Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2021-02-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-71-1049/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-12
Bylos Nr.
II-71-1049/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02365-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Audrius Meilutis (pirm.)
Pažeidėjas
Š. A.
Institucija
Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinė
Advokatai
Dalius Gintautas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-71-1049/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02365-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Živilei Gedvilaitei, Deimantei Lekavičiūtei,

dalyvaujant skundą, dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusiam asmeniui – Š. A. įgaliotajam atstovui advokatui Daliui Gintautui,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Š. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Š. A. įgaliotojo atstovo advokato Daliaus Gintauto skundą dėl ne teismo tvarka priimto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės I-osios kuopos vado Dariaus Sinkevičiaus 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-23759-2020, administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės I-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis 2020 m. spalio 24 d. Š. A., gim. (duomenys neskelbtini), surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-69833-2020, už tai, kad jis 2020 m. spalio 24 d., 17.23 val., Kranto 16-oji 13, Kauno mieste, vairavo transporto priemonę, automobilį „Pontiac“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai vairuotojui nustatytas lengvas 0,43 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tuo pažeista Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau– ir ANK) 422 straipsnio 5 dalis.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės I-osios kuopos vado Dariaus Sinkevičiaus 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-23759-2020, administracinio nusižengimo byloje, Š. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje padarymą paskirta 950,00 (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 15 (penkiolikai) mėnesių.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių paaiškinimai

3. Skundą padavęs asmuo – Š. A. įgaliotasis atstovas advokatas Dalius Gintautas, prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės I-osios kuopos vado Dariaus Sinkevičiaus 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-23759-2020, administracinio nusižengimo byloje, ir ją nutraukti nesant pažeidimo fakto ir sudėties.

Šalies argumentai

3.1. Skunde Š. A. įgaliotasis atstovas advokatas Dalius Gintautas nurodė, kad susipažinus su priimtu nutarimu bei teisiškai įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus darytina išvada, kad jis nubaustas nepagrįstai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – Š. A. nesutinka, su nutarimu administracinio nusižengimo byloje.

3.2. Atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylas, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu, t. y. vairuojant, buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio). Priimant nutarimą svarbu padaryti išvadą ar vairuotojas buvo neblaivus (blaivus) vairavimo metu.

3.3. Skundą pateikęs asmuo nurodė jog aplinkybė, kad Š. A. automobilį vairavo būdamas neblaivus, nustatyta atlikus jo neblaivumo patikrinimą alkotesteriu. Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Š. A. įsitikinęs, kad vairavo blaivus, jautėsi gerai ir puikiai sugebėjo vairuoti, o jo girtumas alkotesteriu buvo nustatytas netinkamai, jis nesutiko su jame užfiksuotais rodmenimis, o kategoriškai nesutikdamas su alkotesterio parodymais, jis kreipėsi į artimiausią medicinos įstaigą, kur jam buvo atliktas toksikologinis kraujo tyrimas, kurio metu jo kraujyje buvo nustatyta 0,25 promilės etilo alkoholio koncentracijos.

3.4. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad alkotesteriu nustatytam girtumui tik nežymiai viršijus leistiną ribą, remiantis vien alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad asmuo vairavo neblaivus jo (Š. A. atveju tai 0,43 promilės, o atėmus paklaidą 0,413 promilės) ir taip padarė administracinį nusižengimą, negalima, nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai, todėl rezultatai objektyviai neatspindi galimo alkoholio kiekio organizme, ką patvirtina pateiktas medicininės apžiūras aktas. Iš dalies sutiktina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Š. A. atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad nustatytas girtumas alkotesteriu atmetus paklaidą tik 1 šimtosiomis promilės dalies viršijo leistiną ribą, o pareigūnai nesuteikė jam galimybės pakartoti tikrinimą. Toksikologijos laboratorijos atlikti neblaivumo patikrinimo rezultatai nepatvirtino pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų. Prieš pat sustabdant policijos pareigūnams buvo vartojęs labai nedidelį kiekį silpno alkoholio - alaus, alkotesteriu pareigūnų buvo tikrinamas praėjus vos kelioms minutėms, todėl iškvėptame ore galėjo būti didesnė koncentracija alkoholio. Sustabdytas pareigūnams teigė, kad nevartojo alkoholio nes nemanė, jog išgerti vos keli gurkšniai silpno alkoholinio gėrimo, gali lemti, jog vairavo neblaivus.

3.5. Aplinkybė, jog praėjus valandai po to, kai organizme nustatyta 0,413 promilės alkoholio, atlikus kraujo tyrimą etilo alkoholio rasta 0,25 promilės, rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu, nustatant administracinio nusižengimo sudėties požymį. Šiuo atveju policijos pareigūnas formaliai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai nustatė reikšmingas faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir neteisingai pripažino jį - kaltu padarius administracinio nusižengimo protokole jam inkriminuotą veiką, jog transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Šiuo atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko Patrulių rinktinės 1-osios kuopos vado išvada, jog jis prieš vairavimą vartojo alkoholį, todėl buvo nustatytas lengvo girtumo laipsnis, nubaudimas už vairavimą esant neblaiviam yra nepagrįstas, kadangi jei ir buvo vartojęs nedidelį kiekį alkoholio, tačiau girtumas neviršijo leistinos 0,4 promilės, todėl nėra pagrindo teigti, jog vairavo neblaivus, o alkotesterio parodymų netikslumui įtakos galėjo turėti ir ta aplinkybė, jog tikrinamas buvo iškart po alkoholio pavartojimo, todėl rezultatai objektyviai neatspindėjo galimo alkoholio kiekio organizme.

