Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Dušų patalpose Vilniaus PN administracija neužtikrino higienos normų reikalavimų, t. y. dušo patalpos buvo netvarkingos, prišiukšlintos ir su užsikimšusiu nuotekų vamzdžiu.

Teigia, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas (3,6 kv. m). Nurodo, kad Vilniaus PN pateikti duomenys dėl gyvenamojo ploto yra melagingi, nes pateiktų kamerų ploto išmatavimų neįrodo jokie dokumentai. Nurodo, kad kameros Nr. 347 plotas yra 7,49 kv. m, miegamų vietų skaičius – keturios. Teigia, kad keturioms miegamoms vietoms turėtų tekti 14,4 kv. m, o teko dvigubai mažiau ploto. Paaiškina, kad tai, jog jis gyveno vienas, o kamera buvo 7,49 kv. m ploto, nereiškia, kad nebuvo pažeista laisvo gyvenamojo ploto norma. Atkreipia dėmesį, kad į tą plotą yra įskaičiuojamas ir sanitarinis mazgas (tualetas ir prausyklė) bei kitos trys lovos, kuriomis jis nesinaudojo, o lovos užėmė kameros plotą. Nurodo, kad Vilniaus PN nepateikė kadastrinių matavimų, iš kurių matytųsi, kad beveik visos Lukiškių TI-K patalpos yra įvardintos kaip sandėlis. Teigia, kad ne kartą yra minėjęs, jog Lukiškių TI-K kameros nepritaikytos gyventi žmonėms.

Atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba nefunkcionavo taip, kaip privalėjo pagal įstatymą. Nurodo, kad nebuvo išduoti akių lašai, nors dėl to ne kartą kreipėsi. Paaiškina, kad medicinos darbuotojai nurodė, kad dėl etatų mažinimo nėra finansavimo, vaistai nėra ir nebus perkami. Akių lašus gavo tik atvykęs į Pravieniškių PN-AK pirmojo korpuso sektorių ir mano, kad tai turi būti užfiksuota jo ligos istorijoje. Būdamas Lukiškių TI-K, ilgą laiką negalėjo skaityti knygų, mokytis olandų ir arabų kalbų.

Atkreipia dėmesį, kad jis yra Islamo religinės konfesijos narys ir nevartoja kiaulienos ir jos gaminių. Teigia, kad Vilniaus pataisos namai nesivadovavo įstatymu ir pareiškėją diskriminavo religijos pagrindu. Nurodo, kad jis nėra nei vegetaras, nei veganas, bet buvo priverstas maitintis vegetariško maisto racionu, kuris buvo diskriminacinio pobūdžio, t. y. maisto davinio norma buvo mažesnė, nei fiziologinius reikalavimus atitinkančio maitinimo maisto davinio normos. Nurodo, kad, pagal įstatymo nuostatas, Vilniaus PN turėjo tiekti maitinimą, atitinkantį fiziologines mitybos normas ir suderintą pagal religinius ypatumus. Paaiškina, kad mėsos gaminiai buvo privalomi, nes tai buvo fiziologiniai poreikiai, o musulmonai pagal religijos dogmas vartoja kitą mėsą. Pareiškėjas nurodo, kad teko badauti ir maitintis maistu, įsigytu už asmeninius pinigus.

Pažymi, kad Vilniaus PN parduotuvėje buvo labai menkas asortimentas mėsos gaminių, kurių sudėtyje nėra kiaulienos. Akcentuoja tai, kad kepta vištienos filė su sezamo sėklomis buvo užsakoma prekė, jos dažnai nebuvo. Nurodo, kad jautienos kumpio, konservų nuolat valgyti negalima. Paaiškina, kad ramadano laikotarpiu buvo išjungiamas elektros energijos tiekimas į kamerą, o dienos metu, kai buvo išduodamas maistas ir buvo tiekiama elektros energija, jis turėjo pasninkauti. Teigia, kad buvo parašęs prašymą, kad vietoje karšto maisto išduotų konservus ir leistų po 22 valandos pasišildyti maisto ir arbatos, bet atsakymas buvo neigiamas. Visą mėnesį buvo priverstas valgyti atšalusį maistą, dėl to sutriko virškinimas. Pagal medicinos darbuotojų rekomendacijas, reikėjo įsigyti jogurto ar kefyro, tačiau Vilniaus PN administracija neleido to padaryti.

Nurodo, kad maisto parduotuvėje nebuvo galimybės įsigyti morkų, razinų, datulių, daržovių, tarkos, popieriaus, lelijų meninei veiklai. Nebuvo sudaryta galimybė sveikai maitintis, kaip maitinama Vakarų Europos kalėjimuose.

Maisto gaminimui Vilniaus PN buvo įdarbinę ne kvalifikuotus darbuotojus, o kalinius. Maistas buvo nekokybiškas, t. y. pervirtas ir atrodantis neestetiškai. Pervirto maisto maistinė vertė ir vitaminų kiekis buvo žymiai mažesnis. Teigia, kad perlinių kruopų košėje buvo radęs lašinių. Taukai ir kiaulės odos gabalai ar lašiniai buvo pastebėti 2019 m. gegužės 19 d. rytinio maitinimo metu, tačiau Vilniaus PN administracija per tris dienas taip ir neatėjo apžiūrėti to patiekalo, kurį jis turėjo valgyti. Teigia, kad skundas rašytas 2019 m. gegužės 19 d., o buvo registruotas tik 2019 m. gegužės 21 d., pažeidimas nebuvo nustatytas.

