Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-22 · Administracinė byla Nr. I-1760-171/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-06-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-22
Bylos Nr.
I-1760-171/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00401-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
K. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1760-171/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00401-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. (K. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. S. 2018 m. vasario 2 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 15–22), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. liepos 7 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų.

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas, t. y. kamerų plotas buvo nuo 6,43 m² iki 8,1 m², o buvo laikoma po tris–keturis asmenis. Iš bendro kameros ploto išskaičiavus sanitarinio mazgo ir baldų plotą, laisvo ploto kameroje buvo apie 2,5 m². Lukiškių TI-K kamerose yra dvi kėdės, o suimtieji – keturi.

Lukiškių TI-K administracija, gavusi prašymą ar skundą dėl administracijos neteisėtų veiksmų ar dėl sąlygų, suimtąjį ar nuteistąjį perkelia į kitą kamerą. Jis buvo perkeltas 10 kartų vis į kitas kameras.

Kamerose sanitariniai mazgai yra toje pačioje patalpoje ir atskirti maža sienele, ne aukštesne nei 1,35 m, o tualetas nuo stalo nutolęs 1,50 m. Toks sanitarinio mazgo atitvėrimas sienele neužtikrino privatumo.

Pasivaikščioti kiemelyje turėjo teisę tik 1 valandą per dieną, nors, vadovaujantis Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf (92)3, turi teisę į ne mažiau kaip 8 valandas per dieną.

Lukiškių TI-K dažnai nebuvo šilto (karšto) vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu dažniau kaip kartą per savaitę.

Kameros neatitiko higienos sąlygų: buvo pelėsių, grybelių, drėgmės, tarakonų, graužikų, dulkių, trūko oro. Langai buvo nenuvalyti, o ant langų esančios grotos trukdė pačiam juos išsivalyti. Neveikė ventiliacija, buvo tamsu, dėl to puvo čiužiniai, užsiveisė parazitų, nuo drėgmės rūdijo metalinės grotos. Pusrūsyje esančiose kamerose vidutinis drėgnumas viršija 70 proc. Kamerose neužtikrinamas tinkamas apšvietimas. Žiemą kamerose temperatūra buvo nuo 10 °C iki 14 °C, o vasaros metu iki 35 °C. Be to, Lukiškių TI-K neorganizuoja profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo. Taip pat Lukiškių TI-K neužtikrino maisto kiekio ir kokybės, kadangi maisto energetinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kcal.

Teigia, kad dėl tokių sąlygų patyrė emocinių, psichologinių ir dvasinių išgyvenimų, psichologinį ir nervų sistemos sutrikimą, orumo pažeminimą bei kančią, sutriko miegas, jautė nuolatinę depresiją.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29–39).

Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas – 7,53 m², 2 asmenys kameroje), 2016 m. rugpjūčio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 334 (plotas – 7,53 m², 1 asmuo kameroje), nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 11 d. kameroje Nr. 334 buvo 2 asmenys, 2016 m. rugsėjo 12 d. kameroje Nr. 334 pareiškėjas buvo laikomas vienas, 2016 m. rugsėjo 13 d. kameroje Nr. 334 buvo laikomi 2 asmenys, 2016 m. rugsėjo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 280 (plotas – 7,82 m², 1 asmuo kameroje), 2016 m. rugsėjo 15 d. kameroje Nr. 280 buvo 2 asmenys, 2016 m. rugsėjo 16 d. kameroje Nr. 280 pareiškėjas buvo laikomas vienas, nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 18 d. kameroje Nr. 280 buvo laikomi 2 asmenys, 2016 m. rugsėjo 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 140 (plotas – 7,94 m², 2 asmenys kameroje), 2016 m. rugsėjo 20 d. kameroje Nr. 140 pareiškėjas buvo vienas, nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 25 d. kameroje Nr. 140 buvo laikomi 2 asmenys, 2016 m. rugsėjo 26 d. išvežtas į Utenos apskrities areštinę. 2016 m. rugsėjo 30 d. atvežtas iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121 (plotas – 7,38 m², 2 asmenys kameroje), 2016 m. spalio 1 d. perkeltas į kamerą Nr. 289 (plotas – 7,78 m², 1 asmuo kameroje), nuo 2016 m. spalio 2 d. iki 2016 m. spalio 13 d. kameroje Nr. 289 buvo laikomi 2 asmenys, 2016 m. spalio 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 127 (plotas – 7,94 m², 1 asmuo kameroje), nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 13 d. kameroje Nr. 127 buvo laikomi 2 asmenys, 2016 m. lapkričio 14 d. išvyko į Utenos apskrities areštinę. 2016 m. lapkričio 18 d. atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111 (plotas 7,45 m², 1 asmuo kameroje), 2016 m. lapkričio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 377 (plotas – 7,33 m², 1 asmuo kameroje), 2016 m. lapkričio 20 d. kameroje Nr. 377 buvo laikomi 2 asmenys, 2016 m. lapkričio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 346 (plotas – 7,88 m², 1 asmuo kameroje), nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d. kameroje Nr. 346 buvo laikomi 2 asmenys, 2016 m. gruodžio 9 d. perkeltas į kamerą Nr. 157 (plotas – 7,94 m², 2 asmenys kameroje), nuo 2016 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d. kameroje Nr. 157 buvo laikomi 2 asmenys, 2017 m. sausio 2 d. išvyko į Utenos apskrities areštinę. 2017 m. sausio 6 d. atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas – 7,31 m², 1 asmuo kameroje), 2017 m. sausio 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 292 (plotas – 7,80 m², 1 asmuo kameroje), nuo 2017 m. sausio 8 d. iki 2017 m. sausio 9 d. kameroje Nr. 292 buvo laikomas vienas, 2017 m. sausio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 160 (plotas – 7,94 m², 1 asmuo kameroje), 2017 m. sausio 11 d. kameroje Nr. 160 buvo laikomi 2 asmenys, 2017 m. sausio 12 d. kameroje Nr. 160 buvo laikomas vienas, nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 22 d. kameroje Nr. 160 buvo laikomi 2 asmenys, 2017 m. sausio 23 d. kameroje Nr. 160 buvo laikomas vienas, 2017 m. sausio 24 d. kameroje Nr. 160 buvo laikomi 2 asmenys, 2017 m. sausio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 134 (plotas 7,94 m², 2 asmenys kameroje), nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. vasario 5 d. kameroje Nr. 134 buvo laikomi 2 asmenys, 2017 m. vasario 6 d. išvežtas į Utenos apskrities areštinę. 2017 m. vasario 10 d. atvežtas iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112 (plotas – 7,28 m², 1 asmuo kameroje), tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 265 (plotas – 7,87 m², 1 asmuo kameroje), nuo 2017 m. vasario 11 d. iki 2017 m. vasario 19 d. kameroje Nr. 265 buvo 2 asmenys, 2017 m. vasario 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 258 (plotas – 34,71 m², 7 asmenys kameroje), nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. vasario 28 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 8 asmenys, 2017 m. kovo 1 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 7 asmenys, nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. kovo 4 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 8 asmenys, 2017 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 9 asmenys, nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2017 m. kovo 7 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 8 asmenys, 2017 m. kovo 8 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 9 asmenys, 2017 m. kovo 9 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 8 asmenys, nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 9 asmenys, nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. kovo 14 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 7 asmenys, nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 9 asmenys, 2017 m. kovo 21 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 8 asmenys, nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. kovo 25 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 9 asmenys, nuo 2017 m. kovo 26 d. iki 2017 m. kovo 30 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 8 asmenys, nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 9 asmenys, 2017 m. balandžio 4 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 8 asmenys, nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. balandžio 7 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 7 asmenys, nuo 2017 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 8 asmenys, nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. balandžio 15 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 6 asmenys, nuo 2017 m. balandžio 16 d. iki 2017 m. balandžio 17 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 8 asmenys, nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 7 asmenys, 2017 m. balandžio 20 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 8 asmenys, nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 9 asmenys, nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 8 asmenys, nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 9 asmenys, nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 8 asmenys, nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 7 asmenys, nuo 2017 m. gegužės 6 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 8 asmenys, nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 9 asmenys, nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 7 asmenys, nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 9 asmenys, nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. gegužės 27 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 7 asmenys, nuo 2017 m. gegužės 28 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 8 asmenys, nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. birželio 3 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 6 asmenys, nuo 2017 m. birželio 4 d. iki 2017 m. birželio 6 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 8 asmenys, nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2017 m. birželio 9 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 7 asmenys, nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2017 m. birželio 11 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 8 asmenys, 2017 m. birželio 12 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 6 asmenys, nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2017 m. birželio 28 d. kameroje Nr. 258 buvo laikomi 7 asmenys, 2017 m. birželio 29 d. išvežtas į Alytaus pataisos namus.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai kartu su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m² x 0,7 (1,33 m²). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²). Pažymi, kad Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti ūkio darbams. Teigia, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.

