Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Nuorašas Pranešėjas Stasys Lemežis Baudžiamoji byla Nr. 1A-171-209-2012

1.2.18.11. 2.4.6.4.1. 2.1.15.3.3.3. (S).

2012 m. spalio 15 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. gynėjo advokato A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-08 nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir jam paskirta 40 MGL 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) litų bauda, UAB „M.“ civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas už tai, kad jis nuo 2007-01-01, būdamas UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1-2 d., būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė to paties įstatymo 12 str. 4 p. reikalavimus, numatančius, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, taip pat 16 str. reikalavimus, numatančius, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“. Apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius, taip pat 19 str. 1,2,4 d. reikalavimus, pagal kuriuos „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kurie turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas, pagal kurias uždarosios akcinės bendrovės visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus privalo saugoti 10 metų. Neužtikrino, kad UAB „M.“ ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys už 2007 m. ir 2008 m. sausio, vasario ir kovo mėn. apskaitos registruose būtų registruojami laiku, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentų: pirkimų ir sąnaudų buhalterinės apskaitos registrų už 2007 m., atsiskaitymų su tiekėjais buhalterinės apskaitos registrų už 2007 m., pirkimų ir sąnaudų buhalterinės apskaitos registrų už 2008 m. sausio, vasario ir kovo mėn., atsiskaitymų su tiekėjais buhalterinės apskaitos registrų už 2008 m. sausio, vasario ir kovo mėn., 2007 m. ir 2008 m. sausio, vasario ir kovo mėn. didžiosios knygos, 2008-04-08 įmonės vadovu tapus A. K., pastarajam neperdavė minėtų buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2007-07-30 iki 2008-04-01, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.

Nuteistojo V. D. gynėjas advokatas A. J. apskundė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-08 nuosprendį apeliacine tvarka.

Nuteistojo V. D. gynėjas advokatas Stasys Zabita apskundė Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartį kasacine tvarka.

Į dokumentų perdavimo aktą dalis buhalterinės apskaitos dokumentų už 2007 metų antrą pusmetį ir 2008 metų tris pirmus mėnesius nebuvo įrašyti, nes pats perdavimas truko nuo 10 valandos ryto iki vėlyvo vakaro, perdavimo metu tvyrojo įtampa, perdavimą fiksavo antstolis, priimančią dokumentus pusę atstovavo advokatai, santykiai tarp nuteistojo ir kitų valdybos narių/akcininkų buvo įtempti. Dalis dokumentų matomai nebuvo atnešta į surašymo vietą ir nebuvo įtraukti į perdavimo aktą. Faktą, kad neva neperduoti dokumentai iš tikro buvo perduoti ir liko UAB „M.“ dispozicijoje po dokumentų perdavimo akto sudarymo, patvirtina tokie įrodymai: liudytojos vyr. finansininkės O. J. parodymai (t4, b.l. 201), liudytojos buhalterės L. V. parodymai (T4, b.l. 202, 137), UAB „M.“ dalyvių veiksmai – pirmiausia nebuvo jo perduota akcininkų knyga, o paprašius ji buvo perduota po mėnesio. Lygiai taip pat per mėnesį direktorius turėjo pastebėti, jog nėra perduoti svarbūs buhalteriniai dokumentai. Tai, kad nei jis, nei akcininkai/valdybos nariai į nuteistąjį nesikreipė dėl dokumentų neperdavimo, netiesiogiai įrodo, jog jie buvo perduoti įmonei. Liudytojai - R. Ž. ir A. Ž. negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar dokumentai buvo faktiškai perduoti įmonei. Pats nuteistasis aiškina, kad jo dokumentai neva buvo neperduoti, sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Nuosprendyje liudytojų O. J. ir L. V. teiginiai, kad dokumentai faktiškai liko įmonėje, net nėra paminėti, todėl akivaizdu, kad teismas pažeidė BPK 20 str. nurodytas įrodymų vertinimo taisykles. Kad dokumentai buvo perduoti paneigia direktoriaus A. K. parodymai, tačiau jie vertintini kritiškai, nes jis teigė, kad buhalterinę apskaitą tvarkė akcininkas A. Ž., kuris buvo atsakingas už įmonės finansus, o pats direktorius A. K. prie įmonės apskaitos ir finansų prileistas nebuvo (parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu), jis atvyko paimti pas nuteistąjį užmiršto perduoti akcininkų registro, tačiau neprašė buhalterinės apskaitos dokumentų, kas įrodo, jog jie buvo faktiškai perduoti. Jis nepatvirtino savo parodymų nei teisme, nei pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Teismas nevertino nuteistojo ir jo gynėjo argumentų, kad dokumentai nebuvo perduoti tyrėjams tyčia pačios įmonės, nes liudytojai A. Ž. ir R. Ž. buvo suinteresuoti tuo, kad būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis nuteistajam, nes A. Ž. ir R. Ž. pyko ant V. D., nes jie pastarojo pasiūlymu įsigijo įmonės, kurios veikla, jų manymu, turėjo būti pelningesnė, akcijas. 2008-04-09 pranešime, kurį pasirašė ir šie liudytojai, apie galimai padarytas veikas įvardintos net 9 nusikalstamos veikos, nors teisme kaltinimas pareikštas tik pagal vieną, rodo pastangas, kad V. D. būtų pripažintas kaltu, todėl jie ir neperdavė esamų dokumentų specialistams. Specialistė savo išvadoje mini, kad KPO (duomenys neskelbtini) (išvados lapas 17 ir 18) pateiktas tyrimui nebuvo, iš ko būtų galima daryti išvadą, kad jo neliko įmonėje, tačiau kitoje civilinėje byloje tas pajamų orderis UAB „M.“ atstovo pateiktas buvo, tai patvirtinančius įrodymus pateikė nuteistojo gynėjas - KPO (duomenys neskelbtini) su įmonės atstovo advokato parašu.

