Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. M. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, R. M., R. M. individuali įmonė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėja aiškina, kad šioje vykdomojoje byloje 3 201,43 Eur skola Valstybinio socialinio draudimo fondui yra asmeninė skolininko R. M. skola, susidariusi dėl R. M. individualios įmonės įmokų nemokėjimo. Pareiškėjos teigimu, individuali įmonė buvo įsteigta iki santuokos su Ž. M. sudarymo. Anot pareiškėjos, asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės. Pažymi, kad kadangi skolininko R. M. skola dėl mokestinės prievolės yra asmeninė skola, išieškojimas galimas tik iš R. M. asmenine nuosavybe esančio turto arba iš jam priklausančios bendro turto dalies.

6. Antstolė 2021 m. birželio 22 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

7. Antstolė nurodo, kad vykdo 2019 m. gruodžio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (7.4)VRE_SP2- 130771 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų R. M. individualios įmonės ir įmonės savininko R. M..

8. Antstolė pažymi, kad skolininkas ir jo sutuoktinė vedybų ar turto padalijimo sutarties nėra sudarę, sutuoktiniams priklausantis turtas nėra atidalintas. Teigia, kad nagrinėjamu atveju skolininko sutuoktinės atsakomybės pagal prievoles kreditoriams klausimas nėra keliamas, o skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas areštuotas nepažeidžiant įstatymo nuostatų.

9. Antstolė aiškina, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę, gali būti išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis); tą patį numato CK 3.110 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių atsakomybę pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles. Taigi, antstolės vertinimu, už asmeninę savo prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

10. Anot antstolės, nors skolininko sutuoktinė nurodo, kad su skolininku kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, tačiau santuoka iki šiol nėra nutraukta, bendras sutuoktinių turtas nėra padalintas.

11. Antstolė nurodo, kad lėšų pragyvenimui grąžinimo klausimas išspręstas pagal 2021 m. birželio 17 d. papildomai pateiktą pilną sąskaitos išrašą; be to, 2021 m. birželio 17 d. nurodymu Nr. S-21-15-11943 skolininko sutuoktinei nustatyta laisvai disponuojama suma 1 201,73 Eur darbo užmokesčiui ir vaiko išmokai gauti ir grąžintos birželio mėn. nepanaudotos lėšos – 596,96 Eur. Papildomai pažymi, kad laisvai disponuojama suma vaiko išmokai 70 Eur gauti buvo nustatyta ir 2021 m. birželio 8 d. nurodymu. Anot antstolės, iš pateikto sąskaitos išrašo matosi, kad 2021 m. birželio 9 d. dar bankui neįskaičius gauto iš SPIS pavedimo laisvai disponuojama suma buvo išnaudota atsiskaitymui kitoje įstaigoje.

12. Antstolė pažymi, kad skunde pateikta informacija apie skolininko R. M. turimą asmeninį turtą (transporto priemones) yra neteisinga, t. y. skolininkas neturi įregistruotų transporto priemonių savo vardu, visos transporto priemonės yra išregistruotos. Nurodo, kad Testamentų registro išrašo duomenimis skolininkas R. M. yra vienas iš trijų palikimą priėmusių asmenų po M. D. mirties; duomenų, kokią dalį turto po motinos mirties priėmė skolininkas, vykdomojoje byloje nėra ir informacija yra tikslinama; iki šiol M. D. nekilnojamas turtas yra įregistruotas jos vardu.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. liepos 14 d. 9.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2021 m. birželio 23 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

16. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

17. Iš byloje pateiktų ir vykdomosios bylos Nr. 0015/20/0004 duomenų nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo 2019 m. gruodžio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (7.4)VRE_SP2- 130771 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų R. M. individualios įmonės ir įmonės savininko R. M..

18. Vykdymo procese antstolė 2020 m. sausio 3 d. turto arešto aktu Nr. S-20-15-62 areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį nekilnojamą turtą, t. y. ¼ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

19. Taip pat iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. vasario 18 d. turto arešto aktu Nr. S-20-15-2604 areštuotas kitas neidentifikuotas turtas, t. y. kilnojami, nekilnojami daiktai, finansinis turtas (akcijos, vertybiniai popieriai, turtinės teisės ir kt.), piniginės lėšos, išskyrus numatytas CPK 739 ir CPK 736 straipsniuose numatyto dydžio darbo užmokesčio ir jam prilygintinų pajamų dalis, tenkanti išieškojimui; piniginės lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis ir iš trečiųjų gautinos, bei visose Lietuvos ir užsienio finansų įstaigose esančios piniginės lėšos, kriptovaliuta.