3.6. Jeigu Š. A. nedidelį laiko tarpą prieš pučiant į alkotesterio matuoklį naudojo nedidelį kiekį alkoholio, alkotesteris galėjo parodyti teigiama rezultatą ir nesant apsvaigus. Alkoholis gali dar nesirezorbuoti, nepatekti į kraujo apytakos sistemą, tačiau pačios burnos ertmėje vis tiek išlieka tam tikri garai į kuriuos reaguoja alkotesterio daviklis ir tada gali rodyti tam tikras promiles. Kad alkoholio pavartojęs žmogus apsvaigtų reikia tam tikro laiko. Apsvaigimas yra tokia būsena, kurią sąlygoja toksinis alkoholio kaip medžiagos poveikis centrinei nervų sistemai, t. y. galvos smegenims. Tam kad įvyktų toksinis poveikis turi praeiti tam tikros rezorbcijos momentas, turi alkoholis patekti į kraujo apytakos sistemą iš virškinamojo trakto ir nukeliauti iki galvos smegenų, t. y. iki apsvaigimo momento nuo pavartojimo praeina tam tikras laikas. Kuo alkoholio išgertas kiekis per kartą yra didesnis ir kuo jo koncentracija yra stipresnė, tuo yra trumpesnis laikas iki apsvaigimo laikotarpio ir pati apsvaigimo būsena yra intensyvesnė. Pats apsvaigimas ateina vėliau, alkoholis turi rezorbuotis. Tikslaus laiko tarpo nustatyti negalima, nes tai yra labai individualu ir priklauso nuo ypač didelio kiekio charakteristikų, nuo pavartoto alkoholio kiekio, stiprumo, organizmo individualių savybių.

Motyvuojamoji dalis

3.7. Byloje surinktų įrodymų visuma, leidžia daryti išvadą, kad Š. A. kaltė, jam padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą - transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai – neįrodyta, kadangi nėra objektyvių patikimų duomenų visumos, vienareikšmiai patvirtinančių skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes. Nėra neginčijamų duomenų, kad nusižengimo padarymo metu Š. A. vairavo neblaivus bei apsvaigęs.

3.8. Policijos pareigūnas esant tokiam asmens paaiškinimui, siekdamas objektyviai išsiaiškinti tikrąjį neblaivumo laipsnį ne tik galėjo, tačiau ir privalėjo neblaivumą tikrinti antrą kartą, po pirmojo patikrinimo praėjus 15 minučių laiko tarpui arba bent jau asmeniui nurodžius jo vertinimu tokį trumpą laiko tarpą praėjusį po alkoholio pavartojimo, neatlikti patikrinimo iškarto, užtikrinti, kad alkotesteris būtų naudojamas nepažeidžiant jo instrukcijoje nurodyto minimalaus bent jau 15 minučių laikotarpio po alkoholio pavartojimo. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimas nėra paneigtas, todėl vertintina, kad alkotesteris panaudotas nesilaikant jo instrukcijoje nurodytų reikalavimų, gautas matavimas netikslus, juo vadovautis nėra pagrindo.

3.9. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą būdamas neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neleistinas neblaivumo laipsnis. Šiuo atveju remiantis bylos duomenimis, galima padaryti tiktai neabejotina išvadą, kad Š. A. neblaivumas vairavimo metu buvo nuo 0,25 iki 0,4 promilės, tai yra leistinas ir nedidesnis kaip 0,4 promilių neblaivumas. Negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad Š. A. veiksmuose yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubiopro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

3.10. Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, tačiau šioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog Š. A. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 0,4 promilių girtumo laipsnis.

3.11. Remiantis tuo kas anksčiau išdėstyta galima daryti pagrįstą išvadą, kad Š. A. buvo nepagrįstai nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Šio nusižengimo požymis yra asmens neblaivumas ir pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas, tik tuo atveju kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuotojas transporto priemonę vairuodamas buvo neblaivus, t. y. jo girtumas buvo didesnis nei 0,4 promilės.

4. Atsiliepimu į asmens patraukto administracinėn atsakomybėn Š. A. įgaliotojo atstovo advokato Daliaus Gintauto skundą, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo skundo netenkinti, palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės I-osios kuopos vado Dariaus Sinkevičiaus 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-23759-2020, administracinio nusižengimo byloje.

4.1. Atsiliepime nurodyta, kad institucija su pateikto skundo argumentais nesutinka.

4.2. Pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Institucijos nuomone, priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi ne teismo tvarka bylą nagrinėjančiam pareigūnui įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija.

