Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ž. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams J. B., V. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė neterminuotai apriboti atsakovų V. B. ir J. B. tėvų valdžią į dukrą V. B., gim. (duomenys neskelbtini) neterminuotai apriboti atsakovės J. B. motinos valdžią į sūnų R. B., gim. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės vaikų V. B. ir R. B. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės; pakeisti 2009 m. vasario 17 P. P. rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-491-747/2009 priteistą iš atsakovo išlaikymą V. B., priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės; nustatyti V. B. gyvenamą vietą pas laikiną rūpintoją, paskirtą 2021 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo; nustatyti R. B. gyvenamą vietą pas globėją (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrą, vykdantį globos centro funkcijas pagal 2021 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

V. B.

ir R. B. gyvenant kartu su atsakove, Socialinės paramos informacinės sistemos duomenimis gauti 6 pranešimai dėl galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų (2019-09-17, 2020-05-05, 2020-08-03, 2020-09-01, 2020-10-08, 2021-03-16), iš kurių 2 pranešimai susiję su galimu smurtu prieš vaiką (2017-03-07 J. B. ir S. Ž. konfliktas V. B. akivaizdoje, 2020-12-09 J. B. nekontroliuodama savo elgesio panaudojo emocinį, fizinį smurtą prieš dukrą V. B.). Skyriuje turimais duomenimis 7 pranešimų (2017-03-07, 2019-09-17, 2020-05-05, 2020-08-03, 2020-10-08, 2020-12-09, 2021-03-16) apie galimus vaiko teisių pažeidimus atvejais J. B. buvo sutrikusi sveikata. Nuo 2020 m. gegužės mėn. V. B. ir R. B. 4 kartus (2020-05-05, 2020-09-01, 2020-12-09, 2021-03-16) buvo būtina laikinai užtikrinti saugią aplinką dėl netikėtai pablogėjusios J. B. psichinės sveikatos būklės ir nesant kito iš tėvų galinčio pasirūpinti vaiku.

V. B.

ir R. B. nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. birželio 17 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. vasario 15 d. buvo nustatyta laikinoji priežiūra jų gyvenamojoje vietoje kartu su močiute S. Ž., nes atsakovė dėl prastėjančios sveikatos būklės, dažno ir neplanuoto gydymosi ligoninėje, nereguliaraus gydymosi paskirtais vaistais, nebegebėjo pasirūpinti vaikų poreikiais, vaikų auginimo ir priežiūros, atstovavimo pareigas perdavė savo mamai S. Ž. Išnaudojus maksimalų laikinos priežiūros šeimoje terminą, teigiamų rezultatų vaikų priežiūroje su artimųjų ir specialistų pagalba nebuvo pasiekta. Nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. kovo 15 d. vaikų gyvenamojoje vietoje organizuota laikina priežiūra pakeista į vaikų laikiną priežiūrą kartu su atsakove socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje, (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre, siekiant išnaudoti visas galimas pagalbos šeimai priemones. Taikant vaikų laikiną priežiūrą socialinės priežiūros įstaigoje, pastebėta, kad atsakovė labai mažai skiria dėmesio sūnui, neatpažįsta vaiko poreikių, neturi su juo emocinio ryšio, būnant su mama neužtikrinamas vaiko saugumas, vaiko emocijos mamai sukelia stiprią žodinę agresiją, priešiškumą. Nustatyta, kad santykiai su dukra šalti, bendravimas minimalus, formalus. Dėl motinos prastėjančios sveikatos būklės, agresyvumo ir nesant būtinos pagalbos iš tėvo, V. B. pasireiškė mišraus nerimo ir depresijos būsenos, psichosomatiniai sveikatos sutrikimai. Atsakovai neužtikrino tinkamos dukros sveikatos priežiūros, mergaitei nuotolinio mokymosi metu dažnai kildavo problemų dėl pamokų lankomumo, o atsakovai nesidomėjo jos mokymusi. V. B. ilgą laiką dėl situacijos šeimoje, neigiamos savijautos, teikiama psichologo pagalba, taikytas stacionarinis gydymas ir reabilitacija, specialistų teigimu mergaitei reikalinga saugi, rami kasdieninė aplinka.