Teismo posėdyje nuteistojo V. D. gynėjas prašė išteisinti jo ginamąjį. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, bet nurodė, kad teismas galėtų pakeisti tą nuosprendžio dalį, kuria V. D. nuteistas dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Už apskaitos taisyklių pažeidimą yra numatyta ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė. BK 223 straipsnio 1 dalyje reglamentuota aplaidaus apskaitos tvarkymo nusikaltimo sudėtis skiriasi nuo ATPK 173¹ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo – apskaitos taisyklių pažeidimo – sudėties objektyviaisiais požymiais. BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Tam, kad būtų inkriminuotas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 223 straipsnio 1 dalies redakciją būtina nustatyti: 1) veiką, alternatyviai pasireiškusią: a) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymu; b) aplaidžiu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu; c) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimu įstatymų nustatytą laiką; 2) dėl nusikalstamos veikos kilusius padarinius – negalėjimą visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų arba įvertinti turto; 3) priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių. ATPK 173¹ straipsnyje reglamentuoto administracinio teisės pažeidimo – apskaitos taisyklių pažeidimo – sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien veikos atlikimo – buhalterinės ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo. (2006 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-642/2006; 2009 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143/2009)

Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą (pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią 1961 m. BK 322 straipsnio redakciją – įmonės veiklą, komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar turtą) turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. (2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2006; 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11/2008)

Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2011) įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis), duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik BPK nustatyta tvarka. Tik nustačius, kad BPK 98 straipsnio tvarka pateikti duomenys gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, jie įrodymais nepripažįstami ir jų patikrinimo BPK numatytais proceso veiksmais klausimas nekyla. Nenustačius, kad duomenys gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, jie turi būti tikrinami BPK numatytais proceso veiksmais. Tokia galimybė šioje byloje yra apklausiant specialistą, paskiriant ekspertizę, apklausiant tiesiogiai buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenis ir atlikus kitus iš konkrečios situacijos išplaukiančius procesinius veiksmus, kurių rezultatai turi įtakos sprendžiant, ar yra kilę BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai.