4.3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinio nusižengimo protokole paaiškino, kad buvo išgėręs stiklinę alaus, pareigūnai davė pūsti į alkoholio kiekio matuoklį nepraėjus 15 minučių. Toks Š. A. paaiškinimas vertintinas kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

4.4. Administracinėje byloje esančiais duomenimis asmuo buvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę 2012 m. spalio 24 d. 17.15 val., o jo neblaivumas alkoholio kiekio matuokliu tikrintas 17.23 val. t. y. praėjus 8 minutėms. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad asmuo paaiškino, kad alkoholį vartojo vakar. Apie tai, kad išgėrė stiklinę alaus Š. A. ėmė teigti tik po patikrinimo. Tokius Policijos pareigūnų paaiškinimus pagrindžia ir administracinėje byloje esantis vaizdo įrašas, kuris darytas policijos pareigūnų turėta nešiojama vaizdo kamera (body cam). Apeliantas Š. A. iki jo tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu pareigūnams nesakė apie ką tik vartotą alkoholį. Asmuo stengėsi išvengti tikrinimo, sakė, kad „vakar tai žinokit baliavojau daug“. Alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijoje nurodoma, kad atliekant testą reikia palaukti 15 minučių po paskutinio oralinio alkoholio kiekio vartojimo, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina tai, kad šiuo atveju asmuo būtų vartojęs alkoholį 15 minučių iki jam atlikto matavimo, todėl vertintina, kad alkoholio kiekio matuoklio rodmenys nebuvo netikslus dėl šių aplinkybių. Be to alkoholio kiekio matuoklio instrukcijoje nurodoma, kad šio tipo matuoklyje yra aktyvuota burnoje užsilikusio alkoholio aptikimo funkcija ir todėl net 15 minučių laukimo laikotarpyje prietaisas aptinka burnoje užsilikusio alkoholio likučius, nutraukia testą ir informuoja atitinkamu klaidos pranešimu. Visa šių aplinkybių visuma leidžia daryti prielaidą, kad alkoholio kiekio matavimas atliktas Š. A. buvo tikslus.

4.5. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinės bylos nagrinėjimo metu apeliantas pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, kurioje nurodoma, kad 18.36 val. (t. y. praėjus 1 val. ir 21 min. po asmens vairuojančio transporto priemonę sustabdymo) atlikus toksikologinius tyrimus Š. A. kraujyje nustatyta 0,25 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tačiau tai nepaneigia fakto, kad vairavimo metu t. y. 17.15 val. Š. A. kraujyje buvo didesnė negu leidžiama alkoholio kiekio koncentracija. O sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės pagal ANK 422 straipsnį, t. y. transporto priemonių vairavimo, esant vairuotojams neblaiviems, būtina nustatyti konkretų ir nekeliantį abejonių neblaivumo laipsnį. Tačiau vertinant asmens atsakomybę pagal minėtą straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).

4.6. Institucijos atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Š. A. padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdamas neblaivus jis valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, todėl vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles prašo pareiškėjo atstovo skundo netenkinti ir palikti Kauno apskrities VPK PR priimtą nutarimą nepakeistą.

5. Teismo posėdžio metu Š. A. savo įgaliotojo atstovo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad 2020 m. spalio 24 d. apie 16.00 val., savo rajone važiavo iki draugo pasiimti kompiuterio pakrovėją, ir kol pas jį buvo, draugas pasiūlė išgerti skardinę alaus. Š. A. sutiko. Draugas supylė alų į stiklinę, kurią Š. A. maždaug per pusę valandos išgėrė. Joks alkoholis nesijautė todėl Š. A. nemanė, kad tai galėtų kaip nors įtakoti jo būseną, jokio kvapo nebuvo, burnoje jautė tik skonį. Sėdo už savo automobilio vairo ir važiavo į namus iki kurių atstumas apie 500 metrų, iš galo pamatė pareigūnų tarnybinio automobilio švyturėlius, jį sustabdęs pareigūnas priėjo, pasilenkė ir paprašė dokumentų, tačiau jų Š. A. neturėjo ir pasiūlė vykti iki jo namų už maždaug 200 metrų. Pareigūnas pastovėjo šalia, pagalvojo ir sutiko. Pareigūnai važiavo paskui. Atvykęs automobiliu į savo namo kiemą Š. A. išlipo, prie jo priėjo pareigūnas su alkotesteriu, ir sakė kad jam reikia pūsti į alkotesterį. Tada Š. A. pasakė jam, kad pas draugą ką tik gėrė alaus ir burnoje dar jaučia jo skonį, tačiau matyt šių jo žodžių niekas neįrašė, ir tik vėliau jau priėjus kitai pareigūnei jis sakė pareigūnams, kad gali įpūsti, nes vakar buvo gimtadienyje, nors ir buvo gerai išsimiegojęs, jautėsi taip pat gerai. Š. A. patikino, kad tėvas namie turi alkotesterį ir jau anksčiau yra buvę, kad išgeria skardinę alaus, pavalgo, ir alkotesteris rodo nulius, todėl ir šį kartą buvo dėl to įsitikinęs. Patikino, kad vietoje nuogąstavo, kad gali įpūsti būtent dėl tos pas draugą išgertos skardinės alaus, o ne dėl to, kad dieną prieš tai šventė gimtadienį. Tik po to pareigūnai jo paprašė vairuotojo pažymėjimo, todėl jam susidarė įspūdis, kad pareigūnai labai skubėjo ir nesutiko jam leisti į alkotesterį pūsti antrą kartą, pasiūlė vykti duoti kraujo, jei nesutinkama su alkotesterio duomenimis. Esant tokioms aplinkybėms iš karto po to Š. A. nuvyko į Kauno Klinikas kur jam buvo paimtas kraujas. Pareigūnai protokolą surašinėjo apie 20 minučių. Nebuvo praėjusi nė valanda, todėl nežino, kodėl jo kraujyje vis tiek buvo rasta 0,25 promilės alkoholio. Kodėl pareigūnai tą dieną jį sustabdė nežino, spėja, kad gal dėl išskirtinio automobilio, ar dėl to, kad jis keik greičiau važiavo pro šulinius įveikdamas posūkius. Anksčiau yra buvę atvejai, kai du kartus automobilį vairavo neblaivus. Prašo institucijos nutarimą panaikinti.

6. Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo patrulių rinktinėje kartu su kolege S. P., stovėjo Vokiečių gatvės gale, netoli mokyklos, ir išgirdo kaip automobilis didina apsukas, pastebėjo šviesas ir greitai važiuojantį automobilį, kurį švyturėlių pagalba sustabdė. A. Š. priėjo prie vairuotojo, paprašė dokumentų, tačiau šis paaiškino, kad dokumentus paliko namuose, kurie yra visai šalia. Pasiūlė vykti iki namų. Nuvykus iki kiemo, kuriame vairuotojas pasistatė automobilį, A. Š. paklausė jo, ar šis nevartojo alkoholinių gėrimų, į ką vairuotojas atsakė, kad „iš vakaro baliavojo“. Liudytojas patikino, kad dėl alkoholio vartojimo Š. A. klausė jau būdamas kieme, o iki tol apie jokį alkoholio vartojimą ar prieš tikrinimą, ar iš vakaro Š. A. neminėjo. Iš pradžių nelabai norėjo tikrintis blaivumą alkotesteriu, tačiau vėliau sutiko ir pripūtė atitinkamą rezultatą. Tik pasitikrinus alkotesteriu ir vairuotojui pamačius rezultatą šis pakeitė poziciją ir pradėjo aiškinti, kad ką tik gėrė stiklinę alaus, nors prieš tai nieko apie tai neminėjo, sakė, kad burną skalavo burnos skalavimo skysčiu. S. P. kai pirmą kartą sustabdė vairuotoją liko automobilyje, o privažiavus prie vairuotojo kiemo netrukus išlipo iš automobilio ir priėjo prie jų. Liudytojas paaiškino, kad įtarimas dėl vairuotojo galimo neblaivumo kilo dėl jo vairavimo manieros, didinamų apsukų, buvo labai susijaudinęs, ne iš karto sutiko tikrintis blaivumą. Nuo pirmojo sustabdymo iki vairuotojo patikrinimo alkotesteriu galėjo praeiti apie 10 minučių, patį įvykį įformino įprastai, jokio uždelsimo nebuvo, alkotesteris sertifikuotas. Vairuotojas prašė antrą kartą jį patikrinti, tačiau tam nebuvo jokio pagrindo. Š. A. pasiūlė išsitirti kraują gydymo įstaigoje. Atsakydamas į Š. A. klausimą liudytojas kategoriškai paneigė, kad dar iki prieinant S. P. jie ką nors kalbėjo apie alkoholio vartojimą, nors Š. A. kategoriškai teigė, kad dar iki jai prieinant, A. Š. sakė apie ką tik vartotą alų, liudytojas replikavo, kad tokiu būdu tikrai būtų laukęs 15 minučių, bet esamomis aplinkybėmis tam nebuvo jokio pagrindo,

7. Liudytoja S. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo kartu su kolega A. Š., stovėjo Vokiečių gatvėje, išlipę iš automobilio, išgirdo didinamas automobilio apsukas ir pastebėjo, kad iš Miglovaros gatvės išvažiavo automobilis, kuris keistai manevravo, tai sukėlė pareigūnų įtarimą, dėl ko vairuotoją Kranto 16-ojoje g. sustabdė, kolega išlipo iš automobilio ir bendravo su vairuotoju, grįžęs pasakė, kad vairuotojas tuojau privažiuos iki namų ir pasistatys automobilį, vykstant iki jo namų S. P. per tą laiką patikrino valstybinius numerius. Su savimi turėjo alkotesterį, kurį iš karto pasiruošė, nes vairuotojas sukėlė įtarimą. Sustojus pirmas išlipo A. Š., ir tik po kiek laiko prie jo priėjo S. P., ji girdėjo, kad A. Š. klausė vairuotojo, ar šis vartojo alkoholį, o pastarasis atsakė, kad tai darė iš vakaro. Jokios kalbos, kad vairuotojas būtų ką nors prieš tai gėręs iš pradžių nebuvo, ir tik po protokolo surašymo vairuotojas iškėlė versiją, kad tik ką vartojo alaus, prašė patikrinti alkotesteriu antrą kartą, tačiau pagal esamas aplinkybes tam nebuvo jokio pagrindo, nes alkoholį tvirtino vartojęs tik iš vakaro. Įvykio forminti neuždelsė, kiek palaukė kol vairuotojas atnešė dokumentus. Vairuotojui pasiūlė nuvykti iki gydymo įstaigos išsitirti kraujo. Su Š. A. daugiau bendravo A. Š., pats pažeidėjas atrodė sunerimęs, jo vairavimas jau iš karto sukėlė įtarimą. Nuo Š. A. pirmo sustabdymo iki blaivumo nustatymo nepraėjo daug laiko, atstumas nedidelis.

