- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-09
- Bylos Nr.
- 2S-1867-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18505-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Skolininkas
- UAB „Viskas už vieną eurą“
- Kreditorius
- UAB „Stigla“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Viskas už vieną eurą“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. L2-25862-430/2015 pagal kreditoriaus UAB „Stigla“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko UAB „Viskas už vieną eurą“ atžvilgiu, kuria patenkintas kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Stigla“ pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 4 911,37 Eur skolos, 282,82 Eur delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „Viskas už vieną eurą“.
Pareiškimo reikalavimų užtikrinimui kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi kreditoriaus prašymą patenkino – pareiškimo sumai areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – skolininko turtines teises bei pinigines lėšas, esančias skolininko vardu atidarytose sąskaitose bankuose, palikdamas teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), bet uždraudęs disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, išskyrus atsiskaitymus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu, kreditoriumi ir darbuotojais.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą teismas motyvavo tuo, kad kreditoriaus reikalavimas yra turtinio pobūdžio, įsiskolinimo suma didelė, be to, skolininko atžvilgiu inicijuota ir kitų teisminių procesų dėl įvairaus dydžio turtinių reikalavimų, todėl, teismo manymu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Skolininkas UAB „Viskas už vieną eurą“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį. Nurodo, kad teismas subjektyviai ir atmestinai vertino kreditoriaus teismui pateiktus UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenis. Pastarosios ataskaitoje yra duomenų, kad skolininko įstatinis kapitalas yra 289 620,01 Eur, metinės pajamos – 3 228 003 Eur, atsakovo pelnas – 60 900,02 Eur, kad atsakovui priklauso 9 transporto priemonės, o įmonėje dirba 85 darbuotojai. Ataskaitoje taip pat yra duomenų apie įmonės finansinius rodiklius – nuosavybės ir turto santykį, einamojo mokumo koeficientą, pelningumą, visi šie rodikliai yra teigiami. Teismas neobjektyviai įvertino turimus duomenis ir neteisingai konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad įmonės turtas yra 4 414 805,60 Eur. Taigi skolininkas yra ekonomiškai stipri įmonė ir tikrai pajėgi įvykdyti būsimą galimai jai nepalankų teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Kreditorius UAB „Stigla“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas klaidingai nurodo duomenų, kuriuos kreditorius pateikė teismui, šaltinį. Kreditorius pateikė teismui ne UAB „Creditinfo Lietuva“, bet UAB „Creditreform Lietuva“ duomenis. Taigi apelianto argumentai remiantis UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenimis yra negaliojantys, nes nepagrįsti realiu duomenų šaltiniu. Be to, apeliantas sąmoningai vengė pateikti teismui išaiškinimą ne tik dėl didelių, sistemingai nepadengiamų įsiskolinimų Sodrai, bet ir didelio apeliantui iškeltų bylų skaičiaus – 36 bylos per metus. Prašant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kreditoriui ypač svarbus rodiklis buvo įregistruoti ir vis dar neišregistruoti apelianto turto areštai, net 68 138,59 Eur sumai. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliantas nesiekia skolos klausimų išspręsti derybų būdu, o sąmoningai vilkina atsiskaitymą su kreditoriais. Kreditorius buvo suteikęs apeliantui galimybę likviduoti skolą, bet šis ja nepasinaudojo. Be to, apeliantui esant ekonomiškai stipriam ir mokiam, kaip jis teigia, 5 194,19 Eur sumai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturės esminės įtakos jo ūkinei-finansinei veiklai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – skolininko turto areštas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pagal teismų formuojamą praktiką, ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai ieškinio suma yra didelė, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2311/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1465/2014; kt.). Tačiau didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys – tai, ar ieškinio suma yra didelė, nustatoma vertinant atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginti ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-28/2010).
Iš apelianto pateikto 2014 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad apelianto turtas įvertintas 4 414 805,66 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 685 011,87 Eur (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 048 318,18 Eur, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 636 693,70 Eur). Apelianto įstatinis kapitalas – 289 620,02 Eur. Taigi, kreditoriaus prašoma priteisti iš apelianto 5 194,19 Eur suma yra beveik 850 kartų mažesnė už apelianto turto vertę ir, įvertinus kitus apelianto turimus įsipareigojimus (įskaitant kreditoriaus nurodytus turto arešto aktus), esminės reikšmės apelianto mokumo būsenai neturi. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad 5 194,19 Eur suma nėra tokia didelė, kad galėtų padidinti būsimo galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tai, kad pareiškimo suma apeliantui nėra (nebuvo) didelė, patvirtina ir tas faktas, kad po skundžiamos nutarties priėmimo šalys sudarė taikos sutartį, kurioje patvirtino, jog dalį skolos apeliantas jau yra sumokėjęs, o likusią dalį (grąžindamas kreditoriaus prekes) įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. Duomenų, kad taikos sutartis būtų neįvykdyta ir kreditorius būtų kreipęsis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra (CPK 179 str. 3 d.).
Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas ketintų turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip pabloginti savo turtinę padėtį, kreditorius nepateikė (CPK 178 str.).
Remiantis išdėstytais motyvais, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus UAB „Stigla“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.
Nutartis neskundžiama.