- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- e2S-629-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00950-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- E. A.-J.
- Atsakovas
- R. L., akcinei bendrovei SEB bankui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A.-J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4810-285/2021 pagal ieškovės E. A.-J. ieškinį atsakovams R. L. ir akcinei bendrovei SEB bankui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. A.-J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priklausančią 1/2 dalį nekilnojamojo turto 119/2501 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant nurodytą nekilnojamąjį turtą natūra ieškovei, o atsakovui R. L. priteisiant 4 250 Eur piniginę kompensaciją 1/2 dalį už nurodyto nekilnojamojo turto; 2) modifikuoti ieškovės ir atsakovo su AB SEB banku 2019 m. gruodžio 19 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 03A1918214948V6 su visais jos pakeitimais, atleidžiant atsakovą nuo prievolės vykdymo; 3) civilinio ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės į turtą perleidimą draudimo atsakovui priklausančiai daliai nekilnojamojo turto: 119/2501 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 daliai pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 daliai pastato garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) civilinio ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą per 7 dienas nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos išsikelti iš namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nesilankyti nurodytoje ieškovės gyvenamojoje vietoje (nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pavesti vykdyti skubiai); 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. gruodžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) įsigijo nekilnojamąjį turtą: 238/2504 dalis (kiekvienam po 119/2501 dalį) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastatą-gyvenamąjį namą (kiekvienam po 1/2 dalį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą-garažą (kiekvienam po 1/2 dalį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (bendra nekilnojamojo turto įsigijimo kaina: 110 675 Eur). Sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, buvo sutarta dėl tokios atsiskaitymo už nekilnojamąjį turtą tvarkos: 16 600 Eur sumokama prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, likusi kainos dalis (87 760 Eur) sumokama kreditorės AB SEB banko. Ieškovė mokėjimo pavedimu 2019 m. rugsėjo 4 d. atliko avansinį apmokėjimą 16 600 Eur sumai iš savo asmeninių lėšų bei 2019 m. gruodžio 13 d. atliko pavedimą 6 315 Eur sumai. Kredito sutarties pagrindu ieškovei ir atsakovui suteiktas 87 760 Eur kreditas. Kaip matyti iš kredito mokėjimo grafiko, kredito likutis 2021 m. sausio 25 d. sudaro 85 364,12 Eur. Vadinasi, išmokėta kredito dalis (kadangi kredito į mokos mokamos atsakovo) sudaro 4 250 Eur. Kadangi ginčo nekilnojamasis turtas tiek ieškovei, tiek atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei, auginančiai du nepilnamečius vaikus (kurių vienam iš jų nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis), taip pat tame pačiame gyvenamajame name gyvenant ieškovės seseriai (kurios globėja buvo paskirta ieškovė), taip pat ir atsakovui, dėl netinkamo atsakovo elgesio ieškovės, kitų namų ūkio narių atžvilgiu, atsirado objektyvus pagrindas atidalinti ginčo nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės į turtą perleidimo draudimo) nurodė, kad atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu, vengimas taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją, suponuoja prielaidas, jog atsakovas gali imtis veiksmų, susijusių su nekilnojamojo turto dalies perleidimu, o tai sukeltų grėsmę būsimo ir galimai ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (atsakovo į pareigojimo nesilankyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje ir iškeldinimo) – atsakovo elgesys yra netoleruotinas, atsakovas nuolat kelia konfliktines situacijas, vartoja necenzūrinius žodžius prie nepilnamečių vaikų. Dėl to ieškovė ir kiti šeimoje gyvenantys asmenys nuolat jaučia stresą, psichologinį smurtą, ieškovė bijo, kad dėl netinkamo atsakovo elgesio ir patiriamo psichologinio smurto nepilnamečiai vaikai patirs neigiamas pasekmes ateityje. Tai, kad atsakovo elgesys yra priešingas ne tik ieškovės, bet ir nepilnamečių vaikų interesams, patvirtina pateikiami garso įrašai, kuriuose užfiksuotas nuolatinis atsakovo psichologinis smurtas, keiksmažodžių vartojimas prie nepilnamečių vaikų. Dėl netinkamo atsakovo elgesio ieškovė buvo priversta kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją bei VTAS.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies; taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės atsakovui priklausančiai 119/2501 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 daliai pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 daliai pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo; kitą prašymo dalį atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimų patenkinimas tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisėmis į konkretų turtą, todėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui esminės reikšmės turi tai, kad nebūtų sudaryti siekiamo atidalinti aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto perleidimo (pardavimo, dovanojimo ar kt.) sandoriai ar nuosavybės teisės į ginčo turtą nebūtų kaip nors apribotos.
