Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Savanorių pr. 18-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovei pirmininkei Rūtai Sinkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui Savanorių pr. 18-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl skolos panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Inservis“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-34300), kuriuo prašė panaikinti atsakovo 2021 m. sausio 31 d. ieškovei sąskaitoje/mokėjimo pranešime nurodytą 52,50 Eur skolą ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. lapkričio 21 d. name, adresu Savanorių pr. 18, Vilnius, buvo fiksuotas vandens nuotėkis dėl nekokybiškai sumontuoto ir todėl surūdijusio bei nulūžusio šalto vandens skaitiklio. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Inservis“ pakeitė skaitiklį, užplombavo, bet dėl vandens užsukimo, galimai ir dėl techniškai reikalingų sprendimų (vandens filtro name nebuvimo) ieškovės bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, užsikišo klozeto bakelio nuleidimo mechanizmas, nustojo tekėti vanduo kriauklėje ir duše. Ieškovė kreipėsi į atsakovo pirmininkę, o jai nurodžius kreiptis į įmonę, pakeitusią skaitiklį, ieškovė kreipėsi į UAB „Inservis“ atstovą. Atvykę UAB „Inservis“ darbuotojai konstatavo, jog dušo galvutėje, krane, bakelio mechanizme susikaupė smėlis/žvyras, kas ir sukėlė gedimą. Ieškovei paprašius pataisyti, 2019 m. lapkričio 28 d. atvykę meistrai pakeitė bakelio mechanizmą, darbas truko 1 val. – ieškovės pietų pertraukos metu. Meistrai patikino, kad tai ne ieškovės problema ir kaltė, sąskaitą suformuos bendrai namui. Pažymėjo, kad atliktų darbų akto ieškovei meistrai nepateikė. Vėliau ieškovė, gavusi atliktų darbų aktą, sužinojo, kad aktą pasirašė bendrijos pirmininkė, nefiksuodama nei laiko, nei darbų kokybės. Akte nurodyta, kad darbuotojai dirbo 3 val. 30 min., valandinė kaina 15 Eur, tad bendra suma – 52,50 Eur, už detales paskaičiavo 17,05 Eur. 2021 m. sausio 31 d. atsakovas ieškovei paskaičiavo 52,50 Eur skolą. Ieškovė įsitikinusi, kad darbus buvo būtina atlikti ne dėl jos kaltės, o dėl to, jog keičiant vandens skaitiklį atliktų darbų sugadintas ieškovės turtas. Todėl ieškovė neprivalo apmokėti bendrijos reikalaujamos 52,50 Eur sumos. Atsakovas dėl galimai neprofesionalaus darbų atlikimo galbūt galėjo svarstyti galimybę nemokėti UAB „Inservis“, arba visą atliktų darbų sumą padalinti viso namo gyventojams. Pažymėjo, kad ieškovė sumokėjo už akte nurodytas detales 17,05 Eur.

3. Ieškinyje paaiškino, kad jokios raštiškos rangos sutarties su trečiuoju asmeniu nesudarė, nebuvo perduoti darbai. Priešingai, iš Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas) matyti, kad darbus priėmė atsakovo vadovė. Tai, anot ieškovės, įrodo, kad darbai atlikti ne ieškovės, o viso namo, kurį atstovauja atsakovas, naudai. Aktą ieškovė gavo tik 2021 m. sausio 20 d., nedalyvavo jį pasirašant, nurodytas neteisingas darbų laikas (3,5 val.). Paminėjo, jog aktą pasirašė atsakovo vadovė, tačiau nedalyvavo darbų atlikimo metu ir nematė galutinio rezultato. Ieškovės įsitikinimu, tai parodo, kad darbai atlikti ne ieškovės naudai, o atsakovo naudai, nes ieškovės turtą sugadino dėl netinkamai pakeisto skaitiklio, o darbus atliko atsakovo pasitelkti trečiojo asmens darbuotojai. Pridūrė, jog jei darbai būtų atlikti ieškovės užsakymu ir jos naudai, ji turėjo būti supažindinta su darbų kainomis, darbų ir medžiagų sąmata, tačiau ieškovei nedavė pasirašyti akte.

4. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-24257) į ieškinį, prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, iš ieškovės priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. lapkričio 19 d., apie 20.30 val., pastebėta, jog daugiabučio namo, esančio adresu Savanorių pr. 18, Vilnius, (duomenys neskelbtini) aukšte nuo lubų laša vanduo. Siekiant išspręsti problemą, kreipėsi į UAB „Inservis“ avarinę tarnybą, kuri atvykusi nustatė, jog vanduo bėga per (duomenys neskelbtini), Vilnius, šalto vandens skaitiklį. 2019 m. lapkričio 19 d. Akte nurodė – padaryta apžiūra, lūžęs skaitiklio sujungimas (duomenys neskelbtini) aukštas, (duomenys neskelbtini) butas. Darbuotojai nurodė negalintys pašalinti problemos, nurodė, jog būtina (duomenys neskelbtini) butui užsukti vandenį. Atsakovo pirmininkė nedelsiant informavo buto savininkę. Prieš užsukant vandenį ieškovei sudarė galimybę užsitikrinti vandens atsargas. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 19 d. Akte atsakovo pirmininkė pasirašė. Pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 20 d. UAB „Inservis“ darbuotojai atliko remonto darbus. Duomenų, apie ieškovės buto šalto vandens skaitiklio keitimą, atsakovas neturi. Paaiškino, kad šaltą vandenį namui tiekia UAB „Vilniaus vandenys“, kuris su buto savininkais dėl tokios paslaugos turi individualią sutartį. 2019 m. lapkritį apie kokių nors darbų poreikį ieškovės bute atsakovo pirmininkė nebuvo informuota, bendrija tualeto bakelio remonto neužsakė, tokių darbų nepriėmė. Atsakovo teigimu, ieškovė yra tiesiogiai atsakinga už ginčo objekto tinkamą priežiūrą ir remontą. Ieškovė faktinėse aplinkybėse naudoja daugybę deklaratyvių, niekuo nepagrįstų teiginių, nėra dokumentų ar įrodymų, kurie patvirtintų ieškinyje nurodytas aplinkybes bei argumentus. Pridūrė ir tai, kad ieškovės teiginiai susiję su tualeto bakelio gedimo priežastimi yra prieštaringi. Atsakovo teigimu, net jei ieškovė pagrįstų savo teiginius, už atitinkamų veiksmų atlikimą yra atsakingas ne atsakovas, o kiti asmenys – UAB „Inservis“, UAB „Vilniaus vandenys“. Taipogi pridūrė, kad remiantis aktu bei G. J. 2020 m. vasario 25 d. elektroniniu laišku (skirtu I. K., atsakovo buhalterei) akto atsakovo pirmininkė nepasirašė, t. y. aktuose skirtingi parašai. Atsakovas teigė, jog tualeto bakelio remontą užsakė ne atsakovo pirmininkė, o pati ieškovė, tai patvirtina ieškovės ieškinio pirmoji pastraipa. Pabrėžė, kad atsakovas nedalyvavo nei viename ieškovės buto tualeto bakelio remonto etape, o tiesiogiai dalyvavo tik ieškovė, ieškovė tiesiog atsisakė sumokėti už jos užsakytą jos turto remontą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pati ieškovė neaišku iš ko kildina savo reikalavimą (ar iš sutartinių santykių, ar delikto, ar atsakomybės už bendro naudojimo objektus). Akcentavo, kad sutarčių, susijusių su ieškovės turto priežiūra, bendrija nėra sudariusi, todėl sutartinė atsakomybė negali būti taikoma. Deliktinei atsakomybei kilti nėra įrodytos visos privalomos deliktinės atsakomybės sąlygos – nėra nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai. Ieškovės bute esantis tualeto bakelis, dėl kurio remonto kilo ginčas, nėra bendro naudojimo objektas, todėl negali būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų priežiūrą.

5. Trečiasis asmuo UAB „Inservis“ pateikė atsiliepimą (DOK-12741), prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. lapkričio 19 d. ieškovės atsakomybės ribose trūko jos buto šalto vandens skaitiklio pajungimo antgalis. UAB „Inservis“ kitą dieną atliko trūkusio antgalio keitimo darbus, jokių esamo paties skaitiklio keitimo darbų neatliko. Paaiškino, kad praėjus kelioms dienoms po minėtų darbų, ieškovė kreipėsi į UAB „Inservis“ dėl žemo vandens spaudimo bute. Įmonės specialistai į ieškovės butą atvyko 2019 m. lapkričio 27 d., apžiūrėję nustatė, jog reikia keisti tualeto nuleidimo ir pripildymo mechanizmus. Tokiems darbams atlikti reikėjo pirkti mechanizmus, tačiau ieškovė nesutiko laukti ir įmonės specialistai turėjo darbus atlikti 2019 m. lapkričio 28 d. – kitą dieną vėl važiuoti į ieškovės butą. UAB „Inservis“ atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo, ar ieškovės naudai atliko darbus. Ieškovė pati procesiniuose dokumentuose patvirtino, jog darbus realiai atliko – faktiškai pagal ieškovės užsakymą. Todėl ieškovei kilo prievolė už juos atsiskaityti. Trečiojo asmens nuomone, akto nepasirašymas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kuri galėtų įtakoti ieškovės prievolę atsiskaityti už atliktus darbus. Pažymėjo, jog šiuo atveju atliko ne bendrojo naudojimo objektų remonto darbus, o ieškovei nuosavybes teise priklausančių įrenginių remonto darbus. Taigi ieškovės teiginys, kad darbus galimai turėtų apmokėti visi pastato bendraturčiai yra neteisingas. Taipogi pridūrė, kad ieškovė, kaip buto savininkė, yra pati atsakinga už jos bute esančius įrenginius. Akcentavo, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, kad atliekant darbus nuosėdos vamzdyne apskritai buvo sukeltos ir tokios nuosėdos būtų buvusios ieškovės įrenginių gedimo priežastis.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Arnas Paliukėnas paaiškino, kad po šalto vandens skaitiklio detalės keitimo sugedo net trys mazgai ieškovės bute. Ieškovė kreipėsi į bendriją, kuri nurodė kreiptis į UAB „Inservis“. Atvyko į butą (duomenys neskelbtini) asmens darbuotojas P. Ž., kuris apžiūrėjo gedimų priežastis ir rado visuose trijuose mazguose akmenų ir žvyro, paaiškino ieškovei, kad tai bendrijos reikalas toks gedimas. Akivaizdu, kad trys mazgai vienu metu sugesti negalėjo, tai nutiko arba dėl vamzdynų nepriežiūros, arba dėl to, kad name nėra filtro, be to, gedimas atsirado po to, kai buvo atsuktas vanduo po skaitiklio detalės keitimo darbų. Akte, kurio pagrindu kildinama skola, nėra nei autoriaus, nei darbų priėmėjo. Ieškovė sumokėjo 17 Eur trečiajam asmeniui už detales, kad nekiltų daugiau ginčų. Aktą pasirašė ne ieškovė, ji nebuvo supažindinta su įkainiais, aktas suformuotas kaip atsakovui, atsakovas priėmė aktą apmokėjimui. Skola grindžiama aktu, kurio ieškovė nepasirašė, su akto turiniu ieškovė supažindinta tik po kelių mėnesių. Meistrai ją patikino, kad čia ne jai reikės apmokėti. Jei būtų žinojusi, kad jai reikės mokėti už darbus – būtų samdžiusi privačius meistrus, o ne laukusi kelias dienas, kol jai pataisys. Atstovas papildomai akcentavo, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių įkainių.

8. Teismo posėdžio metu ieškovė A. A. paaiškino, kad yra labai užsiėmusi, dirba dviejuose darbuose po 12 valandų. 2019 m. vakare pas ją atėjo bendrijos pirmininkė ir pasakė, kad kažkas varva. Užsuko jai vandenį. Kitą dieną, jai skambino darbuotojai, kurie atlikinėjo skaitiklio remonto darbus, ir sakė „mes paleidžiam“, kas reiškė, kad atsuka vandenį. Grįžusi namo, ji pamatė, kad neveikia kranas, dušas ir tualetas. Po savaitgalio skambino trečiojo asmens darbuotojui G. J., jai atsiuntė darbininkus, kurie atvykę atsuko krano ir dušo galvutes ir pamatė, kad iš ten byra smėlis, tualeto bakelyje – irgi smėlis. Paaiškino, kad name nebuvo spaudimo, darbuotojai „kalė“ spaudimą ir „užvarė“ žvyrą į bendrus kanalus, darbuotojai jai sakė, kad name nėra filtro. Darbus darbininkai atliko ne tą pačią, o kitą dieną, jo pietų pertraukos metu. Buvo taisomas tik tualeto bakelis, nes iš dušo galvutės ir krano iškračius smėlį, jie veikė. Po atliktų darbų ji norėjo sumokėti, tačiau jai darbuotojai nurodė, kad čia ne jos problemos. Vėliau atėjo sąskaita su maždaug 70 Eur skola. Iš pradžių ji nereagavo, vėliau kreipėsi į buhalterę, kuri jai elektroniniu paštu atsiuntė darbų akto kopiją. Iš šio akto ji pamatė, kad darbų trukmė nurodyta 3,5 val., nors realiai darbai buvo atlikti per vieną valandą jos pietų pertraukos metu. Susirašinėjo su G. J., geranoriškai sutiko sumokėti už detales – 17 Eur, tačiau likusi skola nebuvo panaikinta. Pabrėžė, kad parašas ant akto yra ne jos, jai niekas nedavė pasirašyti.

9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Rūta Sinkevičienė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 19 d. apie 20.30 val. paskambino į ieškovės duris, nes per jos vandens skaitiklį lašėjo vanduo, ieškovei buvo užsuktas vanduo. Po darbų ieškovės bute atlikimo ji gavo aktą, jis buvo su parašu, abejonių dėl parašo autentiškumo nebuvo, pamanė, kad tai ieškovės parašas, perdavė aktą buhalterijai. Prieš tai pasitikslino su G. J. dėl gautų aktų, kurių darbų neužsakinėjo, G. J. patvirtino, kad tai konkretaus buto darbai. Paaiškino, kad ant akto – ne jos parašas, nors ir laukelyje nurodyta jos mergautinė pavardė. Aktai siunčiami elektroniniu paštu, originalai nepristatomi. Nurodė, kad namas yra prižiūrimas, atitinka techninius reikalavimus, priežiūrą vykdo UAB „Inservis“, jokių nusiskundimų ar priekaištų nėra gavę, byloje nėra įrodymų, kad namo sistemos veikia netinkamai. Nagrinėjamu atveju ieškovė darbus pati užsakė, pati susitarė dėl laiko, darbus faktiškai yra priėmusi, darbai atlikti ieškovės bute, ieškovės tualeto bakelyje, ieškovė žodžiu sutiko, kad darbai būtų atlikti jos naudai, todėl bendrija už šiuos darbus nėra atsakinga. Labiausiai tikėtina, kad ant akto pasirašė ieškovė. Byloje nėra duomenų, kad sugedo trys mazgai.

10. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas Darius Alutis palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad įprastai UAB „Inservis“ dirba su Tasker programa, aktai formuojami pačios sistemos, popierinio akto nebuvo, kieno parašas ant akto – nežino, patį aktą, tikėtina, suformavo P. Ž.. Byloje nėra ginčo, kad ant akto parašas ne ieškovės.

11. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. K. paaiškino, kad yra bendrijos buhalterė. Kiekvieną mėnesį yra išrašomos sąskaitos, pirmininkė sutikrina duomenis ir mokesčiai paskirstomi butams, t. y. sąskaitą išrašo UAB „Inservis“, ją pateikia bendrijai, bendrijos pirmininkė pateikia buhalterei ir ji turi apmokėti sąskaitą. Prie kiekvienos sąskaitos pateikiami ir aktai. Dėl ginčo skolos nurodė, kad su G. J. išsiaiškino, kad buvo keistas ieškovės bute esančio tualeto bakelis, G. J. su ieškove nesusitarė dėl detalių išėmimo. Aktą siuntė ieškovei elektroniniu paštu, ieškovė jai rašė, kad nesutinka su skola, ji persiuntė laišką bendrijos pirmininkei ir G. J., kad jie pasiaiškintų situaciją.

12. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. Ž. paaiškino, kad dirba meistru įmonėje „Inservis“, ieškovės nepažįsta, jos neatsimena, nes daug žmonių aptarnauja. Dėl ginčo akto paaiškino, kad telefone per programėlę Tasker gauna užduotį, kur ir ką reikia daryti. Programėlėje užpildo tam tikras grafas, savo pavardės atskirai nenurodo, pačioje paskyroje yra jo, kaip darbuotojo pavardė. Paties aktų nemato, nes viską užpildo programėlėje. Už atliktus darbus pasirašo savininkas-klientas programėlėje, savo parašo jis, kaip darbuotojas, fiziškai nededa niekur. Jei atsisako pasirašyti klientas, tuomet būna užrašoma pastaba, kad atsisakė pasirašyti. Apžiūrėdamas ginčo aktą, liudytojas nurodė, kad mėlynu rašalu rašyti skaičiai – ne jo. Ten kur parašas ties programėlės vartotoju, nurodė, kad parašas nepanašus į jo parašą. Atsimena, kad pas ieškovę bute buvo nuimtas tualeto bakelis, pakeistos detalės. Bakelyje buvo viskas „apaugę“, užkalkėję, kaip ir visur kituose butuose. Tokių atvejų, kad būtų kur nors smėlis ir žvyras iš sistemos patekę, nėra susidūręs, dažniausiai mazgai būna paprasčiausiai užkalkėję. Pas ieškovę bute taisė tik bakelį, nes toks buvo konkretus užsakymas, neatsimena, kad pas ieškovę bute būtų apžiūrinėjęs kraną ar dušo galvutę. Per savo ilgą praktiką gali patvirtinti, kad tualeto bakeliuose viskas apauga kalkėmis ir dėl to „nevaikšto“ stūmokliai.

13. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. J. paaiškino, kad yra UAB „Inservis“ vadybininkas, su ieškove yra tekę susirašinėti elektroniniu paštu. Ieškovei bute buvo pakeisti tualeto mechanizmai, tačiau ieškovė nesutinka su apmokėjimu. Iš pradžių problema buvo, kad į bendras patalpas skverbiasi vanduo, nustatyta, kad yra trūkęs (duomenys neskelbtini) buto skaitiklio pajungimas ir dėlto užpylinėjamos bendros patalpos. Skaitiklio detalė buvo pakeista. Kitą ar dar kitą dieną ieškovė kreipėsi į jį, nurodydama, kad yra mažas slėgis sistemoje, jis užregistravo problemą, priskyrė darbus atlikti P. Ž., kuris laiką derinosi su ieškove, atliko jai darbus. Vėliau jis iš Tasker programos išsitraukė aktą, atspausdino užpildė trūkstamas grafas (tarifus, medžiagų kainas) ir mėnesio gale teikė bendrijai. Užduoties skiltį Tasker pildo vadybininkas, taip pat ir kainų/medžiagų skiltį jis pildo. Darbuotojo parašas yra jau programoje, prie darbuotojo paskyros ir yra vieną kartą padėtas sukuriant vartotoją, vėliau jau parašų fiziškai darbuotojas nededa, kad nereikėtų kiekvieną kartą dėti parašo fiziškai, o klientas pasirašo kiekvieną kartą fiziškai. Ant abiejų byloje pateiktų aktų yra toks pat parašas ties darbuotojo grafa. Kai dirba avarinė tarnyba, tuomet pildomas aktas ranka, nes ne visi darbuotojai turi Tasker programą, dėl to aktų formos kartais skiriasi. Ant ginčo akto parašas yra tikriausiai klientės ir visąlaik tas parašas buvo, jau ištraukus aktą iš programėlės. Darbai Tasker programoje uždaromi tik tada, kai yra padėtas parašas, todėl parašas arba klientės, arba darbuotojo, nes tik pasirašius galėjo būti uždaroma programėlė. Kliento skiltyje yra automatiškai suformuoti bendrijos pirmininkės duomenys, jie gali būti pakeisti tie duomenys. Dažniausiai bendrijai daro darbus, todėl automatiškai bendrijos duomenys ir įvesti, retai atlieka darbus privačiai butuose. Vadybininkas vėliau užpildo kainų skiltį, jų įkainiai yra vieni žemiausių rinkoje. Įkainiai visada įrašomi po darbų, klientai informuojami apie įkainius, ar šiuo atveju ieškovė buvo informuota apie įkainius – nepamena. Darbų trukmė šiuo atveju yra logiška, vieną valandą vėliau jis minusavo siekdamas išspręsti ginčą. Namo būklė atitinka teisės aktų reikalavimus. Gedimų, susijusių su smėliu ir žvyru, nėra buvę, nes visi vamzdžiai yra ne grunte, o šachtose, todėl fiziškai negali patekti, ir dar vien dėl to, kad yra sunkus. Jei smėlis patektų į vamzdį, tai jis negalėtų kilti aukštyn, o liktų žemiausiame taške. Pažymėjo, kad yra įrengti stambios frakcijos filtrai.

