- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-05
- Bylos Nr.
- e2A-25-464/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00441-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Tomas Venckus, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- Lietuvos notarų rūmams
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui Lietuvos notarų rūmams dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismo (toliau – Notarų garbės teismas) 2025 m. kovo 17 d. sprendimą Vilniaus miesto 3-ojo notaro biuro notaro A. R. drausmės byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Lietuvos notarų rūmų prezidiumas 2025 m. vasario 5 d. iškėlė ieškovui, Vilniaus miesto 3-ojo notaro biuro notarui, drausmės bylą. Drausmės byla ieškovui iškelta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) rašto pagrindu, kuriame buvo nurodyta, kad jis nevykdo pareigos mokėti mokesčius ir yra skolingas valstybės biudžetui 163 037,50 Eur (160 716,29 Eur mokestinės nepriemokos, 2 300 Eur baudų už administracinius nusižengimus, 21,21 Eur pagal vykdomuosius raštus). Taip pat buvo vertinti ir duomenys apie ieškovo 15 973,06 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) biudžetui bei 12 647,22 Eur skolą valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui.
3. Ieškovo teigimu, Notarų garbės teismas 2025 m. kovo 17 d. sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 10³ straipsnio 1 dalies 4 punktu, Notarų garbės teismo nuostatų 44 punktu, priėmė sprendimą teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti ieškovą iš notaro pareigų. Tačiau ieškovas nesutinka su Notarų garbės teismo pozicija, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, nustatytų Notariato įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 6 punkte, kad jo veikla bei elgesys nėra suderinami su Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso (toliau – Notarų etikos kodeksas) 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 4 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 2 dalimi ir 15 straipsnio 2 dalimi, kad egzistuoja Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas pripažinti jo įgaliojimus pasibaigusiais, daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokant mokesčių į valstybės biudžetą. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai buvo pritaikyta pati griežčiausia poveikio priemonė, kuri yra neproporcinga (per griežta) ir iš esmės užkertanti ieškovui kelią stabilizuoti savo finansinę padėtį bei atsiskaityti su valstybe, juolab kad ieškovo pajamos sumažėjo ir susidarė skola biudžetui dėl COVID-19 pandemijos. Tvirtina, kad proporcinga pažeidimui priemonė būtų ieškovo įgaliojimų sustabdymas 3 mėnesiams, suteikiant jam teisę padengti skolą biudžetui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškovo A. R. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui Lietuvos notarų rūmams 2 383,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas neginčija skolų valstybės ir VSDFV biudžetams, t. y. kad jo skolą VMI sudaro 160 716,29 Eur mokestinė nepriemoka, 2 300 Eur nesumokėtos baudos už administracinius nusižengimus ir 21,21 Eur skola pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus, o skolą VSDFV sudaro 3 410,28 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuotojus, 59,69 Eur delspinigiai, taip pat 11 594,97 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos kaip savarankiškai dirbančio asmens ir 908,12 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos, 1 958,40 Eur vaikų išlaikymo įmokos. Ieškovas neginčija ir 12 647,22 Eur skolos VĮ Registrų centrui už surinktas iš klientų įmokas už paslaugas. Teismo vertinimu, neneigdamas įsiskolinimo valstybės biudžetui fakto ir dydžio, taip pat aplinkybės, kad skola ėmė kauptis nuo 2022 metų, ieškovas iš esmės pripažįsta Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir Notarų etikos kodekso 11 straipsnio 2 dalies, įpareigojančių notarą sąžiningai ir laiku deklaruoti valstybei pajamas ir mokėti nustatytus mokesčius, pažeidimą.
6. Ieškovo argumentus, kad jo finansiniai sunkumai atsirado dėl COVID-19 pandemijos paskelbto karantino, teismas pripažino nepateisinančiais daugiau nei 2 mėnesius iš eilės nevykdomos pareigos mokėti mokesčius valstybei. Juo labiau kad nei Notarų garbės teismui, nei teismui ieškovas nepateikė objektyvių duomenų apie aktualiu laikotarpiu (2022–2024 metais) vykdytą veiklą (apie savo pajamas, išlaidas ir pan.). Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) apskaičiavimas tiesiogiai siejamas su mokesčių mokėtojo gaunamomis pajamomis, todėl karantino laikotarpiu galimai sumažėjusios ieškovo pajamos lėmė ir mažesnio GPM mokėjimą. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad mokestinė nepriemoka yra apskaičiuota pagal jo paties pateiktas deklaracijas, taip pat nešalina jo atsakomybės.
7. Teismas atkreipė dėmesį į Notarų etikos kodekso 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad notaro veikla neturi kelti abejonių nei notarinio veiksmo šalims, nei visuomenei, nei valstybei. Objektyviai nepateisinamas toks notaro elgesys, kai mokesčiai į valstybės biudžetą nemokami ilgą laiką. Tai, kad mokesčių nemokėjimas kelia pagrįstų abejonių dėl notaro veiklos, patvirtina ir 2024 m. lapkričio 29 d. VMI raštas. Šiame rašte akcentuojama, kad notaras, tinkamai nevykdydamas mokestinių prievolių, pažeidžia ne tik VMI, bet ir visuomenės bei valstybės interesus. Dar daugiau abejonių dėl ieškovo veiklos šiuo konkrečiu atveju kelia ir jo įsiskolinimo VĮ Registrų centrui faktas, nes ieškovas nėra pervedęs būtent registro tvarkytojo naudai surinktų piniginių lėšų. Jokių tokį elgesį pateisinančių argumentų ir (ar) objektyvių įrodymų ieškovas nepateikė.