Lukiškių TI-K kamerose langų angoje yra įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), joje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²) ir praustuvas (apie 0,2 m²). Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos šiose kamerose: nuo Nr. 1 iki 75, nuo Nr. 226A iki 244, nuo Nr. 104 iki 200, nuo Nr. 202 iki 227, nuo Nr. 356 iki 370, nuo Nr. 371 iki 385, nuo Nr. 309 iki 323, nuo Nr. 324 iki 338, nuo Nr. 340 iki 352. Pažymi, kad Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis kamerose nuo Nr. 252 iki 257, nuo Nr. 386 iki 395, nuo Nr. 406 iki 417, nuo Nr. 418 iki 426.

Lukiškių TI-K kamerose yra dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, kuris atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, kamerose langai vėdinti pritaikyti, jos vėdinamos natūraliu būdu per langus. Atkreipia dėmesį, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl drėgmės.

Teigia, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikia galimybę visą kūną nuprausti po šiltu dušu.

Lukiškių TI-K pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi etikos principų, suteikia informaciją, būtiną jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti ar priimti teisingą sprendimą, o sudėtingesniais atvejais organizuoja individualius pokalbius, per kuriuos sprendžia esamas problemas bei užkerta kelią problemoms ilgalaikėje perspektyvoje.

Paaiškina, kad visi suimtieji kasdien turi teisę vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Jeigu suimtasis sutinka, pasivaikščiojimo gali nebūti arba jis gali būti sutrumpinamas. Pasivaikščiojimo kiemuose yra rakinamos kameros, kuriose suimtieji gali pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf (92)3 nuostatų 48 punkte išaiškinta, kad vienos valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintas pakankamu, o 8 valandų per dieną rekomendacija yra įtvirtinta 47 punkte, tačiau taikoma įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, švietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore.

Lukiškių TI-K nurodo, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems maitinimas yra tiekiamas dienotvarkėje numatytu metu pagal nustatytas mitybos normas ir subalansuotus valgiaraščius. Nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energetinė vertė turi būti ne mažesnė kaip 2 298 kcal. Pažymi, kad 2013 m. gruodžio 19 d. atlikus maisto laboratorinius tyrimus nustatyta, kad nedirbančių vyrų 2013 m. gruodžio 18 d. paros maisto davinio energetinę vertę sudaro 2 856 kcal. Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2015 m. gruodžio 22 d. cheminių tyrimų protokolo Nr. Ch 9266 nustatyta, kad Lukiškių TI-K nedirbančių vyrų pietų davinio energetinė vertė buvo 1 332,4 kcal. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas, patikrinęs maistą, patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimą išduoti pagamintą maistą leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Pažymi, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems yra pateikiamas visas pagal valgiaraštį priklausantis maistas.

Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. liepos 7 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Nors pareiškėjas nurodo, kad galimai netinkamomis kalinimo sąlygomis buvo laikomas 2016 m. rugpjūčio 25 d.–2017 m. liepos 7 d., tačiau iš kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės (b. l. 40–42) matyti, kad į Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo atvežtas 2016 m. rugpjūčio 29 d., o paskutinį kartą išvežtas į Alytaus pataisos namus 2017 m. birželio 29 d. Taigi, ginčo laikotarpis nagrinėjamoje byloje – 2016 m. rugpjūčio 29 d.–2017 m. birželio 29 d. laikotarpis.

Dėl minimalaus ploto kamerose

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 29–39) pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K nebuvo laikomas 2016 m. rugsėjo 26–29 d. (atvežtas į Lukiškių TI-K 2016 m. rugsėjo 30 d.), 2016 m. lapkričio 14–17 d. (atvežtas į Lukiškių TI-K 2016 m. lapkričio 18 d.), 2017 m. sausio 2–5 d. (atvežtas į Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 6 d.), 2017 m. vasario 6–9 d. (atvežtas į Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 10 d.).

2016 m. rugpjūčio 29 d., 2016 m. rugpjūčio 31–rugsėjo 11 d., 2016 m. rugsėjo 13 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. lapkričio 20 d., iš viso 16 dienų, jis buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 m²). Likusiomis dienomis ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą) atitiko nustatytus reikalavimus.

Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. LVAT 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs, kad pareiškėjui kamerose tenkantį plotą papildomai mažino ne tik sanitarinio mazgo plotas, bet taip pat įrengtos lovos ir kiti baldai, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas 16 dienų buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Eksploatavimo taisyklės), 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ji turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi, teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra iki galo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Atsižvelgiant į Lukiškių TI-K pateiktus duomenis apie kameras, kuriose buvo pareiškėjas, darytina išvada, kad sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta nė vienoje kameroje, kurioje buvo pareiškėjas. Be to, kamerose Nr. 258, 265, 280, 289, 292 sanitarinio mazgo patalpose nebuvo įrengtos užuolaidos.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu objektyviai galėjo būti pažeista Lukiškių TI-K šiomis dienomis: 2016 m. rugpjūčio 29–rugsėjo 25 d., 2016 m. rugsėjo 30–lapkričio 13 d., 2016 m. lapkričio 18 d.–2017 m. sausio 1 d., 2017 m. sausio 6–vasario 5 d., 2017 m. vasario 10–birželio 28 d., iš viso 285 dienas.

Dėl kitų sąlygų kamerose

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija, gavusi prašymą ar skundą dėl administracijos neteisėtų veiksmų ar dėl sąlygų, suimtąjį ar nuteistąjį perkelia į kitą kamerą. Pareiškėjas pažymi, kad buvo perkeltas 10 kartų vis į kitas kameras.