Lietuvos Respublikos BPK 98 str. nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, jų atstovai, taip pat bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Iš 2010-04-09 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t.4, b.l. 96) matyti, kad įtariamasis V. D. savo iniciatyva pateikė šiuos daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „M.“ 2007 metų didžiąją knygą – 859 lapai (kopija), UAB „M.“ 2008 metų didžiąją knygą – 193 lapai (kopija), kurie yra prie baudžiamosios bylos. Iš išdėstyto matyti, kad minėti dokumentai (duomenys) surinkti BPK nustatyta tvarka. Nėra jokių duomenų, kad minėti duomenys (dokumentai) būtų gauti tiesiogiai draudžiamu būdu. Priešingai, įtariamasis V. D. jau ikiteisminio tyrimo, 2010-04-02 įtariamojo apklausos metu (t.4, b.l. 89), parodė, kad įtarime nurodytų trūkstamų dokumentų kopijas jis pasidarė prieš perduodamas dokumentus naujam UAB „M.“ direktoriui, jis juos turi ir pateiks ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Iki tol V. D. įtarimai pareikšti nebuvo, todėl logiška, kad jis apie turimas dokumentų kopijas informavo tik sužinojęs kuo yra įtariamas. Šiuo atveju, nenustatyta, kad duomenys gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu (2010-04-09 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo metu pateiktos UAB „M.“ 2007 metų didžioji knyga – 859 lapai (kopija), UAB „M.“ 2008 metų didžioji knygą – 193 lapai (kopija)), todėl minėtus duomenis teismas tikrina BPK numatytais proceso veiksmais, o būtent, Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paskirta atlikti ir atlikta 2012 m. rugsėjo 12 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius specialisto išvada Nr. 5-1/119 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, nagrinėjant tiesiogiai buhalterinę apskaitą tvarkiusių asmenų – „M.“, buvusios UAB „M.“ buhalterės liudytojos L. V. ir vyr. finansininkės liudytojos O. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus, pačio V. D. paaiškinimais ir kitais byloje esančiais duomenimis.

Iš 2012 m. rugsėjo 12 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius specialisto išvados Nr. 5-1/119 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo matyti, kad tyrimo atlikimui buvo pateiktos UAB „M.“ vyr. finansininkės O. J. sudarytos ir direktoriaus V. D. patvirtintos bendrovės suvestinių apskaitos registrų „Didžiosios knygos sąskaitų aktyvumas nuo 07-01-01 iki 07-12-31“ ir „Didžiosios kny­gos sąskaitų aktyvumas nuo 08-01-01 iki 08-04-04“ kopijos, kuriose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruoti pagal dokumentus chronologine-sistemine tvarka, pagal datas ir buhalterines sąskaitas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalteri­nės apskaitos įstatymo Nr.IX - 574 16 str. 1 ir 3 dalis. Teismui pateiktose UAB „M." apskaitos registrų („Didžiosios knygos sąskaitų aktyvu­mas nuo 07-01-01 iki 07-12-31“ ir „Didžiosios knygos sąskaitų aktyvumas nuo 08-01-01 iki 08-04-04“) kopijose įrašyti duomenys sutampa su tyrimui pateiktais (susijusiais su vyriausiojo tyrėjo 2009-01-05 užduoty­je iškeltais klausimais (t.2, b.l.64-66) bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais: visi (kasos pajamų, kasos išlaidų orderiai, PVM sąskaitos faktūros, bankiniai mokėjimai susiję su vyriausiojo tyrėjo 2009-01-05 užduotyje iškeltais klausimais (t.2, b.l.64-66) pirminiai dokumentai atvaizduoti apskaitoje. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus (susijusius su vyriausiojo tyrėjo 2009-01-05 užduotyje iškeltais klausimais, t.2, b.l.64-66, tai yra, kasos, banko, PVM sąskaitas faktūras) nustatyta, kad teismui pateiktose UAB „M." suvestinių apskaitos registrų („Didžiosios knygos sąskaitų aktyvumas nuo 07-01-01 iki 07-12-31" ir „Didžiosios knygos sąskaitų aktyvumas nuo 08-01-01 iki 08-04-04") kopijose įrašyti duomenys sutampa su tyrimui pateiktais bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais: visi (kasos pajamų, kasos išlaidų orderiai, PVM są­skaitos faktūros, bankiniai mokėjimai susiję su vyriausiojo tyrėjo 2009-01-05 užduotyje iškeltais klausi­mais, t.2, b.l.64-66) pirminiai buhalteriniai dokumentai atvaizduoti apskaitoje. Todėl pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus (susijusius su vyriausiojo tyrėjo 2009-01-05 užduotyje iškeltais klausimais, t.2, b.l.64-66, tai yra, kasos, banko, PVM sąskaitas faktūras) galima nustatyti UAB „M.“ ūkinę veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą už laiko­tarpį nuo 2007-07-30 iki 2008-04-01. Atsižvelgus į šią išvadą, darytina išvada, kad papildomai pateikus specialistams V. D. patvirtintos bendrovės suvestinių apskaitos registrų „Didžiosios knygos sąskaitų aktyvumas nuo 07-01-01 iki 07-12-31“ ir „Didžiosios kny­gos sąskaitų aktyvumas nuo 08-01-01 iki 08-04-04“ kopijas, pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus galima nustatyti UAB „M.“ ūkinę veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą už laiko­tarpį nuo 2007-07-30 iki 2008-04-01.

