Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-04-21 · Civilinė byla Nr. 2A-223-368/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-21
Bylos Nr.
2A-223-368/2011
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-02459-2009-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius (pran.), Rasa Bartašienė, Regina Agota Gutauskienė
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
Z. K.
Trečiasis asmuo
Žemės tvarkymo departamento Telšių rajono
Kategorijos
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas E. Mockevičius NuorašasTeisėja J. Staševičienė Civilinė byla Nr. 2A-223-368/2011
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02459-2009-7Procesinio sprendimo kategorija 30.5., 32.1., 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės,sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei,dalyvaujant ieškovui R. B., jo atstovui advokatui V. S.,atsakovei Z. K., jos atstovui advokatui G. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. K. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Z. K., trečiajam asmeniui Žemės tvarkymo departamento Telšių rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo vidinių padalinimų ribų patvirtinimo ir servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. B. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas patvirtinti bendrasavininkių ieškovo ir atsakovės naudojamo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribas, paženklintas žemės ribų paženklinimo – parodymo 2009-10-22 aktu; patvirtinti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribas, nustatančias naudojimosi minėto žemės dalimis su indeksais : (duomenys neskelbtini) (1/19739 kv. m., 1/16806 kv. m), (duomenys neskelbtini) (2/6245 kv. m), (duomenys neskelbtini) (2/32711 kv. m) ir (duomenys neskelbtini) (2/5698 kv. m), tvarką tarp bendrasavininkų pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2002 m. kovo 15 d. sprendimą; nustatyti žemės sklypuose, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), kelio servitutus atitinkamai sklype su unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), kelio servitutą tarp taškų – 25, S, P, O, N, M, S19 ir iki sklypo išorinės ribos 563 kv. m plote 301 kv. m, S2 (43–52) 263 kv. m bendro naudojimo keliui ir namų valdoje unikalus numeris (duomenys neskelbtini) nuo taško L, S7, S8,S9,S10, SI 1, S12, S13, S14 S15, S16, S17, S18, S19, 407 kv. m. plote, užtikrinant ieškovui privažiavimą sunkiuoju transportu ir žemės ūkio technikai iki ieškovo naudojamo sklypo, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2006-03-10 iš S. K. nusipirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad jam perėjo teisė naudotis žemės sklypais pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2002-03-15 sprendimą. Teigė, kad su atsakove yra žemės sklypo bendrasavininkiai ir naudojasi bendrai namų valda su indeksu (duomenys neskelbtini), prie kurios patenkama bendro naudojimo keliuku. Ieškovo vertinimu, jam apsunkintas privažiavimas su transporto priemonėms ir žemės ūkio technika prie žemės sklypo su indeksu (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė atsisakė pasirašyti jai pateiktus dokumentus dėl servituto – privažiavimo keliu prie jam priklausančių statinių ir žemės sklypo su indeksu (duomenys neskelbtini) nustatymo, ieškovas priverstas spręsti ginčą teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Patvirtino bendrasavininkių ieškovo ir atsakovės naudojamo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribas, paženklintas žemės ribų paženklinimo – parodymo 2009-10-22 aktu. Patvirtino žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribas, nustatančias naudojimosi minėto žemės sklypo dalimis su indeksais: (duomenys neskelbtini) (1/19739 kv. m, 1/16806 kv. m), (duomenys neskelbtini) (2/6245 kv. m), (duomenys neskelbtini) (2/32711 kv. m) ir (duomenys neskelbtini) (2/5698 kv. m), tvarką tarp bendrasavininkų pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2002 m. kovo 15 d. sprendimą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės 600 Lt ieškovui už advokato paslaugas ir 132 Lt į valstybės biudžetą. Nurodė, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2002-03-15 sprendimu nustatė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų naudojimo tvarką. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos vadovą arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovą dėl servituto nustatymo dėl pravažiavimo per atsakovės namų valdos dalį su transporto priemonėmis. Teismo vertinimu, teisės naudotis svetimu žemės sklypu suteikimas neatleidžia viešpataujančiojo daikto savininko nuo pareigos atlyginti dėl nustatyto ir įregistruoto kelio servituto atsiradusių tarnaujančiojo sklypo savininko nuostolių už tiesiant taką ar kelią sunaikintus pasėlius, iškirstus medžius. Konstatavo, kad įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti ir vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui, kadangi dėl kelio servituto nustatymo tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas netenka teisės naudotis tako ar kelio užimamu plotu ir dėl to prieš savo valią kito asmens naudai kelio servituto galiojimo laikotarpiu patiria nuostolių. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl minėtos kompensacijos ieškovas pasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) Z. K. prašo panaikinti dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas negalėjo įgyti teisių daugiau, nei jų turėjo ankstesnis žemės sklypo savininkas, ir kad ginčo dėl ribos, skiriančios sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nebuvo. Pažymima, kad civilinėje byloje Nr. 2-15-02/2002 esantis planas „Grąžinamos natūra žemės valdos Nr. (duomenys neskelbtini) planas M:1:10000 padalinimo projektas“ negali būti naudojamas atlikti ginčo žemės sklypo geodezinius matavimus ir nustatyti naudojimosi žemės sklypais ribas. Teigiama, kad teismas nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliantės skundą ieškovas R. B. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2002 m. kovo 15 d. sprendimu buvo patvirtinta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka pagal pateiktą projektą. Nurodoma, kad atsakovė atsisakė pasirašyti projektą, nors prieš tai sutiko su sklypų riba. Ieškovo vertinimu, apeliantės teiginiai dėl ieškovo pastangų pakeisti tarp šalių susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu tvarką nepagrįsti. Teigiama, kad teismo patvirtintos ribos atitinka Telšių rajono apylinkės teismo 2002 m. kovo 15 d. sprendimu nustatytą tvarką.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės Z. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, ir, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai, nei savo skunde teigia apeliantė, jog ginčo dėl ribos skiriančios sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nebuvo, iš Telšių rajono apylinkės teismo 2002 m. kovo 15 d. sprendimo matyti, kad teismas, įvertinęs tai, kad šalys nesusitarė dėl joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų naudojimo tvarkos, šią tvarką šalims nustatė teismine tvarka.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad 2009-10-22 antstoliui padedant vyko geodeziniai matavimai (duomenys neskelbtini), ieškovui priklausančiame žemės sklype. Ribas žymėjo vadovaudamiesi abrisais pagal techninę dokumentaciją, tačiau atsakovė su ribomis nesutiko. Teismas pažymėjo, kad nekilo abejonių dėl liudytojo S. J. parodymų teisingumo, kadangi faktinių aplinkybių konstatavime dalyvavo ir antstolis V. D..