Vadovaujantis 1996 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 10 straipsnio nuostatomis, matyti, kad tardymo izoliatoriaus administracija, spręsdama, kokiose konkrečiose tardymo izoliatoriaus patalpose apgyvendinti suimtąjį, privalo užtikrinti šiame straipsnyje įtvirtintus izoliavimo reikalavimus, tačiau suimtųjų paskirstymo į konkrečias kameras kriterijai teisės aktuose nėra nustatyti. Taigi, tardymo izoliatoriaus administracijai suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose. Atsakovės atstovas paaiškino, kad suimtieji apgyvendinami atsižvelgiant į Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnį ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, kad jo atžvilgiu buvo pažeisti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti izoliavimo reikalavimai, o pareiškėjo teiginys dėl per dažno perkėlinėjimo į kitas kameras paremtas tik subjektyvia pareiškėjo nuomone. Kaip minėta, ne pareiškėjui, o Lukiškių TI-K administracijai suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose. Be to, pareiškėjo teiginiai dėl dažno perkėlinėjimo į kitas kameras neatitinka faktinių duomenų. Iš atsakovo pateiktos informacijos matyti, kad jo perkėlimai į kitas kameras itin dažnai nevyko. Pareiškėjas per sulaikymo laikotarpį, trukusį nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. birželio 28 d., buvo apgyvendintas 18 kamerų, kelis kartus buvo išvežtas į Utenos apskrities areštinę, todėl jo apgyvendinimas kitose kamerose buvo neišvengiamas (b. l. 29–39). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kameroje Nr. 258 pareiškėjas praleido daugiau nei 4 mėnesius: nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2017 m. birželio 28 d. (b. l. 29–39). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2018 m. vasario 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 24-1581 „Apie K. S. prašymus ar skundus dėl laikymo sąlygų“ (b. l. 43) nurodyta, kad pareiškėjas prašymų ar skundų dėl laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. liepos 7 d. nepateikė. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad Lukiškių TI-K, pareiškėją apgyvendindamas konkrečiose Lukiškių TI-K kamerose, jį perkeldamas, pažeidė teisės aktų reikalavimus ar viršijo teisės aktais suteiktus įgaliojimus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad pasivaikščioti kiemelyje buvo vedamas tik 1 valandai per dieną, nors mano, kad, vadovaujantis Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf (92)3, turi teisę į ne mažiau kaip 8 valandas per dieną.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dieną specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis.

Pažymėta, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte nustatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, jog turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

Pareiškėjas dėl pasivaikščiojimo laiko į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė (b. l. 43). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu vykdė netinkamai. Kaip skunde nurodo pats pareiškėjas, vieną valandą per parą buvo leidžiama pasivaikščioti, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pasivaikščiojimų gryname ore teismas nenustatė.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K dažnai nėra šilto (karšto) vandens ir nėra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu dažniau kaip kartą per savaitę.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte (2012 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 1R-69 redakcija) (toliau – Taisyklės) nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte teigiama, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

EŽTT pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjas dušu negalėjo naudotis neribotai, nepablogino jo teisės palaikyti asmeninę higieną taip, kad būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr., pvz., 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98).

Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 29–39) nurodė, kad Lukiškių TI-K kalinamiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Teismas pažymi, kad suteikiamas laikas naudotis dušu visų pirma yra skirtas asmens higienai.

Pareiškėjas skunde neginčija aplinkybės, kad jam buvo suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duše po šiltu vandeniu. Pareiškėjas neįrodė, kad buvo būtina jam suteikti papildomą apsilankymą duše. Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2018 m. vasario 20 d. tarnybinis pranešimas Nr. 24-1581 „Apie K. S. prašymus ar skundus dėl laikymo sąlygų“ (b. l. 43) patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K direktorių dėl galimybės nusiprausti duše dažniau nei kartą per savaitę nesikreipė.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima neginčytinai spręsti, kad pareiškėjui neužteko vieno karto per savaitę pasinaudoti dušu ir taip tinkamai užtikrinti higieną, nurodytų aplinkybių iš esmės neindividualizavo, ir į tai, kad atsakovas užtikrino pareiškėjo teisę vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, teismo nuomone atsakovas veikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose neužtikrinama pakankama temperatūra, kaupiasi drėgmė, pelėsiai, grybeliai, dulkės, trūksta oro ir natūralios šviesos. Lukiškių TI-K neorganizuoja profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas).

Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralią dienos šviesą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 papunktis).

Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas šiose kamerose: Nr. 111, 112, 119, 121, 122, 127, 134, 140, 157, 160, 258, 265, 280, 289, 292, 334, 346, 377.

Byloje yra pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai (b. l. 49–70, 73–80, 82–97), iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai.