8. Nepaneigė ieškovas ir skundžiamame Notarų garbės teismo sprendime nustatytos jo pareigos bendradarbiauti su atsakovu ir teikti atitinkamus duomenis pažeidimo. Notarų etikos kodekso 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta notaro pareiga aktyviai dalyvauti Lietuvos notarų rūmų veikloje, laikytis Lietuvos notarų rūmų statuto ir vadovautis jų nutarimais bei nurodymais. Teismas nustatė, kad 2025 m. sausio 14 d. Lietuvos notarų rūmų prezidiumas suteikė ieškovui galimybę iki 2025 m. sausio 21 d. pateikti paaiškinimą raštu dėl VMI ir VĮ Registrų centro raštuose nurodytos informacijos, tačiau šis nurodymas neįvykdytas. Tokiais veiksmais (neveikimu) ieškovas neabejotinai apsunkino Lietuvos notarų rūmų prezidiumui galimybę nustatyti ir tinkamai įvertinti objektyvias skolų susidarymo aplinkybes bei notaro veiklos atitiktį Notariato įstatymo ir (ar) Notarų etikos kodekso nuostatoms. Teismas pažymėjo, kad ieškovo teiginiai, jog veiklą atnaujinus jis bus pajėgus sumokėti mokestinę nepriemoką dalimis, nepagrindžiami jokiais tai patvirtinančiais įrodymais. Ieškovas nepateikė ir VMI sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta sudaryti su juo mokestinės paskolos sutartį, t. y. neatskleidė, kodėl jo prašymas buvo atmestas, kokias reikšmingas aplinkybes VMI nustatė. Apie įsiskolinimą VSDFV biudžetui ieškovas taip pat jokių duomenų nepateikė.
9. Teismas nesutiko ir su tokiais ieškovo argumentais, kad ginčijamu Notarų garbės teismo sprendimu jam paskirta poveikio priemonė yra neproporcinga, o pažeidimo sunkumą atitiktų kita drausminė nuobauda – jo veiklos sustabdymas iki 3 mėnesių, kuri leistų ieškovui išspręsti jo finansines problemas. Teismo vertinimu, Notarų garbės teismas, spręsdamas klausimą dėl notaro drausminės atsakomybės ir parinkdamas konkrečią poveikio priemonę, atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pažeidimų padarinius, įsiskolinimų dydį, jo tęstinumą ir sistemiškumą. Notarų garbės teismas, skirdamas pačią griežčiausią poveikio priemonę, tinkamai įvertino Notariato įstatymo 10³ straipsnio 2 dalies ir Notarų garbės teismo nuostatų 45 punkte išvardintas sąlygas, tokį savo sprendimą tinkamai ir pakankamai motyvavo. Ieškovo padaryti pažeidimai, lemiantys didelę materialinę žalą valstybės biudžetui, VĮ Registrų centrui bei reputacinę žalą notaro profesijai, laikytini itin grubiais, nepaisant ieškovo teiginių, kad jis savo tiesiogines pareigas vykdė nepriekaištingai, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Tai, kad tokius grubius pažeidimus padaręs asmuo negali toliau eiti notaro pareigų, tiesiogiai įtvirtinta Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
10. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė realiai egzistuojančios galimybės pašalinti jo netinkamos ir neteisėtos veiklos (neveikimo) padarinius, t. y. sumokėti skolas ir užtikrinti, kad teisės aktų reikalavimų bus laikomasi ateityje (mokami mokesčiai), nei per 3 mėnesių jo veiklos sustabdymą, nei vėliau. Todėl Notarų garbės teismo siūlymas Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui atleisti notarą iš pareigų yra adekvati, proporcinga ir teisinga reakcija į notaro elgesį. Atitinkamai, teismas neįžvelgė teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Notarų garbės teismo sprendimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovas A. R. apeliaciniame skunde prašo: (1) bylą sustabdyti ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl išaiškinimo, ar Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnio 1 daliai; (2) Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
11.1. Teismas nepagrįstai vertino pavienes ieškovo sunkią finansinę padėtį lėmusias aplinkybes, o ne jų visumą. Dėl COVID-19 pandemijos ekonomika sulėtėjo, sumažėjo klientų skaičius, todėl ieškovas negavo planuotų pajamų. Išlaidos, susijusios su darbuotojų išlaikymu, patalpų nuoma, nemažėjo, tačiau nežinant, kiek laiko tęsis pandemija, ieškovas iš karto nesiėmė priemonių veiklos kaštams sumažinti, t. y. patalpų nuomos sutarčiai nutraukti ir (ar) darbuotojams atleisti. Vykdydami ekonominę veiklą notarai gali susidurti su rinkos svyravimais, o COVID-19 pandemija sukėlė pasaulinius finansinius sunkumus daugeliui ūkio subjektų. Ieškovo finansiniai sunkumai buvo objektyvūs, laikini ir nepriklausė nuo jo valios, o finansinės būklės nepavyko iš karto atkurti dėl sunkios sesers ligos.