Pažymėjo, kad nuo 2020 m. gegužės mėnesio Skyrius užmezgė kontaktą su užsienyje gyvenančiu atsakovu, kuris periodiškai skatintas palaikyti ryšį su dukra ir grįžti į Lietuvą, nes dukrai reikalinga jo priežiūra, tačiau atsakovas nurodydavo, kad grįžti negali dėl griežto karantino, pajamų stokos, turimų įsiskolinimų. Atsakovui inicijuota nuotolinė Skyriaus mobilios komandos specialistų pagalba, nuotolinių socialinių paslaugų teikimas. Atsakovui atvejo vadyba taikoma nuo 2020 m. gruodžio 18 d. Reaguojant į pranešimus apie galimus V. B. teisių pažeidimus šeimoje, atsakovas elektroniniu paštu buvo informuojamas apie Skyrius priimtus sprendimus, susijusius su jo dukra.

2021 m. kovo 19 d. Nr. 9GD-1389 iš (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro gavo motyvuotą siūlymą, kuriame nurodoma, kad teikiant socialines paslaugas atsakovei visos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, vaiko mamos sveikatos būklė išlieka nestabili, gydymas teigiamų pokyčių nesukelia, J. B. gydytojų paskirtus vaistus vartojo savo nuožiūra, jos elgesys su vaikais kėlė realų pavojų vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei, ir sukėlė reikšmingą žalą jos sveikatai. Socialinio darbo metu nustatyta, kad J. B. dėl sveikatos sutrikimų, tėvystės, socialinių ir kasdieninių įgūdžių stokos negebėjo savarankiškai rūpintis vaikais, jai būtina nuolatinė pagalba (socialinio darbuotojo, psichologo, psichiatro), tačiau moteris teikiamą specialistų pagalbą klaidingai vertino kaip bausmę ar siekį atskirti ją nuo vaikų, todėl pagalbą priėmė savo nuožiūra, gydytojų paskirtus vaistus vartojo savo nuožiūra. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras taip pat nurodė, kad visos įmanomos pagalbos V. B. šeimai priemonės buvo išnaudotos ir nebuvo veiksmingos. Atliekant V. B. situacijos vertinimus nustatyta, kad atsakovas apie 10 metų gyvena Jungtinėje Karalystėje, su dukra palaikė minimalų ryšį bendraudamas telefonu, teikdamas nereguliarų išlaikymą, tačiau galimybių grįžti ir rūpintis dukra neturėjo, be to, nustatyta, kad atsakovas neturi pastovios gyvenamos vietos, stokoja tėvystės įgūdžių, silpnas ryšys su dukra, nesijungė į nuotolines konsultacijas su psichologu priklausomybių ligų konsultantu.

2021 m. balandžio 14 P. P. apylinkės teismo nutartimis Skyriui leista paimti V. B. iš atsakovų, 2021 m. balandžio 14 P. P. apylinkės teismo nutartimi Skyriui leista paimti R. B. iš atsakovės. Nuo 2021 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu R. B. nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre vykdančiame globos centro funkcijas, V. B. nustatyta laikinoji rūpyba rūpintojo šeimoje.

Nustačius atsakovų vaikams laikinąją globą, (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras siekė pakoreguoti pagalbos planus bendradarbiaujant su atsakovais, numatant veiksmus ir priemones, kad pašalinti realių pavojų, susijusių su tėvų pareigų nevykdymu vaikui, priežastis atsakovų šeimose. Atsakovas po laikinosios rūpybos nustatymo dukrai atvejo vadybos posėdyje nedalyvavo, nėra įvykdęs 2021 m. vasario 9 d. pagalbos plane sutartų veiksmų, su specialistais nebendrauja. Atsakovė po laikinosios globos (rūpybos) nustatymo vaikams, atsisakė dalyvauti atvejo vadybos posėdyje, nevykdo pagalbos plane sutartų veiksmų, su specialistais nebendradarbiauja.