Ieškinys atmestinas.

14. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

15. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

16. 2019 m. lapkričio 19 d. Atliktų darbų aktu nustatyta, kad UAB „Inservis“ pagal užsakovo (atsakovo) prašymą apžiūrėjo daugiabučiame name, adresu Savanorių pr. 18, Vilnius, iškilusią situaciją, t. y. 20.30 val. kviesta avarinė tarnyba, atlikta apžiūra, kurios metu nustatyta, jog lūžo skaitliuko sujungimas (duomenys neskelbtini)-ame aukšte, (duomenys neskelbtini)-ame bute, užsuktas vanduo. Darbus priėmė bendrijos pirmininkė, darbų kaina – 26 Eur, ginčo dėl šios sumos apmokėjimo nėra.

17. Byloje pateiktas Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr.: (duomenys neskelbtini), pagal kurį UAB „Inservis“ atliko ieškovės bute esančio tualeto bakelio mechanizmo keitimo darbus. Akte nurodyta, jog programėlės vartotojas – P. Ž., klientas – Rūta Kazlauskaitė (bendrijos pirmininkė). Užduoties aprašyme nurodyta – „(duomenys neskelbtini) bute, kur buvo tvarkytas skaitiklis visiškai nėra spaudimo š.v.“. Iš akto nustatyta: 1) užduoties vykdymo pradžios laikas – 2019 m. lapkričio 26 d. 13.45 val.; 2) užduoties pabaigos laikas – 2019 m. lapkričio 28 d. 14.22 val.; 3) užduoties pastabos – 2019 m. lapkričio 26 d. 13.30 val. pakeisti mechanizmą. Atliktų darbų skiltyje nurodyta, jog: darbas – nuimtas bakelis; darbo aprašas – nustatytas gedimas, pakeisti užpylimo ir nuleidimo mechanizmas, pastatytas bakelis į vietą, paleistas vanduo; užtruktas laikas – 3 val. 30 min.; tarifas – 15 Eur; kaina – 52,50 Eur. Akte sunaudotų medžiagų kainą sudaro 17,05 Eur, į kurį įeina: varžtas bakeliui (2 vnt. 1 Eur) – 2,40 Eur; tarpinė tualeto bakeliui (1 vnt.) – 1,10 Eur; nuleidimo mechanizmas (1 vnt.) – 8,40 Eur; apatinio užpylimo mechanizmas (1 vnt.) – 5,15 Eur. Akto užduoties pastabos – „2019 m. lapkričio 28 d. 13.30 val. pakeisti mechanizmą“. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl parašo ties kliento grafa – ieškovė teigė, kad tai ne jos parašas, atsakovas teigė, kad labiausiai tikėtina, kad šis parašas yra ieškovės. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra sumokėjusi už detales – 17,05 Eur.

18. 2021 m. sausio 31 d. atsakovas ieškovei išrašė sąskaitą/mokėjimo pranešimą, iš kurio matyti, kad ieškovei paskaičiuota 52,50 Eur skola. Byloje nėra ginčo, kad bendrija šią sumą yra sumokėjusi trečiajam asmeniui UAB „Inservis“ pagal aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Prie bylos pridėti susirašinėjimai elektroniniu paštu, vykę tarp ieškovės ir G. J., atsakovo buhalterės I. K.. Iš elektroninių laikų kopijų nustatytos esminės aplinkybės: 1) 2020 m. sausio 20 d. ieškovė pareiškė nesutikimą atsakovui, UAB „Inservis“ su akte nurodytomis aplinkybėmis; 2) 2020 m. sausio 21 d. G. J., UAB „Inservis“ pastatų administravimo vadybininkas, nurodė, kad įmonė skaitiklį sutvarkė atsakovo užsakymu. Paaiškino, jog keičiant vamzdyno dalis ar atliekant kitus vamzdyno remonto darbus, kaip ginčo atveju, po slėgio svyravimų dažniausiai sukyla vamzdžiuose esančios nuosėdos (ne žvyras), gali užkimšti dušo galvutę (dažnai įvyksta dėl vidinio mechanizmų užkalkėjimo). Todėl, anot G. J., jei dušo galvutėje buvo žvyras, jis niekaip negalėjo patekti iš atsakovo ir UAB „Inservis“ priklausančių tinklų. Taipogi nurodė, kad Rūtos Kazlauskaitės (Rūtos Sinkevičienės) pavardė visad nurodoma šabloniniame akte atliekant darbus daugiabučiame name; 3) 2021 m. sausio 21 d. G. J. rašė, kad dušo galvutės nekeitė, vandens į pastatą netiekia, už dušo galvutės turinį neatsako. Sutiko, kad užtruko 1 val. ilgiau nei galima spėti nuvažiuoti į „Senukus“ ir surinkti reikalingus mechanizmus – galėtų atimti 1 val. Sutiko, jog su aktu turėjo supažindinti vietoje, tačiau ieškovė esą jo kopiją gavo bei atsisakius mokėti prašė nurodyti laiką, kada UAB „Inservis“ atstovai galėtų demontuoti mechanizmus.

