Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P., atstovaujamo advokato Vytauto Bučiaus atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-578-559/2014, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio A. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Snoras distressed assets“, S. K., L. K., U. K.. Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis 2013 m. kovo 19 d. patvarkymu jam pateikto pareiškėjo skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui (T.1, b.l. 2). Nurodė, kad vykdomoji byla Nr.0110/12/08393/1 (buvęs Nr.0060/09/01244/1) užvesta pagal Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartį Nr. 02200810580-1, išduotą 2008-07-15 dėl įkeisto turto, priklausančio U. K., L. K. ir S. K. priverstinio pardavimo iš varžytynių, kreditoriaus UAB „Snoras distressed assets“ naudai (skola 2.510.691,64 Lt) nėra susisijusi su skundžiamąja byla Nr. 0110/12/08616/1, kuri užvesta pagal Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-435-173, išduotą 2009-04-02 dėl 1.000.000,00 Lt skolos (solidariai) išieškojimo iš skolininko V. P., nes išieškojimas vykdomas pagal skirtingus vykdomuosius dokumentus. Vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/08614/1 vykdant išieškojimą iš solidariojo skolininko S. K. buvo perduotas iš varžytynių nerealizuotas turtas už 309.504,00 Lt sumą. Kitų išieškotų piniginių lėšų nebuvo. 2013-01-10 buvo gautas kreditoriaus pareiškimas atnaujinti vykdymo veiksmus į pateiktą vykdyti Kauno apygardos teismo vykdomąjį dokumentą dėl 1.000.000,00 Lt skolos (solidariai) išieškojimo iš V. P. bei nurodyta, kad skolos likutis sudaro 461.077,50 Lt skola ir 422.137,00 Lt 8 proc. metinės palūkanos. Skolininkas nepateikė kitų papildomų dokumentų, kad skola yra sumokėta. Todėl laikytina, kad skola nėra pilnai išieškota ir nėra pagrindo grąžinti vykdomojo dokumento jį išdavusiai institucijai bei spręsti uždėto arešto vykdant minėtą išieškojimą panaikinimo.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi, vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirmas skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Byloje nustatyta, kad antstolis 2009-06-04 priėmė vykdyti Kauno apygardos teismo 2009-01-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1110-638/2013 dėl 1.000.000,00 Lt skolos ir 8 proc. metinių palūkanų išieškojimo išieškotojo UAB „SNORAS distressed assets“ naudai iš solidaraus skolininko V. P. (vykdomoji byla Nr. 0110/12/08616/1, b.l. 1). Vykdydamas vykdomąjį dokumentą antstolis 2009-07-08, 2009-07-17, 2009-11-04 areštavo pareiškėjui V. P. priklausantį turtą (Turto arešto aktai, vykdomoji byla Nr. 0110/12/08616/1, T.1, b.l. 26-35; 42-44; 90-92). Antstolis 2013-02-22 priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių (vykdomoji byla Nr. 0110/12/08616/1, T.2, b.l. 5-6).

Apelianto nuomone, antstolis nepagrįstai negrąžina vykdomojo rašto jį išdavusiai institucijai, nors jis yra pilnai įvykdytas. Teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad AB bankas „Snoras“ 2003 m. balandžio 10 d. Kredito sutartimi Nr. 031-30108 suteikė UAB „Aluonos malūnas“ 710.000,00 EUR kreditą, skirtą paskolų refinansavimui ir apyvartinių lėšų papildymui (prijungta civilinė byla Nr. 2-435-172/2008, T.1, b.l. 6-15). 2006 m. vasario 20 d. papildomu susitarimu Nr. 1 ir 2006-09-06 papildomu susitarimu Nr. 2 prie Kredito sutarties, šalys konstatavo, kad skola yra 644.588,88 EUR skolą ir susitarė dėl tolimesnių kredito grąžinimo sąlygų (prijungta civilinė byla Nr. 2-435-172/2008, T.1, b.l. 16-21). Kredito grąžinimas buvo užtikrintas ne tik hipoteka, bet ir laidavimu. S. K. ir U. K. 2003 m. balandžio 10 d. Laidavimo sutartimi Nr. L 031-30108, o V. P. 2006 m. rugpjūčio 16 d. Laidavimo sutartimi Nr. L 031-30108/03 solidariai užtikrino įsipareigojimų pagal Kredito sutartį ir jos prieduose nurodytų įsipareigojimų įvykdymą (prijungta civilinė byla Nr. 2-435-172/2008, T.1, b.l. 23-25). AB bankas „Snoras“ 2007-11-29 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 023-1237-2007 perleido visas reikalavimo teises pagal 2003-04-10 paskolos sutartį Nr. 031-30108 naujam kreditoriui UAB „SNORAS distressed assets“ (prijungta civilinė byla Nr. 2-435-172/2008, T.1, b.l. 124-126).

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Laidavimas yra šalutinė (akcesorinė) prievolė, todėl paprastai, kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.). Bendroji taisyklė yra tokia, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.). Taigi laidavimas atsiranda sutarties, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 str. 1 d.). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, nes kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui.

Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 str. 1 d.). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymo atsiradimą tik tuo atveju, jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė.

CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. Kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.89 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

Laiduotojo atsakomybės ribos yra apibrėžtos laidavimo sutartyje (prijungta civilinė byla Nr. 2-435-172/2008, T.1, b.l. 23-25). Šalių pasirašytos laidavimo sutarties 2 punkte numatyta, kad laiduotojas įsipareigoja visu savo esamu ir būsimu turtu atsakyti kreditoriui už skolininko prievoles pagal Kredito sutartį, tokia pat apimtimi kaip ir skolininkas. Sutartyje numatyta, kad laiduotojas atsako tiek už pagrindinės prievolės pagal Kredito sutartį tinkamą įvykdymą, tiek už šalutinių prievolių (netesybų, palūkanų), o taip pat kreditoriaus nuostolių, įvykdymą bei piniginių reikalavimų, kylančių Kredito sutarties pagrindu, sumokėjimą. Laidavimo sutartyje nustatyta, kad laiduotojo atsakomybė pagal šią sutartį yra solidarioji

Kauno apygardos teismo Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-435-173/2008 priteisė solidariai iš laiduotojų V. P., S. K., U. K. skolos dalį lygią 1.000.000,00 Lt ir metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (prijungta civilinė byla Nr. 2-435-172/2008, T.1, b.l. 177-179), kas reiškia, kad teismo sprendimu buvo nustatyta tik laiduotojų atsakomybės apimtis pagal laidavimo sutartis.

Byloje taip pat nustatyta, kad bankas 2007-09-13 sprendimu nuo 2007-09-28 vienašališkai nutraukė 2003-04-10 Kredito sutartį, o Reikalavimo teisę perėmęs UAB „Snoro rizikos valdymo kapitalas“ kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo prašydamas pradėti priverstinį 2.510.691,64 Lt skolos išieškojimą iš UAB „Aluonos malūnas“ iš įkeisto turto (prijungta civilinė byla Nr. H2-12582-285/2008, T.1, b.l. 1-10). Hipotekos teisėjos 2008 m. liepos 15 d. teismo nutartimi buvo nutarta priverstinai išieškoti iš UAB „Aluonos malūnas“ negrąžintą skolą, 123,00 Lt žyminio mokesčio ir 8 proc. metinių palūkanų parduoti iš varžytynių įkeistą UAB „Aluonos malūnas“ ir laiduotojams S. K., U. K. bei L. K. priklausančius nekilnojamuosius daiktus (prijungta civilinė byla Nr. H2-12582-285/2008, T.1, b.l. 249-2282), o 2008 m. liepos 22 d. hipotekos teisėjos nutartimi buvo nutarta areštuoti ir perduoti kreditoriui įkeistus skolininko UAB „Aluonos malūnas“ įrengimus ir pinigines lėšas bei S. K. 400 vnt. gyvulių (prijungta civilinė byla Nr. H2-23007-285/2008, b.l. 25-26).

Vykdant vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus naudai, antstolis pirmiausia atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą ir tik tada, kai, pardavus įkeistą daiktą varžytynėse, paaiškėja, jog gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir vykdomasis dokumentas dėl skolos hipotekos kreditoriui išieškojimo tampa įvykdytas tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus naudai priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš kito skolininko turto.

Kaip jau minėta kreditorius skolą pirmiausiai išsiieškojo iš įkeisto turto, tačiau jo kreditorinis reikalavimas nebuvo patenkintas. Iš Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties ir 2012 m. vasario 13 d. likvidavimo akto nustatyta, kad išieškotojo UAB „Snoro rizikos kapitalo valdymas“ nepatenkinto kreditorinio reikalavimo suma yra 1.895.078,37 Lt (prijungta civilinė byla Nr. B2-10-425/2012, T.3, b.l. 77; 83).

2006-08-16 Laidavimo sutarties 12 punkte nustatyta, kad laiduotojo įsipareigojimai pasibaigia skolininkui įvykdžius įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, arba laiduotojui įvykdžius prievoles kreditoriui už skolininką. Taigi, iš Laidavimo sutarties 2 ir 12 punktų turinio ir prasmės akivaizdu, kad laiduotojas V. P. solidariai su kitais laiduotojais S. K., U. K. ir skolininku UAB „Aluonos malūnas“ yra atsakingi už visas prievoles, susijusias su 2003 m. balandžio 10 d. Kredito sutarties Nr. 031-30108 su vėlesniais pakeitimais vykdymu. Laidavimas pagal 2006 m. rugpjūčio 16 d. laidavimo sutartį Nr. L 031-30108/03 prasidėjo įsigaliojus Laidavimo sutarčiai ir pasibaigs, kai visos skolininko UAB „Aluonos malūnas“ prievolės pagal Kredito sutartį bus pilnai ir tinkamai įvykdytos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas kreipėsi į kreditorių dėl Laidavimo sutarties pakeitimo ar laidavimo apimties, termino patikslinimo, todėl teismas atmeta apelianto argumentus, kad vykdomasis dokumentas yra pilnai įvykdytas.

CK 6.6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jei skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi, pardavus įkeistą turtą, ir nepatenkinus visiškai banko (dabartinio išieškotojo UAB „Snoras distressed assets“ kreditorinio reikalavimo, t.y. pilnai negrąžinus kredito, išieškotojui pareikalavus, prievolę Laidavimo sutarties pagrindu privalo solidariai įvykdyti laiduotojas V. P., kuris pagal Laidavimo sutartį atsako tiek už pagrindinės prievolės pagal Kredito sutartį tinkamą įvykdymą, tiek už šalutinių prievolių (netesybų ir palūkanų) bei kitų piniginių reikalavimų kylančių Kredito sutarties pagrindu, sumokėjimą. Sutartis nėra nuginčyta, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).

Dėl nurodytų aplinkybių visumos apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.