2021 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras pateikė motyvuotą siūlymą dėl motinos valdžios ribojimo atsakovei. Siūlymas grindžiamas socialinio darbo su atsakove surinkta informacija, jos išsakytu požiūriu į šeimos situaciją, psichologo įžvalga dėl pokyčių. Socialinis darbas organizuotas įtraukiant, išklausant atsakovę, tačiau nustatyta, kad atsakovė nepriima specialistų pagalbos, tarpininkavimo, nebendradarbiauja, negeba atsakingai rūpintis savo asmenine sveikata, nesugebėtų tinkamai rūpintis vaikais, nes nesupranta jos poreikių ir neturi gebėjimų juos tenkinti, neįsisavina pozityvios tėvystės principų, negeba vykdyti motinos pareigas. Atsakovė socialiniam darbuotojui teigia, kad atsisako vaikų, nenori su jais bendrauti. Socialinio darbo metu pastebima, kad atsakovės elgesys darosi agresyvus ir jis keltų realią riziką ir pavojų vaikų psichinei ir fizinei sveikatai bei saugumui. Atsižvelgiant į ilgametę socialinio darbo su atsakovės šeima patirtį, pažymima, kad atsakovės tėvystės sampratai, gebėjimams gydymas ir socialinė pagalba teigiamos įtakos nedaro, nepastebima, kad teigiami pokyčiai atsirastų ir ateityje.

Teikiant psichologinę pagalbą V. B., nustatyta, kad mergaitė nesiekia bendrauti su mama, bendravimas su mama mergaitei būtų žalingas, matyti, kad šeimos aplinkoje ji nebuvo lavinama, šiuo metu jai yra emociškai sunku dėl komplikuotų santykių su abiem tėvais, todėl mergaitei reikalinga ne tik psichologo, bet ir psichiatro konsultacija.

2021 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras pateikė motyvuotą siūlymą dėl atsakovo, nurodant, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos. Atsakovas nesinaudojo jam siūlytomis ir teiktomis socialinėmis paslaugomis, kurios galėjo padėti jam pakeisti gyvenimo būdą, suprasti savo, kaip tėvo vaidmenį ir atsakomybę. Atvejo vadybos proceso metu nustatyta, kad atsakovas nesiekia aktyviai bendrauti, bendradarbiauti su priklausomybių ligų konsultantu, psichologu, atvejo vadybininku, neatsiliepia į skambučius, pagalbos plane iškeltų uždavinių nevykdo, o su socialiniu darbuotoju geranoriškai bendravo trumpą laikotarpį. Socialinio darbo metu buvo siekiama su atsakovu bendrauti visais nuotoliniu būdu įmanomais būdais ir įvairiu laiku. Pastebima, kad atsakovo motyvacija rūpintis dukra silpna, ryšys su dukra minimalus, paviršutiniškas, neatsižvelgiant į V. B. emocinę būseną, saugumo poreikį. Nenustatyta, kad atsakovas domėtųsi dukros ugdymusi, sveikata bendraudamas su specialistais. Atsakovas yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo ilgą laiką ir nėra duomenų, kad esama situacija artimiausiu metu keistųsi.

