Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. A. pareiškimą dėl termino atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys D. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Pareiškėja aiškina, kad 3 mėnesių terminą praleido manydama, jog nesant palikėjo D. S. vardu registruoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto ar turtinių teisių, o tik esant skoliniams įsipareigojimams, bei siekiant apsaugoti vaiko turtinius interesus, nebūtina kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo atsisakymo.

8. Teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad byloje pakanka duomenų pareiškimui išnagrinėti, nei viena šalis nepageidavo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (arba prašė ją nagrinėti joms nedalyvaujant), taip pat atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją dėl valstybėje įvesto karantino režimo (kuris galimai tęsis ir ilgesnį laiką), į Teisėjų Tarybos 2020 m. kovo 13 d. rekomendacijas (2020 m. kovo 13 d. raštas Nr. 36P-47-(7.1.10)), siekiant užtikrinti visuomenės bei proceso dalyvių interesus ir sveikatos apsaugą, eliminuoti COVID-19 viruso plitimo galimybę, taip pat teismui neturint pakankamai techninių galimybių organizuoti (visose bylose) teismo posėdį naudojant nuotolinio vaizdo priemones (o karantino metu nesant galimybės asmenims patekti į teismo pastatą), bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso forma.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

9. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad D. S. mirė (duomenys neskelbtini); D. S. turėjo sūnų D. S., kurio motina yra pareiškėja. Palikėjo D. S. palikimą, pagal byloje esančius duomenis, sudaro: UAB „Swedbank investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje buvusios piniginės lėšos, kurios konvertuotos ir pervestos į antstolės B. P. depozitinę sąskaitą – 302,81 Eur, bei AB „Swedbank“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančios piniginės lėšos – 0,13 Eur ir 0,02 Eur. Nustatyta, kad D. S. atžvilgiu antstolės B. P. kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl 478,16 Eur skolos, 5 proc. palūkanų išieškojimo; antstolio V. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl 280,25 Eur išieškojimo; antstolės I. B. kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl 258,35 Eur išieškojimo; taigi, visų žinomų reikalavimų suma sudaro 1 016,76 Eur (ir procesinės palūkanos). Testamentų registro duomenimis, D. S. testamento sudaręs nebuvo; jo palikimas nepriimtas.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

11. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti (arba jo atsisakyti) atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

12. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

13. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja termino praleidimo aplinkybes įvardija tokias: pareiškėja manė, kad nesant palikėjo D. S. vardu registruoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto ar turtinių teisių, o tik esant skoliniams įsipareigojimams, bei siekiant apsaugoti vaiko turtinius interesus, nebūtina kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo atsisakymo.

14. Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog D. S. yra nepilnametis ir dėl to negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jo interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti nepilnamečio vaiko vardu turėjo pareigą įgyvendinti jo motina J. A., tačiau pastaroji per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko. Iš pareiškėjos nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu grindžiamas iš esmės teisinių žinių stoka, nežinojimu apie tokią procedūrą, dėl ko praleistas trijų mėnesių terminas atsisakyti priimti palikimą. Viena vertus, subjektyvaus pobūdžio aplinkybės (teisinių žinių trūkumas, įstatymų nuostatų nežinojimas) nesudarytų pagrindo pripažinti jas svarbiomis. Kita vertus, pareiškėja, sužinojusi apie palikimo priėmimo (atsisakymo) procedūrą, aktyviais veiksmais išreiškė norą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, kreipėsi dėl teisinės pagalbos jai suteikimo sprendžiant palikimo atsisakymo klausimus. Tai rodo, kad pareiškėja vis dėl to elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, siekdama tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą (palikimo atsisakymą).

15. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog terminas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu buvo praleistas dėl pareiškėjos neva aplaidaus, nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo. Be to, teismas įvertina ir tai, kad neišsprendus mirusiojo D. S. palikimo priėmimo (atsisakymo) nepilnamečio vaiko D. S. vardu klausimo nėra galimybės notariškai tvarkyti D. S. turto paveldėjimo bylą ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą bei atsiskaityti su kreditoriais, todėl šiuo atveju termino atsisakyti priimti palikimą neatnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų kitų asmenų teises, o atnaujinus terminą, bus apginti nepilnamečio vaiko interesai.

16. Taigi, pareiškėjos nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta svarbiomis termino palikimui atsisakyti priimti praleidimo priežastimis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui, todėl pareiškėjai atnaujintinas praleistas terminas atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po D. S. mirties, nepilnamečio vaiko D. S. vardu (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnis, CPK 578 straipsnis).

17. Nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai). Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

19. Kaip minėta, iš byloje esančio Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto nustatyta, kad D. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą sudaro UAB „Swedbank investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje buvusios piniginės lėšos – 302,81 Eur, bei AB „Swedbank“ banko sąskaitose esančios piniginės lėšos – 0,13 Eur ir 0,02 Eur. D. S. atžvilgiu yra vykdomos vykdomosios bylos dėl 1 016,76 Eur išieškojimo (neskaičiuojant palūkanų); VĮ „Registrų centras“ duomenimis palikėjas paveldimo nekilnojamojo turto neturi. Taigi, darytina išvada, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas – skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą.

20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, taip pat įvertinęs išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, teismas sprendžia, kad kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas šiuo atveju neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų (nepilnametis vaikas, atstovaujamas pareiškėjos, turėtų padengti susidariusius įsiskolinimus, patirtų kitų papildomų išlaidų ir pan.), todėl teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko D. S. vardu išduotinas pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Išduoti pareiškėjai J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo leidimą nepilnamečio vaiko D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.