Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui A. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

3. Ieškovės ir atsakovo motinos gyvenamieji namai buvo sodų bendrijoje netoliese vienas nuo kito.

4. Ieškovė ir atsakovo motina buvo kaimynės, kurios palaikė normalius kaimyniškus tarpusavio santykius.

5. G. P. sklypas buvo aptvertas tvora ir ieškovė viena neužeidavo į jos teritoriją ar namus, nes žinojo, jog ji turi vokiečių aviganių veislės šunį, kuris buvo labai agresyvus ir dažnai lakstydavo palaidas ir be antsnukio. Ant tvoros nebuvo įspėjamų ženklų, jog sklype yra piktas šuo.

6. 2018 m. gegužės 4 d. apie 13 valandą ieškovė mobiliuoju telefonu paskambino G. P. ir pasiūlė pomidorų daigų. Kaimynės sutarė, jog atneš daigus prie G. P. sklypo vartų.

7. Ieškovė sudėjo 7 vienetus daigų į dėžę ir nunešusi paliko prie G. P. sklypo vartų. Palikusi šiuos daigus nuėjo atnešti likusius tris, iš dešimties sutartų, daigus. Atnešusi likusius tris daigus ieškovė norėjo juos perduoti G. P., tačiau G. P. atidarė vartelius ir pradėjo periminėti tris daigus iš ieškovės rankų. Perduodama daigus ieškovė pamatė, kad G. P. tarp kojų pasirodė šuo, kuris puolė, pargriovė ir pradėjo draskyti bei kandžioti ieškovę. Nors G. P. bandė suvaldyti šunį, tačiau jis nepakluso ir toliau draskė bei kandžiojo ieškovę. Ieškovė paprašė ir G. P. užgulė ieškovę, taip sumažindama galimybę šuniui žaloti ieškovę. Tokiu būdu ieškovė sugebėjo įšliaužti į G. P. kiemą ir uždaryti vartelius.

8. Kaimynė, gyvenusi priešingoje kelio pusėje išgirdusi triukšmą iškvietė pagalbą bendruoju pagalbos telefonu. Atvykę policijos pareigūnai nušovė agresyvų G. P. šunį ir ieškovę nuvežė į ligoninę. Važiuojant ieškovė buvo praradusi sąmonę.

9. Ligoninėje ieškovė buvo operuota, gulėjo reanimacijoje, vėliau ligoninėje. Buvo nustatyti daugybiniai lūžiai ir plėštinės - kąstinės žaizdos. Ligoninėje ieškovė gydėsi nuo 2018 m. gegužės 04 d. iki 2018 m. birželio 13 d., kur buvo atliekamos įvairios operacijos. Nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. birželio 29 d. ieškovė vėl buvo paguldyta į ligoninę, kur jai atlikta alkūnės ir dilbio operacija, dar vėliau – 2018 m. liepos 15 d. atlikta papildoma šlaunies operacija. Perrišimai ieškovei buvo atliekami iki 2018 m. spalio pabaigos.

10. G. P. yra atsakinga, jog jos šuo apkandžiojo ieškovę. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo nutrauktas G. P. mirus.

11. Atsakovas yra G. P. teisių ir pareigų paveldėtojas, todėl jis privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą.

12. Ieškovė reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinus jai sukeltus skausmus, jų pobūdį, kiekį ir likusius kūno sužalojimus, kurie pilnai neatsistatė (pvz. randai), neturtinę žalą įvertino 10 000 EUR.