Nurodo, kad, atvykus į Lukiškių TI-K etapu, niekada nebuvo išduodami pietūs ar sausas maisto davinys, todėl tekdavo badauti iki vakarienės, t. y. maistą gaudavo tik po 13 valandų. Teigia, kad, išvykus etapu iš Pravieniškių GN-AK pirmojo sektoriaus prieš pietus (apie 10 val.), nebuvo išduodamas sausas maisto davinys, nes etapas trunka 1,5 valandos. Teigia, kad atvykus į Vilniaus PN per pietus (apie 12 val.) maistas nebuvo išduodamas. Mano, kad jo marinimas badu buvo neteisėtas.

Vilniaus PN administracija neleido mokytis religijos, kameroje turėti nuosavą televizorių, jis buvo konfiskuojamas. Vieną kartą per savaitę buvo nuvedamas į salę, kur galėjo 45 min. žiūrėti Vilniaus PN televizorių. Negalėjo mokytis ne tik dėl atimto televizoriaus, bet ir dėl atimtos USB laikmenos. Pažymi, kad Vilniaus PN atsiliepime nepasisakė dėl Konstitucijos 26 ir 29 straipsnio bei Konvencijos 9 ir 14 straipsnio pažeidimų, t. y. dėl trukdymo atlikti religines apeigas, mokyti ir / ar mokytis religijos.

Nurodo, kad nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti parduotuvės paslaugomis. Teigia, kad buvo klaidinamas dėl pinigų likučio sąskaitoje. Paaiškina, kad jam buvo teigiama, jog pinigų sąskaitoje nėra, nors tai netiesa. Pažymi, kad vėliau pareigūnai bandė meluoti, jog neva buvo sutrikusi programa ir pareiškėjo pinigai buvo priskirti prie ankstesnės jo bylos. Atkreipia dėmesį į tai, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, jokių ankstesnių baudžiamųjų bylų nėra ir negali būti.

Paaiškina, kad Vilniaus PN direktorius nesielgė taip, kaip numatyta teisės aktuose, t. y. neužtikrino, kad kainos parduotuvėje neviršytų 10 procentų aplinkinių parduotuvių kainų dydžio. Teigia, kad vokai buvo parduodami tris kartus brangiau, t. y. už 26 centus vietoj 8 centų, tačiau jis turėjo juos įsigyti, nes pigesnių nebuvo. Nurodo, kad vietoje 3,64 Eur už elektros prietaisą (prailgintuvą) jam teko sumokėti 5,74 Eur. Pažymi, kad parduotuvėje kainos buvo didelės, jų niekas nekontroliavo, o jam teko nuolat dėl to rašyti skundus ir tik tada kainos mažėjo. Teigia, kad privalėjo pats sekti kainas, lyginti jas su kainoraščiais, kitų parduotuvių apsipirkimo čekiais, rašyti prašymus, kad pateiktų pinigų išklotines, siųsti skundus.

Vilniaus PN administracija neteisėtai iš sąskaitos atskaičiuodavo pinigus už sunaudotą elektros energiją, nors televizorius buvo sandėlyje. Nurodo, kad, jeigu nebūtų buvęs budrus ir nebūtų reikalavęs ataskaitų iš Vilniaus PN, tai pinigai nebūtų grąžinti. Nurodo, kad už 280 Eur pervedimą į advokatės sąskaitą buvo išskaičiuotas dvigubas mokestis (0,41 Eur), o už pervedimą į materialinės paramos „Mamų unija“ fondą išskaičiavo dvigubai daugiau (0,82 Eur). Teigia, kad Vilniaus PN administracijos aplaidus elgesys įrodo, kad įstaigos biurokratai neveikė taip, kaip turėjo veikti, o tai jam sukėlė papildomų rūpesčių ir neigiamų išgyvenimų. Nurodo, kad Kalėjimų departamentas net neįžvelgė pažeidimo, nors visą informaciją galėjo išsireikalauti iš Vilniaus PN administracijos.

Nurodo, kad dėl skundų rašymo nuolat sulaukdavo grasinimų. Teigia, kad buvo bauginamas, t. y. priverstas nemokamai tvarkyti dušus bei kitas patalpas. Nurodo, kad buvo persekiojimas dėl kritikos.

Nurodo, kad 2017 m. balandžio mėnesį nebuvo išduotos higienos priemonės, negalėjo visą mėnesį tinkamai pasirūpinti savo asmens higiena. Teigia, kad administracija melagingai teigė, jog jis nerašė prašymo.

Lukiškių TI-K nebuvo spintelių su uždaromis durelėmis maistui susidėti, o tik geležinės lentynos daiktams laikyti. Atkreipia dėmesį, kad lentynos buvo atviros ir visur ropojo parazitai.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 374 periodiškai gyveno laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. Pažymi, kad šalia kameros Nr. 374 buvo pilamos šiukšlės. Teigia, kad Vilniaus PN teismui melagingai teigia, kad šiukšlės nebuvo pilamos ant grindų. Nurodo, kad dėl šiukšlių ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K. Nurodo, kad musytės ropoja iš pradžių po šiukšles, o vėliau ant kameroje esančio stalo, maisto ir kitų buitinių daiktų.

Teigia, kad kameroje Nr. 282 nebuvo medinio pagrindo ant kėdžių ir dėl patyrė didelius nepatogumus. Nurodo, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini), todėl jis negalėjo sėdėti ant šalto pagrindo.