11.2. Nepagrįsta yra teismo išvada, kad, sumažėjus ieškovo gaunamoms pajamoms, sumažėjo ir jo mokėtinas GPM. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad GPM mokamas kitais mokestiniais metais. Be to, ieškovas 2022 metais buvo sudaręs su VMI mokestinės paskolos sutartį, tačiau ji buvo nutraukta, nes ieškovas negavo pakankamai pajamų 4 000 Eur mokesčiui kas mėnesį mokėti. Ieškovas 2023 m. gegužės mėn. ir 2024 m. gruodžio mėn. pakartotinai kreipėsi į VMI dėl sutarties atnaujinimo, tačiau jo prašymai buvo atmesti.
11.3. Nors ieškovas turi finansinių sunkumų, tačiau tai nereiškia, kad jis netinkamai vykdo savo, kaip notaro, profesines pareigas. Ieškovas, veiklą vykdantis nuo 2006 m. lapkričio 6 d., niekada nebuvo trauktas drausminėn atsakomybėn. Finansiniai sunkumai ir skola valstybės biudžetui atsirado dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nespėjus laiku stabilizuoti finansinės padėties, skolos didėjo, tačiau skola biudžetui nesusijusi su jokiais tyčiniais mokesčių įstatymų pažeidimais ar mokesčių slėpimu. Nepasiteisinę finansiniai sprendimai nėra tyčinis profesinės etikos reikalavimų pažeidimas, todėl sunki finansinė būklė negali būti pagrindu taikyti pačią griežčiausią priemonę – atleidimą iš pareigų. Ieškovas deklaravo visas pajamas, kreipėsi dėl mokėjimų išdėstymo, su juo buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, o tai patvirtina, kad finansiniai sunkumai yra laikini.
11.4. Sprendimas iš karto siūlyti atleisti notarą iš pareigų yra ne tik neproporcinga ir aiškiai per griežta priemonė, bet ir iš esmės tai užkerta kelią notarui stabilizuoti savo padėtį ir atsiskaityti su valstybe. Notarų garbės teismas net nesvarstė galimybės iš pradžių skirti mažiau griežtą priemonę ir tik jai nepasiteisinus siūlyti atleidimą iš pareigų. Atleidus notarą iš pareigų būtų tik dar labiau apsunkintos jo galimybės atsiskaityti su valstybe. Teismas paviršutiniškai įvertino proporcingumo principo taikymą.
11.5. Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad notaro įgaliojimai pasibaigia, jeigu notaras daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemoka mokesčių į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą įstatymų nustatyta tvarka. Visgi įstatymas nenumato imperatyvaus pagrindo atleisti notarą iš pareigų. Aiškinant šią teisės normą sistemiškai su įstatyme numatytomis drausminėmis nuobaudomis, Notarų garbės teismas gali iš pradžių taikyti notaro profesinės veiklos sustabdymą. Sustabdžius notaro veiklą laikinai 3 mėnesiams, notarui būtų palikta galimybė aktyviai išspręsti savo laikinus finansinius sunkumus.
11.6. Griežčiausios atsakomybės taikymas, nenustačius veiksmuose tyčinių ir sąmoningų profesinės veiklos pažeidimų, neatitinka konstitucinių teisingumo ir proporcingumo principų bei riboja notaro teises labiau, nei būtina siekiant Notariato įstatyme numatytų tikslų. Teismas pasirinko formalų teisingumą, t. y. formaliai taikyti Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą normą. Nors ieškovas turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau tai nereiškia, kad finansinės problemos nėra išsprendžiamos. Paskyrus kitą drausminę nuobaudą, ieškovas turėtų galimybę įrodyti, kad gali išspręsti finansinius sunkumus, susitarti su valstybės institucijomis.
11.7. Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo bei proporcingumo principams. Mokesčių į valstybės biudžetą nesumokėjimo 2 mėnesius padariniai, nenumatant jokių išimčių ar išlygų, patvirtina, kad ribojimas yra akivaizdžiai per griežtas. Teisės normoje nėra jokių išimčių nei dėl mokesčių susidarymo kilmės, nei dėl sumos, nei dėl kitų objektyvių aplinkybių, o ir 2 mėnesių terminas yra pernelyg trumpas. Be to, nė vienam iš kitų teisinės profesijos atstovų, išskyrus notarus, nėra taikomi tokie griežti ribojimai dėl mokesčių skolos. Notarai yra teisiškai blogesnėje padėtyje už teisėjus, prokurorus, pareigūnus, valstybės tarnautojus, advokatus, antstolius. Todėl būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Lietuvos notarų rūmai atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
12.1. Ginčijamas Notarų garbės teismo sprendimas priimtas ne todėl, kad ieškovas susidūrė su finansiniais sunkumais, o todėl, kad jis nevykdė įstatymų reikalavimų mokėti mokesčius, laiku nesiėmė tinkamų priemonių susidariusiai situacijai spręsti bei tinkamai nebendradarbiavo su notarų savivaldos organais tiek iškeliant drausminę bylą, tiek ir ją nagrinėjant.
12.2. Teismas įvertino visumą faktinių aplinkybių ir padarė teisėtas bei pagrįstas išvadas dėl notaro reputacijai ir elgesiui keliamų reikalavimų pažeidimo. Pagrįsta yra teismo išvada, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jo finansinius sunkumus nulėmė COVID-19 pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas, nelaikytinos pateisinančiomis teisės aktuose nustatytų imperatyvių pareigų nesilaikymą. Ieškovas į bylą nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, susijusias su pajamų sumažėjimu pandemijos metu ir po jos, artimo asmens liga, patalpų nuomos sąnaudomis ir kt.
12.3. Nepagrįsti ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovo padaryti pažeidimai yra laikini ir artimiausiu metu gali būti pašalinti. Priešingai, ieškovo pažeidimai yra sistemiški, ilgalaikiai ir esminiai. Ieškovo skola valstybės biudžetui susidarė 2022 m. sausio 31 d., ji nuolat tik didėja. Ieškovas nesiėmė jokių priemonių mažinti įsiskolinimus, apsiribodamas vien VMI adresuotų prašymų dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo su juo pateikimu.
12.4. Drausmės byloje buvo sprendžiamas notaro atsakomybės klausimas, o ne siekiama užtikrinti notaro įsiskolinimų biudžetui padengimą. Notarų garbės teismas drausmės byloje nevertino ir negalėjo vertinti, kaip jo priimti sprendimai atsilieps ieškovo galimybei tinkamai ir laiku atsiskaityti su valstybės biudžetu, bet nagrinėjo ieškovo drausmės bylą ir pasisakė dėl notaro padarytų pažeidimų, atsakomybės už juos.
12.5. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas ateityje padengs įsiskolinimus. Įsiskolinimas biudžetui yra ilgalaikis. Nuo drausmės bylos ieškovui iškėlimo 2025 m. vasario 5 d. praėjo daugiau nei 9 mėnesiai, bet mokestinės nepriemokos sutartis nebuvo sudaryta. Nėra pateikti jokie objektyvūs paaiškinimai ir (ar) įrodymai, kad mokestinės paskolos sutartis gali būti sudaryta. Ieškovas galėjo ir privalėjo mažinti įsiskolinimą biudžetui, bet to nedarė, nors jo veikla iki ginčijamo sprendimo priėmimo niekaip nebuvo ribojama.
12.6. Ieškovo pozicija, grindžiama siūlymu taikyti švelnesnę poveikio priemonę – laikino pobūdžio profesinės veiklos sustabdymą, prieštarauja imperatyviai teisės normai, įtvirtintai Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Ši teisės norma aiškiai nustato, kad notaro įgaliojimai pasibaigia, jeigu jis daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemoka mokesčių į valstybės biudžetą įstatymų nustatyta tvarka. Tokios normos taikymas nesuteikia Notarų garbės teismui diskrecijos pasirinkti alternatyvias atsakomybės priemones.
12.7. Ieškovas visiškai nepagrįstai sutapatina dvi sąvokas „notaro įgaliojimų pasibaigimas“ ir „notaro profesinės veiklos sustabdymas“ (Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 10⁴ straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pasibaigus notaro įgaliojimams jis netenka notaro statuso ir negali eiti notaro pareigų. Įgaliojimų pasibaigimas negali būti laikinas. Notaras, kurio profesinė veikla sustabdyta, nepraranda savo įgaliojimų – jie nei pasibaigia, nei yra panaikinami. Profesinės veiklos sustabdymas yra atskira drausminė nuobauda, o ne privalomasis tarpinis žingsnis prieš taikant griežtesnes sankcijas. Notaro veiklos tęstinumo užtikrinimas negali būti grindžiamas abstrakčiais ateities pažadais, ypač kai objektyvūs duomenys rodo ilgametį, sisteminį įsipareigojimų valstybės biudžetui nevykdymą.
Šalies argumentai
12.8. Ieškovo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nepagrįstas. Notaras veikia kaip valstybės įgaliotas asmuo, užtikrinantis, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, o tai sukuria jam specialius reikalavimus ir įpareigojimus siekti teisėtumo, būti padoriam ir nepažeisti tam tikrų pamatinių reikalavimų, kurie keliami teisininkui. Notarai, būdami teisinės sistemos dalimi, savo veikloje ne tik turi laikytis įstatymų, bet ir patys ginti įstatymo dvasią, teisingumo ir teisėtumo idealus. Įstatymo reikalavimų nesilaikymas diskredituoja notaro profesiją, žemina jos prestižą. Atsižvelgiant į notaro teisinį statusą teisiškai yra pagrįstas tam tikrų reikalavimų (nors ir griežtų) nustatymas. Notaro statusas nėra tapatus kitų teisininkų statusui, todėl ir reikalavimai jų elgesiui negali būti identiški.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl notaro veiklos principų ir jo drausminės atsakomybės
13. Notariato įstatymo 2 straipsnyje (2024 m. balandžio 18 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaras taip pat gali būti civilinių ginčų mediatoriumi, kai sprendžiami ginčai, ir turto pardavimo ir nuomos viešųjų aukcionų organizatoriumi bei vykdytoju. Notarus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Notariato įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, kad notaras savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Notariato įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais.
14. Vienas iš būtinųjų reikalavimų, kurį turi atitikti fizinis asmuo, ketinantis dirbti notaru, yra nepriekaištinga reputacija (Notariato įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas notaru, jeigu jo elgesys ar veikla nesuderinama su Notarų etikos kodekso reikalavimais (Notariato įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 6 punktas). Nagrinėjamam ginčui aktualiame Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte taip pat yra įtvirtinta ir tokia nuostata, kad notaro įgaliojimai pasibaigia, jeigu notaras daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemoka mokesčių į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą įstatymų nustatyta tvarka.
