Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-10-12 · Civilinė byla Nr. e2-11186-476/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-12
Bylos Nr.
e2-11186-476/2020
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00433-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
N. P.
Civilinė byla Nr. e2-11186-476/2020Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00433-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.29.3; 2.6.10.5.1; 3.2.6.6.1
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 12 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui N. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „NEO Finance“ prašo priteisti iš atsakovo N. P. 890,72 Eur negrąžintą kredito dalį, 45,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotas iki 2020 m. rugsėjo 15 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 20,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 890,72 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. balandžio 11 d., 418,67 Eur tarpininkavimo mokestį, 0,12 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. birželio 12 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. rugsėjo 15 d., 20,00 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 890,72 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. balandžio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30,00 Eur žyminį mokestį, 200,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį) įteikti tinkamai 2020 m. rugsėjo 25 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą, (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad šalys 2019 m. gruodžio 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K561415851 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 1 000,00 Eur vartojimo kreditą 40 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma – 20,00 proc., paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 378,00 Eur, tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma – 67,52 Eur, bendra vartojimo kredito suma – 1 445,52 Eur. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2023 m. balandžio 11 d. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, t. y. laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl ieškovė 2020 m. rugsėjo 9 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu, 2020 m. rugsėjo 15 d. vienašališkai nutraukė Sutartį vadovaudamasi Sutarties 8.4 punktu bei Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 890,72 Eur negrąžinto kredito dalis bei 45,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 15 d.

Ieškovė prašo priteisti 20,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 890,72 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 11 d.). Ieškovė taip pat prašė priteisti 0,12 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. birželio 12 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.), ir 20,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (890,72 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos bei 418,67 Eur tarpininkavimo mokestį.

Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Vadovaujantis aukščiau pateiktu kasacinio teismo išaiškinimu bei atsižvelgiant į negautų pajamų kilmę, teismas vertina, kad šiuo atveju negautos pajamos save esme yra nuostoliai, kurių skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius) ir kompensacines palūkanas, neįvardijo konkrečios negautų pajamų ir kompensacinių palūkanų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 67,52 Eur. Ši suma įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 punktu. 5.11 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant tarpininkavimo mokestį), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Šios nuostatos sudaro pagrindą konstatuoti, jog prašoma priteisti 418,67 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos. Be to, aukštesnės instancijos teismai ne kartą priimtose nutartyse ieškovės atžvilgiu yra išaiškinę sutarties nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu, ir konstatavę, jog savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, numatyta sutarties 5.3.2 papunktyje, laikytina netesybomis ir yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia papildomo mokesčio taikymą už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, kas pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020-07-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1339-933/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-05-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-820-232/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-05-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-784-619/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-04-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-737-934/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-04-17 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos, reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 67,52 Eur tarpininkavimo mokestis (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1684-480/2019, 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

Kaip minėta, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Kadangi iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 67,52 Eur tarpininkavimo mokestis, iš atsakovo nepriteisiamos 0,12 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos bei 20,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (890,72 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė byloje sumokėjo 30,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 200,00 Eur atstovavimo išlaidas, viso 230,00 Eur. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 74,07 proc., proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 170,36 Eur (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, buveinė Vilniuje, Verkių g. 25C-1, 890,72 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų 72 ct) negrąžintos kredito dalies, 45,28 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 28 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.), 67,52 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 52 ct) tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 170,36 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Išaiškinti atsakovui, jog jis negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė