Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjęs A. P. prašymą baudžiamojoje byloje Nr. T-548-903/2020 (1-53-659/2020) dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo termino nustatymo, mokant periodinėmis įmokomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Klaipėdos apygardos 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu, A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 2 dalį, 139 straipsnio 1 dalį ir 151¹ straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 22 MGL (1 100 Eur) dydžio bauda ir 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą arba pradėti dirbti, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiajai V. B. priteista 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo A. P..

Prašymas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant nuteistojo prašymą darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo dėl turtinės ir neturtinės žalos bei procesinių išlaidų išieškojimo vykdymą reikėtų atidėti ar jį išdėstyti. Kaip minėta, atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik konstatavus itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį. Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos, jokių aplinkybių dėl to savo prašyme nenurodė ir pats nuteistasis.

Nors nuteistasis prašyme nurodydamas, jog dabar nedirba, intensyviai ieško darbo, todėl neturi pajamų iš kurių galėtų atlyginti žalą, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Todėl teismo vertinimu, vien tik prašyme pateiktas paaiškinimas apie negalėjimą sumokėti priteistos civilinio ieškinio sumos, neatskleidžia realios nuteistojo finansinės padėties.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo vykdymo išdėstymas iš esmės pažeistų nukentėjusiosios interesą gauti nusikaltimų padarytos žalos atlyginimą bei dėl to vykdytame procese patirtų išlaidų atlyginimą ir neleistų pasiekti abiejų šalių interesų užtikrinimo pusiausvyros. Tai neatitiktų teisingumo bei protingumo principų, o reikštų kaltininko interesų iškėlimą aukščiau nukentėjusiosios interesų, norą pasirinkti sau palankiausią žalos atlyginimo tvarką. Tai, kaip minėta, neabejotinai neatitinka nukentėjusiosios interesų bei teisėtų lūkesčių gauti dėl nusikalstamos veikos, susijusios su sveikatos sutrikdymu, padarytos žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nuteistojo A. P. prašymas atidėti ar išdėstyti sprendimo dėl turtinės žalos atlyginimo vykdymą, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimis, 364 straipsniu,

nutaria:

A. P. prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.