N. V. B., R. B. laikinąją globą (rūpybą) situacija atsakovų šeimose nesikeičia, atsakovės sveikatos būklė vis blogėja, jai nustatyti specialieji poreikiai, santykis su vaikais nekuriamas, atsakovė faktiškai nesidomi vaikais, socialinio darbuotojo pagalbos dėl socialinių ir tėvystės įgūdžių ugdymo, santykių kūrimo su vaikais nepriima. Atsakovas ilgą laiką aplaidžiai vertina savo kaip tėvo pareigas, nedalyvauja dukros gyvenime, nors yra informuojamas apie būtinumą grįžti, atsakovas teigia, kad ketina likti gyventi Jungtinėje Karalystėje. V. B. ir R. B. dėl gyvenimo disfunkcinėje šeimoje, mamos sveikatos sutrikimų, sutrikusio saugaus prieraišumo jausmo, nesusiklosčiusių artimų santykių su tėvais yra reikalinga ypatinga parama, dėmesys.

Skyrius, atsižvelgdamas į minėtus faktus bei dabartinę situaciją, darė išvadą, kad atsakovė dėl savo sveikatos būklės, socialinių ir motinystės įgūdžių stokos negali užtikrinti savo vaikų interesus, saugumą, kasdieninę priežiūrą, pozityvų auklėjimą, lavinimą, vengia atlikti savo kaip motinos pareigas, atsisako priimti specialistų pagalbą, įgyti būtinas vaiko priežiūrai žinias ir įgūdžius, nusišalino nuo vaiko priežiūros ir nesiekia stiprinti ryšį su vaikais. Atsakovas su dukra negyvena nuo 2008 metų, nuo 2008 m. periodiškai išvykdavo dirbti į užsienį ir paskutiniu metu apie 10 metų dirba ir nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje. Turimais duomenimis V. B. su dukra bendrauja, tačiau jo ryšys su dukra silpnas, jam trūksta tėvystės įgūdžių, ilgą laiką yra atsiribojęs nuo tėvo pareigų vykdymo, neturi gebėjimų organizuoti šeimos gyvenimą ir vykdyti pagrindines funkcijas susijusias su vaiko auginimu, auklėjimu, pozityvių tarpusavio santykių palaikymu, teikia finansinį išlaikymą dukrai. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje 1 dalimi, prašė atsakovų atžvilgiu taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, nes nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Iš atsakovės prašė priteisti išlaikymą vaikams ir padidinti išieškomą išlaikymą iš atsakovo. Taip pat prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą jų dabartinio globėjo (rūpintojo) gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad padėtis nėra pasikeitusi. Sprendžiant klausimą dėl vaiko rūpybos, atsakovas neišreiškė noro rūpintis vaiku, su Skyriaus specialistais ar Socialinių paslaugų centro darbuotojais nesusisiekė, atsakovas su dukra bendrauja, tačiau retokai. Atsakovas dukra nesirūpina ilgą laiką, gyvendamas užsienyje grįžti neplanuoja, motyvuodamas apribojimais dėl pandemijos, kitomis priežastimis, visos pagalbos šeimai priemonės išnaudotos, todėl būtų pagrindas apriboti atsakovo tėvo valdžią neterminuotai. Atsakovės sveikata leidžia rūpintis vaikais, tačiau atsakovė nei karto neišreiškė noro susitikti su vaikais, apie juos nekalbėjo, šiuo metu vaikams gyventi kartu su atsakove nebūtų saugu, dukra nepageidauja grįžti į atsakovės šeimą, atsakovei trūksta socialinių ir motinystės įgūdžių, tačiau specialistų pagalbą priimti atsisako, todėl, esant tokiai situacijai, tikslinga atsakovės atžvilgiu taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą.

Atsakovės J. B. atstovė atsiliepimais neprieštaravo, jog būtų neterminuotai apribota motinos valdžia į nepilnamečius vaikus. Pažymėjo, kad atsakovei pačiai reikalinga priežiūra, dėl ligos ji dirbti negali, todėl priteistinas išlaikymas mažintinas iki 10 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė neprieštaravo, jog atsakovei būtų apribota motinos valdžia neterminuotai, tačiau prašė mažinti vaikams priteistino išlaikymo dydį.