II. Atsakovo atsikirtimų santrauka

16. Ieškovė nedetalizuoja ir nepagrindžia G. P. kaltų veiksmų. G. P. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, t. y. nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, šunį laikė pagal teisės aktų reikalavimus, šunį prižiūrėjo ir juo rūpinosi. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas nereiškia G. P. kaltumo, o jos veiksmų neteisėtumo ieškovė neįrodinėja ir nepagrindžia įrodymais. Kaimynai patvirtino, jog P. visuomet prižiūrėdavo šunį ir iki ginčo įvykio jokių problemų nekildavo. G. P. šunį prižiūrėjo ir ėmėsi daugiau saugumo priemonių, nei nustato teisės aktai. Iš ikiteisminio tyrimo matyti, jog šuo buvo pririštas, tačiau dėl nenustatytų aplinkybių išsinėrė iš pavadžio. Ieškovė elgėsi itin neatsargiai įeidama į svetimą teritoriją, kurioje žinojo esant palaidam šuniui.

17. Ieškovė, perduodama daigus G. P. pati atidarė vartelius, nors žinojo, jog kieme yra palaidas šuo. Ieškovė ignoravo riziką, todėl kaltė dėl kilusių pasekmių atsiranda pačiai ieškovei, o ne atsakovei. Ieškovė galėjo netyčia pastumti vartelius, kurie atsidaro į vidinę pusę. Aplinkybę, jog ieškovė atidarė vartelius patvirtino pati ieškovė ikiteisminiame tyrime atliekant parodymų patikrinimą vietoje ir akistatą.

18. Ieškovė ieškinyje nepasisako dėl G. P. kaltės dėl atsiradusios neturtinės žalos.

19. Ieškovės didelis neatsargumas buvo žalos atsiradimo pagrindas, todėl tai pašalino G. P. atsakomybę. Neatsargumas pasireiškė tuo, jog žinojo apie kieme esantį šunį, laikė šunį piktu, žinojo, kad kartais šuo būna kieme palaidas, su G. P. susipažino tik du mėnesiai iki įvykio, niekada nebuvo buvusi pas G. P., t. y. buvo svetima, daigus nešė glėbyje ir juos bandė perduoti iš rankų į rankas, kas šuniui galėjo atrodyti, kaip grėsmė šuns šeimininkei bei pravėrė G. P. namų kiemo vartelius. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovės didelis neatsargumas buvo žalos kilimo priežastis.

20. Ieškovė nepridėjo jos neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, o 10 000 EUR suma neproporcinga ieškovės patirtiems sužalojimams ir teismų praktikoje priteisiamoms sumoms. Ieškovei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikusi ilgiau nei 10 dienų. Ieškinyje nenurodoma, ar ieškovė gydo savo dvasinius išgyvenimus, nenurodo, kaip pasireiškia ieškovės baimė, išgyvenimai, nėra duomenų, jog ieškovė vertėsi prekyba ir patyrė turtinės ar neturtinės žalos, nenustatyta, jog kokios nors žalos patirs ateityje.

III. Ieškovės dubliko santrauka

24. Ieškovė neturi pasisakyti dėl G. P. kaltės, kaltės formos, įrodinėti neteisėtus veiksmus, nes tai turi atlikti atsakovas siekdamas paneigti kaltę.

25. G. P. nebuvo pakankamai rūpestinga, nes šuo išsinėrė iš pavadėlio. Ant kiemo tvoros nebuvo įspėjančio užrašo, jog kieme yra palaidas šuo. Todėl ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, jog šuo nėra palaidas. Taip pat ieškovė nesitikėjo, jog atsakovo motina atidarinės vartelius esant palaidam šuniui, o paliks daigus prie kiemo vartelių, kaip paliko ir ankstesnius 7 daigus. Todėl nėra ieškovės neatsargumo, atleidžiančio nuo atsakomybės.

IV. Atsakovo tripliko santrauka

29. Ieškovė atidarė kiemo vartelius, tai patvirtina 2018 m. birželio 29 d. G. P. parodymai, 2018 m. gruodžio 14 d. akistatos protokolas ir 2018 m. rugsėjo 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas leidžiantis teigti, jog ieškovė galėjo pati netyčia pastumti vartelius.