8. Institucijos ne teismo tvarka priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, institucija apie posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai ir tai patvirtino atsiliepimu, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (skundo b. l. 25–27).

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – Š. A. įgaliotojo atstovo advokato Daliaus Gintauto skundas atmestinas.

10. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

11. ANK 422 straipsnio 5 dalyje atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

12. Šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – Š. A. yra nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo – Š. A. vairavo neblaivus, jam nustatytas 0,43 promilių girtumas. Ginčija savo kaltę dėl padaryto pažeidimo ir prašo skundžiamą nutarimą panaikinti.

13. Susipažinus su bylos medžiaga ir įvertinus skundo argumentus, teismo posėdyje išklausius proceso dalyvių paaiškinimų, konstatuotina kad tyrimas dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo buvo atliktas išsamiai ir objektyviai. Skundžiamas institucijos ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje bei jo išvados yra objektyvios ir nešališkai pagrįstos tyrimo metu ištirtų duomenų kompleksine analize. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo atsižvelgta į visas esmines duomenų, turinčių reikšmės nusižengimui tirti ir nagrinėti, rinkimo aplinkybes, išnaudotos visos įmanomos, taip pat tikslingos, adekvačios ir ekonomiškos procesinių veiksmų atlikimo galimybės, o institucijos pareigūnas išanalizavęs tyrimo metu surinktus duomenis, įvertinęs jų tarpusavio ryšį, t. y. atlikęs surinktų duomenų viseto įvertinimą, pagrįstai 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-23759-2020, Š. A. dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskyrė 950,00 eurų dydžio baudą, bei pagrįstai pritaikė ANK 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 15 (penkiolikos) mėnesių laikotarpiui, ir šio nutarimo naikinti ar keisti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės akivaizdu, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

15. Š. A. administracinio nusižengimo protokole įrašė paaiškinimą, pripažindamas, jog buvo išgėręs stiklinę alaus, o pareigūnai davė pūsti į alkotesterį nepraėjus 15 minučių, staiga papūtus šis parodė 0,43 promiles, antrą kartą pūsti į alkotesterį pareigūnai atsisakė leisti.

16. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – Š. A. įgaliotojo atstovo advokato Daliaus Gintauto skundo argumentų ir paties Š. A. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jis nesutinka su 2020 m. lapkričio 16 d. jo atžvilgiu priimtu nutarimu dėl to, kad šioje administracinio nusižengimo byloje neįvertintos visos reikšmingos aplinkybės dėl jo neblaivumo, t. y. policijos pareigūnų naudotu alkoholio matavimo prietaisu nustatytas 0,43 promilių neblaivumas, tačiau vėliau jo iniciatyva gydymo įstaigoje atliktas kraujo tyrimas parodė, kad jis neviršijo leistinos normos, t. y. kraujyje nustatytas 0,25 promilių alkoholio, todėl byla turi būti nutraukta, nes jis 2020 m. spalio 24 d. nevairavo neblaivus. Taip pat kelia alkotesterio naudojimo pažeidimų klausimus, t. y. jam kyla abejonių dėl prietaiso naudojimo instrukcijos galimų pažeidimų, jo patikros ir pan.

17. Kelių eismo taisyklių 14 punkte inter alia įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.

18. Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų, t. y. administracinio nusižengimo bylos medžiagą, policijos pareigūnų tikrinimo metu naudoto alkotesterio patikros sertifikatą Nr. 1180390, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 5752/2020(01), o taip pat paties Š. A. bei liudytojų, policijos pareigūnų, A. Š. ir S. P. parodymus teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o skundo teiginiai apie netinkamą visų bylai reikšmingų įrodymų vertinimą atmestini kaip nepagrįsti. Nurodyti skundo argumentai nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Nors šioje administracinio nusižengimo byloje policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau Š. A. iniciatyva gydymo įstaigoje atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nekeičia padarytos išvados, jog Š. A. 2020 m. spalio 24 d. apie 17.15 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – lengvo girtumo laipsnio – alkotesteriu nustatyto 0,43 promilių neblaivumo. Ši aplinkybė tik nulemia tai, jog tokiu, kaip šiuo, atveju esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (nusižengimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau – Taisyklės) įtvirtinta policijos pareigūnų teisė tikrinti metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatant transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumą, jose numatyta šio patikrinimo tvarka. Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Minėtų Taisyklių 29 punkte inter alia numatyta, jog jeigu asmuo nesutinka su neblaivumo tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis.