Dėl ieškinio reikalavimų

20. Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo 2021 m. sausio 31 d. išrašytos sąskaitos/mokėjimo pranešimo, kuria iš ieškovės prašoma sumokėti 52,50 Eur skolą, susidariusią Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Byloje nustatyta, kad aktas buvo sudarytas ieškovės bute trečiajam asmeniui UAB „Inservis“ atlikus santechnikos darbus, t. y. tualeto bakelio mechanizmo keitimo darbus. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl sunaudotų medžiagų apmokėjimo, kadangi 17,05 Eur sumą už sunaudotas medžiagas ieškovė atsakovui yra sumokėjusi. Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už atlikus darbus, t. y. 52,50 Eur sumos. Ieškovė nesutinka apmokėti už darbus, motyvuodama tuo, kad po darbų atlikimo ji nebuvo supažindinta su ginčo aktu, šio akto nepasirašė (t. y. ant akto ties kliento grafa yra ne jos parašas), ji nebuvo informuota apie taikomus tarifus ir įkainius, o tualeto bakelio gedimas buvo sąlygotas galimai netinkamos namo vamzdynų priežiūros, į vamzdynus patekusio smėlio/žvyro po to, kai ieškovės bute buvo užsuktas ir vėliau atsuktas vanduo keičiant šalto vandens skaitiklio pajungimo detalę. Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutinka, argumentuodamas tuo, kad ieškovė pati užsakė santechnikos darbus jos bute, šiuos darbus de facto priėmė, darbai buvo atlikti jos naudai, pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė, o įrodymų, kad gedimas atsirado dėl vamzdynų nepriežiūros ar dėl į vamzdynus patekusio smėlio/žvyro byloje nėra.

21. Teismas, vadovaudamasis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė turi įrodyti, kad atsakovo sąskaitoje nurodyta ieškovės 52,50 Eur dydžio skola, mokėtina atsakovui, atsirado nesant tam teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla yra dispozityvaus pobūdžio, teismas neturi teisės veikti ex officio, rinkti įrodymus savo iniciatyva. Esant tokiai situacijai, dėl ieškinio pagrįstumo teismas sprendžia tirdamas ir vertindamas bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą.

22. Ieškovė byloje teigė, kad tualeto bakelio remontas turėjo būti apmokėtas iš bendrijos lėšų. Tačiau su šiais teiginiais teismas neturi pagrindo sutikti. Pagal CK 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad tualeto bakelio mechanizmo keitimo darbai atlikti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, kas reiškia, kad bendrija neturi pagrindo iš savo lėšų apmokėti ieškovės bute atliktų darbų remonto, nes darbai atlikti remontuojant ne pastato bendrojo naudojimo objektus, o ieškovės privačios nuosavybės objektą – tualeto bakelį. Ieškovė, kaip patalpų savininkė, yra pati atsakinga už jos bute esančių įrenginių būklę ir tinkamą techninę priežiūrą.

23. Ieškovė byloje teigė, kad netinkamai atliekant skaitiklio detalės keitimo darbus, dėl vandens užsukimo, buvo sukeltos nuosėdos ir sugadintas ieškovės turtas, į ieškovės bute esančius tris santechninius mazgus (tualeto bakelį, dušo galvutę, kraną) pateko smėlis/žvyras. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės teiginiais. Pažymėtina, kad šioms aplinkybėms pagrįsti, ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad ieškovės turtas buvo sugadintas būtent dėl minėtų priežasčių. Pirmiausia, byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos bute sugedo dušo galvutė ir kranas. Ieškovė teigė, kad dušo galvutę keitėsi pati, tačiau jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė. Taipogi byloje nepateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad visi trys santechniniai mazgai buvo užkimšti smėliu ar žvyru. Šiuos teiginius ieškovė grindė tik savo pačios žodiniais paaiškinimais. Tačiau pažymėtina, kad byloje liudytoju apklaustas UAB „Inservis“ darbuotojas P. Ž., kuris atliko tualeto bakelio mechanizmo keitimo darbus, šių ieškovės teiginių nepatvirtino, priešingai – teigė, kad bakelyje jokio smėlio ar žvyro nebuvo, o kitų mazgų (dušo, krano) ieškovės bute neapžiūrinėjo. Liudytojas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pas ieškovę bute buvo nuimtas tualeto bakelis, pakeistos detalės, bakelyje buvo viskas „apaugę“, užkalkėję, kaip ir visur kituose butuose; tokių atvejų, kad būtų kur nors smėlis ir žvyras iš sistemos patekę, nėra susidūręs, dažniausiai mazgai būna paprasčiausiai užkalkėję; pas ieškovę bute taisė tik bakelį, nes toks buvo konkretus užsakymas, neatsimena, kad pas ieškovę bute būtų apžiūrinėjęs kraną ar dušo galvutę; per savo ilgą praktiką gali patvirtinti, kad tualeto bakeliuose viskas apauga kalkėmis ir „nevaikšto“ stūmokliai. Taigi, ieškovė nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams patvirtinti, teismui nepateiktos nuotraukos ar kiti duomenys, leidžiantys nustatyti, kad santechnikos mazguose buvo smėlio, žvyro, nuosėdų, patekusių iš bendro vamzdyno. Ieškovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad ieškovės įranga buvo nauja, nesusidėvėjusi. Priešingai, liudytojas P. Ž. paaiškino, kad tualeto bakelis buvo visas užkalkėjęs, „apaugęs“, dėl ko buvo reikalinga keisti mechanizmą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atliekant šalto vandens skaitiklio detalės keitimo darbus, vamzdyne buvo sukeltos nuosėdos. Tiek trečiasis asmuo UAB „Inservis“ savo atsiliepime, tiek liudytojas G. J. (UAB „Inservis“ darbuotojas) teismo posėdžio metu nurodė, kad atliekant darbus vamzdynuose pasitaiko atvejų, kai vamzdyne yra sukeliamos nuosėdos (jei vamzdyne jų yra), tačiau šios nuosėdos neturėtų sugadinti normalios būklės įrenginių. Liudytojas G. J. taip pat patvirtino, kad namo būklė atitinka teisės aktų reikalavimus; gedimų, susijusių su smėliu ir žvyru, nėra buvę, nes visi vamzdžiai yra ne grunte, o šachtose, todėl fiziškai negali patekti, ir dar vien dėl to, kad smėlis/žvyras yra sunkus; akcentavo, kad jei smėlis patektų į vamzdį, tai jis negalėtų kilti aukštyn, o liktų žemiausiame taške, taip pat patvirtino, kad name yra įrengti stambios frakcijos filtrai. Pridurtina, kad byloje nepasitvirtino aplinkybė, jog trečiojo asmens darbuotojai būtų nurodę ieškovei, kad už gedimą atsakinga bendrija, o ne ieškovė, kadangi teismo posėdžio metu liudytojas P. Ž. šių teiginių nepatvirtino. Ieškovė nenurodė objektyvių argumentų, dėl kurių teismas turėtų pagrindą abejoti byloje apklaustų liudytojų parodymų patikimumu. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje liko neįrodyti ieškovės teiginiai, kad vamzdyne buvo sukeltos nuosėdos ir tai sąlygojo ieškovės turto sugadinimą.

24. Ieškovė teigia, kad nėra priėmusi tualeto bakelio remonto darbų pagal byloje pateiktą Aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ji šiame akte nepasirašė, todėl neprivalo apmokėti už šiuos darbus, todėl skola naikintina. Pagal byloje surinktus įrodymus nagrinėjamu atveju darytina labiau tikėtina išvada, kad ginčo akte ties kliento grafa pasirašė ne ieškovė. Pirmiausia, šią aplinkybę nurodė pati ieškovė tiek ieškinyje, tiek teikdama žodinius paaiškinimus teismo posėdžio metu, antra, byloje yra pateiktas ieškovės parašo pavyzdys, kuris vizualiai skiriasi nuo akte esančio parašo, trečia, liudytojas P. Ž. negalėjo patvirtinti fakto, kad po remonto darbų atlikimo būtų prašęs ieškovės pasirašyti Tasker programėlėje, ketvirta, trečiojo asmens UAB „Inservis“ atstovas patvirtino, kad nežino, kieno parašas yra ant akto bei nurodė, kad nėra ginčo, kad parašas ant akto yra ne ieškovės. Taigi, atmestinas, kaip nepagrįstas atsakovo teiginys, kad parašas ant akto yra ieškovės, nes tokie neginčijami įrodymai teismui nepateikti. Tačiau, teismo vertinimu, parašo ant akto nebuvimas nesuponuoja išvados, kad atsakovė neprivalo mokėti už jos įrenginiui atliktą remontą, kad atsakovė darbų nepriėmė. Visų pirma, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad ieškovė pati kreipėsi į UAB „Inservis“, prašydama pataisyti gedimą, susitarė dėl laiko, kada pas ją atvyks meistrai, šiems atvykus ir nustačius gedimą, susitarė dėl laiko, kada bus keičiamas bakelio mechanizmas, dalyvavo meistrams atliekant darbus, dėl atliktų darbų kokybės pretenzijų ar pastabų nepareiškė, taipogi byloje nustatyta, kad ieškovė susimokėjo už pakeistas detales – 17,05 Eur. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad šie ieškovės veiksmai rodo, kad ieškovė darbus priėmė de facto žodinės rangos sutarties pagrindu. Tai, kad darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas savaime nereiškia, kad darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai užsakovas (ieškovė) neturi pareigos jų apmokėti. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, kad tarp šalių kilus nesutarimams, kas turi mokėti už atliktus darbus, trečiojo asmens darbuotojas siūlė išimti pakeistas detales, tačiau ieškovė nesutiko, už detales sumokėjo, o atliktų darbų rezultatu naudojasi iki šiol. Ieškovės teiginiai, kad darbus užsakė bendrija yra nepagrįsti, kadangi byloje nėra įrodymų, kad darbus būtų užsakęs atsakovas, byloje nėra duomenų, kad šių darbų atlikimo metu būtų dalyvavęs bendrijos atstovas, ar kad šiuos darbus būtų priėmęs atsakovas. Ieškovė teigė, kad ant akto yra bendrijos pirmininkės parašas ir tai rodo, kad darbai atlikti ne ieškovės, o viso namo naudai, tačiau teismas neturi pagrindo su šiuo teiginiu sutikti. Atsakovas pateikė bendrijos pirmininkės parašo pavyzdį, iš kurio vizualiai matyti, kad parašas ant akto nepanašus į pirmininkės parašą. Tai, kad akto grafoje „klientas“ nurodyta – Rūta Kazlauskaitė (t. y. mergautinė bendrijos pirmininkės pavardė) nereiškia, kad ji šį aktą pasirašė, kadangi byloje nustatyta, kad programėlėje Tasker jau iš anksto yra suformuoti duomenys, kad klientas – bendrija, nurodyta bendrijos pirmininkės pavardė. Šiuos duomenis nurodė tiek trečiojo asmens atstovas, tiek byloje liudytojais apklausti trečiojo asmens darbuotojai G. J., P. Ž., paaiškindami, kad tokie duomenys iš anksto įvesti dėl proceso optimizavimo bei dėl to, kad didžioji dalis darbų atliekama bendrijos naudai, o ne privatiems asmenims.