30. Pats ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas neįrodo, jog G. P. galėjo atlikti neteisėtus veiksmus.

31. Varteliai galėjo būti uždaromi ir atidaromi tiek iš vidaus, tiek iš išorės, nes buvo fiksuojami vielos kilpa.

32. Ieškovė nepagrįstai aptvertą kiemą prilygina uždarai patalpai ir neteisingai traktuoja Gyvūnų laikymo taisyklių 20 punktą. Šuns laikymas aptvertoje teritorijoje nėra konkrečiai reglamentuotas, tačiau Gyvūnų laikymo taisyklių 21 punktas draudžia laikyti palaidą šunį tik neaptvertoje teritorijoje, todėl aptvertoje teritorijoje šuo gali būti laikomas ir palaidas. Be to, G. P. ėmėsi papildomų saugumo priemonių: šuo buvo laikomas voljere arba pririštas prie medžio. Įvykio dieną šuo taip pat buvo pririštas, tačiau išsinėrė iš antkaklio.

33. Neturi reikšmės ar ant kiemo tvoros buvo užrašas „Palaidas šuo“, nes ieškovė patvirtino, kad žinojo, jog pas atsakovę yra piktas šuo, kuris būna palaidas.

34. G. P. nebuvo pripažinta kalta baudžiamajame procese, todėl jos atžvilgiu galioja nekaltumo prezumpcija ir nebuvo pagrindo tęsti baudžiamąjį procesą siekiant reabilitacijos. Nekalto asmens reabilituoti nereikia.

35. Be bendrų civilinės atsakomybės sąlygų, nustatant padarytos žalos dydį reikia nustatyti nukentėjusio asmens kaltės formą, įtakojančią žalos dydį.

36. Prašomas žalos dydis yra aiškiai per didelis, viršija teismų praktikoje priteisiamas sumas ir neproporcingas ieškovės patirtiems sužalojimams.

Motyvuojamoji dalis

V. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas konstatuoja:

37. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

38. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).]

39. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

40. Byloje nėra ginčo, jog 2018 m. gegužės 04 d. įvyko įvykis, kurio metu šuns savininkės (1 t., p. 122) kaimynės G. P. šuo – vokiečių aviganis (1 t., p. 118), užpuolė, apdraskė ir apkandžiojo ieškovę, esančią viešoje vietoje, t. y. už G. P. kiemo ribų. Byloje nėra ginčo, jog šuo ištrūko dėl kokio nors asmens tyčinių veiksmų. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas yra G. P. sūnus ir paveldėtojas. Byloje kyla ginčas, kas ir kiek yra atsakingas už tai, jog šuo ištrūko iš kiemo teritorijos ir padarė sužalojimus ieškovei bei dėl atlygintinos žalos dydžio.

41. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje (1 t., p. 18-19) baudžiamoji byla G. P. atžvilgiu buvo nutraukta G. P. mirus.

42. Iš Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo (1 t., po. 34-64) matyti, kad tyrėjas nustatė, jog į kiemą patenkama per rakinamus vartelius, kurių kairėje pusėje, ant metalinio keturkampio vamzdžio matoma baltos spalvos virvė. Iš fotonuotraukų matyti, jog pavadėlis yra užsegtas (1 t., p. 64).