Nurodo, kad Vilniaus PN kamerose Nr. 201, 374, 301, 300, 302, 289, 282 ir karantino patalpose ant langų buvo trejos grotos, o vidinės grotos trukdė pilnai atidaryti langus, nebuvo galimybės nuvalyti langų stiklų. Teigia, kad Vilniaus PN kameroje Nr. 373 ir kitose kamerose nuiminėjo grotas. Mano, kad tokiu būdu jam nebuvo sudarytos vienodos gyvenimo sąlygos.

Nurodo, kad Vilniaus PN nebuvo atskiros ventiliacijos sanitariniame mazge, todėl buvo pažeista Higienos norma 134:2015. Teigia, kad kameroje nebuvo bendros ventiliacijos, o vėdinant per langus pavasarį buvo šalta ir sklido dyzelino kvapas. Dėl drėgno ir vėsaus oro buvo peršalęs, o dėl dyzelino kvapo skaudėjo galvą ir vakare negalėdavo iš karto užmigti.

Kamerose Nr. 201 ir Nr. 374, kaip ir visose kitose Lukiškių TI-K kamerose, kuriose teko atlikti bausmę skunde nurodytu laikotarpiu, buvo prastas apšvietimas, kuris neatitiko Higienos normos 134:2015 reikalavimų.

Pažymi, jog Vilniaus PN dirbtinai sukeldavo kainas už skalbimo paslaugas, o kameroje nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti ir pasidžiauti rūbus.

Nurodo, kad nebuvo užtikrinta teisė būti lauke tiek, kiek numato įstatymas, t. y. 3 valandas.

Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus PN ignoravo jo teiginius, kad dėl buvimo Vilniaus PN (Lukiškių TI-K) karantino patalpoje kartu su kitu rūkančiu nuteistuoju buvo pažeistos jo teisės į nekenksmingą sveikatai ir atitinkantį teisės aktų reikalavimus kalinimą.

Nurodo, kad Vilniaus PN administracija trukdė susisiekti su advokate L. N. ir advokate J. T., mano, kad tai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio ir 74 straipsnio pažeidimas. Teigia, kad administracija netinkamai skaičiavo terminus, t. y. mėnesio pradžią skaičiavo nuo 18 dienos, o ne nuo pirmos dienos, kaip yra skaičiuojama visose Lietuvos Respublikos pataisos įstaigose. Dėl to patyrė didelių nepatogumų, teko išgyventi neigiamas emocijas.

Teigia, kad buvo pažeista jo teisė pasinaudoti telefonu.

Vadovaujasi Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) III skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis tardymo izoliatorių kamerų įrengimą. Nurodo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.2 punkte įtvirtinta nuostata, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Pažymi, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose turi būti esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Nurodo, kad tokie atitvėrimai negali būti numatyti, nes priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose.

Vilniaus PN korpusų, esančių Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Lukiškių TI-K kalinamiesiems buvo sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) 44 punktą, kuris nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pagal HN 134:2015 18 punktą, į dušus tiekiamas karštas vanduo. Dušo patalpos kiekvieną dieną valomos, naudojant dezinfekcijos priemones. Vadovaudamasis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatomis nurodo, kad Lukiškių TI-K dušų įrengimas atitinka HN 134:2015 reikalavimus.

Paaiškina, jog pareiškėjo skunduose minimų režimo pažeidimų nebuvo užfiksuota. Dušai buvo tvarkingi. Teisės aktai nenumato, kad dušo patalpose būtų statomos šiukšliadėžės. Dušo patalpos kiekvieną dieną valomos ir dezinfekuojamos, įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai yra pildomi pagal poreikį.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jam nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba (nebuvo išduodami vaistai). Paaiškina, kad, pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, yra nustatyta privaloma išankstinė ginčo dėl sveikatos padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimo tvarka, t. y. pacientas turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad laikėsi šios privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog parduotuvėje jis negalėjo įsigyti morkų, razinų, datulių ir kitų produktų bei reikmenų. Paaiškina, kad nuteistiesiems suteikta teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti ne bet kokių reikmenų, o tik būtiniausių reikmenų. Teisės aktai nenumato nuteistųjų teisės besąlygiškai reikalauti atitinkamų konkrečių prekių ar konkrečių gamintojų prekių. Pažymi, kad razinos nėra įtrauktos į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede pateiktą leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą. Patvirtintas teisės aktas - Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų asortimentas - pataisos įstaigų vadovams yra rekomendacinio pobūdžio teisės aktas, kuriame laisvės atėmimo įstaigos, kurioje veikia parduotuvė, administracijai nėra numatyta pareiga užtikrinti, kad šioje parduotuvėje būtų prekiaujama konkrečių rūšių maisto produktais.

Pažymi, kad maistas yra gaminamas griežtai laikantis valgiaraštyje nustatytų patiekalų receptūros ir patiekalų technologinių aprašymų. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas yra sveriamas, porcijos tikrinamos. Nurodo, kad atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Paaiškina, kad išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Maistas, skirtas dalinimui, yra laikomas sandariai. Maistas laikomas termosuose, patiekiamas šiltas. Maistas dalinamas laikantis higienos reikalavimų. Visų maisto dalintojų sveikatos būklė yra patikrinta.