15. Notarų etikos kodekse yra įtvirtinti svarbiausi profesinės etikos principai ir moralinės vertybės, taip pat taisyklės ir reikalavimai, kurių kiekvienas notaras privalo laikytis. Notaras, vykdydamas savo profesines pareigas, turi vadovautis teisės aktais, bendrais ir kitais teisės bei notarų veiklos principais, teisines paslaugas teikti kompetentingai, būti teisingu, sąžiningu ir etišku (Notarų etikos kodekso 1 straipsnio 1, 2 dalys). Notaro veikla neturi kelti abejonių nei notarinio veiksmo šalims, nei visuomenei, nei valstybei (Notarų etikos kodekso 4 straipsnio 1 dalis). Notaras turi sąžiningai ir laiku deklaruoti valstybei pajamas, mokėti nustatytus mokesčius (Notarų etikos kodekso 11 straipsnio 2 dalis), jis turi aktyviai dalyvauti Lietuvos notarų rūmų veikloje, laikytis Lietuvos notarų rūmų statuto ir vadovautis Lietuvos notarų rūmų nutarimais bei nurodymais (Notarų etikos kodekso 15 straipsnio 4 dalis).
16. Notarui pažeidus jo veiklai keliamus reikalavimus bei principus, kyla jo drausminės atsakomybės klausimas, kuris sprendžiamas pagal Notariato įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas taisykles, laikantis tam tikrų procedūrų. Notariato įstatymo 10¹ straipsnyje nurodoma, kad notarui už Notariato įstatymo, Notarų etikos kodekso, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtų ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą, pažeidimus gali būti iškeliama drausmės byla, kurią nagrinėja Notarų garbės teismas, vadovaudamasis teisingumo ministro tvirtinamais Notarų garbės teismo nuostatais.
17. Notariato įstatymo 10³ straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad notarų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu gali: 1) nutraukti drausmės bylą, kai pažeidimo nenustato arba paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas; 2) atleisti notarą, notaro atstovą ar kandidatą į notarus (asesorių) nuo drausminės atsakomybės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo; 3) paskirti notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausminę nuobaudą; 4) teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą ar kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų. Notarų garbės teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) paskirtas drausmines nuobaudas. Pažeidimas laikomas mažareikšmiu, jeigu tai yra smulkus, formalus šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtų ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą, ir Notarų etikos kodekso pažeidimas, kuriuo nepadaryta esminės žalos, ir notaras, kandidatas į notarus (asesorius) nutraukė pažeidimą. Notariato įstatymo 10³ straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad Notarų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
Dėl teikimo atleisti apeliantą už padarytus pažeidimus
18. Nagrinėjamu atveju apeliantas A. R., kuris, kaip pats nurodo savo procesiniuose dokumentuose, notaro veiklą vykdo nuo 2006 m. lapkričio 6 d., į teismą kreipėsi su ieškiniu dėl Notarų garbės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti jį iš pareigų (Notariato įstatymo 10³ straipsnio 1 dalies 4 punktas), panaikinimo. Nors toks sprendimas priimtas nustačius net keletą Notarų etikos kodekso ir Notariato įstatymo pažeidimų, t. y. Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkto, Notarų etikos kodekso 1 straipsnio 1 ir 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 2 dalies, tačiau apeliantas iš esmės kvestionuoja tik jam skirtą nuobaudą, nesutikdamas su jo veiksmų, susijusių su mokesčių valstybės biudžetui nemokėjimu, įvertinimu (Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktas, Notarų etikos kodekso 11 straipsnio 2 dalis). Todėl šiuo notaro drausminės atsakomybės aspektu, nenustačiusi pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija ir pasisakys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis).
19. Apeliantas, nesutikdamas su Notarų garbės teismo sprendimu, kuriuo jo elgesys, nemokant mokesčių valstybei, pripažintas nesuderinamu su notaro veikla, tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde teigė, kad laikini finansiniai sunkumai, kuriuos lėmė objektyvios aplinkybės (dėl COVID-19 pandemijos sumažėjusios pajamos, dideli turto ir darbuotojų išlaikymo kaštai, artimo giminaičio liga), ir skolos valstybės biudžetui susidarymas, kurią jis ketina padengti, negali būti vertinami kaip pagrindas siūlyti jį atleisti iš notaro pareigų. Apelianto įsitikinimu, pakako jam taikyti kitą (švelnesnę) drausminės atsakomybės priemonę – laikiną notaro veiklos sustabdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apelianto pozicija stokoja pagrįstumo.
20. Iš su apelianto ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas Lietuvos notarų rūmai 2024 m. lapkričio 29 d. gavo VMI raštą dėl informacijos pateikimo (1 t., b. l. 56–58), kuriame yra teigiama, kad apeliantas vykdo notaro veiklą, gauna pajamas, tačiau nemoka mokesčių, jo įsiskolinimas valstybės biudžetui, šios informacijos pateikimo metu siekęs 163 037,50 Eur, didėja. VMI prašė atsakovo įvertinti apelianto veiksmus ir spręsti klausimą dėl drausmės bylos jam iškėlimo. Atsakovas, gavęs atitinkamą VMI informaciją, kreipėsi į VSDFV ir VĮ Registrų centrą dėl informacijos apie apeliantą suteikimo. VSDFV 2024 m. gruodžio 30 d. rašte (1 t., b. l. 28) nurodyta, kad apeliantas yra skolingas 15 973,06 Eur įmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, ir 1 958,40 Eur vaikų išlaikymo išmokų. VĮ Registrų centro 2025 m. sausio 7 d. rašte (1 t., b. l. 27) nurodyta, kad apeliantas už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. yra skolingas 12 647,22 Eur. Kaip jau buvo minėta pirmiau, apeliantas nei skolų fakto, nei jų dydžio klausimų nekelia, taigi aplinkybė, kad egzistuoja jo skola valstybės biudžetui, kaip sąlyga notaro įgaliojimams pasibaigti Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, yra nustatyta.