5. Teismas sprendė, kad įrašas viešajame registre, draudžiantis disponuoti ginčo turtu, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, neproporcingai neapsunkina atsakovo galimybės naudotis nekilnojamuoju turtu, todėl atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
Šalies argumentai
6. Teismas, susipažinęs su pateiktais ieškinio reikalavimais, nustatė, jog ieškovė ieškinyje nekelia reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo, taip pat nekelia jokių reikalavimų, susijusių su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo priteisimu ir pan., kitaip tariant, ieškovės inicijuota byla nėra šeimos byla, kurioje reiškiamos tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, todėl teismas darė išvadą, jog šis ieškovės prašymas dėl aukščiau prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįstas, nesusijęs su ieškinyje keliamais reikalavimais dėl turto atidalijimo ir prievolės bankui modifikavimo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas vertino, kad šioje byloje tokių ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių dėl atsakovo iškeldinimo pritaikymas pažeistų šalių lygiateisiškumo, proporcingumo principus.
8. Teismas pažymėjo, kad šia nutartimi pritaikęs ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės draudimo perleidimo į ginčo turtą, taip užkirto kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, atsirasti, t. y. užtikrino kuo maksimalesnį ir efektyvesnį ieškovės teisių gynimą, nesuteikiant pranašumo kitos šalies atžvilgiu, taip stengdamasis išsaugoti abiejų šalių interesų pusiausvyrą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė E. A.-J. prašo iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį dalyje dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (įpareigoti atsakovą R. L. per 7 dienas nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos išsikelti iš namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nesilankyti nurodytoje ieškovės gyvenamojoje vietoje. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pavesti vykdyti skubiai) ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti (įpareigoti atsakovą R. L. per 7 dienas nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos išsikelti iš namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nesilankyti nurodytoje ieškovės gyvenamojoje vietoje. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pavesti vykdyti skubiai). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo tarp nepilnamečio vaiko tėvų dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutrūkus šalių santykiams. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas yra tiek ieškovės, tiek ir atsakovo sūnus, jis gyvena ginčo nekilnojamame turte, o byloje nagrinėjamas klausimas yra kilęs iš šalių bendro gyvenimo ir partnerystės, t. y. šeimos santykių, akivaizdu, kad teismas neteisingai vertino neva nagrinėjama byla nepriskirtina šeimos bylų kategorijai. Taigi darytina išvada, kad teismo argumentai, jog ieškovės prašymas dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįstas, nesusijęs su ieškinyje keliamais reikalavimais dėl turto atidalijimo ir prievolės bankui modifikavimo, yra nelogiški bei atmestini.
9.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat privalėjo atsižvelgti į byloje esančią gan konfliktišką situaciją, būti aktyvus, priimant nutartį atsižvelgti vaikų interesus, jų esamą aplinką šiuo metu, imtis visų reikiamų priemonių ir klausimą išspręsti taip, kaip geriausia yra vaikų poreikiams ir jo interesams. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktinę situaciją bei neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, pagrindžiančius prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą, nes su ieškiniu pateikti įrodymai (tiek garso, vaizdo įrašai bei rašytiniai įrodymai) pagrindžia, jog dėl atsakovo elgesio tiek ieškovei, tiek nepilnamečiams vaikams sukeliama tiesioginė grėsmė bei naudojamas psichologinis smurtas. Tik taikius prevencinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija.
9.3. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, priimta nutartis yra nemotyvuota, apsiribota tik trumpu motyvavimu dėl priimtos nutarties pagrindimo, nėra išsamiai atsakyta dėl kokių priežasčių, teismo vertinimu, nėra pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nepasisakyta apie įrodymus, kurie buvo pateikti kartu su ieškiniu į bylą. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, dalyje dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimo, yra naikintina kaip nepagrįsta.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas R. L. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
10.1. Ieškinio reikalavimai visiškai nėra susiję su šeimos bylai priklausančiais klausimais, todėl šiuo pagrindu toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas.
10.2. Jei būtų taikomos tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas neturėtų gyvenamosios vietos, kadangi jokio nekilnojamojo turto daugiau neturi bei visas savo lėšas investavęs ir skiriamas darbo užmokestis yra šiam būstui, t. y. mokant paskolą (perduodant darbo užmokesčio dalį pačiai ieškovei, kurios vardu daromi pavedimai bankui už kredito sutartį). Šiuo atžvelgiu būtų pažeista atsakovo teisė į nuosavybės neliečiamumo principą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Skundžiama nutartimi teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti tenkino iš dalies, t. y. taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre, o laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigoti atsakovą per 7 dienas nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos išsikelti iš namų valdos ir nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje – atmetė, konstatavęs, kad ieškinio reikalavimų patenkinimas tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisėmis į konkretų turtą, todėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui esminės reikšmės turi tai, jog nebūtų sudaryti siekiamo atidalinti nekilnojamojo turto perleidimo (pardavimo, dovanojimo ar kt.) sandoriai ar nuosavybės teisės į ginčo turtą nebūtų kaip nors apribotos, o būtent įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės draudimo perleidimo į ginčo turtą užkerta kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, atsirasti.
15. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigoti atsakovą išsikelti iš namų valdos ir nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje, padarė išvadą, jog šis ieškovės prašymas yra nepagrįstas, nesusijęs su ieškinyje keliamais reikalavimais dėl turto atidalijimo ir prievolės bankui modifikavimo, nes ieškovė ieškinyje nekelia reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo, taip pat nekelia jokių reikalavimų, susijusių su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo priteisimu ir pan., kitaip tariant, ieškovės inicijuota byla nėra šeimos byla, kurioje reiškiamos tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės.
16. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad teismas neteisingai vertino neva nagrinėjama byla nepriskirtina šeimos bylų kategorijai, nes nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo tarp nepilnamečio vaiko tėvų dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutrūkus šalių santykiams, todėl šioje civilinėje byloje iš esmės analizuojama santuokos nutraukimui tapati situacija, siekiama išspręsti analogišką santuokos nutraukimo bylose nagrinėjamą klausimą – nekilnojamojo turto padalinimą, o vien ta aplinkybė, kad byloje neformuluojamas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, nereiškia, jog byla nepriskirtina šeimos bylų kategorijai. Apeliacinės instancijos teismas su ieškovės atskirojo skundo argumentas nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.
17. Prie šeimos teisinių santykių priskirtini santykiai, atsirandantys iš santuokos, motinystės ir tėvystės, įvaikinimo ir kitų su tuo susijusių juridinių faktų. Kokios bylos laikytinos šeimos bylomis, iš dalies atskleidžia CPK XIX skyriaus struktūra, kuria remiantis galima skirti šias šeimos bylų rūšis: 1) dėl santuokos nutraukimo, pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) (CPK XIX skyriaus antras skirsnis); 2) dėl tėvystės (motinystės) nustatymo (CPK XIX skyriaus trečias skirsnis); 3) dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo (CPK XIX skyriaus ketvirtas skirsnis); 4) dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK XIX skyriaus penktas skirsnis). Materialiojoje teisėje įtvirtinta daug platesnių ginčų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, pavyzdžiui: ginčai dėl sutuoktinių turto padalijimo (CK trečiosios knygos VIII skyrius), dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnis), dėl išlaikymo vaikui priteisimo (CK 3.194 ir kt. straipsniai). Taigi civilinės bylos priskyrimą šeimos bylų kategorijai lemia civilinių teisinių santykių, iš kurių yra kilęs ginčas, atsiradimo pagrindas, t. y. šių santykių prigimtis, tačiau ne visi teisminiai ginčai, susiję su šeima ar šeimos nariais, priskirtini šeimos bylų kategorijai.
18. Nagrinėjamu atveju, kaip tai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškinyje nekeliami reikalavimai dėl atsakovo iškeldinimo, taip pat nekeliami reikalavimais ir dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo priteisimu ir pan. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą dėl bendrojoje dalinėje nuosavybė esančio turto atidalinimo. Ieškovės ieškiniu iš esmės keliami reikalavimai yra susiję su daiktinėmis teisėmis, todėl konstatuotina, kad ieškovės reikalavimai nėra priskirtini šeimos teisiniams santykiams. Pažymėtina, kad jei ieškovė laiko, jog nagrinėjamas ginčas priskirtinas šeimos teisiniams santykiams, tuomet ieškinys teisme išvis neturėjo būti priimtas, nes ieškovė, kreipdamasi į teismą, nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo tvarkos, t. y. nesprendė ginčo mediacijos būdu. Ieškinyje apie privalomą išankstinę mediaciją ieškovė apskritai nepasisako, todėl akivaizdu, kad argumentai dėl bylos priskyrimo šeimos teisiniams santykiams keliami tik todėl, kad teismas netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – iškeldinti atsakovą iš prašomo atidalinti nekilnojamojo turto ir uždrausti jame lankytis – taikymo.
19. Apeliantė taip pat nurodo, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, joje apsiribota tik trumpu motyvavimu dėl priimtos nutarties pagrindimo, nėra išsamiai atsakyta dėl kokių priežasčių, teismo vertinimu, nėra pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nepasisakyta apie įrodymus, kurie buvo pateikti kartu su ieškiniu į bylą.
20. Nagrinėjamu atveju teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pasisakė, kad skundžiama nutartimi pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės draudimo perleidimo į ginčo turtą, teismas užtikrino kuo maksimalesnį ir efektyvesnį ieškovės teisių gynimą, nesuteikiant pranašumo kitos šalies atžvilgiu, o ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių dėl atsakovo iškeldinimo pritaikymas pažeistų šalių lygiateisiškumo, proporcingumo principus. Su tuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
21. Teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tai neturi virsti išsamia ieškinio, taip pat ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. proceso stadijoje, kai sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo) klausimas, konstatuojant ir teismo nutartyje įvardijant, kokie konkrečiai (iš ieškovės pateiktų) įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan., t. y. neturi virsti bylos nagrinėjimu iš esmės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
22. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai vadovavosi civilinio proceso principais, dėl to visiškai pritaria išdėstytiems motyvams, visų jų neatkartojant. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2021 m. sausio 21 d. teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.