Nurodo, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, ne ilgiau kaip vieną parą gali būti išduodamas sausas davinys. Pažymi, kad tipinį Lukiškių TI-K vienam asmeniui išduodamą sausą davinį sudarė virti kiaušiniai (2 vnt.), mineralinis vanduo arba stalo vanduo (0,5 l), juoda duona (300 g), margarinas (20 g), fermentinis suris (30 g). Nurodo, kad pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neišduodamo sauso davinio išvykstant iš Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos adresuotina šiai įstaigai.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog Lukiškių TI-K administracija neleido jam mokytis religijos, turint kameroje nuosavą televizorių. Dėl paskirtos nuobaudos iš pareiškėjo buvo paimtas televizorius ir USB laikmena. Paaiškina, kad religinius poreikius pareiškėjas gali tenkinti skaitydamas religinę literatūrą bei melsdamasis.

Paaiškina, kad dėl riboto kietojo disko talpos vaizdo įrašymo įrenginiai automatiškai ištrina seniausius vaizdo įrašus, o į atsilaisvinusią vietą įrašo naujausią vaizdo srautą. Esant nurodytiems nustatymams, vaizdo įrašai vaizdo įrašymo įrenginiuose, esančiuose kietuosiuose diskuose, saugomi iki penkių parų.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija pareiškėjui raštu išaiškino, jog apsipirkimai įstaigoje veikiančioje uždarosios akcinės bendrovės „Lobby Baltic“ parduotuvėje buvo vykdomi vadovaujantis direktoriaus įsakymu. Akcentuoja, kad rašte buvo nurodyta, jog didesnę paklausą turinčios prekės yra išperkamos greičiau, suimtajam arba nuteistajam užsakius prekę, kurios tuo metu parduotuvėje nėra, ji yra pakeičiama analogiška preke. Pažymi, kad pareiškėjui buvo išaiškinta pretenzijų dėl prekių kokybės pateikimo ir prekių grąžinimo tvarka. Taip pat rašte buvo pažymėta, jog parduotuvės darbuotojai nežinojo apie tai, kad pareiškėjas nevartoja kiaulienos, todėl 2017 m. gegužės 19 d. jam ir buvo atnešti mėsos gaminiai, kurių sudėtyje yra kiaulienos. Teigia, kad šių gaminių pareiškėjas nepriėmė ir pinigai už juos nuo jo sąskaitos nebuvo nuskaičiuoti. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kokius mėsos gaminius, kurių sudėtyje nėra kiaulienos, taip pat kokius konditerijos gaminius, vaisius ir daržoves jis gali įsigyti uždarosios akcinės bendrovės „Lobby Baltic“ parduotuvėje, veikiančioje Lukiškių TI-K.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija, atliekanti kainų kontrolę, lygindama kainas uždarosios akcinės bendrovės „Lobby Baltic“ parduotuvėje su netoliese esančių parduotuvių prekių kainomis. Jei būdavo pastebėta, kad uždarosios akcinės bendrovės „Lobby Baltic“ parduotuvėje prekių kaina yra 10 proc. didesnė, nei šalia įstaigos esančių parduotuvių kainų vidurkis, įmonei buvo siunčiamas pranešimas ir kainos buvo mažinamos. Komisija taip pat reguliariai tikrina parduodamų maisto produktų kainas ir galiojimo terminus. Paaiškina, kad visa tai buvo išaiškinta pareiškėjui. Teigia, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog uždarosios akcinės bendrovės parduotuvė „Lobby Baltic“ prekiavo brangesniais vokais, kadangi tiekėjas neturėjo pigesnių vokų. Pareiškėjui buvo išaiškinta teisė atsisakyti netinkančios prekės.

Paaiškina, kad buitinių atliekų aikštelėje stovėjo standartiniai sandarūs šiukšlių konteineriai. Aikštelė buvo įrengta pakankamu atstumu nuo gyvenamųjų patalpų, šiukšlės buvo išvežamos laiku. Atkreipia dėmesį, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento darbuotojai, atlikę patikrinimą, nenustatė nešvarumų ir kenkėjų (vabzdžių) prie buitinių atliekų išmetimo kanalo, esančio šalia kameros Nr. 374, bei kitų pažeidimų, susijusių su buitinių atliekų šalinimu (2017 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo aktas Nr. PA.10-1290). Kamerų Nr. 201 ir 374 įrengimas atitiko Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus, šių kamerų būklė ginčo laikotarpiu atitiko HN 134:2015 reikalavimus.

Paaiškina, kad teisės aktai, reglamentuojantys pataisos įstaigų įrengimą ir eksploatavimą, nenumato medinio pagrindo ant kėdžių, ši aplinkybė pareiškėjui buvo išaiškinta 2017 m. kovo 30 d. Lukiškių TI-K rašte Nr. 96-1284 „Dėl laikymo sąlygų“.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Pažymi, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įrengtos vidinės metalinės grotos. Tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

Teigia, kad higienos norma nenumato atskiros ventiliacijos kamerų sanitarinėse mazguose įrengimo. Šios normos 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šių reikalavimų Lukiškių TI-K buvo laikomasi. Atsižvelgiant į tai, kad jau praėjo ilgas laiko tarpas, nėra galimybės patikrinti aplinkybę, ar 2017 m. liepos mėn. per kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, langus sklido dyzelino kvapas. Atkreipia dėmesį, kad iš prie atsiliepimo pridėtos fotomedžiagos matyti, kad parodomas tipinis sanitarinių mazgų įrengimas įstaigos kamerose, o ne sanitarinių mazgų įrengimas konkrečiose Lukiškių TI-K antrojo korpuso kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius skalbykloje. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius buvo galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą. Atkreipia dėmesį, kad naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų bei nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga.