20. Bylos medžiaga patvirtina, jog 2020 m. spalio 24 d. 17.15 val., Kranto 16-oji g. Kaune, policijos pareigūnams sustabdžius Š. A. vairuojamą automobilį „Pontiac“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 17.23 val. patikrinus jo blaivumą policijos naudojamu alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0342, jam buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas – t. y. lengvas neblaivumas. Policijos pareigūnų naudotas minėtas alkotesteris, kaip patvirtina 2020 m. balandžio 27 d. patikros sertifikatas Nr. 1180390 (nusižengimo b. l. 11), – metrologiškai patikrintas, yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojantis, prietaiso paklaida ± 0,017 promilės. Todėl šiame kontekste atmestini Š. A. bei jo įgaliotojo atstovo argumentai ir abejonės dėl galimai pareigūnų naudoto netinkamo prietaiso jo neblaivumui nustatyti. Š. A. nesutiko su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, o taip pat teismo posėdžio metu nurodė, jog policijos pareigūnai jį užlaikė apie dvidešimt minučių, surašydami administracinio nusižengimo protokolą.

21. Nėra pagrindo sutikti su skunde nurodytais teiginiais, kad patikrinimą atlikęs policijos pareigūnas pažeidė Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 (toliau – Aprašas) nuostatas, kuomet atsisakė antrą kartą tikrinti Š. A. alkotesteriu. Tiek minėto Aprašo 5.5 punkte, tiek jau aukščiau šioje nutartyje minėtų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte (nusižengimo metu galiojusi redakcija) nustatyta, jog policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Iš aptartų nuostatų yra visiškai akivaizdu, jog pareiga atlikti pakartotinį transporto priemonės vairuotojo neblaivumo patikrinimą, kai jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija neviršija 1,5 promilių, tačiau viršija 0,40 promilių, kyla tik tuomet, kai neblaivumu įtariamas transporto priemonės vairuotojas yra susijęs su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, kad Š. A. būtų susijęs su eismo įvykiu, kurio metu būtų sukelti Taisyklėse nurodyti padariniai, todėl policijos pareigūnui nebuvo teisinio pagrindo privalomai atlikti pakartotinį Š. A. neblaivumo patikrinimą.

22. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5752/2020(01), Š. A. pasinaudojo teise kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti kraujo tyrimą kur 2020 m. spalio 24 d. 18.36 val., buvo paimtas kraujas, o jį ištyrus konstatuota, jog Š. A. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,25 promilės etilo alkoholio. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju Š. A. nors ir nežymiai, tačiau praleido Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse įtvirtintą terminą – ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis, todėl ir šioje specialisto išvadoje pateikti tyrimo rezultatai, o ypatingai esant tokiems rodmenims, kai net ir labai trumpas laiko tarpas tam gali turėti jiems įtakos, negali būti vertinami kaip visiškai objektyvūs.

23. Nors iš paminėtų bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnų tikrinimo metrologiškai patikrintu alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau teismas daro išvadą, jog esminių prieštaravimų, kurie leistų abejoti pirminiais Š. A. neblaivumo nustatymo rezultatais alkotesteriu, nėra. Iš Š. A. surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir aplinkybių užfiksuotų vaizdo įrašu akivaizdu, jog jis pats nurodė iš vakaro vartojęs alkoholio, šias aplinkybes jis taip pat nurodė ir teismo posėdžio metu, nors patikino būgštavęs tik dėl prieš tai išgertos skardinės alaus. Kaip matyti iš byloje esančio pareigūnų kūno kamera daryto vaizdo įrašo, priešingai nei teismo posėdyje nurodė pats Š. A., jis įvykio vietoje nė neužsiminė apie pas draugą ką tik neva vartotą alkoholį, ir paaiškino, kad gali įpūsti, nes „iš vakaro daug baliavojo“. Be to, kaip matyti iš bylos aplinkybių, po to, kai Š. A. buvo sustabdytas jis ne iš karto buvo tikrintas alkotesteriu, suspėjo sugrįžti į savo kiemą, tvarkingai pasistatyti automobilį ir tik policijos pareigūnams privažiavus vėl pasirodė. Vaizdo įrašas pilnai paneigia Š. A. parodymus dėl to, kad jis įvykio vietoje dar iki pasirodant pareigūnei S. P. bendravo su A. Š., kadangi aiškiai matyti, jog šalia jo namų sustojus pareigūnų automobiliui, A. Š. iš S. P. paėmęs alkotesterį išlipa, ir sustoja netoliese automobilio, lūkuriuoja (matosi pro automobilio priekinį veidrodėlį), ir tik kuomet išlipa ir prie jo prieina S. P., tuojau pat pasirodo ir Š. A., kuris iš karto nurodo, kad gali „pripūsti nes vakar daug baliavojo“, apie kokio nors alkoholio vartojimą pas draugą nebuvo jokios kalbos. Pažymėtina ir tai, kad Š. A. delsė išsipakuoti alkotesterio antgalį ir tik po to, kai buvo įspėtas dėl to, kad filmuojama, dar kiek padelsęs ir pastovėjęs pūtė į alkotesterį ir jam buvo nustatyta 0,43 promilių girtumas, taigi, tai nepaneigia aplinkybės, kad policijos pareigūnams sustabdžius Š. A. vairuojamą automobilį ir patikrinus jo neblaivumą 2020 m. spalio 24 d. 17.23 val., nustatyta, kad jis vairavo neblaivus, už ką jis nubaustas skundžiamu 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimu. Pažymėtina, jog teismas šiuo atveju sutinka su Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pozicija, kuri ne kartą teismų praktikoje akcentuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. AN2-56-316/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-581/2017 ir kt.).

24. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip matyti iš vaizdo įrašo, policijos pareigūnams jau iš karto sustabdžius Š. A. vairuojamą automobilį kilo abejonių dėl jo neblaivumo, kaip parodė teisiamojo posėdžio liudytojas A. Š., daugiausia dėl vairuotojo manevrų, didinamų apsukų, jo sumišimo bendraujant, ir tam patikrinti iš karto nutarta pasinaudoti alkotesteriu, kai tik tai tapo įmanoma, tas aiškiai matyti ir iš vaizdo įrašo dar iki Š. A. tikrinimo. Netikėti savo tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo. Nenustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindą įtarti, kad pareigūnai yra suinteresuoti melagingai apkalbėti pažeidėją, todėl teikia nepalankius jam parodymus. Beje, tokių aplinkybių skunde nenurodo ir pats administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotasis atstovas. Juolab, šioje nutartyje aptartas įvykio aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo ir garso įrašas. Policijos pareigūnų teisme duoti parodymai esminėse detalėse sutampa su jų tarnybiniuose pranešime nurodytomis aplinkybėmis.

25. Iš esmės sutiktina su skundo argumentu, jog tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai skiriama ekspertizė, kad būtų nustatyta, ar per tam tikrą laiką iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis, t. y. ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-41-2013, 2AT-39-2014, 2AT-51-746/2016). Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių, tuo tarpu teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Tačiau tokia situacija, jei teismas neatsižvelgdamas į tai, kad turimų žinių ir byloje esančių duomenų pakanka nustatyti, ar patikros alkotesteriu rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams, ir vadovaudamasis vien tuo, kad tokiose situacijose teismai paprastai skiria ekspertizes, skirtų ekspertizę, prieštarautų proceso greitumo ir ekonomiškumo principams. Be to, tokio prašymo nei Š. A., nei jo įgaliotasis atstovas – advokatas Dalius Gintautas neišreiškė. Todėl teismas sprendžia, jog šioje byloje skirti ekspertizę nėra pagrindo, nes tokios praktikos, jog esant galimybei kitomis priemonėmis pašalinti prieštaravimus tarp skirtingu laiku skirtingais metodais užfiksuotų alkoholio koncentracijos kraujyje matavimo rezultatų, ekspertizės skyrimas nebūtinas, laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-42-507/2016). Teismų praktikoje ne kartą vertintas alkoholio kiekio žmogaus organizme mažėjimas remiantis bylose pateikiamuose ekspertizės aktuose, kur nurodyta, jog vadovaujantis moksliškai patvirtinta Vidmarko formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (nuo 0,0025 prom./min. iki 0,0033 prom./min.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, natūralu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis mažėja ar iki medicininės apžiūros asmenims ėmusis specialių priemonių dirbtinai sumažinti alkoholio kiekiui organizmo terpėse, medicininės apžiūros metu neblaivumo laipsnis yra mažesnis ir jis neatspindi to laipsnio, kuris buvo pirminio tikrinimo metu, ką nurodo ir institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą. Būtent šiuo atveju policijos pareigūnams metrologiškai patikrintu alkotesteriu „Alcotest 7510“ Š. A. 2020 m. spalio 24 d. 17.23 val. nustačius 0,43 promilių neblaivumą (paklaida ± 0,017 promilės), o LSMUL Kauno klinikose paimtame kraujo tyrime rasta 0,25 promilių etilo alkoholio, tik patvirtina, jog praėjus jau daugiau nei vienai valandai Š. A. kraujyje alkoholio kiekis sumažėjo dėsningai pagal aukščiau nurodytus duomenis, t. y. pagal elementarius matematinius skaičiavimus akivaizdu, jog per praėjusias 73 minutes alkoholio koncentracija kraujyje gali sumažėti vidutiniškai nuo 0,1825 promilių (0,0025 prom./min per 73 minutes) iki 0,2409 promilių (0,0033 prom./min. per 73 minutes). Taigi, šie duomenys ne tik kad nepaneigia policijos pareigūnų 17.23 val. alkotesteriu užfiksuoto nagrinėjamu metu aktualaus – Š. A. transporto priemonės vairavimo metu buvusio – neblaivumo laipsnio – 0,43 promilių (paklaida ± 0,017 promilės), tačiau jie akivaizdžiai patvirtina, jog policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadai – 18.36 val. kraujyje nustatyta mažiausia 0,25 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiame kontekste pažymėtina, kad toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams.