Per 2016 m. vasario 29 d. ir 2016 m. kovo 17 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 122, kurioje pareiškėjas buvo 2016 m. rugpjūčio 29 d., nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta buvo mažesnė nei 200 lx (b. l. 61–64). Iš Lukiškių TI-K 2016 m. balandžio 22 d. pateikto rašto Nr. 9-6256 matyti, kad kameroje Nr. 122 nustatytas pažeidimas buvo pašalintas (b. l. 60). Šioje kameroje per 2016 m. gegužės 19–birželio 30 d. atliktą patikrinimą Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 49–52). Per 2016 m. spalio 20–26 d. atliktą patikrinimą Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų taip pat nenustatyta (b. l. 53–56).

Per 2016 m. kovo 9–16 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 334, kurioje pareiškėjas buvo 2016 m. rugpjūčio 30–rugsėjo 13 d., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 57–59).

Per 2016 m. vasario 25–kovo 3 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 121, kurioje pareiškėjas buvo 2016 m. rugsėjo 30 d., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 65–66).

Per 2016 m. sausio 25–27 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 111, kurioje pareiškėjas buvo 2016 m. lapkričio 18 d., išmatuota oro temperatūra buvo 17 °C (b. l. 67–68). Šioje kameroje per 2016 m. vasario 25–kovo 3 d. atliktą patikrinimą nustatyta, kad 2016 m. sausio 25–27 d. nustatytas pažeidimas pašalintas (b. l. 69–70). Taip pat per 2017 m. kovo 24–balandžio 3 d. atliktą patikrinimą Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 77–78).

Per 2017 m. kovo 23–27 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 119, kurioje pareiškėjas buvo 2017 m. sausio 6 d., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 73–76). Šioje kameroje per 2017 m. kovo 24–balandžio 3 d. atliktą patikrinimą Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 77–78).

Per 2017 m. kovo 29–balandžio 4 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 292, kurioje pareiškėjas buvo 2017 m. sausio 7–9 d., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 79–80). Šioje kameroje per 2017 m. gegužės 4–16 d. atliktą patikrinimą taip pat Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 82–85).

Per 2017 m. gegužės 4–16 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 346, kurioje pareiškėjas buvo 2016 m. lapkričio 21–gruodžio 8 d., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 82–85).

Per 2017 m. birželio 28–29 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 160, kurioje pareiškėjas buvo 2017 m. sausio 10–24 d., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 86–87).

Per 2017 m. birželio 28–29 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 377, kurioje pareiškėjas buvo 2016 m. lapkričio 19–20 d., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 86–87).

Per 2017 m. birželio 22–29 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 265, kurioje pareiškėjas buvo 2017 m. vasario 10–19 d., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 88–89).

Kitose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo atlikti patikrinimai.

Pareiškėjas skundų ar prašymų dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K neteikė (b. l. 43).

Iš pateiktų patikrinimų aktų matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta, o kameroje Nr. 122 nustatytas pažeidimas laikotarpiu, kai pareiškėjas nebuvo laikomas, todėl tai nelaikytina jo kalinimo sąlygų bloginimu. Taigi, pateikti patikrinimų aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl jo argumentai dėl nepakankamos temperatūros, esamos drėgmės, pelėsių, grybelių, dulkių, natūralios šviesos ir oro trūkumo atmestini kaip nepagrįsti.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 101–108). Pagal šią sutartį buvo sutarta, kad bus nuolat vykdoma patalpų priežiūra (išsiaiškinant vabzdžių buvimą ir atliekant jų naikinimo darbus). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K ėmėsi būtinų priemonių, kad išvengtų parazitų, tarakonų ir graužikų, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.

Pareiškėjas teigia, kad langai neatsidaro, nes trukdo grotos, įmontuotos kameros viduje.

Pastebėtina, kad Eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Kadangi atsakovui nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, ant lango įrengtos grotos nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K neužtikrina maisto kiekio ir kokybės, kadangi maisto energetinė vertė yra nuo 1 300 iki 1 500 kcal.

