Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2016-11-07 · Civilinė byla Nr. 2YT-2852-272/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-07
Bylos Nr.
2YT-2852-272/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stefanovič
Pareiškėjas
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2852-272/2016Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00984-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.11 (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. lapkričio 7 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą dėl antstolės T. G. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2016-06-29 skundu, antstolės T. G. kontoroje gautu 2016-06-27, prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); papildydamas 2016-06-29 skundą pareiškėjas teismui pateiktu 2016-10-18 prašymu, teisme gautu 2016-10-21, prašo įpareigoti antstolę T. G., kad nauju patvarkymu leistų pareiškėjui įsigyti prekių Alytaus PN parduotuvėje, t. y. įsigyti būtiniausias higienos, kanceliarines prekes, būtiniausias pragyvenimui prekes) už pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos – 380 Eur; atsižvelgiant į pareiškėjo turtinę padėtį, kad jis yra nemokus, bei į jo statusą (kad atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2006 m. ir bausmės pabaiga 2026 m.) prašo jo skolai pritaikyti senaties terminą, kadangi jau praėjo daugiau negu 10 m.; atleisti jį nuo žyminio mokesčio, kadangi jis yra nemokus, atlieka laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirba ir neturi pajamų.

Nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso (toliau — BVK) 92 straipsnio 1 dalis; Suėmimo vykdymo 28 str. 1 d. reglamentuoja, jog nuteistiesiems leidžiama už asmenines sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Šio straipsnio pakeitimas, numatantis ribojimus konkrečiai sumai, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, įsigalios 2017-01-01. Tai reiškia, kad tokia teisė negali būti ribojama labiau, nei tai įtvirtinta įstatymu. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kita turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesija, ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau — MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p., išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatytos vienos MMA - 350 Eur. Šios normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teise į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Toks teisinis reguliavimas yra reikšmingas ir skundžiamo patvarkymo požiūriu, nes skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. BVK 99 str. 4 d. nustatyta, kad siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji (suimtieji). Be to, tenka patiems už savo pinigus mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas. Šio įsakymo vykdymo užtikrinimas pavestas laisvės atėmimo vietos direktoriams. Tai šalina bet kokius motyvus, kad esą, nuteistiesiems (suimtiesiems) užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, gaunamas maistas pagal fiziologines mitybos normas. Jau pats faktas, kad teisės aktais reglamentuojamas privalomas būtiniausių reikmenų sąrašas reiškia, jog valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis. Pagal kasacinio teismo formuojamų praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausme atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Tuo atveju, jeigu lėšos buvo nurašytos kaip darbo užmokestis, vadovaujamasi CPK LI skyriuje (733 -743 straipsniai) numatytu reglamentavimu išieškojimo iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio I dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, - iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybes nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje - pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje - pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Skundžiamu atveju pagal antstolio nusiųsta patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Atsižvelgiant į tai, prašo panaikinti neteisėtus 2015-09-11 patvarkymus Nr. 3.5-S028202, Nr. 3.5-S028209, Nr. 3.5-S028204 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietose (vykdomosiose bylose Nr. 0045/04/01413, Nr. 0045/06/00174, Nr. 0045/06/00304).

Antstolė T. G. 2016-06-29 patvarkymu Nr. 3.5.-S0126 (toliau – Patvarkymas) atsisakė tenkinti A. G. skundą. Patvarkyme antstolė nurodė, kad iš vykdomųjų bylų Nr. 0045/04/01413, 0045/06/00174, 0045/06/00304 medžiagos matyli, kad antstolė 2007-05-04 priėmė patvarkymus vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuriais įpareigojo Alytaus pataisos namus Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka bei dydžiais išskaityti sumas iš skolininko A. G. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir jas pervesti į antstolės depozitine sąskaitą. 2015-09-11 patvarkymais antstolė areštavo ir išieškojimą nukreipė į skolininko lėšas, esančias Alytaus pataisos namų sąskaitoje. Remiantis 2007-05-04 antstolės patvarkymais, išieškojimas yra nukreiptas į 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir į 20 procentų - neviršijančios vienos MMA. Pažymėtina, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.). Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmenine sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Nei Civilinio proceso kodekso, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Pagal skolininko pateiktą ir teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą, pagal Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalį iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/20I6). Tačiau iš antstolės 2007-05-04 patvarkymų matyti, kad išieškojimas yra nukreiptas į skolininko darbo užmokestį ir kitas jam prilyginamas išmokas, o ne į skolininko lėšas, kurios, kaip nurodoma, yra asmeninės, gaunamos pervedant artimiesiems ir naudojamos pirkti maistui ir būtiniausiems reikmenims. Be to, šių vykdomųjų bylų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, A. G. laikotarpyje nuo 2015-01-01 nedirbo, jokių draudžiamųjų pajamų neturėjo, todėl iš Alytaus pataisos namų pervestų lėšų pagal antstolės patvarkymus nebuvo atlikta. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad antstolė nepažeidė Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyto ribojimo, todėl nenustačius vykdymo proceso pažeidimų ar antstolės neteisėtų veiksmų, A. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad skundą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0045/04/01413 medžiagos matyti, kad antstolės T. G. (toliau - antstolė) kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal 2004-10-18 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutarimą dėl A. G. skirtos 28,96 Eur (100 Lt) baudos.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0045/06/00174 medžiagos matyti, kad antstolės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal 2005-12-08 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutarimą dėl A. G. skirtos 57,92 Eur (200 Lt) baudos.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0045/06/00304 medžiagos matyti, kad antstolės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal 2006-02-20 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutarimą dėl A. G. skirtos 28,96 Eur (100 Lt) baudos.

Šiose vykdomosiose byloje antstolė 2015-09-11 priėmė patvarkymus Nr. 3.5-S028202, Nr. 3.5-S028209, Nr. 3.5-S028204 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietose, kuriuos pareiškėjas ir skundžia 2016-06-29 skundu, antstolės kontoroje gautu 2016-06-27.

2016-10-05 Alytaus pataisos namų rašte Nr. 8-11923 nurodyta, kad nuteistajam A. G. vokas iš antstolės T. G. įteiktas 2015-09-29, tai patvirtina gautų registruotų pašto siuntų apskaitos registro kopija su nuteistojo parašu.

CPK 512 str. nustato, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, kas laikoma naikinamuoju terminu. Pasibaigus CPK 512 str. nustatytam naikinamajam 90 dienų terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-03-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008 pažymėjo, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 str.), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks terminas nustatytas CPK 512 str., reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą. Šiame straipsnyje nustatytas taip pat ir atnaujinamasis 20 dienų skundo dėl antstolių veiksmų padavimo terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, kurį praleidus dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pasibaigus CPK 512 str. nustatytam naikinamajam 90 dienų terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų. Skundas, paduotas praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo - byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.) (pvz., Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006).

Skolininkas skundžia antstolės veiksmus, atliktus 2015-09-11. Taigi, jau yra suėjęs naikinamasis 90 dienų terminas minėtiems antstolės veiksmams apskųsti, ir šis terminas negali būti atnaujintas, todėl byla nutrauktina (CPK 512 str.), neanalizuojant ir nevertinant pareiškėjo skundo ir antstolės 2016-06-29 patvarkymo Nr. 3.5.-S0126 pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d.,1 p., 293 str. 1 p., 442 str. 6 p., 443 str. 5 d., 510, 512, 513 straipsniais,

nutaria:

bylą nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stefanovič