21. Apeliantas 2025 m. sausio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose (1 t., b. l. 40) atsakovui nurodė, kad 2022 metais su VMI buvo sudaręs mokestinės paskolos sutartį, tačiau, sumažėjus teikiamų paslaugų skaičiui, lėšų sutartiniams įsipareigojimams vykdyti jam nepakako ir VMI, atsisakiusi išdėstyti nepriemoką 5 metams, sutartį nutraukė. Apelianto teigimu, siekdamas sumažinti veiklos kaštus, jis priėmė sprendimą keltis į mažesnes patalpas, be to, 2023 metų gegužės mėn. ir 2024 m. gruodžio mėn. pakartotinai kreipėsi į VMI su prašymais sudaryti mokestinės paskolos sutartis, išdėstant skolos mokėjimą 5 metams, tačiau nė vienas jų nebuvo patenkintas.
22. Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2025 m. sausio 14 d. posėdyje (1 t., b. l. 32–33) apeliantas papildomai paaiškino, kad jo skola biudžetui susidarė dėl COVID-19 pandemijos. Lietuvos notarų rūmų prezidiumas, išklausęs apeliantą, įpareigojo jį iki 2025 m. sausio 21 d. pateikti rašytinius paaiškinimus ir dėl skolų VSDFV bei VĮ Registrų centrui, tačiau apeliantas šio įpareigojimo neįvykdė. Lietuvos notarų rūmų prezidiumas 2025 m. vasario 5 d. priėmė nutarimą dėl drausmės bylos apeliantui iškėlimo (1 t., b. l. 34–39), drausmės bylos iškėlimo pagrindas –daugiau nei 2 mėnesius nevykdoma pareiga mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, nevykdoma pareiga teisės aktuose nustatyta tvarka perduoti surinktą atlyginimą VĮ Registrų centrui, nebendradarbiavimas su atsakovu ir Notarų rūmų prezidiumu.
23. Notarų garbės teismas 2025 m. vasario 18 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ( 1 t., b l. 41–42) nutarė apelianto drausmės bylą nagrinėti 2025 m. kovo 5 d. 14 val. 00 min., į posėdį kviesti apeliantą, be kita ko, įpareigojo jį pateikti išrašą iš banko sąskaitos (-ų), naudojamos (-ų) notaro veikloje 2022–2024 metais. Apeliantui 2025 m. vasario 21 d. buvo išsiųstas pranešimas (1 t., b. l. 60) apie paskirtą Notarų garbės teismo posėdį bei įpareigojimas pateikti banko sąskaitų išrašus. Apeliantas į paskirtą posėdį atvyko, pateikė užsienio banke ,,Wise Europe SA“ esančios sąskaitos išrašus (1 t., b. l. 77–117, 133–141, 153–209).
25. Iš aptartų rašytinių įrodymų darytina išvada, kad apeliantas buvo informuotas tiek apie Lietuvos notarų rūmų prezidiumo, tiek ir apie Notarų garbės teismo posėdžius, ir jam buvo suteikta galimybė raštu bei žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl susidariusios situacijos, t. y. mokesčių valstybės biudžetui nemokėjimo nuo 2022 metų. Atitinkamai, siekdamas išvengti griežčiausios nuobaudos, apeliantas turėjo ir galėjo pateikti visus įrodymus, pateisinančius mokesčių valstybės biudžetui nemokėjimą, juolab kad jo skolos ne mažėjo, bet, priešingai, kol buvo sprendžiamas apelianto drausminės atsakomybės klausimas dar labiau išaugo. Jokie byloje esantys faktiniai duomenys (įrodymai) nepagrindžia tokių apeliacinio skundo argumentų, kad apeliantas būtų finansiškai pajėgus išspręsti, kaip teigiama, laikinus finansinius sunkumus ir sumokėti skolą valstybei, jeigu jam būtų skirta drausminė nuobauda – notaro veiklos 3 mėnesiams sustabdymas. Todėl ir tokie apelianto apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl taikytos drausminės atsakomybės proporcingumo pažeidimui, privalėjo, bet neįvertino įrodymų, kuriais apeliantas grindė savo neišgalėjimą mokėti mokesčius valstybei, visumos, ir aiškiai nepagrįsti, apeliantui neįvardijus, kokių konkrečiai jo pateiktų duomenų (įrodymų) neįvertino teismas, ir nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste teisiškai neaktualūs.
26. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nėra linkęs atskleisti tikrųjų savo finansinės padėties, kai nevykdomos mokestinės pareigos, susiklostymo priežasčių. Notarų garbės teismo posėdyje, vykusiame 2025 m. kovo 5 d., pats apeliantas pripažino, kad turi ne vieną banko sąskaitą, t. y. akcinėje bendrovėje (toliau – AB) SEB banke turi dvi sąskaitas (depozitinę ir einamąją), AB Šiaulių banke taip pat turi dvi sąskaitas, vieną asmeninę, kitą – notaro veiklai vykdyti, be to, turi vieną sąskaitą Belgijos banke ,,Wise Europe SA“, vieną UAB ,,Revolut bank“, vieną ,,Mypos world Ltd.“, kuri skirta atsiskaitymams banko kortelėmis biure. Visgi tiek Notarų garbės teismui, tiek ir į nagrinėjamą bylą buvo pateikti vienintelės sąskaitos, esančios ,,Wise Europe SA“ banke, išrašai už 2022–2024 metus. Vien iš selektyviai apelianto pateiktų duomenų, t. y. tik iš vieno banko sąskaitos išrašų, nėra įmanoma nei patikrinti apelianto teiginių teisingumo, susijusių su objektyvių aplinkybių, lėmusių mokesčių nemokėjimą, buvimu, nei nustatyti tikrosios pareigos mokėti mokesčius valstybei nevykdymo priežasties. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad notaro pareigas apeliantas vykdė tinkamai, o negalėjimą mokėti mokesčius valstybei lėmė ne nuo jo valios priklausę veiksniai (klientų dėl pandemijos sumažėjimas, atsiradusios papildomos išlaidos ar pan.), atitinkamai, ir jam siūloma drausminė nuobauda yra per griežta, pripažįstami neįrodytais.
27. Kitokio teisėjų kolegijos vertinimo nesuponuoja ir apelianto deklaruojamos aplinkybės, susijusios su COVID-19 pandemija bei jos metu sumažėjusiomis pajamomis, bet išlikusiomis darbuotojų ir biuro patalpų išlaikymo išlaidomis, artimo giminaičio liga. Tokios aplinkybės savaime neatleidžia notaro nuo jam tenkančios pareigos mokėti mokesčius valstybei vykdymo ir neeliminuoja pasekmių už šios pareigos nevykdymą taikymo galimybės. Be to, apeliantas nėra pateikęs įrodymų, iš kurių būtų galima patikimai nustatyti jo pajamų bei išlaidų iki ir po pandemijos pokyčius. Todėl ir įvertinti, ar apelianto gaunamų pajamų per pandemiją nepakako darbuotojams ir patalpoms išlaikyti, kokia buvo jo skolų dinamika prasidėjus pandemijai ir po jos (ar skolos mažėjo, pasibaigus pandemijai, ar pajamos pasiekė buvusį iki pandemijos dydį ir pan.), kaip keitėsi (nesikeitė) jo darbuotojų skaičius, objektyviai nėra jokios galimybės. Dar daugiau, nors apeliantas Notarų garbės teisme tikino, kad jau ėmėsi priemonių išlaidoms sumažinti, atsisakydamas brangių biuro patalpų, ir tokius savo ketinimus arba jų įvykdymą pagrindžiančių įrodymų į bylą nėra pateikęs. Argumentai, susiję su artimo giminaičio liga, taip pat nėra pagrįsti jokiais įrodymais, išskyrus paties apelianto teiginius.
28. Be kita ko, teisėjų kolegija visiškai pritaria ir Notarų garbės teismo nario posėdžio metu išsakytai pozicijai, kad notaras, kurio finansinė padėtis yra sunki (o apeliantas jau ne vienerius metus nesumoka mokesčių ne tik valstybei, bet ir VSDFV, turi skolų VĮ Registrų centrui, nemoka net vaikų išlaikymo įmokų) gali būti lengvai pažeidžiamas, atsiranda sandorių, kurių teisėtumas gali kelti abejonių, patvirtinimo rizika. Todėl dar ir dėl šios priežasties abejoti apeliantui parinktos drausminio poveikio priemonės (t. y. siūlymo atleisti jį iš notaro pareigų) tinkamumu prielaidų nesama.
29. Nors apeliantas teigia, kad jo finansiniai sunkumai yra laikini ir jis ateityje, suteikus jam galimybę ir toliau teikti notaro paslaugas, įvykdys savo mokestinius įsipareigojimus valstybei, visgi nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės tokios išvados padaryti neleidžia. Kaip matyti iš bylos duomenų, apelianto su VMI 2022 metais sudaryta mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta būtent dėl įmokų nemokėjimo, o vėliau jo teikti analogiški prašymai dėl naujų sutarčių sudarymo bei skolos mokėjimo išdėstymo 5 metams buvo atmesti. Tai, kad apeliantas dėl jam vienam žinomų priežasčių šiuo metu nėra pajėgus ir ateityje, jeigu vykdytų itin didelio visuomenės pasitikėjimo reikalaujančias notaro pareigas, nebūtų pajėgus sumokėti skolą, patvirtina net ir tokia pirmiau jau aptarta aplinkybė, kad jo skolos nuosekliai auga. Nuo VMI kreipimosi dėl apelianto veiksmų įvertinimo iki Notarų garbės teismo sprendimo priėmimo jo skola VMI padidėjo nuo 163 037,50 Eur iki 166 123,24 Eur, o skola VSDFV – nuo 15 973,06 Eur iki 17 319,22 Eur.