Suimtųjų (nuteistųjų) maitinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužes 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – Maitinimo taisyklės).

Maitinimo taisyklių 5 punkte nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Tai reiškia, kad Lukiškių TIK pareiškėjui turėjo patiekti tokį maistą, koks nurodytas pagal Maitinimo taisyklių 6 punktą Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintame valgiaraštyje ir jo prieduose. Valgiaraštyje ir jo prieduose yra išvardyti patiekalų ir produktų pavadinimai, jų kiekis gramais vienam asmeniui, todėl Lukiškių TI-K administracija turi organizuoti maitinimą taip, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) patiekiamo maisto kiekis gramais atitiktų valgiaraščiuose nustatytus patiekalų ir produktų kiekius gramais vienam asmeniui. Byloje tiriama, ar nebuvo pažeistos šios maitinimo organizavimo nuostatos.

Maitinimo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 110 punkte nustatyta, kad pagamintą maistą tikrina Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas ir juslinio patikrinimo rezultatus įrašo į Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalą.

Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 23 d. pranešimo Nr. 24-1653 (b. l. 44–48) matyti, kad valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 ,,Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“, yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Taip pat Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas, patikrinęs pagaminto maisto kokybę ir nustatęs, kad maistas yra tinkamos kokybės, gautus rezultatus įrašęs į pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalą ir gavęs Lukiškių TI-K direktoriaus budinčio padėjėjo leidimą, išduoda maistą.

Pareiškėjas dėl galimai netinkamo maisto kiekio ir kokybės į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė (b. l. 43). Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyrių dėl nedirbančių vyrų maisto davinio energetinės vertės nustatymo. Teismo nuomone, Lukiškių TI-K maistas yra skiriamas pagal valgiaraščius, kurie yra subalansuoti, tinkamos energetinės vertės, kasdien tikrinama kokybė.

Pareiškėjas teigia, kad TI-K kamerose yra dvi kėdės, o suimtieji – keturi.

Pareiškėjo skundo teiginį, kad kamerose, kuriose laikomi keturi suimtieji, yra tik dvi kėdės, paneigia atsakovės atstovės pateikti rašytiniai įrodymai, nes pareiškėjas per visą ginčo laikotarpį, t. y. 2016 m. rugpjūčio 29 d.–2017 m. birželio 28 d. nebuvo laikomas kameroje, kurioje būtų laikomi keturi asmenys (b. l. 29–39). Be to, iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 23 d. pranešimo Nr. 24-1653 (b. l. 44–48) matyti, kad kamerose iki 4 lovų yra kėdutės (matmenys – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 m²)), kamerose, kuriose daugiau nei 4 lovos, – suolai, kurie atitinka stalo ilgį. Taip pat iš Lukiškių TI-K 2017 m. birželio 13 d. darbų atlikimo akto Nr. 24-3867 (b. l. 98–100) matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. birželio 9 d. buvo vykdyti nereikalingų lovų išmontavimo darbai. Pareiškėjo teiginys, kad kamerose, kuriose laikomi keturi suimtieji, yra tik dvi kėdės, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl žalos dydžio

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 16 dienų teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124 (3,6 m² vienam asmeniui). Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.

Teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais 285 dienas, o tai reiškia, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį.

Įvertinęs kitas kalinimo sąlygas, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo trukmę, t. y. į tai, kad perpildytose kamerose su pertraukomis pareiškėjas buvo laikomas 16 dienų, tam tikrais laikotarpiais kameroje buvo laikomas vienas arba išvežtas į kitą įstaigą. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisės į minimalų plotą (3,6 m²) ar privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimas, trukęs 285 dienas, lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 5 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-777-520/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1816-575/2018 ir kt.), įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 1 015 Eur sumos priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. S. (K. S.) skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti K. S. (K. S.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 015 (vieną tūkstantį penkiolika) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė