- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-16
- Bylos Nr.
- 2-2311/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- T. G.
- Ieškovas
- MEGAVA
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-2276-657/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Megava“ ieškinį atsakovui T. G. dėl be teisinio pagrindo įgyto turto priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Megava“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo T. G. 449 865 Lt be teisinio pagrindo įgyto turto bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamo turto, piniginių lėšų areštą, nes, jo įsitikinimu, taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina, kadangi atsakovas vengia atsakomybės, įmonei neperdavė didelės sumos pinigų, dėl to nepateikė jokių paaiškinimų. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino - areštavo ieškinio sumai (449 865 Lt) atsakovui T. G. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant, ar esant nepakankamai, turtines teises ir pinigus, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti.
Teismas priėmė tokią nutartį, įvertinęs pareikšto ieškinio dalyką (jo dydį) bei jo pagrindą, bei atsižvelgęs į tai, kad ieškinys pareikštas fiziniam asmeniui ir ieškinio suma atsakovui yra didelė. Be to, ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl gintini visų jos (įmonės) kreditorių interesai, šiuo atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, priėjo prie išvados, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovas gali siekti paslėpti turimą turtą ar kitaip apsunkinti jam, gal būt, nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti jo (sprendimo) įvykdymą neįmanomu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, teismo įsitikinimu, užkirs galimybę teisę pažeidžiantiems veiksmams ir užtikrins padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą ir status quo išsaugojimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas T. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino aplinkybes, susijusias su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o tai lėmė nepagrįstą laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Teismas neatsižvelgė ir nevertino bylos esminių faktinių aplinkybių, o būtent: tuo metu, kai jis buvo UAB „Megava“ vadovu, bendrovė neturėjo skolų, įskaitant ieškinyje nurodomus 449 865 Lt; po jo (T. G.) bendrovės vadovais buvo dar du asmenys; visus bendrovės administracinius ir buhalterinius dokumentus perdavimo-priėmimo aktais jis (T. G.) perdavė bendrovės vadovu paskirtam asmeniui. Pažymėjo, kad dėl pritaikyto arešto jis patyrė didėlės žalos, todėl, jo teigimu, teismas turėtų pareikalauti iš ieškovo pateikti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Megava“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, klausimą išsprendė teisingai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, remiantis pagrįstu suinteresuoto asmens rašytiniu prašymu ir iki ieškinio teismui padavimo dienos (CPK 147 str. 3 d.). CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė. Atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).
Bylos duomenimis, ieškovo turtinis reikalavimas – 449 865 Lt, galėtų būti laikomas dideliu, tačiau, minėta, kad ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl, vertinant, ar nagrinėjamu atveju buvo pagrindo taikyti atsakovo turto areštą, reikalinga įvertinti apelianto (T. G.) turtinę, finansinę padėtį, išsiaiškinti, ar ginčo suma jam yra didelė, tačiau nei apygardos teisme, nei su atskiruoju skundu apeliantas (T. G.) nepateikė gerą turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, t. y., įrodymų apie turimą turtą, jo vertę, turimų lėšų kiekį, gaunamas pajamas, finansinius įsipareigojimus, iš kurių būtų galima padaryti pagrįstą išvadą apie apelianto tikrai gerą turtinę padėtį ir apie tai, kad ieškinio suma (449 865 Lt) jam nėra didelė. Nesant tokių įrodymu, sprendžiama, kad apeliantas nepaneigė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 str., 185 str. 314 str. 338 str.).
Apeliantas teigia, kad ieškinys yra nepagrįstas. CPK 144 straipsnis nustato, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbu tik tai, kad suinteresuotas asmuo būtų tikėtinai pagrindęs savo ieškinio reikalavimą. Tikėtino pagrindimo sąvoka teismų praktikoje aiškinta ne kartą. Toks reikalavimas reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364/2012, 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepažeidė CPK 144 straipsnio reikalavimų, preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą, akivaizdžių duomenų apie BUAB „Megava“ ieškinio nepagrįstumą nenustatė.
Apelianto teiginys, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patyrė žalos, nagrinėjamam ginčui nėra reikšmingas. CPK 146 straipsnis nustato atsakovo, patiriančio ar galinčio patirti nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, teisę prašyti teismą taikyti tokių nuostolių užtikrinimą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apeliantas (T. G.) šia teise yra pasinaudojęs du kartus, tačiau jo prašymai buvo nepatankinti (CPK 146 str. 1 d., 179 str. 3 d.). Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, apeliantui neužkirsta galimybė pakartotinai kreiptis į teismą su analogišku prašymu (dėl nuostolių užtikrinimo) arba prašyti teismą panaikinti ar pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 str. 1 d., 149 str. 1 d.).
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.