30. Su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad Notarų garbės teismas už nustatytus Notariato įstatymo ir Notarų etikos kodekso pažeidimus, kurių apeliantas ir neneigia, galėjo priimti ne sprendimą siūlyti atleisti jį iš notaro pareigų, bet skirti nuobaudą, numatytą Notariato įstatymo 10⁴ straipsnio 1 dalies 3 punkte, taip pat nėra jokio pagrindo sutikti. Pagal Notariato įstatymo 10³ straipsnio 2 dalį Notarų garbės teismas sprendimą priima įvertinęs visumą aplinkybių, be kita ko, ir pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir padarinius. Apeliantas daugiau nei 2 metus nemokėjo mokesčių valstybei, apie šios pareigos nevykdymą atsakovo neinformavo, jokių veiksmų skolai sumokėti nesiėmė ir jam iškėlus drausmės bylą. Teigdamas, kad jam turėjo būti skirta Notariato įstatymo 10⁴ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta nuobauda, t. y. notaro profesinės veiklos sustabdymas nuo 1 iki 3 mėnesių, apeliantas nenurodė, kaip jo finansinė padėtis ir galėjimas padengti skolas pasikeis per nurodytą kelių mėnesių terminą, iš kokių šaltinių ketina vykdyti skolos mokėjimą. Taigi, apelianto įvardytos drausminės nuobaudos paskyrimo veiksmingumas šiuo konkrečiu atveju nėra įrodytas.
31. Pagal Notariato įstatymo 10³ straipsnio 1 dalį Notarų garbės teismas gali priimti keturis skirtingus sprendimus, t. y. nutraukti drausmės bylą, atleisti notarą nuo atsakomybės, paskirti jam drausminę nuobaudą arba teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų. Notariato įstatymo 10⁴ straipsnio 1 dalyje išvardintos nuobaudos, kurias Notarų garbės teismas pats gali skirti, t. y.: pareikšti pastabą; pareikšti papeikimą; sustabdyti notaro profesinę veiklą nuo 1 iki 3 mėnesių. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs pažeidimo pobūdį ir trukmę, apelianto elgesį, be kita ko, ir nagrinėjant jo drausmės bylą, Notarų garbės teismas nusprendė, kad toks elgesys nesuderinamas su notaro profesijai keliamais teisingumo, sąžiningumo ir etiškumo, veiklos skaidrumo reikalavimais, pareiga mokėti mokesčius valstybei nevykdoma tam nesant pateisinamų priežasčių, todėl pasiūlė asmeniui, turinčiam atitinkamą diskreciją – Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui (žr. šios nutarties 13 punktą), atleisti apeliantą iš notaro pareigų. Padaryti kitokią, nei pirmosios instancijos teisme, išvadą dėl šio atsakovo sprendimo teisėtumo ir teisingumo, teisėjų kolegija pagrindo nenustatė.
Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą
32. Apelianto prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktas neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo bei proporcingumo principams, netenkinamas.
33. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 57 punktas). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje kilusius klausimus ir juos reglamentuojančias teisės normas, pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą neįžvelgia. Visų pirma, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė ir pats apeliantas, Notariato įstatymo normos turi būti aiškinamos ne atsietai viena nuo kitos, o atsižvelgiant į jų visumą. Notarų garbės teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taigi, Notarų garbės teismas pagal įstatymą ir šio teismo nuostatus turi ir galimybę, ir pareigą įvertinti visumą aplinkybių bei priimti pažeidimo pobūdį atitinkantį sprendimą, pavyzdžiui, kreiptis į asmenį, turintį diskreciją atleisti notarą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą), inicijuodamas notaro atleidimo procedūrą, ar į jį nesikreipti ir taikyti kitą, alternatyvią drausminio poveikio priemonę. Todėl nepagrįsta pripažintina apelianto pozicija, kad Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas absoliutus pagrindas, kurį identifikavus, jokios kitos aplinkybės jau nebūtų vertinamos.
35. Antra, apelianto argumentai, kad Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas itin trumpas, 2 mėnesių iš eilės mokesčių nemokėjimo terminas, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes apeliantas šios pareigos nevykdė daugiau nei 2 metus (o galbūt ir dar ilgiau, priimant domėn jo su VMI 2022 metais sudarytą, bet vėliau dėl nevykdymo nutrauktą susitarimą dėl skolos padengimo). Ir trečia, tai, kad notarų veiklos teisinis reguliavimas skiriasi nuo advokatų, antstolių ar teisėjų veiklos teisinio reguliavimo, savaime nereiškia, kad notarai yra teisiškai blogesnėje padėtyje. Notarų funkcijos skiriasi nuo teisėjų, advokatų ir (ar) antstolių, atitinkamai, objektyviai gali skirtis ir jų elgesiui keliami reikalavimai bei drausminės atsakomybės pagrindai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
36. Apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, apeliacinės instancijos teisme apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, be to, būtent jam, kaip nepagrįstai apeliacinį procesą inicijavusiam asmeniui, kyla pareiga atlyginti su jo apeliaciniu skundu nesutikusio atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
37. Atsakovas prašė priteisti 2 593,31 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (2 t., b. l. 115–116). Atsakovo prašyme nurodytos atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 papunktyje nurodyto maksimalaus priteistino dydžio. Maksimali priteistina suma, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio duomenis (šiuo atveju aktualus 2025 m. II ketvirtis), galėtų būti 3 103,10 Eur (2 387 Eur x 1,3). Taigi, atsakovui iš apelianto priteisiamas 2 593,31 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Lietuvos notarų rūmams, juridinio asmens kodas 301538058, 2 593,31 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 31 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.