Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 69,79 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)( AB Lietuvos draudimas sistemoje dėl techninės klaidos įvestas klaidingas gatvės pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“) eismo įvykio metu, įvažiavus į duobę nepažymėtą kelio ženklais, apgadintas automobilis Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas transporto priemonių savanoriška draudimo sutartimi (casko), draudėjas P. M.. Eismo įvykio metu apgadintos buvo kairės pusės priekinis ratas ir padanga. Dėl automobilio Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo akcinįė bendrovė „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 69,79 Eur dydžio draudimo išmoką (pagal sąskaitą – faktūrą Nr. 149958 nuostolis 208,79 Eur - 116 Eur sutartyje numatyta frančizė – 23 Eur nusidėvėjimas) ( 208,79-116-25=69,79). Išvengti kliūties automobilio Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja negalėjo, nes buvo tamsu, lijo, matomumas blogas, duobė apsemta vandeniu. Įvykio vietos nuotraukos patvirtina, jog įvykio dieną eismo sąlygos buvo sudėtingas ir matomumas apsunkintas. Policijos pareigūnas vairuotojos veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų neįžvelgė, būdama atsargi ir rūpestinga vairuotojas negalėjo numatyti ir išvengti įvažiavimo į kelyje esančią duobę. Ieškovė nurodo, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Nagrinėjamoje byloje žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės. Savivaldybės samdomas rangovas įsipareigojo pagal užsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovas Vilniaus m. savivaldybė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad už žalą, kilusią dėl gatvės konstrukcinių trūkumų, CK 6.266 straipsnio pagrindu yra atsakinga savivaldybė.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, kad ji neginčija fakto, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra ginčo kelio savininkė, tačiau atsakovė laikosi pozicijos, kad ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Jei minėtų objektų savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jei viešame registre nurodytas savininkas įrodo, kad atsakingas už žalą iš tikrųjų yra kitas asmuo, kuris faktiškai valdo daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai), savininko atsakomybės prezumpcija gali būti paneigta. Atsakovė nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 25 d. su uždarąja akcine bendrove „YIT Infra Lietuva“ sudarė sutartį Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2), kurios 1 punkte nurodyta, jog „vadovaudamiesi šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, Užsakovas paveda, o Rangovas uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ įsipareigoja atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus“. Sutartis sudaryta 3 metų laikotarpiui, todėl jos galiojimo pabaiga yra 2021 m. rugsėjo 25 d. Taigi Sutartimi gatvių priežiūra bei remontas buvo pavesti atlikti uždarajai akcinei bendrovei „YIT Infra Lietuva“. Sutarties 16.11 papunktyje yra nurodyta, jog uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti Užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Atsakovės nuomone, tai reiškia, jog nuo Sutarties pasirašymo dienos (2018 m. rugsėjo 25 d.) iki jos galiojimo pabaigos (2021 m. rugsėjo 25 d.) uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ yra gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir / arba netinkamos gatvių ir kiemų būklės. Sutarties 16.11 papunktyje įtvirtinta, kad uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ įsipareigoja savo sąskaita atlyginti visus nuostolius Užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo Sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. Atsakovė laiko, kad yra netinkama atsakove šioje civilinėje byloje, todėl jai nekyla prievolė asmeniškai atsakyti už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumo. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovas į nagrinėjamą civilinę bylą nėra pateikęs jokių kitų įrodymų, fotonuotraukų, įvykio koordinačių, įvykio schemų, kurios leistų objektyviai vertinti patį įvykį, jo aplinkybes. Atsakovė pažymi, kad vairuotojas turėjo stebėti eismo sąlygas kelyje ir galėjo pastebėti kelyje buvusią kliūtį bei imtis visų atsargumo priemonių, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo lemti žalos atsiradimą.