- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-24
- Bylos Nr.
- e2YT-2142-400/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00408-2026-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Šimbelytė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl termino atnaujinimo ir kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo, suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja ar kreditorė) kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo momento reikalavimams pareikšti ir patvirtinti faktą, kad kreditorė reiškią turtinį reikalavimą A. P., mirusiam (duomenys neskelbtini), turto įpėdiniui – Lietuvos Respublikos valstybei, kuri atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės.
2. Pareiškime nurodė, kad 2020 m. gruodžio 29 d. pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P. sudarė Vartojimo kredito sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėja suteikė A. P. 5 000,00 Eur kreditą. Gyventojų registro duomenimis A. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Apie A. P. mirtį sužinojo 2024 m. tikrindama Gyventojų registro duomenų bazę, norėdama kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Siekdama išsiaiškinti, ar velionis turėjo turto įpėdinių, kreditorė 2024 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Panevėžio miesto 8ąjį notarų biurą, prašydama informacijos, ar yra užvesta A. P. paveldėjimo byla ir kas yra jo turto įpėdiniai. 2024 m. rugsėjo 12 d. iš minėto notarų biuro buvo gautas atsakymas, kad paveldėjimo byla nėra užvesta. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja manė, kad velionis neturėjo įpėdinių, todėl darė prielaidą, kad skolininkas neturi ir paveldėtino turto. 2025 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM), atstovas informavo kreditorę, kad A. P. turėjo turto, kurį paveldėjo Lietuvos Respublika ir pasiūlė kreditoriui kreiptis į teismą, dėl trijų mėnesių termino, skaičiuojamo nuo palikimo atsiradimo momento, atnaujinimo, siekiant pareikšti kreditorinį reikalavimą dėl velionio skolos.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad 2025 m. sausio 16 d. gavusi antstolio Andriaus Bespalovo patvarkymą dėl palikimo priėmimo, kuriuo antstolis informavo, kad A. P. mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimas nepriimtas, antstolio A. Bespalovo kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 6 d. išduotu vykdomuoju raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 21026 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš A. P. ir prašė inicijuoti palikimo priėmimą. Pranešimo pagrindu VMI prie FM pradėjo veiksmus dėl mirusiojo palikimo priėmimo valstybės vardu, surinko duomenis apie A. P. paveldėtiną turtą ir kreipėsi į Panevėžio miesto 8-ajį notaro biurą su prašymu išduoti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą. 2025 m. kovo 27 d. Panevėžio miesto 8-asis notaro biuras raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją apie notaro biure gautus kreditorių reikalavimus A. P. paveldėjimo byloje. Į notaro biurą kreipėsi šie kreditoriai: 2023 m. gruodžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. vasario 8 d. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 10 d. UAB (duomenys neskelbtini)“. 2025 m. balandžio 14 d. Panevėžio miesto 8-asis notaro biuras išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybė, atstovaujama VMI prie FM, priėmusi A. P. palikimą, iš viso paveldėjo 16 996,96 Eur piniginių lėšų ir patyrė 3,93 Eur su turto paveldėjimu susijusių išlaidų. Nurodo, kad susipažinusi su pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu daro išvadą, kad pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą, kurių pagrindu, teismas turėtų tenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas atmestinas.
4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 29 d. pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P. sudarė Vartojimo kredito sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėja suteikė A. P. 5 000,00 Eur kreditą. Gyventojų registro departamento duomenys patvirtina, kad A. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Po A. P. mirties, jo turtą 2025 m. balandžio 14 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priėmė valdyti valstybė, atstovaujama VMI prie FM. Valstybė, priėmusi A. P. palikimą, iš viso paveldėjo 16 996,96 Eur piniginių lėšų ir patyrė 3,93 Eur su turto paveldėjimu susijusių išlaidų. Pareiškėjos duomenimis jos reiškiamą kreditorinį reikalavimą sudaro 2 499,41 Eur, t. y. 2 471,50 Eur negrąžinta paskola, 27,10 Eur palūkanos ir 0,35 Eur delspinigiai. Iš testamentų registro išrašo nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų ar palikimo priėmimo faktų. Pareiškėjos teigimu, apie A. P. mirtį ji sužinojo 2024 m. norėdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, tikrindama Gyventojų registro duomenų bazę, t. y. jau pasibaigus nustatytam trijų mėnesių laikotarpiui pareikšti kreditorinį reikalavimą. Iš VMI prie FM rašto dėl atsiskaitymo su kreditoriais nustatyta, kad pareiškėja apie pradėtus A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), priklausančio turto paveldėjimo valstybės vardu veiksmus buvo informuota 2025 m. gegužės mėnesį.
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
7. Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti sistemiškai ir individualiai vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįsti ne tiek nežinojimą apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku ir skolos išieškojimo procesu. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą.
8. Skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys iš esmės susijusios su jos nežinojimu apie skolininko mirtį ir prielaidomis, kad velionis neturi paveldėtino turto. Nustatyta, jog palikėjas A. P. mirė (duomenys neskelbtini), todėl įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas baigėsi (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tai, kad per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) egzistavo aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pačiai ar per atstovą pareikšti reikalavimą palikėjo įpėdiniams. Pareiškėjos nežinojimas apie skolininko mirtį buvo nulemtas ne tiek jos žmogiškųjų resursų stoka, kiek pačios pareiškėjos pasyvumo ilgą laiką apskritai nesiimant jokių veiksmų pažeistoms teisėms ginti. Šiuo atveju praleistas terminas laikytinas nepagrįstai ilgu. Taip pat pareiškėja nurodo, jog informaciją apie skolininko mirtį ji sužinojo 2024 m. siekdama kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, o apie pradėtus A. P. priklausančio turto paveldėjimo valstybės vardu veiksmus buvo informuota 2025 m. gegužės mėnesį, tačiau dėl kreditorių reikalavimų termino atnaujinimo į teismą kreipėsi tik 2026 m. sausio 29 d., t. y. praėjus beveik metams laiko. Spręstina, kad pareiškėja nuo sužinojimo momento nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nedelsdama kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo. Kadangi pareiškėja yra verslo subjektas, teikiantis kredito paslaugas, jai taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl teismo vertinimu, asmeniui nemokant už teikiamas paslaugas, pareiškėja galėjo ir turėjo patikrinti skolininko duomenis. Pareiškėjai nesiėmus jokių aktyvių su skolos išieškojimu susijusių veiksmų, jai tenka rizika dėl skolos neišieškojimo. Pareiškėjos argumentai, esą ji gavusi raštą iš notarų biuro, kad pavedėjimo byla po A. P. mirties neužvesta, darė prielaidą, kad skolininkas turto neturi, nepagrįsti, nesusiję su termino praleidimo priežastimis, o nurodytos kasacinio teismo nutarties aplinkybės neatitinka šioje byloje esančių.
10. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai apie A. P. mirtį tapo žinoma 2024 m. bei į pareiškėjos, kaip verslo subjekto, elgesį, siekiant turėti informaciją apie skolininką, teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (A. P. mirties diena) iki (duomenys neskelbtini) egzistavo aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pačiai ar per atstovą pareikšti reikalavimą kreditoriniam reikalavimui pateikti, todėl pareiškimas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.