26. Atsižvelgiant į minėtus argumentus, į paties Š. A. prisipažinimą vietoje apie iš vakaro vartotą alkoholį bei ypač į praėjusį kiek ilgesnį nei 1 valandos laiko tarpą tarp jo patikrinimo alkotesteriu bei kraujo tyrimui paėmimo, o taip pat įvertinus nedidelį skirtumą tarp alkotesteriu ir tyrimu nustatyto neblaivumo laipsnio (0,43 ir 0,25 promilės) darytina pagrįsta išvada, jog veikos padarymo metu alkoholio kiekis Š. A. organizme viršijo leistiną, 0,40 promilių, ribą ir jis padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.

27. Kaip jau minėta aukščiau teismas atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius Š. A. teiginius apie neva policijos pareigūnų netinkamai atliktą jo neblaivumo patikrinimą. Priešingai nei teismo posėdyje tvirtino pats Š. A., įvykio vietoje jis pareigūnams nenurodė, kad ką tik būtų vartojęs alkoholio, po to, kai buvo sustabdytas pirmąjį kartą sugrįžo iki savo namų, o ir kieme delsė tikrintis blaivumą, kas tik patvirtina faktą, jog alkotesteriu užfiksuotas asmens neblaivumas buvo susijęs ne su, kaip kad teigia pareiškėjas, jo prieš pat patikrinimą išgertu nedideliu kiekiu alaus, o su ankstesniu alkoholio vartojimu apie ką jis iš karto ir nurodė vietoje. Kaip paaiškino liudytojai A. Š. ir S. P., įrašą protokole apie tai, kad prieš 15 minučių vartojo alkoholio Š. A. padarė tik po to, kai su kažkuo pasikalbėjo telefonu, o iki to apie tai nebuvo nė užsiminęs (nusižengimo b. l. 6). Pastarieji duomenys suponuoja išvadą, jog Š. A. neblaivumą tikrinusiems policijos pareigūnams nebuvo jokio pagrindo laukti 15 minučių, kad turimu alkotesteriu patikrintų sustabdyto vairuotojo neblaivumą. Tai, kad Š. A. esą penkiolikos minučių bėgyje iki patikrinimo vartojo alkoholio jokiais įrodymais byloje nepatvirtinta, o kaip jau ir minėta, pats Š. A. patvirtino policijos pareigūnui alkoholį vartojęs tik iš vakaro, tai nesuteikia pagrindo vertinti, kad alkoholio matuoklio rodmenys yra iškreipti ar įtakoti šių veiksnių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip savo atsiliepime nurodė institucija, alkoholio kiekio matuoklio instrukcijoje nurodoma, kad šio tipo matuoklyje yra aktyvuota burnoje užsilikusio alkoholio aptikimo funkcija, todėl net 15 minučių laukimo laikotarpyje prietaisas aptinka burnoje užsilikusio alkoholio likučius, nutraukia testą ir informuoja atitinkamu klaidos pranešimu, ko šiuo atveju nebuvo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai dėl to, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį (pareigūnams vietoje iš karto nurodė jo vartojęs iš vakaro, vėliau, o ir skunde apylinkės teismui ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad alų gėrė prieš pat tikrinimą pas draugą), parodo, kad pažeidėjo pozicija dėl alkoholio vartojimo fakto nebuvo nuosekli. Visa šių aplinkybių visuma leidžia daryti prielaidą, kad alkoholio kiekio matavimas atliktas Š. A. buvo tikslus. Todėl priešingus Š. A. teiginius teismas atmeta kaip nepagrįstus ir juos vertina tik kaip jo gynybinę versiją ir siekį išvengti griežtos atsakomybės už padarytą nusižengimą, nulemtą, teismo vertinimu, išimtinai tik paties Š. A. neatsakingo elgesio jau nebe pirmą kartą, nulėmusio skaudžius padarinius, o ne netinkamo alkotesterio naudojimo.

28. Institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skirdama ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos baudą artimą minimaliai bei privalomai nustatydama minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje nurodytą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė. Jau ne pirmą kartą dėl vairavimo neblaiviam baudžiamam Š. A. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

29. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuoja, jog skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės I-osios kuopos vado Dariaus Sinkevičiaus 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-23759-2020, administracinio nusižengimo byloje, priimtas nustačius Š. A. veiksmuose visus būtinuosius nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėties požymius, ir institucija paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą, nepažeidė įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūrų, nepadarė teisės taikymo klaidų ir privalomai nustatė ilgesnį nei minimalų administracinio poveikio priemonės terminą.

30. Tokių aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, teismas nenustatė. Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės teismo vertinamos jam nepalankiai, kadangi prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas.

31. Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, kad tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – Š. A. įgaliotojo atstovo advokato Daliaus Gintauto skundo ir panaikinti skundžiamą nutarimą, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – Š. A. įgaliotojo atstovo advokato Daliaus Gintauto skundas atmetamas.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – Š. A. įgaliotojo atstovo advokato Daliaus Gintauto skundą atmesti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės I-osios kuopos vado Dariaus Sinkevičiaus 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-23759-2020, administracinio nusižengimo byloje, nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus administracinio nusižengimo bylą Nr. 20124782457, gražinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis