- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-07
- Bylos Nr.
- 2-96-794/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19463-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- IĮ S. J. leidyklos
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei „Registrų centras“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, Alinai Bružienei, Vilmai Petraitienei, dalyvaujant ieškovės atstovui Vidmantui Žylei, atsakovės atstovei Reginai Vladykinai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės IĮ S. J. leidyklos - spaustuvės ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei „Registrų centras“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atšaukti 2012-01-17 sprendimą – atsakymą Nr. 13SD-55 „Dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo“, įpareigoti atsakovę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, kuris suformuotas 2011-06-03 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1133, patvirtintu žemės sklypo planu, prilyginamu teritorijų planavimo dokumentui, kaip atskirąjį nekilnojamojo turto vienetą, valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, parduoti ieškovei IĮ S. J. leidyklai – spaustuvei per vieną mėnesį nuo šio sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neteisėtai atsisakė parduoti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Teigė, kad pagrindinis viešojo administravimo subjekto atsisakymo parduoti žemės sklypą argumentas yra tas, kad nunykus statiniui, buvusio statinio savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, tai yra statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį. Tai reiškia, jog ir žemės sklypas nenaudojamas statinio eksploatacijai. Taigi, šiuo atveju nėra objekto, kuriam reikalingas žemės sklypas. Ieškovė taip pat nurodė, kad dar 2004 metais buvo nuosavybėn įsigyta iš varžytinių nebaigta statyba, tai yra objektas, kuriam reikalingas žemės sklypas, todėl nesuprantama, kodėl atsakovė šią nebaigtą statybą vertina kaip nunykusių pamatų liekanas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė ieškinio pareiškimu prašo atšaukti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2012-01-17 sprendimą Nr. 13SD-55 „Dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo“, tačiau nenurodė nė vieno argumento, kodėl skundžiamas atsakymas turėtų būti atšauktas. Atsakovė taip pat nurodė, kad neginčija fakto, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-10-19 nutarties ir Statybos inspekcijos tarnybos 2006-11-21 pažymos Nr. NS-382(14.13) pagrindu ieškovė įregistravo Nekilnojamojo turto registre pastatus ir pastatą – šiltnamių buitinį pastatą. Teigė, kad Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamame atsakyme (sprendime) akcentuoja, kad tiek Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, tiek Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 nuostatuose yra reglamentuota, kad žemės sklypai, užimti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, turi būti naudojami. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistams 2012-01-13 patikrinus teritoriją prie įregistruotų Nekilnojamojo turto registre pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys nesutampa su natūroje esančiais, t.y. statinių, prie kurių tenkinant ieškovo prašymą turėtų būti parduotas valstybinės žemės sklypas, nėra, yra likusios nunykusių pamatų liekanos. Nurodė, kad nesant eksploatuotinų statinių valstybinės žemės sklype, konstatuotina, kad ieškovė IĮ S. J. leidykla – spaustuvė ūkinės veiklos minėtame žemės sklype nevykdo, vadinasi ieškovė neturi teisės pirkti žemės klypo be aukciono.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti, palaiko ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad ieškovė 2004-02-26 iš varžytinių įsigijo šiltnamį. Įsigijus nekilnojamąjį turtą buvo perimtos ir nuomojamo žemės sklypo nuomininko teisės ir pareigos, buvo mokamas žemės sklypo nuomos mokestis. Ginčo sklype ūkinė veikla šiuo metu nėra vykdoma. Mano, kad yra galimybė nupirkti ginčo sklypą be aukciono, kuris užstatytas ieškovės nusipirktais statiniais, turinčiais 10 procentų baigtumo. Paaiškino, kad vadovaujasi Žemės įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. Mano, kad vykdoma veikla žemės sklype nebūtinai turi būti susijusi su žemės sklype esančių statinių naudojimu. Viešajame registre nėra nuginčyti duomenys apie statinių nebuvimą. Reali situacija yra pasikeitusi, statiniai yra nuniokoti per atsakovės neveikimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad 2011-12-06 kreipėsi į atsakovę prašydama įregistruoti žemės sklypą, suformuoti, o suformavus – parduoti. 2012-01-13 nuvykus į vietą patikrinti, buvo nustatyta, kad šiltnamių nėra, o yra tik nunykusių pamatų liekanos. Reali padėtis šiai dienai neatitinka padėties, kuri yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pati ieškovė, įsigijusi pastatą iš varžytinių, nedėjo pastangų laiku ir tinkamai pasidaryti detalųjį planą, suformuoti žemės sklypą, kad galėtų tinkami naudotis juo. Šiai dienai sklypo suformuoti negali, nes patikrinus buvo nustatyta, kad realiai pastatų žemės sklype nėra. Žemės sklypo negalima nuomotis, jeigu nėra suformuotas žemės sklypas.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir VĮ ‚Registrų centras“ atsiliepimais į ieškinį prašo ieškovės reikalavimus spręsti teismo nuožiūra (b.l. 138-146).