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad nesutinka su atsakovės pateiktais argumentais. Anot ieškovo, siekiant nustatyti nurodyto kelio valdytoją būtina įvertinti ar trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ remiantis 2018 m. rugsėjo 25 d. sutartimi galėjo savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymui ginčo keliui. Vien tik sutarties nuostatos, jog trečiasis asmuo yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, savaime neįrodo, jog trečiasis asmuo yra kelio ir jame esančių įrenginių valdytojas. Teismų praktikoje nurodoma, jog kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti visą sutarties turinį. Sutarties 61.11 papunktyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ įsipareigoja „darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus Užsakovo raštišką užsakymą (užsakymas nebūtinas taisant grėsmę keliančius defektus eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui). Iš nurodyto sutarties punkto spręstina, jog trečiasis asmuo gatvės remonto darbus atlieka išskirtinai tik gavęs atsakovės užsakymą ir tik kai kelio defektai kelia grėsmę eismo dalyvių saugumui turi teisę savarankiškai sutvarkyti kelio defektus. Tokios sutarties nuostatos aiškiai nurodo, jog trečiasis asmuo kelio defektus tvarkydavo ne savo iniciatyva, o tik gavusi atsakovės užsakymą dėl tam tikrų gatvių ar jų dalies tvarkymo darbų. Ieškovo nuomone, toks šalių bendradarbiavimas negali būti vertinamas kaip valdymo teisės perleidimas. Analogiškos nuomonės yra laikomasi ir teismų praktikoje. Ieškovė padarytos žalos dydį šioje byloje įrodinėja prie ieškinio pridėtais įrodymais, tai yra Vilniaus apskrities VPK 2018-02-1 pažyma ir eismo įvykio schema, draudimo liudijimu, pranešimu dėl nuostolių atlyginimo, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, nuostolio dydžio paskaičiavimu, kitais su draudimo išmokos mokėjimu susijusiais dokumentais. Policijos pareigūnai tirdami eismo įvykio aplinkybes, jokių nukentėjusio asmens veiksmuose administracinio nusižengimo požymių nenustatė. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog kelio duobė, dėl kurios buvo apgadinta transporto priemonė, buvo paženklinta, aptverta ar kitaip pažymėta. Byloje esantys įrodymai patvirtina eismo įvykio faktą. Atsakovės argumentai, kad vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir galbūt galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien tik atsakovės prielaidomis.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo laikosi savo atsiliepime į ieškinį nurodytos pozicijos. Atsakovė nurodo, kad į Sutarties 16.11 papunktyje nurodyta, jog uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Atsakovė pastebi, kad Sutartyje įtvirtinta, kad stebėsena yra vykdoma nuolat. Taigi, Sutarties šalims susitarus ir įtvirtinus, kad stebėsena yra vykdoma nuolat, ir tuo pačiu reikalaujant, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija kaskart pateiktų užsakymą, kad uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ atliktų stebėjimą, niekaip negali būti logiškai paaiškinta. Tokiu atveju, reikalaujant atskiro užsakymo stebėsenai vykdyti nebūtų vykdoma Sutartyje sulygta sąlyga, kad stebėjimas yra vykdomas nuolat. Sutarties 11.16 papunktyje yra taipogi aiškiai įtvirtinta, kad uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti Užsakovą. Sutarties 16.11 papunktyje yra taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ įsipareigoja darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus Užsakovo raštišką užsakymą (užsakymas nebūtinas taisant grėsmę keliančius defektus eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui). Atsakovės atskiras raštiškas sutikimas ar reikalavimas nėra būtinas, kad trečiasis asmuo atliktų taisymo darbus dėl defektų, kurie kelia grėsmę eismo dalyviams, transporto ir kitų saugumui. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2035 patvirtintu Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinerinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo tvarkos aprašo 12 punktu už eismo įvykio padarinius atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, kai sugedus inžineriniams tinklams įgriuva (įdumba) gatvės danga arba apledėja gatvė; sulūžta šulinių dangčiai (atviri šuliniai) arba netinkamas jų aukštis pagal gatvės dangą. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai teigiama, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai sudarius Sutartį su UAB „YIT Lietuva“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija visiškai įvykdė savo, kaip kelio savininko, pareigą užtikrinti tinkamą gatvių būklę bei priežiūrą. Sutartis įrodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „YIT Lietuva“ susitarė, jog byloje nenagrinėjamo objekto valdymas būtų perduotas UAB „YIT Lietuva“, Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės (Sutarties 16.11 punktas). Sutarties Techninės specifikacijos priedo 15 punkte įtvirtinta UAB „YIT Lietuva“ pareiga savo iniciatyva prižiūrėti gatvių dangą, atlikti gatvių stebėseną (Techninės specifikacijos 7. 1. 4 papunktis), tad Atsakovei visiškai nėra aišku, kodėl ji turėtų atsakyti už eismo įvykio metu kilusias pasekmes. Taigi, kelio ir kiemų dangos stebėseną rangovas vykdo nuolat ir savarankiškai, o ne pagal Administracijos atskirus užsakymus. Administracija perdavė visą kelių dangos priežiūrą ir valdymą UAB „YIT Lietuva“, tai tiesiogiai reglamentuota Sutartyje ir jos prieduose.