Dėl duomenų apie tai, jog 2019 m. kovo 9 d. apie 21.00–22.00 val. antrajame korpuse tarnybos metu galimai buvo neblaivūs pareigūnai, nurodė, kad tokie duomenys įstaigoje neužfiksuoti. Pareiškėjo teiginiai, jog VPN pareigūnai smurtavo kitų nuteistųjų atžvilgiu, šioje administracinėje byloje nenagrinėtini, kadangi pareiškėjas nepateikia jokių dokumentų, suteikiančių jam teisę teikti teismui reikalavimus šių asmenų vardu.

Nurodo, kad pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą, teigdamas, jog įstaigos administracija ne vieną kartą neleido jam paskambinti telefonu. Teigia, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, įstaigos administracija netrukdė jam susisiekti su advokatėmis L. N. bei J. T..

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2017 m. balandžio 17 d. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiais nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 20 d., nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. balandžio 10 d., nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. birželio 24 d. Pareiškėjas 2019 m. birželio 25 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ąjį sektorių.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Taisyklės. Taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato HN 134:2015. Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimui. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nenumatyti kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Esant tokiems atitvėrimams, atsakovo atstovo tvirtinimu, priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Pareiškėjas skunde nurodo aplinkybes dėl naudojimosi dušu, higiena dušų patalpose ir privatumo naudojantis dušu.

2019 m. gegužės mėnesio tarnybiniame pranešime dėl pareiškėjo skundo atsakovės atstovas yra nurodęs, kad Lukiškių TI-K kalinamiesiems buvo sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, tai atitinka HN 134:2015 44 punktą, kuriame nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovės atstovas nurodo, kad, pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kalinamieji dušu gali naudotis iki 15 minučių, Lukiškių TI-K dušų įrengimas atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, Pataisos įstaigų rengimo ir eksploatavimų taisyklių, HN 134:2015 reikalavimus. Atsakovės atstovas nurodė, kad, pagal HN 134:2015 18 punktą, į dušus tiekiamas karštas vanduo, dušo patalpos kiekvieną dieną valomos, naudojant dezinfekcijos priemones, Lukiškių TI-K dušinėse yra skystas muilas ir plaukų šampūnas, įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kuriais kalinamieji naudojasi, laikydamiesi asmens higienos, dušų patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą, jos kiekvieną dieną yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones, dušuose veikia mechaninė vėdinimo sistema, įrengti šviestuvai, dušų patalpose sudarytos sąlygos nusirengti, apsirengti (yra grindų kilimėlis, kabyklos drabužiams, suoliukas, lentynėlė), asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros.

Teisme 2020 m. vasario 21 d. gauti atsakovės atstovo pateikti papildomi duomenys dėl pareiškėjo patikslintame skunde nurodytų aplinkybių dėl privatumo užtikrinimo naudojantis dušu (t. 1, b. l. 135– 154). Atsakovės atstovas nurodo, kad, siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, buvusio Lukiškių TI-K dušo patalpose buvo įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 m (0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) , atlikęs patikrinimą, 2017 m. birželio 23 d. patikrinimo akte Nr. 10-1035(16.16.8.10.12), be kita ko, nurodė, kad HN 134:2015 3 punkte nurodyta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie minėtos HN reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbai; persirengimo kambarių įrengimui prie dušinių Lukiškių TI-K reikėtų atlikti pastato rekonstrukciją, todėl reikalavimų dėl persirengimo kambarių įrengimo prie dušinių NVSC teikti negali (t. 2, b. l. 75–77). HN 134:2015 nėra numatyto reikalavimo, kad tokio pačio lygio reikalavimas kalinamiems asmenims būtų užtikrinamas ir persirengimo metu, t. y. kad asmenys persirenginėtų atskirose privačiose kabinose.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė naudotis dušu, duše esančiomis higienos priemonėmis, karštu vandeniu, dušai atskirti 1,6 m aukščio (0,4 m atstumas tarp pertvarų ir grindų) ir 1,2 m pločio pertvaromis. Šiais atsakovės atstovo duomenimis teismas neturi pagrindo abejoti. Pagal naujausią LVAT praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1229-624/2020, LVAT 2020 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-929-556/2020). Teismas, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais ir naujausia LVAT praktika, daro išvadą, kad dušo patalpų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas turėjo galimybę naudotis dušu, jo privatumas dušuose nebuvo pažeistas, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu. Tai, kad tam tikrais atvejais, pareiškėjo manymu, nebuvo užtikrinta pakankama dušo patalpų tvarka ir higiena, yra jo subjektyvus vertinimas, kuris nesudaro pagrindo atsakovės atstovo veiksmus pripažinti neteisėtais.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami vadovaujantis teisės aktais, valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsakovės atstovas pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatyta, kad turi būti sudarytas atskiras valgiaraštis, remiantis musulmonų religijos dogmomis. Atsakovės atstovas nurodo, kad išduodamas maistas yra tikrinamas atsakingų asmenų, maistas, skirtas dalinimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose, kurie atidaromi tik tada, kai yra dalinamas maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems, todėl maistas visada yra paduodamas šiltas, pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų.