Trečiais asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė metu palaikė ieškovės ieškinį, paaiškinusi, jog atsakovė priimti specialistų pagalbą atsisako, teikiant socialines paslaugas, vaikais nesidomėjo, kas rodo, jog atsakovė pati rūpintis vaikais neturi noro. Susisiekus su atsakovu, pažadėdavo grįžti, tačiau planus vis atidėliojo, bendraudamas su specialistais, dukros poreikiais nesidomėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl tėvų valdžios ribojimo

Atsakovams pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo tuo pagrindu, kad atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo tėvo pareigų vykdymo vaikų atžvilgiu, atsakovas nesirūpina dukra, nedalyvauja jos auklėjime, o atsakovė negeba pasirūpinti dukra ir sūnumi.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tėvų valdžia ribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai V. B. ir J. B. yra nepilnametės V. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai, o atsakovė J. B. yra ir nepilnamečio R. B., gim. (duomenys neskelbtini) mama.

Atsakovų šeima (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukta į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, P. P. apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje eS-1394/514/2021 buvo leista Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paimti V. B. ir R. B. iš motinos J. B.. Nagrinėjant prašymą buvo nustatyta, kad dėl atsakovės sveikatos būklės pablogėjimo ji negali užtikrinti vaikų interesų bei saugios V. ir R. B. aplinkos, dėl ko teismas darė išvadą, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas leisti paimti nepilnamečius V. ir R. B. iš jų motinos. 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS-1395-1024/2021 leista Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paimti V. B. iš tėvo V. B., nustačius, jog atsakovas gyvena užsienyje, neturi gebėjimų organizuoti šeimos gyvenimą ir vykdyti pagrindines funkcijas, susijusias su vaikų auginimu, priežiūra, dėl ko kyla realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir/ar gyvybei.

Nustačius minėtas aplinkybes, vaikai buvo apgyvendinti jiems saugioje aplinkoje. Nuo 2021 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-202 V. B. nustatyta laikinoji rūpyba rūpintojo šeimoje. 2021 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras.

Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad mergaitė ir šiuo metu gyvena laikinos rūpintojos šeimoje, vaiko teisų įgyvendinimą bei jo interesų tenkinimą iš esmės užtikrina laikinoji rūpintoja. atsakovas su dukra bendrauja minimaliai (skambina kas dvi savaites ar rečiau, 2021-08-18 (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro informacija), teikia išlaikymą. Pagal bylos duomenis su atsakovu socialiniai darbuotojai pradėjo kontaktuoti 2020 m. gegužės mėnesį, atsakovas informuotas apie situaciją J. B. šeimoje, apie Skyrius priimtus sprendimus, susijusius su jo dukra, tačiau atsakovas jokių realių veiksmų nesiėmė. Nuo laikinosios rūpybos nustatymo, praėjo daugiau nei devyni mėnesiai, per šį laikotarpį atsakovas nesistengė keisti situacijos ir pasirūpinti dukra, net ir turėdamas informaciją iš socialinių darbuotojų apie tai, kad mergaitės mama dėl sveikatos negali ja pasirūpinti, liko abejingas ir susirūpinimo tolimesniu dukros gyvenimu neišreiškė, nors ir žadėjo grįžti į Lietuvą, to nepadarė. 2021 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro motyvuotame siūlyme konstatuota, kad atsakovas, bendraudamas su socialiniais darbuotojais, dukros ugdymu, sveikata nesidomėjo.

Teismo vertinimu, bet kuris socialiai atsakingas asmuo, besirūpinantis savo pareigomis vaiko atžvilgiu, turi suvokti, kad vaikui reikalingas ne tik išlaikymas ar epizodinis bendravimas, bet kasdienis rūpestis ir dėmesys, kad nuotolinis epizodinis bendravimas negali atstoti nuolatinio, tikro bendravimo, kad bendraudamas su dukra tik nuotoliniu būdu atsakovas negali užtikrinti vaiko darnios ir psichologinės raidos, auklėjimo ir poreikių užtikrinimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas gyvena užsienyje ir nesiekia įgyvendinti savo kaip tėvo pareigų nepilnametės dukros atžvilgiu. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas su nepilnamete dukra būtų sistemingai bendravęs, dalyvavęs jos auklėjime. Taip pat nėra duomenų, jog atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu būtų ėmęsis veiksmų ir siekęs esamą situaciją pakeisti. Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas iš esmės visiškai nesirūpina dukra ir nedalyvauja jos auklėjime, yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo dukros atžvilgiu.

Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Tėvų valdžiai apriboti pakanka fakto, jog tėvai nevykdo pareigos rūpintis vaiku. Faktas, jog atsakovas gyvena užsienyje, nesuteikia jam teisės nusišalinti nuo savo vaiko priežiūros, auklėjimo. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas dukrai, o tai yra pagrindas apriboti atsakovo kaip tėvo valdžią.

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas nepilnametei dukrai, nevykdo savo prigimtinės pareigos ja rūpintis, atsakovo ryšiai su nepilnamete dukra yra minimalūs, atsakovas nerodo jokių pastangų atkurti normalius šeiminius ryšius ir susigrąžinti vaiką, yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo dukros atžvilgiu, nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl atsakovo tėvo valdžia į dukrą V. apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnis).

Ieškovė ieškiniu prašo neterminuotai apriboti ir atsakovės J. B. motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų V. ir R. atžvilgiu.

Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, svarbu nustatyti, ar yra tėvų veiksmai (neveikimas), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir tokius veiksmus (neveikimą) nustačius, pateikti jų pobūdžio įvertinimą.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovės šeimai atvejo vadyba taikoma nuo 2018 metų ((duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro 2020-05-11 informacija Nr. 134). Atsakovė tol, kol šeimoje augo tik dukra, rūpinosi dukros sveikata, vežė pas gydytojus, atliko paskirtas procedūras, bendravo su socialiniais darbuotojais, priėmė teikiamą pagalbą. Situacija pasikeitė (duomenys neskelbtini) gimus sūnui R. B.. Po atsakovės sūnaus gimimo Socialinės paramos informacinės sistemos duomenimis gauti 5 pranešimai dėl galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų atsakovės šeimoje (2020-05-05, 2020-08-03, 2020-09-01, 2020-10-08, 2021-03-16), iš kurių 2 pranešimai susiję su galimu smurtu prieš vaiką (2017-03-07 dėl konflikto dukros akivaizdoje, 2020-12-09 dėl fizinio smurto prieš dukrą).

Byloje pagal socialinių darbuotojų pateiktą informaciją nustatyta, kad atsakovė negeba tinkamai rūpintis vaikais, nes nesupranta jų poreikių ir neturi gebėjimų juos tenkinti, neįsisavina pozityvios tėvystės principų, negeba vykdyti motinos pareigas (2021 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro motyvuotas siūlymas dėl motinos valdžios ribojimo). Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad atsakovė negali tinkamai atlikti motiniškų pareigų dėl jos sveikatos būklės.

2020 m. gegužės 11 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje pagal atsakovės mamos S. Ž. pasakojimą užfiksuota, jog po sūnaus gimimo atsakovė kasdien vis blogiau jautėsi, neskyrė sūnui reikiamo dėmesio, nuo 2020 m. gegužės 5 d. gydoma ligoninėje, kur gydėsi iki 2020 m. birželio 5 d. Vaikams šiuo laikotarpiu organizuota laikinoji priežiūra, kuri V. B. ir R. B. dėl pablogėjusios J. B. psichinės sveikatos būklės buvo organizuota dar 3 kartus (2020-09-01, 2020-12-09, 2021-03-16), siekiant užtikrinta saugią aplinką ir nesant kito iš tėvų galinčio pasirūpinti vaiku.