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 20 d. ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ pateikta eismo įvykio informacija Nr. 07-19-9493706, (duomenys neskelbtini) eismo įvykio fiksavimo protokolas, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. liepos 14 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. AV2-1313 teisenos nutraukimo, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2019 m. kovo 4 d. pažyma dėl eismo įvykio patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintas automobilis Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); automobilis įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę. Minėto eismo įvykio metu buvo apgadintas transporto priemonės Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis kairės pusės ratas ir padanga. Automobilis Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apdraustas ieškovės akcinės bendrovės “Lietuvos draudimas“ KASKO draudimu. Ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 69,79 Eur draudimo išmoką automobilio Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimu padarytai žalai atlyginti. Draudimo išmokos sumokėjimą patvirtina 2020 m. kovo 8 d. pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. 2147478 ir išrašo iš akcinės bendrovės “Lietuvos draudimas“ banko sąskaitos kopija.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o minėto straipsnio 2 dalis numato, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. subrogaciniam reikalavimui taikomos teisės normos, reglamentuojančios prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį. Taigi ieškovas, išmokėjęs draudimo išmokas, perėmė draudėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis numato žalą padariusio asmens pareigą visiškai atlyginti padarytą žalą. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės, prie kurių priskiriama ir Tuskulėnų gatvės, Vilniaus mieste, dalis, kurioje įvyko minėtas eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiuose keliuose yra savivaldybių funkcija. Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktu savivaldybių nuosavybėn perduota miestų ir gyvenviečių bendros paskirties komunalinio ūkio objektai, reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti, tame tarpe ir gatvės bei vietinės reikšmės keliai su visais jiems priklausančiais statiniais (tiltais, viadukais, požeminėmis ir antžeminėmis perėjomis, laiptais, atramos sienelėmis, visuomeninio keleivinio transporto stotelėmis, paviljonais, kelių eismo reguliavimo techninėmis priemonėmis, inžinerine įranga, lietaus kanalizacijos tinklais bei komunikacijomis, automobilių parkavimo ir saugojimo aikštelėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014, yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Tais atvejais, kai savivaldybė yra kelio savininkė (valdytoja), ji atsako CK 6.266 straipsnio pagrindu, t. y. be kaltės.

Nagrinėjamu atveju žalos priežastimi buvo kelio duobė, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį, be kaltės.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra viešame registre nurodytas kaip jų savininkas asmuo. Šio prezumpcijos paneigimo įrodinėjimo našta tenka viešajame registre įregistruotam statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos savininkui. Siekiant paneigti valdymo prezumpciją, turi būti įrodyta, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina tokio statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymą.

Atsakovė nurodo, kad kelio, kuriame įvyko ieškinyje nurodytas eismo įvykis, valdymą 2018 m. rugsėjo 25 d. su uždarąja akcine bendrove „YIT Infra Lietuva“ sudarytos sutarties Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2) pagrindu ji yra perdavusi rangovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Infra Lietuva“. Minėtos sutarties 1 punktyje nurodyta, jog vadovaudamiesi šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, Užsakovas paveda, o Rangovas uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ įsipareigoja atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Sutartis sudaryta 3 metų laikotarpiui, todėl jos galiojimo pabaiga yra 2020 m. rugsėjo 25 d. Sutarties 16.11 papunktyje yra nurodyta, jog uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti Užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės sudarytų darbų atlikimo sutarčių objekto yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016. Minėtoje nutartyje teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui, teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė. Jeigu įmonė, su kuria sudaryta sutartis, įsipareigoja atlikti gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip užsakovės, nurodymus, ir sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos įmonei savarankiškai valdyti, tai tokia sutartis turi būti vertinama kaip techninės priežiūros, o ne valdymo perdavimo sutartis.

