Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal bankroto administratoriaus J. G. (J. G.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Vilotera“ bankroto byloje (Nr. B2-113-826/2019), kuria atsisakyti priimti J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties, kuria J. G. atstatydintas iš uždarosios akcinės bendrovės „Vilotera“ bankroto administratoriaus pareigų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties – atsisakyti priimti bankroto administratoriaus atskirąjį skundą, kuriuo pastarasis ginčijo jo atstatydinimą iš bankroto administratoriaus pareigų ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 3 punkto (administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas) pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

6. Apeliantas J. G. pateikė į bylą naują įrodymą – Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą.

7. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 177, 180 straipsniais, naujai teikiami įrodymai taip pat turi atitikti bendruosius leistinumo reikalavimus ir būti susiję su byloje nagrinėjamais klausimais. Sprendžiant naujų įrodymų priėmimo byloje klausimą, šių įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui turi būti esminė, t. y. nuo jų paprastai gali priklausyti bylos ginčo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

8. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo teisiniu ir faktiniu pagrindu apibrėžtas apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), šioje byloje tiria ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą, bet netiria, ar apeliantas teisėtai atstatydintas iš bankroto administratoriaus pareigų, taip pat – ar pagrįstai jam parinkta ir ar teisėtai paskirta nuobauda. Todėl apelianto naujai į bylą pateiktas įrodymas – Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. gegužės 9 d. sprendimas nėra reikšmingas tinkamam nagrinėjamo klausimo dėl teisės taikymo (dėl nutarties atstatydinti administratorių iš pareigų pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 3 punktą (ne)skundžiamumo) išsprendimui, t. y. jis neatitinka įrodymams keliamo sąsajumo reikalavimo, apeliacinės instancijos teismas apelianto naujai į bylą teikiamą įrodymą atsisako priimti, grąžindamas jį apeliantui.

Dėl nutarties atstatydinti bankroto administratorių iš pareigų ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 3 punkto pagrindu (ne)skundžiamumo

9. ĮBĮ atskirai nereglamentuoja, kokios dėl atskirų bankroto procedūrų teismo priimtos nutartys, tarp jų ir nutartys dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, gali būti skundžiamos teismui, o kokios ne, tačiau atskirose šio įstatymo nuostatose yra pasisakyta dėl konkretaus veiksmo apskundimo galimybės. Viena tokių nuostatų – ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 3 punktas, numatantis, kad administratorių teismas atstatydina, kai jis netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir tokiais atvejais nutartis atstatydinti administratorių neskundžiama. Bankroto teisės normos yra viešosios teisės normos, taigi ir minimas ĮBĮ straipsnis negali būti aiškinamas plečiamai.

10. Minėta, kad, remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 3 punktu, teismas administratorių iš pareigų atstatydina, kai administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos pranešimo apie tai, kad administratorius neteko teisės teikti bankroto administravimo paslaugas, gavimo dienos priima nutartį dėl administratoriaus atstatydinimo iš visų jo administruojamų įmonių, į kurias šis teismas jį buvo paskyręs, ir šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka paskiria kitą (kitus) administratorių (administratorius) (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 3 punktas). Taigi, teismas, iš Vyriausybės įgaliotos institucijos gavęs informaciją apie tai, kad administratorius neteko teisės teikti bankroto administravimo paslaugas, kitais žodžiais tariant, gavęs informaciją apie objektyvų bankroto administratoriaus negalėjimą eiti pareigų, klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo turi spręsti operatyviai (per 15 dienų nuo atitinkamo pranešimo gavimo), o tokia teismo nutartis (atstatydinti administratorių) įsiteisėja iš karto nuo jos priėmimo.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantas iš esmės grindžia vieninteliu argumentu – apelianto vertinimu, teismo išvados neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, o būtent, kad teismo nutartis dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas toliau nurodomų motyvų pagrindu pastarąjį apelianto atskirojo skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

12. Apeliantas atskirajame skunde teisingai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017 išaiškino, jog, teismui išnagrinėjus įstatymo nustatyta tvarka gautą prašymą atstatydinti bankroto administratorių ar informaciją apie administratoriaus negalėjimą eiti pareigas ir patenkinus tokį prašymą (atstatydinus administratorių), teismo nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka, bet negali būti skundžiama kasacine tvarka. Teismui atmetus prašymą (neatstatydinus administratoriaus), tokia teismo nutartis nei apeliacine, nei kasacine tvarka negali būti skundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017 21 punktas). Tačiau iš aptariamos kasacinio teismo nutarties turinio (motyvuojamosios nutarties dalies) matyti, kad joje buvo analizuojami atvejai, kuomet teismo priimtų atitinkamų nutarčių apskundimo, tarp jų ir dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, ĮBĮ normos nereglamentuoja. Tarp tokių atvejų patenka beveik visi ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje įtvirtinti bankroto administratoriaus atstatydinimo iš pareigų pagrindai, išskyrus nagrinėjamu atveju aktualų administratoriaus atstatydinimo pagrindą – kai administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Būtent dėl paminėto kasacinio teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017 dėl teisės skųsti teismo nutartį dėl bankroto administratoriaus (ne)atstatydinimo nagrinėjamu atveju nėra aktualūs; pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nuo atitinkamu klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos nenukrypo.

13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. priėmė ir paskelbė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3038-1047/2019. Tačiau, spręsdamas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, teismas šio sprendimo pasekmių nevertina kaip nereikšmingų nagrinėjamos apeliacinės bylos baigčiai (žr. šios nutarties 8 punktą).

14. Atskirojo skundo argumentais nepaneigus teisėtų bei pagrįstų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o bankroto administratoriaus J. G. atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.