Valgiaraščiai, pagal kuriuos maitinami suimtieji / nuteistieji, sudaromi pagal didžiausios asmenų grupės maitinimosi ypatybes (krikščionių). Sudaryti valgiaraščius ir gaminti maistą kiekvienos religinės grupės nuteistiesiems nėra galimybių, todėl nuteistiesiems, išpažįstantiems islamo religiją, siūloma maitintis pagal vegetarinio maitinimo valgiaraščius.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas, ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – ir Maitinimo taisyklės) nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Maitinimo taisyklių 5 punkte nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Maitinimo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius tvirtina valgiaraščius, be kita ko, valgiaraštį dirbantiems vyrams, valgiaraštį nedirbantiems vyrams, valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams). Maitinimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra teikęs skundus Lukiškių TI-K administracijai dėl jo maitinimo pagal religinius įsitikinimus (t. 2, b. l. 26–27) ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (t. 2, b. l. 18–21). Lukiškių TI-K administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017 m. birželio 15 d. rašte Nr. 96-2775, be kita ko, nurodė, kad pagal pareiškėjo prašymuose nurodytus reikalavimus numatytų valgiaraštyje patiekalų nėra ir paaiškino pareiškėjui galimybes teikti vegetarinį maitinimą ir papildomą galimybę pageidaujamų produktų įsigyti parduotuvėje (t. 2, b. l. 14–15).

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjui nėra teikiamas maitinimas pagal religinius įsitikinimus. Iš atsakovės atstovo teiktų paaiškinimų matyti, kad šiuo metu nuteisti (suimti) asmenys, kurie dėl religinių ar kitų priežasčių atsisako įprasto patvirtinto maitinimo, maitinami pagal vegetarinį valgiaraštį.

Byloje pateiktas uždarosios akcinės bendrovės ,,Lobby Baltic“ kainoraštis, iš kurio matyti, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės įprastą maisto racioną papildyti mėsos gaminiais, kuriuose nėra kiaulienos (t. 2, b. l. 22–24). Byloje pateiktas pareiškėjo 2017 m. gegužės 18 d. prašymas apsipirkti parduotuvėje, taip pat žiniaraštis sąskaitai (t. 2, b. l. 65), iš kurių duomenų matyti, kad pareiškėjas turėjo asmeninių lėšų apsipirkti parduotuvėje (t. 2, b. l. 142).

Pataisos įstaigų režimas – diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 straipsnis). Nors pagal BVK nuostatas nuteistieji turi teisę naudotis elektros prietaisais ir kitais daiktais, tačiau ši teisė dėl specifinio laisvės atėmimo bausme nuteistųjų asmenų teisinio statuso nėra absoliuti. Pataisos įstaigos ar kitos kompetentingos institucijos, vykdydamos jos pavestas funkcijas, privalo reglamentuoti laisvės vietų atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, laikymo ir naudojimosi tvarką bei sąlygas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad laisvės vietų atėmimo vietose laikomiems asmenims nebūtų perduoti draudžiami daiktai, vykdyti teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevenciją.

Viena iš leistinų daiktų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, įtvirtintų Aprašo 19 punkte, pareiga naudojantis daiktais netrukdyti kitiems laisvės vietų atėmimo vietose esantiems asmenims ir įstaigos darbuotojams. Ši nuostata reiškia, kad nuteistieji ir kiti laisvės vietų atėmimo vietose esantys asmenys, naudodamiesi turimais elektros prietaisais, privalo netrikdyti aplinkinių ramybės jų skleidžiamais garsais ir šviesos blyksniais. Siekiant veiksmingai užtikrinti toje pačioje ar gretimose kamerose esančių besiilsinčių asmenų teises, Aprašo 19 punkte nustatytas draudimas elektros prietaisais naudotis miegui skirtu metu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, ribojimas nuteistiesiems naudotis elektros prietaisais nakties metu yra proporcingas ir pateisinamas, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų teisę į poilsį dienotvarkėje nustatytu nepertraukiamo miego metu. Elektros energijos tiekimo atjungimas į kištukinius lizdus nakties metu – Lukiškių TI-K administracijos pasirinktas būdas užtikrinti Aprašo 19 punkte nustatytą draudimą. Todėl pareiškėjo nusiskundimas, kad į kamerų kištukinius lizdus nakties metu nebuvo tiekiama elektra ir kad dėl to jis negalėjo pasišildyti maisto, atmestinas kaip nepagrįstas.

Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K administracijos neveikimo, t. y. kad jam atvykus iš kitos įkalinimo įstaigos nebuvo išduoti sauso maisto daviniai, jis negaudavo pietų ir būdavo alkanas iki vakarienės. Atsakovės atstovas nurodė, kad asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, ne ilgiau kaip vieną parą išduodamas sauso maisto davinys. Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjas savo nusiskundimus dėl sausio davinio neišdavimo turėtų teikti Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai.

Pagal Maitinimo taisyklių 32 punktą, kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ir nuteistieji, įstaigos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami nuteistieji / suimtieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. Išvykus konvojui nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančiųjų asmenų skaičių. Pagal Maitinimo taisyklių 34 punktą, kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento įsakymu.

Vidaus taisyklių 78 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga.

Vidaus taisyklių 18 priede nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, kuris yra baigtinis.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-172, kuriuo patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentas, 2 punkte nustatyta rekomendacija areštinių ir pataisos įstaigų direktoriams užtikrinti šiuo įsakymu patvirtintus asortimentus jų vadovaujamose įstaigose veikiančiose parduotuvėse.