43. Iš ieškovės, kaip liudytojos, 2018 m. gegužės 9 d. apklausos protokolo (1 t., p. 70-72) matyti, kad ieškovė žinojo, jog pas G. P. kieme laksto agresyvus, palaidas šuo be antsnukio. Ieškovė nurodė, jog ji su G. P. sutarė dėl 10 vienetų pomidorų daigų pardavimo. Ieškovė nunešė 7 daigus dėžėje ir palikusi juos prie G. P. kiemo vartų, nuėjo atnešti likusių 3 daigų. Dėžę su 7 daigais G. P. pasiėmė. Ieškovė likusius 3 daigus paėmė į glėbį ir nešė G. P.. Ieškovės teigimu ji norėjo perduoti 3 daigus per tvorą, bet G. P. atidarė vartelius ir perimant daigus G. P. tarp kojų pralindo šuo bei puolė ieškovę. Grumiantis su šunimi ir G. P. kūnu uždengus ieškovę, ieškovei pavyko įšliaužti į G. P. kiemą ir uždarius vartus juos užkabinti kabliuku. Atsakovas nurodo, jog ant vartų nėra kabliuko, todėl ieškovės teiginiai nėra teisingi. Su šiais teiginiais nesutiktina. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog vartai buvo užfiksuojami kilpa. Ieškovė taip pat užfiksavo juos kilpa. Todėl netikslus fiksatoriaus pavadinimo nurodymas liudytojo apklausos protokole, neturi teisinės reikšmės.

44. Iš 2018 m. gegužės 5 d. Specialisto paaiškinimų protokolo (1 t., p. 78-81) matyti, kad ieškovei nustatyti daugybinės kąstinės žaizdos, alkūnkaulio lūžis, padaryti gyvūno dantimis. Visi šie sužalojimai visumoje ir atskirai vertintini, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

45. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2018 m. gegužės 5 d. Specialisto išvadoje (1 t., p. 84-91) nustatyta, jog ieškovei padarytas dešiniojo alkūnkaulio distalinio trečdalio atviras skeveldrinis lūžis su poslinkiu, dauginės kąstinės ir plėštinės žaizdos bei kraujosruvos abejose rankose, kojose, krūtinės ir pilvo srityse. Sužalojimai įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

46. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2018 m. rugpjūčio 22 d. Papildomoje specialisto išvadoje (1 t., p. 98-102) nustatyta, jog įvertinus papildomai atsiųstus medicininius dokumentus sužalojimų mastas nekeičiamas, sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

47. Liudytoja (1 t., p. 104-105) nurodė, jog šuo buvo laikomas kiemo teritorijoje ir buvo prižiūrimas. Liudytojas (1 t., p. 106-107) nurodė, jog šuo buvo piktas, tačiau lakstydavo tik kiemo teritorijoje palaidas ir be antsnukio.

48. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnis nustato gyvūnų laikytojų teises ir pareigas. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas visi gyvūnų laikytojai privalo nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

49. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktas nustato, jog savivaldybių administracijos tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 (toliau tekste – Gyvūnų laikymo taisyklės) 21 punkte nustatyta, jog neaptvertose žemės valdose, į kurias galima laisvai patekti, šunys turi būti laikomi uždaryti voljeruose arba pririšti, bet ne palaidi. Ši teisės norma leidžia daryti ir priešingą išvadą, jog palaidi šunys gali būti laikomi uždarose teritorijose, į kurias negalima laisvai patekti. Gyvūnų laikymo taisyklių 20 punkte nurodoma, jog gali būti laikomi palaidi šunys uždarose patalpose, tačiau prie įėjimo į žemės valdą ar patalpas (t. y. uždarą patalpą) turi būti įspėjamasis ženklas „Palaidas šuo“. Sistemiškai aiškinant Gyvūnų laikymo taisyklėse nurodytą sąvoką „uždarose patalpose“ darytina išvada, jog Gyvūnų laikymo taisyklių 20 punkte sąvoka „uždaros patalpos“ apima ir uždarus žemės sklypus į kuriuos negalima laisvai patekti ir iš kurių negali laisvai išeiti gyvūnai. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog G. P., laikydama palaidą šunį uždaroje kiemo teritorijoje į kurią negalima laisvai patekti, Gyvūnų laikymo taisyklių 20 punkto nuostatų, išskyrus įspėjamojo ženklo nebuvimą, nepažeidė.