20. Antstolė 2020 m. vasario 20 d. turto arešto aktu Nr. S-20-15-2716 areštavo esamas/būsimas pinigines lėšas skolininko sutuoktinės Ž. M. sąskaitose kredito įstaigose, taip pat visas pajamas, gautas iš darbinės ir/ar intelektinės veiklos, dividendus, išskyrus tikslines paskirties išmokas, iš kurių išieškojimas negalimas CPK tvarka ir kitas santuokoje įgytas turtas. Taip pat priimtas Patvarkymas dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. B-36348, kuriuo skolininkui ir jo sutuoktinei pasiūlyta pasidalinti bendras pajamas.

21. Antstolė 2020 m. kovo 6 d. turto arešto aktu Nr. S-20-15-3527 areštavo R. M. turtines teises į nekilnojamuosius daiktus, kol atsiras palikimą priėmęs asmuo, t. y. areštavo teisę disponuoti (teisę turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti) paveldėtu mirusiosios M. D. turtu.

22. Antstolės kontoroje 2020 m. rugsėjo 16 d. priimtas nurodymas Nr. S-20-15-16100, kuriuo Ž. M. nustatyta laisvai disponuojama suma darbo užmokesčiui gauti (1 482 Eur) per mėnesį.

23. Antstolė 2021 m. birželio 8 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. S-21-15-11079 skolininko sutuoktinės sąskaitoms, esančioms kredito įstaigose, nustatant laisvai disponuojamą sumą 70 Eur vaiko išmokai gauti, ir turto arešto aktą Nr. S-21-15-11075 dėl nurašytų į antstolės depozitinę sąskaitą lėšų arešto.

24. Antstolės 2021 m. birželio 17 d. nurodymu Nr. S-21-15-11943 (po skundo gavimo) skolininko sutuoktinei nustatyta laisvai disponuojama suma 1 201,73 Eur darbo užmokesčiui ir vaiko išmokai gauti bei grąžintos birželio mėn. nepanaudotos lėšos (596,96 Eur).

25. CPK 586 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 587 straipsnio 10 punktą vykdomieji dokumentai yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Mokesčių administratoriaus sprendimas dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto atitinka šiuos kriterijus (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taigi jis laikytinas vykdomuoju dokumentu.

26. Remiantis Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tokio juridinio asmens turtas priklauso jam nuosavybės teise, o turtą sudaro individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs ir įmonei perduotas turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Kaip ir kiti juridiniai asmenys, individuali įmonė atsako pagal savo prievoles jai nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Tačiau tuo atveju, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka individualios įmonės turto, už jos prievoles atsako savininkas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Šios nuostatos reiškia, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, galintys prisiimti atskiras prievoles ir pagal jas atsakyti. Tik tuo atveju, jeigu individualios įmonės turto nepakanka, kyla įmonės savininko atsakomybė, t. y. jo atsakomybė už individualios įmonės prievoles yra subsidiari. Vykdymo procese išieškojimo iš individualios įmonės tvarką nustato CPK 673 straipsnis, pagal kurį jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą.

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendime Nr. (7.4)VRE_SP2- 130771 skolininkais nurodyti du asmenys, t. y. R. M. individuali įmonė ir įmonės savininkas R. M.. Nors pareiškėja nurodo, kad individuali įmonė buvo įsteigta 1996 m. sausio 18 d., iki santuokos su pareiškėja sudarymo, tačiau iš minėto sprendimo nustatyta, kad skola susidarė laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2019 m., t. y., pareiškėjai ir R. M. jau būnant santuokoje (pagal bylos duomenis santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)).

28. Skolininkė, nesutikdama su antstolės 2021 m. birželio 8 d. nurodymu Nr. S-21-15-11072 ir 2021 m. birželio 8 d. turto arešto aktu Nr. S-21-15-11075, nurodo, kad vykdomojoje byloje yra vykdoma asmeninė skolininko R. M. skola, susidariusi dėl R. M. individualios įmonėms įmokų nemokėjimo; pažymi, jog kadangi skolininko R. M. skola dėl mokestinės prievolės yra asmeninė skola, išieškojimas galimas tik iš R. M. asmenine nuosavybe esančio turto arba iš jam priklausančios bendro turto dalies. Be to, pareiškėja teigia, kad skolininkas turi kilnojamojo (automobilius) ir nekilnojamojo turto (paveldėtą).

29. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

31. Teismų praktikoje yra laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005). CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamu atveju ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis: pirmiausia turtas areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, ir tik nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali būti pradėtas vykdyti išieškojimas.

32. Kai skolininkui priklausanti turto dalis bendroje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis areštuoja bendrą sutuoktinių turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas) ir pasiūlo skolininkui per įstatyme numatytą terminą pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolio taikytas bendro turto areštas sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje. Viena iš CPK 667 straipsnio taikymo sąlygų yra antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybę bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

33. Be to, pažymėtina, kad CPK 667 straipsnio pagrindu padavus pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

34. Viena vertus, pareiškėja pagrįstai nurodo, kad R. M. skola dėl mokestinės prievolės yra asmeninė jo skola; kita vertus, pagal teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, ši skola gali būti išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis); šią aplinkybę patvirtina ir pati pareiškėja. Iš vykdomosios bylos medžiagos, taip pat teismui prieinamų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad R. M. kilnojamojo turto (automobilių) neturi (anksčiau registruotos transporto priemonės šiuo metu jau yra išregistruotos); Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (butas priklauso R. M. ir jo sutuoktinei; turtas įkeistas hipotekai, todėl iš jo išieškojimas faktiškai negalimas). Iš Vedybų sutarčių registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad skolininkas su sutuoktine vedybų ar turto padalijimo sutarties nėra sudarę. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėja, R. M. asmeninio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas neturi.

35. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad skolininkas paveldės (yra kreipęsis dėl jo paveldėjimo) turtą (po M. D. mirties), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrai yra trys palikėjai, todėl teismas šioje stadijoje neturi galimybės nustatyti turto dalies, kuri atiteks R. M. po M. D. mirties; be to, antstolė 2020 m. kovo 6 d. turto arešto aktu Nr. S-20-15-3527 yra areštavusi R. M. turtines teises į nekilnojamuosius daiktus, kol atsiras palikimą priėmęs asmuo, t. y. areštavo teisę disponuoti (teisė turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti) paveldėtu mirusiosios M. D. turtu. Taigi, antstolė, nesant pakankamam R. M. asmeniniam turtui, areštavo pareiškėjos (kaip skolininko sutuoktinės) gaunamas pajamas (buvo nustatyta laisvai disponuojama suma vaiko išmokai gauti (70 Eur)).

36. Teismas pažymi, kad vykdymo procese antstolė laikėsi CPK 667 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. pirmiausia areštavo galimai bendrą sutuoktinių turtą, pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei nustatyti turto dalį areštuotame turte; iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad nei pareiškėja, nei skolininkas antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nepateikė. Be to, nustatyta, kad antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo (2021 m. birželio 15 d. patvarkymu Nr. S-21-15-11618). Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, išieškotoja antstolės pasiūlymu dar nepasinaudojo ir nesikreipė į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (patvarkyme Nr. S-21-15-11618 numatytas 3 mėnesių terminas). Pažymėtina, kad CPK 667 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jei per antstolio nustatytą terminą prašymas teismui dėl skolininko turto dalies nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia.

37. Taigi, nagrinėjamu atveju iš byloje esačių duomenų nustatyta, kad išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl pareiškėjos argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

38. Galiausiai, atmestini pareiškėjos argumentai, susiję su tuo, jog ji ilgą laiką su skolininku negyvena ir neveda bendro ūkio. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją – turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Tokiam turtui, be kita ko, priskiriamos pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011). Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio skolininko R. M. santuoka dar nenutraukta, turto, įgyto santuokoje (tame tarpe ir pareiškėjos gaunamos pajamos, iš kurių galimas išskaitymas) teisinis režimas nepakeistas (šiuo metu civilinė byla Nr. e2-973-869/2021 dėl santuokos nutraukimo dar yra nagrinėjama).

39. Be to, teismas pažymi, kad antstolė, gavusi pareiškėjos skundą (ir atitinkamus dokumentus), kaip minėta, grąžino pareiškėjai nurašytas 596,96 Eur lėšas, taip pat nustatė laisvai disponuojamą sumą 1 201,73 Eur darbo užmokesčiui ir vaiko išmokai gauti, todėl teismas plačiau šioje dalyje nepasisako.

40. Kiti pareiškėjos skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

41. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolė Virginija Meškauskienė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

42. Skundo netenkinus, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Ž. M. skundo dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.