Nors minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo tirta kita sutartis, nei atsakovas nurodo šioje civilinėje byloje, tačiau sutarties pobūdžio nustatymo kriterijai, dėl kurių pasisakyta minėtoje nutartyje, yra aktualūs ir šioje civilinėje byloje, sprendžiant dėl valdymo teisės perdavimo.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019, yra išaiškinęs, kad vien tik sutarties nuostatos, jog trečiasis asmuo yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, savaime neįrodo, jog trečiasis asmuo yra kelio ir jame esančių įrenginių valdytojas. Teismų praktikoje nurodoma, jog kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti visą sutarties turinį. Sutarties 16.11 papunktyje yra įtvirtinta, kad uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ įsipareigoja darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus užsakovo raštišką užsakymą. Užsakymas nebūtinas tik taisant grėsmę keliančius defektus eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui. Tokios sutarties nuostatos patvirtina, jog trečiajam asmeniui kelio defektus pavesta tvarkyti ne savo iniciatyva, o tik gavusi atsakovės užsakymą dėl tam tikrų gatvių ar jų dalies tvarkymo darbų. Toks šalių bendradarbiavimas negali būti vertinamas kaip valdymo teisės perleidimas. Analogiškas išaiškinimas pateiktas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3-K-7-105-687/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „YIT Infra Lietuva“ 2018 m. rugsėjo 25 d. sutartyje Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2) nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos uždarajai akcinei bendrovei „YIT Infra Lietuva“ savarankiškai valdyti, priešingai – minėta sutartimi susitarta tik dėl techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimo, t. y. uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ įsipareigojo atlikti gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Aplinkybė, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, įrodo, kad statinio valdymas rangovui neperėjo, todėl uždaroji akcinė bendrovė „YIT Infra Lietuva“ nėra T(duomenys neskelbtini) valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcijų trūkumų kilusios žalos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio pagrindu atsako Vilniaus miesto savivaldybė, kaip jos savininkė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis numato daikto savininko (valdytojo) atleidimo nuo atsakomybės atvejus – tai nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Aplinkybių, sudarančių pagrindą atleisti savininką nuo atsakomybės, buvimą privalo įrodyti savininkas, t. y. atsakovė. Iš tarnybinių pranešimų, eismo įvykių schemų, nukentėjusio asmens paaiškinimo matyti, kad gatvės defektai vairuotojo negalėjo būti pastebėti, nes nebuvo pažymėti kelio ženklais, kelyje esant intensyviam eismui bei leistinam greičiui. Atsakovė neįrodė, jog vairuotojas buvo nepateisinamai neatsargus. Iš eismo įvykio fiksavimo protokolo, vairuotojos paaiškinimo Kelių policijos valdybai matyti, jog vairuotoja eismo įvykio metu Kelių eismo taisyklių nepažeidė, važiavo leistinu greičiu, pirma eismo juosta, šalia dešiniojo kelkraščio. Įvykio metu galimybės pamatyti kelio duobę iš anksto buvo apsunkintos dėl tamsaus paros meto be lietaus, dėl kurio kelio duobė buvo užpilta vandeniu. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kelio duobė turėjo būti pastebėta prieš pakankamą laiko tarpą automobiliui sustabdyti, jam judant leistinu greičiu, ar kad pastebėjus kelio duobę šioje konkrečioje situacijoje butų galimybė apvažiuoti.

Žalos dydis ir priežastinis ryšys tarp kelio trūkumų ir atsiradusios žalos įrodytas administracinės bylos medžiaga, kurioje yra užfiksuota eismo įvykio priežastis, eismo įvykio metu padaryti transporto priemonės apgadinimai. Žalos dydis įrodytas transporto priemonės techninės apžiūros aktais, ieškovo pranešimu apie nuostolių atlyginimą, žalos sąmata. Iš žalos sumos buvo atimta suma už detalių būklės pagerinimą. Atsakovė nepateikė įrodymų ir argumentų, paneigiančių draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo teisingumą, žalos buvimą ar jos dydį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kitų eismo įvykių, kuriuose dalyvavo minėtas automobilis, buvimą. Nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną liudija, jog vairuotoja kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, kas reiškia, jog eismo įvykių metu automobilio techninė būklė buvo tinkama dalyvauti eisme. Tokių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma patvirtina, jog visi automobilių apgadinimai, dėl kurių padarytai žalai atlyginti buvo išmokėta draudimo išmoka, yra ieškinyje nurodyto eismo įvykio pasekmė.

Taigi ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės egzistavimo sąlygas: atsakovo nuosavybės teisę į kelią, dėl kurio trūkumų kilo žala, žalą, priežastinį ryšį tarp kelio konstrukcijų trūkumų ir atsiradusios žalos. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių egzistavimą aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti priteisiamos žalos dydį. Todėl ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš atsakovės ieškovei priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, numatančia 5 proc., dydžio procesines palūkanas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesudaro minimalios priteistinos sumos, numatytos nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, todėl tarp šalių nepaskirstomos ir nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 69,79 Eur (šešiasdešimt devynis eurus, septyniasdešimt devynis euro centus) žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 69,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teise dienos 2020 m. rugsėjo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.