50. Pagal Gyvūnų laikymo taisyklių 20 punktą ant patalpos, kurioje laikomas palaidas šuo, privalo būti pakabintas įspėjamasis ženklas „Palaidas šuo“. Byloje nėra ginčo, jog ant G. P. kiemo tvoros nebuvo užrašo „Palaidas šuo“, tačiau šis pažeidimas nebuvo ieškovės sužalojimų priežastimi. Be to, tai neturi teisinės reikšmės, nes ženklo paskirtis įspėti asmenis apie gresiantį pavojų, o ieškovė žinojo, kad pas kaimynę G. P. kieme laksto agresyvus palaidas vilkšunis, todėl jai tokio įspėjimo buvimas ar nebuvimas neturėjo informavimo reikšmės.

51. Gyvūnų priežiūros taisyklių 5.4 punktas įpareigoja gyvūnų laikytojus „užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų“.

52. G. P., teikdama parodymus per įtariamosios apklausą (1 t., p. 138-139) nurodė, jog ieškovė, paduodama daigus, pastūmė vartelius (varteliai atsidaro į vidų) ir varteliams atsidarius iš kilpos išsinėręs šuo atbėgo bei puolė ieškovę.

53. Iš Parodymų patikrinimo vietoje protokolo (1 t., p. 166-171) matyti, kad ieškovė nurodė, jog atnešusi likusius 3 daigus ieškovė priėjo prie vartelių ir bandė perduoti daigus G. P.. Perduodant daigus vartai atsidarė ir šuo pralindęs pro G. P. kojas puolė ieškovę.

54. Iš parodymų patikrinimo vietoje fotonuotraukų (1 t., p. 168-171) matyti, jog vartai ir tvora yra aukščiau ieškovės pečių lygio.

55. Iš Akistatos protokolo (1 t., l p. 175-178) matyti, kad, G. P. teigimu, ieškovė pravėrė vartus, šuo išsinėrė iš pavadėlio ir iškišo galvą, vėliau ir visas pralindo pro vartus ir užpuolė ieškovę. Ieškovė teigė, jog vartus pravėrė G. P., nes ieškovės rankos buvo užimtos, glėbyje laikė tris daigus.

56. Byloje ieškovė ir atsakovė skirtingai nurodo aplinkybę, kuri pastūmė ir atidarė vartus. Tačiau aplinkybė, kuri pastūmė vartelius yra pirminis ir svarbiausias veiksmas, suteikęs galimybę šuniui pasišalinti iš aptvertos teritorijos. Svarbiausia aplinkybė ir pirminis veiksmas, suteikęs galimybę šuniui išsiveržti iš uždaros teritorijos buvo vartelių fiksatoriaus pašalinimas. Kitaip tariant, vartelių fiksatoriaus nuėmimas yra būtinoji vartelių atidarymo sąlyga.

57. Iš bylos medžiagos ir ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, ir atsakovė neatsikirtinėja, jog vartų fiksatorių nuėmė ieškovė. Vartai buvo fiksuojami permetant virvutę per tvoros ir vartų strypus. Juos nuimti esant užimtoms rankoms būtų gana sudėtinga, ypač įvertinant, jog tvoros ir vartų aukštis yra aukščiau, nei ieškovės pečių linija. Nuėmus fiksatorių, nebelieka jokių kliūčių vartams atsidaryti. Siekdama nuimti vartų fiksatorių (vartus fiksuojančią virvutę ar vielą, fiksatoriaus medžiaga neturi teisinės reikšmės), ieškovė būtų turėjusi kartu su daigais kelti fiksatorių virš savo pečių linijos, kas, laikant daiktus glėbyje pagal žmogišką judesių mechanišką ir ypač įvertinant ieškovės amžių, yra beveik neįmanoma. Atsižvelgtina ir į aplinkybę, jog ieškovei palikus dėžę su 7 daigais, G. P. nuėmė fiksatorių nuo vartų, juos atidarė ir, paėmusi dėžę su 7 daigais, įsinešė ją į savo teritoriją. Duomenų, jog po to ji vėl tinkamai užfiksavo vartus, byloje nėra. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, darytina labiausiai tikėtina išvada, jog vartų fiksavimą nuėmė G. P..

58. Be to, G. P. teigia, jog šuo buvo pririštas pavadėliu su antkakliu prie medžio, tačiau iš jo išsinėrė. Iš pavadėlio su antkakliu fotonuotraukų (1 t., p. 64) matyti, jog antkaklis buvo užsegtas kaip diržas, viena sagtimi. G. P., kaip šuns savininkė, nepasirinko tinkamos konstrukcijos pavadėlio, neleidžiančio šuniui iš jo išsinerti. Be to, G. P. nebuvo pakankamai užveržusi antkaklio, kad šuo negalėtų iš jo išsinerti. Pareigą pasirinkti tinkamą antkaklį turėjo G. P., todėl ji yra atsakinga dėl šios pareigos neįvykdymo.

59. Iš kaimynų parodymų ir ieškovės teiginių darytina išvada, jog šuo buvo agresyvus. Šuo vokiečių aviganis, t. y. didelis šuo. Todėl G. P., laikydama didelį ir agresyvų šunį, galėjo ir privalėjo imtis papildomų priemonių, siekdama, jog jos šuo neišsiveržtų iš uždaros kiemo teritorijos.

60. G. P. žinodama, jog ieškovė atnešė tik dalį daigų ir nuėjo atnešti likusius daigus, galėjo ir privalėjo pasirūpinti šuns judėjimo ribojimu, tačiau nesiėmė jokių priemonių – neuždarė voljere, nepatikrino ar šuo tinkamai pririštas, ar vartai tinkamai uždaryti ir užfiksuoti ir pan., t. y. elgėsi neatsargiai.

61. Pažymėtina, jog ieškovė buvo užpulta ne pas G. P. kieme, bet viešoje teritorijoje. Šuo ištrūko iš kiemo teritorijos, tačiau pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalies nuostatas, savininkas atsako ir už iš jo pabėgusio gyvūno padarytą žalą. Todėl laikytina, jog G. P. neužtikrino, kad šuo nepabėgtų ir yra atsakinga už žalą, padarytą iš kiemo pabėgusio šuns.

62. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

63. Taigi, G. P. ėmėsi nepakankamų saugumo priemonių, neužtikrino, kad jos šuo nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatas ir Gyvūnų priežiūros taisyklių 5.4 punkto reikalavimus, t. y. atliko neteisėtas veikas (CK 6.246 straipsnis).

64. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusio gyvūno padarytą žalą. Tai griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai, kai taikoma atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybė už naminių gyvūnų padarytą žalą pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalies nuostatas taikoma asmeniui, kuris yra gyvūno savininkas (valdytojas) ir jis privalo atlyginti visą padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

65. Atsakovo teigimu žalos atsiradimą lėmė ieškovės didelis neatsargumas. Su šiais teiginiais nesutiktina.

66. Kasacinėje jurisprudencijoje nurodoma, kad griežtosios atsakomybės atveju paprastas neatsargumas jokios įtakos žalos atlyginimo dydžiui neturi ir nesudaro pagrindo mažinti žalos atlyginimą. Nukentėjusiojo kaltė, reikalinga taikyti nuostolių paskirstymo principui, turi pasireikšti kaip didesnio laipsnio atidumo ir rūpestingumo neužtikrinimas (didelis neatsargumas), o ne kaip paprastas neatsargumas. Kasacinio teismo praktikoje paprastas neatsargumas įvardijamas ir kaip neatidumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409-454 ir ten nurodyta teismų praktika).

67. Ieškovė atnešusi likusius tris daigus nesitikėjo ir negalėjo tikėtis, jog varteliai bus neužfiksuoti, todėl, nors ir jei laikytume, jog ieškovė vartelius palietė ir jie atsidarė, toks veiksmas, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, vertintinas kaip paprastas neatsargumas ar neatidumas, todėl ieškovės kaltės dėl įvykio byloje nenustatyta.