Atsakovės atstovo teigimu, Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje prekiaujama tais daiktais ir maisto produktais, kurie yra minėtame sąraše, tačiau šis sąrašas yra rekomendacinio pobūdžio. Pataisos, kalinimo įstaigos nėra įpareigotos užtikrinti, kad sąraše nurodytos prekės nuolat būtų parduotuvėje, be to, konkrečios prekės gali būti pakeistos analogiškomis prekėmis.

Kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, pareiškėjas 2019 m. gegužės 24 d. Vilniaus PN administracijai pateikė skundą dėl maisto produktų asortimento parduotuvėje (t. 1, b. l. 89–90). Vilniaus PN 2019 m. birželio 19 rašte Nr. 42-2424 ,,Dėl parduotuvėje parduodamų prekių asortimento“ išaiškino pareiškėjui, kokius maisto produktus, reikmenis jam leidžiama įsigyti pagal Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą (t. 1, b. l. 91–92). BVK 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 92 straipsnio 4 dalis). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas (toliau – ir Sąrašas), kuris buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Pakeistas sąrašas). Sąrašo 1.1 punkte nurodoma, jog nuteistiesiems leidžiama įsigyti vaisių ir daržovių, duonos gaminių, pieno produktų, mėsos ir žuvies gaminių, chalvos, šokolado, saldainių, riešutų, aliejaus, margarino, kečupo, pomidorų padažas, sojų padažo, majonezo, garstyčių, krienų ir kitų maisto produktų. Palyginus Sąrašą su Pakeistu sąrašu, pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nurodyti maisto produktai – morkos, datulės, razinos – buvo leistinų įsigyti produktų Sąraše ir Pakeistame sąraše (šiuose sąrašuose, be kita ko, buvo numatyti vaisiai, daržovės (švieži, šaldyti, konservuoti), vaisiai, riešutai). Į šiuos sąrašus nebuvo įtraukta tarka. Reikmenys, skirti užsiimti individualia kūrybine veikla, galėjo būti įsigyjami tik gavus rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą. Pareiškėjas nedetalizavo skunde nurodytų aplinkybių dėl jam neužtikrintos teisės įsigyti tam tikrus maisto produktus ir kitus reikmenis, t. y. jis nenurodė, kiek kartų jis negalėjo įsigyti pageidaujamų maisto produktų ir kitų reikmenų, ar jis jų negalėjo įsigyti dėl to, kad parduotuvėje jų nebuvo ar kad jam buvo neleista jų įsigyti tam tikrais Lukiškių TI-K sprendimais, kaip pareiškėjui pasireiškė žala, kilusi dėl neįsigytų maisto produktų ir reikmenų. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu vertintini kaip subjektyvūs, abstraktūs, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri atlieka kainų kontrolę, lygindama kainas UAB ,,Lobby Baltic“ parduotuvėje su netoliese esančių parduotuvių prekių kainomis. Jei buvo pastebima, kad UAB ,,Lobby Baltic“ parduotuvėje prekės kaina yra 10 proc. didesnė nei šalia įstaigos esančiose parduotuvėse kainų vidurkis, įmonei buvo siunčiamas pranešimas ir kaina buvo mažinama. Atsakovės atstovas nurodo, kad kontrolės veiksmai buvo atliekami nuolat, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog prekių kainos buvo dvigubai didesnės. Atsakovės atstovas teigia, kad pareiškėjas buvo informuotas apie brangesnius vokus ir jam buvo išaiškinta teisė atsisakyti netinkančios prekės. Dėl neįvykusio apsipirkimo 2017 m. gegužės 29 d. dėl sistemos ,,Įskaita“ techninės klaidos nebuvo leista apsipirkti pareiškėjui, tačiau, pašalinus sutrikimą, pareiškėjui buvo suteikta galimybė apsipirkti 2017 m. birželio 6 d.

Lukiškių TI-K pareiškėjui yra paaiškinęs, kad klaida buvo ištaisyta panaikinant neteisingą įrašą apie įregistruotą televizorių iš apskaitos sistemos, pareiškėjui buvo grąžinti nuskaičiuoti pinigai (57 centai) į jo asmeninę sąskaitą. Dėl lėšų nuskaitymo už perlaidas atsakovės atstovas nurodė, kad jis negali įtakoti banko nustatytų komisinių mokesčių (t. 1, b. l. 82–83).

Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, (toliau – Aprūpinimo aprašas) higienos reikmenys išduodami tiems nuteistiesiems, kurie jų neturi ir yra nemokūs, esant rašytiniam jų prašymui. Aprūpinimo aprašo 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant Aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms, t. y. drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.

Pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo mokus, todėl pagal jo prašymus higienos priemonės jam neturėjo būti suteikiamos nemokamai (t. 2, b. l. 98). Taigi, atsakovės atstovo neteisėti veiksmai šiuo aspektu nenustatyti.

Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo persekiojamas dėl jo teikiamų skundų.

Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo užtikrintas kamerų plotas, tenkantis vienam asmeniui, kad kamerose buvo prastas apšvietimas, netinkama ventiliacija, buvo įrengti netinkami baldai, sklido kvapas nuo šiukšlių, kurios buvo pilamos prie kameros, nebuvo galimybės pilnai atidaryti lango dėl metalinių grotų.

Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-43 patvirtinto Buitinių atliekų iš gyvenamųjų patalpų šalinimo aprašo 4 punkte numatyta, kad suimtieji / nuteistieji, apgyvendinti kamerose, kasdien pagal numatytą laiką iš kamerų išneša buitines atliekas ir nuleidžia jas į buitinių atliekų vamzdį, kur atliekos papuola į atliekų surinkimo konteinerį (t. 2, b. l. 36–37). Korpusuose, kur nėra buitinių atliekų vamzdžių, nustatytu laiku buitinės atliekos iš kamerų sudedamos į didelius maišus arba į neštuvus (5 punktas). Buitinės atliekos išnešamos iš atliekų surinkimo konteinerio į lauke esančią buitinių atliekų saugojimo aikštelę (6 punktas). Po buitinių atliekų pašalinimo iš gyvenamųjų patalpų, koridoriai bei atliekų surinkimo konteineriai išvalomi drėgnuoju būdu, buitinių atliekų vamzdžių dangčiai uždaromi.

Higienos normos HN 76:2010 18.5 papunktyje nustatyta, kad buitinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos ne arčiau kaip 20 metrų atstumu nuo gyvenamųjų pastatų; aikštelės turi būti asfaltuotos arba betonuotos; konteineriai turi būti sandarūs, su dangčiais.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo įrengta ventiliacijos sistema. Higienos normos HN 134:2015 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos Lukiškių TI-K vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju kameros buvo vėdinamos per langus. Tai atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimą. Taigi, teismas nepripažįsta neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmus šiuo aspektu.

Pareiškėjo teigimu, dėl ant kamerų langų esančių grotų nebuvo įmanoma jų išvalyti, buvo neįmanoma pilnai atidaryti langų. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 papunktį, kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad kamerose grotos, apsaugančios langus, gali būti įrengiamos tiek iš lauko pusės, tiek iš vidaus. Todėl pareiškėjo nurodomi nusiskundimai dėl lango apsauginių grotų įrengimo laikytini nepagrįstais ir pareiškėjo teisių pažeidimai šiuo aspektu nenustatomi.

Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas kamerose, kuriose buvo pažeista teisė į minimalų suteikiamą plotą. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų atsiliepime matyti, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas Lukiškių TI-K tam tikrose kamerose ir laikomas jose vienas arba dviese, įskaičiavus pareiškėją. Nustatyta, kad nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 201, plotas 5,40 kv. m. ir joje buvo laikomas vienas, nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. liepos 2 d. buvo laikomas kameroje Nr. 374, plotas – 7,23 kv. m (1 asmuo), nuo 2017 m. liepos 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 116, plotas – 7,49 kv. m (1 asmuo), nuo 2017 m. liepos 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 374, plotas – 7,23 kv. m (1 asmuo), nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 374 (1 asmuo), nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 20 d. buvo laikomas kameroje Nr. 107, plotas – 7,25 kv. m (2 asmenys), nuo 2019 m. vasario 15 d. buvo laikomas kameroje Nr. 106, plotas – 7,38 kv. m (1 asmuo), 2019 m. vasario 16 d. iki 2019 m. vasario 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 301, plotas – 8,03 kv. m (1 asmuo), nuo 2019 vasario 19 d. iki 2019 m. kovo 6 d. buvo laikomas kameroje Nr. 298, plotas 8,03 kv. m (1 asmuo), nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. kovo 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 282, plotas – 7,82 kv. m (1 asmuo), nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 300, plotas – 7,78 kv. m (1 asmuo), 2019 m. gegužės 9 d. buvo laikomas kameroje Nr. 111, plotas – 7,45 kv. m (2 asmenys), nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. gegužės 13 d. buvo laikomas kameroje Nr. 302, plotas – 8,05 kv. m, nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. birželio 3 d. laikomas kameroje Nr. 302, plotas – 8,05 kv. m (1 asmuo), 2019 m. birželio 4 d. laikomas kameroje Nr. 302, plotas – 8,05 kv. m (2 asmenys), nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. birželio 24 d. kameroje Nr. 302, plotas – 8,05 kv. m (1 asmuo).

Pareiškėjas nurodo nusiskundimus dėl jam kilusių nepatogumų dėl kameroje Nr. 201 esančio 100 mm skersmens vamzdžio, kuris buvo prie pareiškėjo lovos. Pareiškėjo teiginys, kad vamzdis, buvęs šalia jo lovos kameroje Nr. 201, mažino kameros plotą ir dėl to jam kilo nepatogumai, vertintinas kaip subjektyvus ir deklaratyvus. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad, kameroje Nr. 201, kurios plotas buvo 5,40 kv. m., pareiškėjas buvo laikomas vienas 7 paras. Vamzdis, buvęs kameroje Nr. 201, į bendrą kameros plotą nėra įskaičiuojamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad skalbimo kainos buvo per didelės, o kamerose nebuvo galimybės išsiskalbti ir išsidžiauti rūbus.

Pareiškėjas nurodo, kad buvimo Lukiškių TI-K karantino patalpoje kartu su kitu rūkančiu nuteistuoju buvo pažeistos jo teisės į nekenksmingą sveikatai ir atitinkantį teisės aktų reikalavimus kalinimą.

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. HN 134:2015 7 punkte taip pat įtvirtintas draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus PN administracijai kilo pareiga užtikrinti, kad asmenys įstaigoje būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis negalėjo mokytis, nes iš jo buvo atimtas televizorius ir USB laikmena.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė 3 valandas per dieną būti gryname ore.