pat apie 60 Eur sudaro mokestis darželiui. Paaiškino, kad sūnui nieko nereikia, ko trūksta visko nuperka. Byloje duomenų dėl specialių vaiko poreikių nėra pateikta. Teismas nurodo, kad konkrečių duomenų dėl nepilnamečio vaiko poreikių byloje nėra pateikta, todėl pripažintina, kad nepilnamečio vaiko poreikiai neviršija vienos minimalios algos, kuri šiuo metu sudaro 380 Eur.

Nustačius vaiko poreikius būtina nustatyti tėvų galimybes užtikrinti šiuos poreikius. Ieškovas dirba, pagal darbo sutartį gaunamas darbo užmokestis minimalus. Paaiškino, kad dirba prie statybų, todėl realiai gaunamas darbo užmokestis priklauso nuo statybos objekto, šiuo metu gaunamas darbo užmokesti yra apie 500–800 Eur per mėnesį. Daugiau išlaikomų asmenų neturi, skolinių įsipareigojimų taip pat nenurodė. Duomenų apie ieškovo vardu registruotą turtą nėra. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad šiuo metu nedirba, registruota, kaip darbo ieškantis asmuo. Šiuo metu gaunamas pajamas sudaro pašalpa, kuri siekia apie 200 Eur. Paaiškino, kad turi kulinarės specialybę ir greitu laiku turėtų gauti darbą. Taip pat nurodė, kad turi dar vieną išlaikomą nepilnametį sūnų, kuris gyvena su ja. Šiuo metu skoliniai įsipareigojimai susiję su išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimu, daugiau skolų neturi. Duomenų apie atsakovės vardu registruotiną turtą nėra.

Nustačius, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingi, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), turintys galimybę gauti su darbo santykiais susijusias pajamas, spręstina, kad abu tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Pažymėtina, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturėjimas ar nepakankamas jų turėjimas neatleidžia nė vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pagal CK 3.198 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisimas įvertinus visus išlaikomus asmenis. Šuo atveju ieškovas turi vieną nepilnametį vaiką, atsakovė – du, be to, realiai ieškovo gaunamas darbo užmokestis didesnis nei minimalus. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu ieškovas gali prisidėti didesne suma prie sūnaus išlaikymo, todėl iš atsakovės priteistina 120 Eur suma per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu šiuo metu pagal nepilnamečio vaiko amžių, nurodytus poreikius, ši suma yra proporcinga tėvų turtinei padėčiai ir galimybei prisidėti prie išlaikymo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovės nepilnamečiui vaikui priteistina po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2016-08-05) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Pažymėtina, kad išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovas.

Teismui išnagrinėjus bylą naikintinos teismo 2016-08-16 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei laikino išlaikymo priteisimo. Pažymėtina, kad byloje konkrečių duomenų dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo, vykdymo nėra pateikta. Dėl šios priežasties sumos, kurios buvo sumokėtos pagal minėtą teismo nutartį galės būti įskaitomos vykdymo proceso metu.

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Jeigu ieškinys patenkintas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimui daliai. Šioje byloje ieškovas sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. Kadangi šis reikalavimus buvo patenkintas iš atsakovės ieškovui priteistina minėta suma. Pažymėtina, kad 20 Eur sumą dėl liudytojų iškvietimo ieškovas gali susigrąžinti pateikęs prašymą, kuriame būtų nurodytas sąskaitos numeris į kurį turi būti grąžinta minėta suma. Daugiau duomenų apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra pateikta.

Atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl atmestus jos reikalavimus šios išlaidos iš ieškovo neišieškomos.

Byloje susidarė 4,55 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 2), kurios turėtų būti priteisiamos iš atsakovės, tačiau jai buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl šios išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

nustatyti nepilnamečio vaiko M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

priteisti iš atsakovės G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2016-08-05, iki vaiko pilnametystės; išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur žyminį mokestį ieškovui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-08-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.