68. Ieškovė reikalauja atlyginti jai padarytą tik neturtinę žalą. Neturtinė žala kompensuoja ne turtinius praradimus, bet pažeistus asmens interesus, kurie neturi ekonominės vertės. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

69. Tarp G. P. veikų, t. y. nesiėmus pakankamai tinkamų priemonių užkardyti šuns pabėgimo iš teritorijos (nepakankamai saugios konstrukcijos antkaklis, nepakankamai užveržtas antkaklis, vartų fiksatoriaus nuėmimas) ir kilusių pasekmių – šuns pabėgimo ir ieškovės užpuolimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes G. P. ėmusis pakankamų ir tinkamų priemonių užkardant galimybę šuniui ištrūkti iš uždaros kiemo teritorijos, ieškovė nebūtų užpulta viešoje vietoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, jog priežastinis ryšys yra nustatytas (CK 6.247 straipsnis).

70. Žala asmeniui gali būti ne tik turtinė, bet ir neturtinė. Neturtinė žala asmeniui atsiranda dėl nematerialių vertybių – gyvybės, sveikatos – pažeidimo. Neturtinė žala kompensuoja ne turtinius praradimus, bet pažeistus asmens interesus, kurie neturi ekonominės vertės. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

71. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė buvo užpulta pikto šuns netikėtai, buvo praradusi sąmonę, t. y. užpuolimas stipriai paveikė ieškovę. Ieškovei buvo padaryti įvairaus dydžio ir pobūdžio kąstiniai-plėštiniai sužalojimai daugybėje kūno vietų, pakenkti raumenys, skeveldriniai kaulų lūžiai, kurie tvirtinti metalinėmis detalėmis, likę ir nebeišnyks randai bei kiti sužalojimai. Ieškovė ligoninėje gydėsi apie mėnesį laiko, jai buvo atliktos kelios operacijos, gydymas tęsėsi iki 2018 m. spalio pabaigos. Ieškovė nurodė, jog iki šiol sapnuoja blogus sapnus ir turi baimės jausmą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės patirtus išgyvenimus užpuolimo metu ir fizinius skausmus patirtus keletą mėnesių po užpuolimo gydymosi metu ir likusius randus bei įvertinus, kad G. P. veiksmai nebuvo tyčiniai, ieškovės prašoma priteisti 10 000 EUR suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, todėl ši suma mažintina iki 5 000 EUR (CK 6.250 straipsnis).

72. Ieškovės teiginiai, jog ji negalėjo užsiimti savo mėgstama veikla auginti augalus ir gauti pajamų nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą, nes susiję su materialinių vertybių praradimu ir galima nustatyt jų ekonominę vertę, tačiau gali būti pagrindu reikalaujant turtinės žalos atlyginimo.

73. Atsakovas yra G. P. teisių ir pareigų perėmėjas, todėl G. P. veikomis ieškovei padarytą žalą turi atlyginti atsakovas.

74. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

75. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Atsižvelgiant į tai, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas ir tik dėl šios priežasties ieškinys patenkintas iš dalies, nors ieškinys iš esmės yra pagrįstas ir tenkintinas, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos analogiškai pilno ieškinio patenkinimo atveju.

76. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 113 EUR (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas; CPK 96 straipsnis).

77. Ieškovė patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 700 EUR (2 t., p. 13-15). Įvertinus, kad ieškinys iš esmės yra pagrįstas, ieškovei iš atsakovo priteistina 700 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai pamokėti.

78. Teismas patyrė 1,79 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.

79. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti ieškinį dalyje.

Priteisti ieškovei R. M. (gimusiai 1946 m. sausio 6 d.) iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 5 000 EUR (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimui bei 700 EUR (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 113 EUR (vieną šimtą trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.