Iš 2012 m. rugsėjo 12 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius specialisto išvados Nr. 5-1/119 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo matyti, kad pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX -574 21 straipsnio 1 dalį - už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus ir pagal to paties straipsnio 2 dalį - už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka at­sako ūkio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2007 m. sausio 01 d. iki 2008 m. kovo 31 d.) UAB „M." direktoriaus pareigas vykdė V. D.. Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad kol V. D. ėjo direktoriaus pareigas, jis buvo atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą.

Atsižvelgus į išdėstytą, įvertinusi ir liudytojų parodymus, paaiškinančius pateiktų didžiųjų knygų kopijų kilmę, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, kad V. D. neužtikrino, kad UAB „M.“ ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys už 2007 m. ir 2008 m. sausio, vasario ir kovo mėn. apskaitos registruose būtų registruojami laiku.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja buvusi UAB „M.“ buhalterė L. V. parodė (t.4, b.l. 201-202), kad ji dalyvavo perduodant dokumentus naujam direktoriui. Tada dalyvavo daug žmonių, tai truko visą dieną. Procesas buvo filmuojamas, buvo antstolis. Buvo labai daug bylų, pilni du kabinetai. Dokumentai buvo imami nuo lentynų, nešami į kitą patalpą ten esantiems atstovams. Tai buvo buvęs direktorius, naujas direktorius, atstovai, liudytojai, antstolis. Buvo rašomas aktas. Po to tuos dokumentus vėl nešė atgal į kabinetus, kur jie buvo saugomi. Nežino, kad ne visi dokumentai buvo perduoti. Matė didžiąją knygą už 2007 metus, taip pat ir knygą už pirmus tris 2008 metų mėnesius. Matė šias knygas ir po to, kai V. D. perdavė dokumentus naujam direktoriui. Knygos buvo jų kabinete. Yra šias knygas kopijavusi, paskui padėjo į vietą. Kopijavo buvusio direktoriaus prašymu. Kopijuota buvo iki senojo direktoriaus atleidimo. Iš šių liudytojos L. V. parodymų matyti, kad dokumentų perdavimo metu galėjo dar neperduoti ir perduoti dokumentai susimaišyti arba atnešti dokumentai būti pamiršti įtraukti į perduotų dokumentų perdavimo-priėmimo aktą dėl didelio dokumentų kiekio ir perdavimo tvarkos specifikos, ką patvirtina L. V. parodymai, kad ji po to, kai V. D. perdavė dokumentus naujam direktoriui, matė didžiąją knygą už 2007 m. ir už pirmus tris 2008 metų mėnesius. Knygos buvo jų kabinete. Ji taip pat parodė, kad yra šias knygas kopijavusi, paskui padėjo į vietą, kopijavo buvusio direktoriaus prašymu iki senojo direktoriaus atleidimo, kas nepaneigia aplinkybių, kad V. D. savo iniciatyva pateiktos UAB „M.“ 2007 metų didžiosios knygos – 859 lapų ir UAB „M.“ 2008 metų didžiosios knygos – 193 lapų kopijos nebuvo suklastotos ir buvo padarytos dar iki minėtų knygų perdavimo dienos.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja buhalterė O. J. parodė, kad (t.4, b.l. 131) visi dokumentai buvo perduodami pagal aktus, dalyvaujant antstoliui, filmuojant. Dokumentai buvo perduoti popieriniu variantu. Akcininkai pasakė jiems, kad parašytų, jog V. D. atliko neteisėtus veiksmus. Dokumentų perdavimas (t.4, b.l. 201) buvo padarytas labai staigiai. Buvo žymima, kas priduota ir priimta. Iš anksto aktas nebuvo surašytas. Dokumentai po jų atžymėjimo perdavimo akte buvo atgal nešami į buhalteriją. Dokumentų buvo daug. Didžioji knyga už 2007 metus egzistavo. Taip pat už 2008 metų pirmus tris mėnesius ji buvo atspausdinta ir perduota. Direktorius V. D. prašė visų pagrindinių dokumentų kopijų. Po dokumentų perdavimo paskutinę savaitę darė metinę suvestinę ir tada matė didžiąją knygą. Ji darė metinį balansą, viską suvedė, vieną iš egzempliorių, jai atrodo, prisegė prie knygos. Ji visą laiką taip darė. Kai išėjo, visi dokumentai liko, taip pat ir didžioji knyga. V. D. dirbant direktoriumi, juos tikrino mokesčių inspekcija, kiekvienus metus dėl PVM. Jokių problemų nebuvo. Minėti parodymai iš esmės patvirtina liudytojos L. V. parodymus apie perdavimo painumą, didelę perduodamų dokumentų apimtį ir didžiųjų knygų buvimą po perdavimo, kad direktorius buvo prašęs visų pagrindinių dokumentų kopijų.

V. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad kelios dienos prieš jam išeinant jis pasidarė daugybės dokumentų kopijas- ir registrus, ir Didžiųjų knygų, ir kopijas svarbesnių sutarčių, tam, kad vėliau galėtų parodyti ir apsiginti, jeigu būtų puolimas, kuris ir įvyko. Dokumentų perdavimas įvyko per vieną dieną, turėjo būti perduotas visas įmonės turtas, visi 8-9 metų veiklos dokumentai, buvo didžiulis stresas, advokatai spaudė kaip galima greičiau tą padaryti. Iš eilės iš buhalterijos darbuotojai nešė dokumentus, jie buvo padedami, čia pat surašomi, suskaičiuojami lapai, sunumeruojami, pasirašomas priėmimo- perdavimo aktas ir tie dokumentai vėl keliaudavo atgal. Po to imdavo naujus ir vėl nešdavo. Iš tiesų taip ir nesuprato, kaip tai galėjo įvykti, kad dalis 2007-2008 m. dokumentų nebuvo perduoti. Greičiausiai tai klaida. Labai nustebo, kad tų dokumentų pasigesta tik praėjus metams ar pusantrų. Iš minėtų V. D. paaiškinimų matyti, kad jis kelios dienos prieš jam išeinant pasidarė daugybės dokumentų kopijas, perdavimo procesas buvo keblus, jis mano, kad greičiausia tai klaida, kad dalis dokumentų nebuvo perduoti.

Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-518/2005), neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjant bylą nepašalintos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-492/2005) turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau tai pasakytina tik apie realias abejones, iškylančias aiškinantis nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Nuostata, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai, yra pamatinė taikant asmens nekaltumo prezumpcijos principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-322/2007), kai reikia vertinti prieštaringus ar abejotinus bylos duomenis. Ji taikytina tik tais atvejais, kai išnaudotos visos procesinės galimybės surinkti, pateikti naujus, patikrinti ir įvertinti visus bylos duomenis bei pašalinti prieštaravimus. Aplinkybė yra įrodyta, kai teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma rodo, kad tos aplinkybės buvimas yra neabejotinas. Šiuo atveju, kolegija daro išvadą, kad posėdyje ištirtų įrodymų visuma, įvertinus tame tarpe ir liudytojų O. J., L. V. parodymus, nėra pakankama konstatuoti, kad bylos duomenys neginčijamai, be abejonių, patvirtina, kad V. D. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „M.“ buhalterinės apskaitos ir 2008-04-08 įmonės vadovu tapus A. K., pastarajam neperdavė dokumentų ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kadangi nėra neginčijamai, be abejonių, nustatyta, kad jis neperdavė ar nesaugojo knygų, kurių kopijas jis pateikė 2010-04-09 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo metu (UAB „M.“ 2007 metų didžioji knyga – 859 lapai (kopija), UAB „M.“ 2008 metų didžioji knygą – 193 lapai (kopija)), o iš 2012 m. rugsėjo 12 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius specialisto išvados Nr. 5-1/119 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „M.“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad papildomai pateikus specialistams V. D. patvirtintos bendrovės suvestinių apskaitos registrų „Didžiosios knygos sąskaitų aktyvumas nuo 07-01-01 iki 07-12-31“ ir „Didžiosios kny­gos sąskaitų aktyvumas nuo 08-01-01 iki 08-04-04“ kopijas, pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus galima nustatyti UAB „M.“ ūkinę veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą už laiko­tarpį nuo 2007-07-30 iki 2008-04-01.

Apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl V. D. kaltės pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. nebuvimo nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. D. aiškinimas vertintinas kritiškai, kaip siekimas išvengti bausmės už padarytą nusikalstamą veiką, bei paneigtas liudytojų parodymais, bei byloje surinktais įrodymais, kadangi V. D. kaltę paneigia liudytojų L. V. ir O. J. parodymai, kurios tiesiogiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir todėl galėjo pastebėti kokie dokumentai faktiškai buvo perduoti ir kurių parodymų pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo ir nenurodė kodėl jais nesivadovauja ir kuriais netikėti nėra rimto pagrindo. V. D. kaltės pagal BK 223 str. 1 d. be abejonių nepatvirtina ir pirmosios instancijos teismo posėdyje aptarti ir protokoluose užfiksuoti liudytojų R. Ž., A. Ž., A. K. parodymai (jie tiesiogiai buhalterinės apskaitos netvarkė), antstolio V. S. atstovo A. N. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, UAB „M.“ dokumentų perdavimo aktas, nes minėti parodymai iš esmės tik parodo, kad buvo vykdomas dokumentų perdavimas, kad UAB „M.“ dokumentų perdavimo UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentai: pirkimų ir sąnaudų buhalterinės apskaitos registrai už 2007 m., atsiskaitymų su tiekėjais buhalterinės apskaitos registrai už 2007 m., pirkimų ir sąnaudų buhalterinės apskaitos registrai už 2008 m. sausio, vasario ir kovo mėn., atsiskaitymų su tiekėjais buhalterinės apskaitos registrai už 2008 m. sausio, vasario ir kovo mėn., 2007ir 2008 m. sausio, vasario ir kovo mėn., Didžioji knyga nenurodyti dokumentų perdavimo akte, bet be abejonių nepaneigia klaidos perduodant dokumentus tikimybę, kad realiai dokumentai buvo perduoti, bet tai priėmimo-perdavimo akte nepažymėta, kuri yra tikėtina, įvertinus nustatytas aplinkybes - didelį perduodamų dokumentų kiekį, skubą dokumentų perdavimo metu, perdavimo mechanizmą – po fiksuoto perdavimo dokumentus grąžinant į patalpas, kuriose laikomi dar neperduoti dokumentai ir L. V. ir O. J. parodymus apie neva neperduotų dokumentų buvimą po perdavimo įmonės patalpose, o ir tai, kad V. D. 2010-04-09 pateikė UAB „M.“ 2007 metų didžiosios knygos – 859 lapai (kopiją), UAB „M.“ 2008 metų didžiosios knygos – 193 lapai (kopiją). Atsižvelgus į išdėstytą – kad negalima neginčijamai paneigti, kad dingusiais įvardinti dokumentai realiai buvo perduoti, nors tai nebuvo tinkamai įforminta, darytina išvada, kad nėra pagrindo V. D. veiksmuose konstatuoti jo tyčios arba neatsargumo (iki Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso priėmimo sąvokos ,,aplaidumas“, ,,aplaidus“ buvo siejamos tik su neatsargumu. Pagrindo nukrypti nuo taip susiformavusio aiškinimo nėra. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008). Plenarinė sesija kartu pažymi, kad, esant dabartinei BK 223 straipsnio redakcijai, kitos šiame straipsnyje numatytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009)).

Sutinkamai su BPK 115 str. 3 d. 2 p., priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos; šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas ir dėl civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-08 nuosprendį, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., ir jam skirta 40 MGL (5200 litų) bauda ir UAB „M.“ civilinis ieškinys atmestas, ir priimti naują nuosprendį: V. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB „M.“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Daiktinius įrodymus: UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registrų kopijas („Didžiosios knygos sąskaitų aktyvumas“) grąžinti UAB „M.“ tolimesniam saugojimui įstatymų nustatyta tvarka.