Remiantis VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro informacija, nustatyta, kad J. B. nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. įrašyta psichiatrinio kabineto įskaitoje dėl diagnozuotos psichinės ligos. Dėl pablogėjusios psichinės sveikatos atsakovė buvo gydoma (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. birželio 5 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d., nuo 2020 m. spalio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d., nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. ((duomenys neskelbtini) 2021-11-11 informacija),

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0469528 matyti, kad J. B. nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, o nuo 2021 m. balandžio 20 d. nustatytas 20 procentų nedarbingumas, nedarbingumo priežastis –lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1).

Byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog pagal ieškovės pateiktus duomenis 7 pranešimų (2017-03-07, 2019-09-17, 2020-05-05, 2020-08-03, 2020-10-08, 2020-12-09, 2021-03-16) apie galimus vaiko teisių pažeidimus atvejais J. B. buvo sutrikusi sveikata.

Nors socialiniai darbuotojai bandė J. B. padėti identifikuoti kylančias problemas ir padėti jas spręsti, perteikti pozityvios tėvystės principus, tačiau, kaip seka iš (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro pateikto motyvuoto siūlymo dėl motinos valdžios apribojimo, atsakovė dėl jai diagnozuotų psichikos ligos nesugebėjo jų įsisavinti, asmenybė keičiasi blogėjimo linkme, negeba kontroliuoti impulsyvumo, neadekvačiai reaguoja į aplinką, todėl ir toliau išlieka realus pavojus vaikų fizinei sveikatai. Kad dėl sveikatos nulemto riboto suvokimo J. B. sunku rūpintis nepilnamečiais vaikais ir juos auklėti, pastebėjo ir Mobilios komandos specialistai rekomendacijose atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo nurodę, jog J. B. trūksta savarankiškumo ir supratimo, kaip auginti ir prižiūrėti vaikus dėl jos psichikos sveikatos problemų, stebima J. B. tėvystės įgūdžių stoka, ji sunkiai suvokia, kokia yra susidariusi situacija šeimoje, akcentuota, jog reikalinga atkreipti dėmesį į klientės (atsakovės) specialiųjų poreikių nustatymą. Apie tai, kad atsakovės objektyvios galimybės rūpintis vaikais yra ribojamos jos psichinės būklės galima spręsti ir iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) psichologės L. V.-L. paaiškinimo, kuriame nurodoma, jog J. B. dukra rūpinasi pagal savo suvokimą ir supratimą, lankosi tėvų susirinkimuose, kai stabilizuojasi sveikata (2020 m. rugsėjo 9 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa).

Kad dėl diagnozuotų ligų keičiasi pacientės asmenybė ir elgsena, gali sutrikti gebėjimas rūpintis kitais ir didėti paties paciento nesavarankiškumas pažymėjo ir atsakovę gydžiusios įstaigos gydytojai ((duomenys neskelbtini) 2021-11-11 informacija).

Šie duomenys patvirtina, jog atsakovės elgesį įtakoja liga, kad atsakovė dėl jai diagnozuotų ligų neturi galimybės auklėti vaikų, sudaryti reikiamas materialines ir buitines sąlygas nepilnamečiams vaikams, rūpintis jų poreikiais bei teisėtais interesais.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negali tinkamai įgyvendinti jai suteiktų asmeninių tėvų (motinos) teisių, t. y. nesant atsakovės kaltės, jos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomą CK 3.180 straipsnyje numatytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą, bet, vadovaujantis CK 3.179 straipsnio 1 dalimi, priimamas sprendimas atskirti vaikus nuo atsakovės.

Pažymėtina, kad atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (pav. teisė vaiką lankyti). Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas, vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali būti peržiūrėtas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Atsakovų dukra V. šiuo metu gyvena pas laikinąją globėją D. K., kuri yra sudariusi gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą. Atsakovės sūnaus R. laikinoji globa pavesta (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrui, kur taip pat užtikrinami vaiko poreikiai. Teismas nenustatė duomenų, kad globa (rūpyba) D. K. šeimoje ar institucinė globa prieštarautų vaikų interesams. Siekiant užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus, vaikų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaikų (globos) rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jų dabartinių globėjo (rūpintojo) gyvenamojoje ar buvimo vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad P. P. apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. teismo įsakymą, atsakovas privalo mokėti dukros V. išlaikymui po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

Nustatant ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nuo teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo daugiau nei dešimt metų, dukra yra paauglė, jos poreikiai maistui, rūbams, avalynei, higienai praktiškai atitinka suaugusio poreikius, be to, jai reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jos išlaikymui, priežiūrai, lėšų, pakakusių teismo sprendimo priėmimo metu, nepakanka šiuo metu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Pagal teismo sprendimą (įsakymą) atsakovas privalo mokėti periodinėmis išmokomis tik po 115,85 Eur, tokia suma nėra pakankama dukros net būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti atsakovo nepilnametės dukros interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis).

Atsakovo faktinė gyvenamoji vieta užsienyje, kur galimai atsakovas gauna pajamas, tačiau atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį neteikė. Įvertinant, jog atsakovas gyvena ne Lietuvoje, kas objektyviai apsunkina galimybę surinkti išsamesnius duomenis apie jo turtinę padėtį, pats elgiasi procesiškai pasyviai (įrodymų apie turtinę padėtį neteikia), teismui nebuvo ir nėra procesinių prielaidų spręsti, jog turėtų būti priteistas mažesnis išlaikymas nei prašo ieškovė.

Kasacinio teismo pastebėta, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Atsakovas yra darbingas, todėl turi imtis visų jam prieinamų priemonių susirasti darbą, suteikiantį galimybę gauti pajamas. Duomenų, kad atsakovas dirbti negali, byloje nėra.

Atsakovė yra tik iš dalies darbinga, nustatytas 20 procentų nedarbingumas, jos pajamas sudaro gaunama nedarbingumo išmoka, kurios dydis 355,44 Eur per mėnesį, nekilnojamojo turto įgijusi nėra (VĮ Registrų centras duomenys).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 50 Eur. Su tokia suma nesutiko atsakovės atstovė, nurodžiusi, jog atsakovės pajamos dėl nustatyto nedarbingumo yra minimalios, atsakovės galimybės įsidarbinti, pagerinti savo turtinę padėtį yra ribotos. Sutiktina su atsakovės atstovės išsakyta nuomone, jog atsakovė turi ribotas galimybes gauti pajamas, tačiau ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis nėra pakankamas net minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti, todėl teismas sprendžia, kad siūlomas 10 Eur išlaikymas per mėnesį neatitiktų vaikų poreikių.

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį dalyje dėl išlaikymo tenkinti, pakeisti iš atsakovo išieškomo išlaikymo dydį, jį padidinat iki 200 Eur per mėnesį, o iš atsakovės priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės (CK 3.195 straipsnio 1 dalis, 3.202 straipsnis). Priteistas išlaikymas indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 93 straipsnis 1 dalis, 96 straipsnio l dalis). Atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, nuo žyminio mokesčio atleista.

Ieškovei ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 23 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio l dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio l dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnametės dukros V. B., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti V. B., gimusią (duomenys neskelbtini) ir R. B., gimusį (duomenys neskelbtini) nuo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

N. V. B., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo rūpintojos D. K. gyvenamojoje vietoje.

N. R. Banio, gimusio (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo globėjo (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre. .

Pakeisti 2009 m. vasario 17 P. P. apylinkės teismo įsakymu nustatytą išlaikymo iš V. B. dukrai V. B. dydį ir priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai V. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d.

Priteisti iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai V. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir R. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš V. B. 23 Eur (dvidešimt tris Eur) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, bylos Nr. e2-159-514/2022).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.