Trečiųjų asmenų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Valstybės įmonės „Registrų centras“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, nustatyta, kad 2011-12-06 ieškovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl įsigyjamo nuomojamo žemės sklypo įregistravimo VĮ Registrų centre, kuriuo prašė įregistruoti įsigyjamą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 23). Statiniai – pastatas – šiltnamių buitinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46 procentų baigtumo, pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo, pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo, pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo, pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo, pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo, pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo, pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo, pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 procentų baigtumo, esantys adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti S. J. leidykla – spaustuvė nuosavybės teise (b.l. 24-27). 2012-01-13 patikrinimo aktu dėl nesuformuoto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)mieste, naudojimo aplinkybių nustatymo, buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai, kurių baigtumas 10 procentų: pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nunykusių pamatų liekanos. Pastatas - šiltnamių buitinis pastatas, kurio baigtumas 46 procentai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovi apgriuvęs, be langų, atviromis angomis, valstybinė žemė yra apaugusi medžiais ir krūmais, pastatų eksploatacijai nenaudojama (b.l. 28, 29-30). 2005-12-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-8533-323/2005 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 1987-02-03 Klaipėdos rajono architekto leidimas Nr.3/87 pastato – šiltnamio, esančio Klaipėdos m. sav., (duomenys neskelbtini)statybai buvo išduotas teisėtai ir vadovaujantis galiojusiomis LR statybos įstatymo nuostatomis. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pažymai apie nebaigtą statinį gauti ir nekilnojamajam daiktui ir jo daiktinėms teisėms įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2006-10-19 teismo nutartimi išaiškinta minėto teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kad minėtas architekto leidimas buvo išduotas visam kompleksui, esančiam nurodytu adresu. 2012-01-17 raštu Nr. 13SD-55 dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius nurodė S. J. leidyklai – spaustuvei, kad parduoti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, negali (b.l. 8). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-03 Nr. AD1-1133 įsakymu dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo, buvo patvirtintas žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (b.l. 9).
Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. sausio 17 d. rašto Nr. 13SD-55 teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyriui per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini).
Byloje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, kurių baigtumas 10 procentų: pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir pastatas – šiltnamių buitinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 46 proc., šių statinių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - šiltnamių (b.l. 24-27). 2012-01-13 Patikrinimo aktu nustatyta, jog šie statiniai yra nunykusių pamatų liekanos, o šiltnamių buitinis pastatas yra apgriuvęs, be langų, atviromis angomis, valstybinė žemė yra apaugusi medžiais ir krūmais, pastatų eksploatacijai nenaudojama (b. l. 28-30, 116).
Valstybinės žemės sklypų, reikalingų juose esančių statinių eksploatavimui, įsigijimo ar išsinuomojimo iš valstybės privačion nuosavybėn, klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje bei 10 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, nustatanti, kad valstybinės žemės sklypai išnuomojami bei parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį arba didžiausią pirkimo kainą. Kaip išimtis iš šios taisyklės, žemės sklypai be aukciono gali būti išnuomoti arba parduoti, jeigu jie yra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Šiems asmenims valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas; 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 punkte nustatyta, kad asmenys gali įsigyti žemes sklypus, kurių reikia nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Iš šių teisės normų matyti, kad būtina prielaida atsirasti asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, yra tai, jog šie žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais ir valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statinio eksploatavimui ir naudojimui pagal jo paskirtį. Pagal teisinį reglamentavimą galimybė įgyti valstybinę žemę sietina su statinių eksploatavimu. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių, konkrečiame žemės sklype, buvimas, yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent, fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimas ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste randasi ieškovei priklausantys statiniai. Tačiau byloje yra pateikti įrodymai, liudijantys apie tai, jog šiame žemės sklype, ieškovei priklausančių statinių faktiškai nėra, statiniai yra nunykusių pamatų liekanos, o šiltnamių buitinis pastatas yra apgriuvęs, be langų, atviromis angomis, valstybinė žemė yra apaugusi medžiais ir krūmais, pastatų eksploatacijai nenaudojama (b. l. 28-30, 116). Ieškovė šių faktinių aplinkybių neginčijo.
Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl valstybės žemės santykių imperatyvumo ir pažymėjęs, kad valstybinės žemės santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas. Valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai. Taigi valstybinė žemė gali būti perleidžiama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų. Būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statinio eksploatavimui ir naudojimui pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; kt.).
Nagrinėjamu atveju minėtame žemės sklype ieškovei priklausančių statinių faktiškai nebėra, todėl akivaizdu jie nenaudojami pagal paskirtį, sklypas netarnauja pastato eksploatacijai, t.y. sąlygų, kurioms esant žemes sklypas gali būti parduotas be aukciono, nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju, ieškovės prašomas parduoti valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, todėl buvo pagrįstai atsisakyta parduoti valstybinės žemės sklypą. Kadangi šiuos teisės santykius reguliuoja specialiosios, aukščiau išdėstytos, teisės normos, valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo savo nuožiūra, pagal vidinį įsitikinimą vadovautis tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Tokiu būdu, nenustačius teisės aktų pažeidimų priimant ginčijamus administracinius aktus, naikinti juos nėra įstatyminio pagrindo. Kadangi teisės aktai reglamentuojantys valstybinės žemės pardavimą nesuteikia teisės be aukciono pirmumo teise įsigyti valstybės žemės sklype esančių nunykusių, neeksploatuojamų statinių savininkams, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę parduoti ieškovei žemės sklypą. Todėl remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis CK 1.5 straipsniuose įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 177 – 185 str.).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, be kita ko, nurodo, jog tarp šalių buvo susiformavę faktiniai žemės nuomos santykiai ir atsakovė privalo išspręsti tolimesnio nuomos ar pardavimo klausimus. Šiai aplinkybei patvirtinti pateikė žemės nuomos mokesčio deklaracijas ir mokėjimo pavedimus, kurias paruošė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (b.l. 37, -45, 149-157). Tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu neįrodo, jog tarp šalių buvo susiklostę valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai ir yra teisiškai nereikšminga, nes Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, išrašydama žemės nuomos deklaracijas, vadovaudamasi 2003-11-10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1387 „ Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės naudojimą“ rėmėsi tik nekilnojamojo turto registro duomenimis. Įvertinus šias aplinkybes, nepaisant to, jog buvo mokamas žemės nuomos mokestis, nepateikus kitų įrodymų, nepatvirtina, jog ieškovė buvo valstybinės žemės nuomotoja. Byloje taip pat nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentui buvo pradėti rengti tikslu suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems pastatams eksploatuoti (b.l. 51). Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė ketino pakeisti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties, tačiau ieškinyje šių aplinkybių nenurodė ir šiuo pagrindu atsakovės neteisėtų veiksmų neįrodinėja, todėl dėl šių argumentų, išsamiau nepasisakoma. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo, atmestini ir išvestiniai ieškovės reikalavimai, nes pripažinus nesant pagrindo parduoti ieškovei valstybinės žemės sklypą, nėra įstatyminio pagrindo tenkinti ir kitus ieškovės išvestinius reikalavimus (CPK 185 str.).
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau atsakovei nepateikus jokių įrodymų dėl byloje turėtų išlaidų, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 %% žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus Klaipėdos miesto apylinkės teisme.