25. Ieškovė byloje argumentavo, kad neprivalo mokėti už atliktus darbus, kadangi nebuvo informuota apie taikomus įkainius, ieškovei kyla abejonių, ar teisingai buvo apskaičiuotas sugaištas laikas, kadangi faktiškai darbai buvo atlikti per vieną valandą jos pietų pertraukos metu. Iš akto turinio matyti, kad sugaištas laikas gedimui pašalinti nurodyta 3 val. 30 min., taip pat ranka įrašytas tarifas – 15 Eur bei kaina – 52,50 Eur, ranka įrašytos pakeistų detalių kainos – iš viso 17,05 Eur. Teismo posėdžio metu liudytojas G. J. patvirtino, kad šiuos tarifus ir kainas ranka įrašė jis, kai iš Tasker programėlės ištraukė atliktų darbų aktą, nurodė, kad tarifai įrašyti pagal nustatytus įkainius. Byloje iš tiesų nėra duomenų, kad ieškovė būtų supažindinta su darbų įkainiais, tačiau byloje nustačius, kad susitarimas dėl darbų atlikimo buvo žodinis, esant šiai aplinkybei, sutarties turinys gali būti išaiškintas, atsižvelgiant į šalių veiksmus, atliktus po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, gavusi aktą elektroniniu paštu, būtų išreiškusi poziciją, kad 15 Eur valandinis darbų įkainis nustatytas nesąžiningai. Teismo posėdžio metu liudytojas G. J. patvirtino, kad UAB „Inservis“ valandinis įkainis yra vienas žemiausių rinkoje. Byloje ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad valandinis įkainis yra neadekvatus atliktų darbų pobūdžiui, neprotingas, per didelis ar neatitiko aktualių tuo metu buvusių rinkos kainų. Pažymėtina, kad už detales ieškovė yra sumokėjusi, kas rodo, kad šių detalių kainų ir tarifų neginčijo, su jais sutiko. Tai, kad ieškovė buvo įsitikinusi ar galimai suklaidinta, kad už atliktus darbus nereikės mokėti ar už juos mokės bendrija iš savo lėšų, savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo panaikinti skolą. Ieškovė taip pat nurodė, kad darbai negalėjo užtrukti 3 val. ir 30 min., kadangi remonto darbai faktiškai užtruko apie valandą. Tačiau byloje tiek iš pačios ieškovės paaiškinimų, tiek iš liudytojo P. Ž. paaiškinimų, tiek iš akto turinio nustatyta, kad darbai nebuvo atlikti per vieną dieną, kadangi meistrai į ieškovės butą vyko du kartus – pirmą kartą 2019 m. lapkričio 27 d. (tuo metu buvo nustatytas gedimas) bei antrą kartą – 2019 m. lapkričio 28 d. (tuo metu buvo pakeistas bakelio mechanizmas), taip pat nustatyta, kad buvo perkamos detalės, o šis laikas taip pat įskaičiuotas į bendrą nurodytą sugaištą laiką. Tai, kad iš pateiktų susirašinėjimų matyti, kad G. J. siūlė minusuoti vieną valandą, savaime nereiškia, kad akte nurodytas sugaištas laikas buvo paskaičiuotas netinkamai, kadangi toks G. J. pasiūlymas buvo pateiktas siekiant geranoriškai išspręsti kilusį konfliktą ir suteikiant ieškovei nuolaidą.

26. Taigi, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, spręstina, kad ieškovės pateikti įrodymai yra nepakankami ieškinio reikalavimui patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys dėl skolos panaikinimo neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

27. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (17 Eur žyminis mokestis ir 2 000 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti) neatlyginamos. Atsakovas ir trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nesprendžiamas.

Dėl pašto išlaidų

29. Byloje teismas patyrė 8,96 Eur pašto išlaidas. Šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės A. A. 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 centus) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.