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija teismas 2002 m. gegužės 6 d. nutartimi, išnagrinėjusi apeliantės skundą, Telšių rajono apylinkės teismo 2002 m. kovo 15 d. sprendimo dalį dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio keliuko servituto nustatymo panaikino ir atsakovės priešieškinį paliko nenagrinėtą. Kitą Telšių rajono apylinkės teismo 2002 m. kovo 15 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Todėl, atsižvelgus į prieš tai nurodytus argumentus, teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja apeliantės skundo argumentų dėl civilinėje byloje Nr. 2-15-02/2002 esančio plano „Grąžinamos natūra žemės valdos Nr. (duomenys neskelbtini) planas M:1:10000 padalinimo projektas“ naudojimo galimybių, kadangi tai nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamo skundo kontekste.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė savo skunde iš esmės nesuformulavo argumentų, kuriais remiantis būtų patvirtintas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu remdamasis byloje esančiais įrodymais, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino esminių įrodymų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo esmę, bylos duomenis, skundžiamą procesinių sprendimą turinį ir apeliantės teiginių pagrindimą apeliaciniame skunde, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo nurodytus apeliacinio skundo teiginius pripažinti pagrįstais. Tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas arba, kad buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.

Teigdama apie bylą nagrinėjusio teismo nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, apeliantė nenurodo tokį savo teiginį patvirtinančių teisinių argumentų. Priešingai, nei skunde nurodo apeliantė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo argumentus dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010). Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 80, 93, 98 straipsniais, tenkintinas ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ iš atsakovės Z. K. priteistina ieškovui R. B. 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (127 b. l.).

Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, iš apeliantės Z. K. priteistina 3,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme valstybei (120 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės Z. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt (penkių šimtų litų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš apeliantės Z. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,40 Lt (trijų litų 40 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme valstybei.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėRegina Agota GutauskienėNuorašas tikras:Teisėjas Egidijus Mockevičius