Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Mindaugo Povilansko,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. G. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vienerių metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 21 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš J. K. automobilio „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 1 000 eurų valstybės naudai.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto dalinės vertės konfiskavimo dalyje dienos.

J. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

2.1. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl J. K. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir uždraudimo naudotis specialia teise, keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas).

2.3. Prokurorės įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos ir pirmosios instancijos nenurodytos konkrečios išskirtinės aplinkybės, pagrindžiančios BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymą. Šioje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas būtų buvęs paslėptas ar suvartotas, jis nuosavybės teise priklauso kaltininkui, o skundžiamame nuosprendyje nurodomos aplinkybės tinkamai nepagrindžia išvados, kad nagrinėjamu atveju būtų netikslinga konfiskuoti automobilį ir dalies jo vertės (apie 30 procentų) išieškojimas yra tikslingesnis. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo galimybė grindžiama iš esmės dviem aplinkybėmis, o, būtent tuo, kad alkoholį asmuo vartojo po eismo įvykio bei tuo, kad per 5 metų laikotarpį jis baustas už KET pažeidimus 2 kartus. Tokios aplinkybės nėra pakankamos ir nesudaro pagrindo išvadai, šiuo atveju susiklosčiusi situacija BK 72 straipsnio nuostatų taikymo prasme yra išskirtinė bei reikalaujanti nuokrypio nuo tokio pobūdžio bylose formuojamos teismų praktikos.

2.6. Tolesniais apeliacinio skundo argumentais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytu baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminu. Nustatydamas minimalų nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas iš esmės vertino tas pačias aplinkybes, kuriomis grindė sprendimą atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir visiškai nevertino aplinkybių, reikšmingų sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą. Apeliantės teigimu, skiriant uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones yra reikšmingos apeliaciniame skunde anksčiau nurodytos aplinkybės dėl nusikalstamos veikos pavojingumo ir veikos padarymo aplinkybių. Nors J. K. neteistas ir nėra sistemingas KET pažeidėjas, vis dėlto šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo laikyti padarytos nusikalstamos veikos mažiau pavojinga. Be to, kaip jau ir minėta, J. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatant švelniausias sąlygas, todėl, apeliantės teigimu, iš esmės nepatyrė jokių griežtesnių suvaržymų. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, prokurorė prašo draudimo vairuoti transporto priemones terminą nustatyti 2 (dvejiems) metams.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

6. Skundžiamu nuosprendžiu J. K. pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, t. y. vartojęs alkoholį po to, kai 2025 m. sausio 19 d., apie 14.34 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį, padarė eismo įvykį ir iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, kai policijos pareigūnai patikros metu alkotesteriu jo iškvėptame ore nustatė 2,28 prom. (pirmoji patikra – 14.53 val.) ir 2,07 prom. (antroji patikra – 15.09 val.) etilo alkoholio koncentraciją.

7. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu ar mokymu praktinio vairavimo, apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengimu pasitikrinti neblaivumą, kai asmeniui nustatyti neblaivumo požymiai, arba jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo bei kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Akcentuotina, kad be transporto priemonės panaudojimo aptartais būdais šios nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas, todėl transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023). Tokiais atvejais pagal BK 72 straipsnio 3 dalį bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022).

8. Pabrėžtina, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas galimas ir tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės esant atitinkamiems įstatyme numatytiems pagrindams. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taip pat ir pagal laidavimą), gali būti skiriama ir BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad atleidžiant pilnametį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių (taip pat ir turto konfiskavimo) taikymo bei jų parinkimo klausimas nėra imperatyvus ir paliekamas spręsti teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018 ir kt.). Teismo sprendimas dėl turto konfiskavimo instituto taikymo, kai kaltininkas yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kiekvienu atveju turi būti priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021). Be kita ko, svarbu įvertinti ir tai, ar už padarytą teisės pažeidimą taikomos poveikio priemonės yra proporcingos teisės pažeidimui, nes jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019).

9. Taigi nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad J. K. automobilis, kurį vairuojant buvo sukeltas eismo įvykis, po ko nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo pasišalino ir vartojo alkoholį iki eismo aplinkybių nustatymo, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Taip pat pagrįstai spręstas ir turto konfiskavimo klausimas, tačiau, sutiktina su vyriausiojo prokuroro pavaduotojos argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kuria konstatuota esant tikslingiau išieškoti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, o ne konfiskuoti transporto priemonę, yra ydinga.

10. Kaip jau minėta anksčiau, tais atvejais, kai kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį požymius, ji (transporto priemonė), kaip kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros (atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, atskirai nepasisakytina dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumo, kai esamu atveju asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą). Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos ar jos dalies išieškojimo klausimas spręstinas tik išimtinais, BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad automobilis „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. K., šis turtas nebuvo nei paslėptas, nei sunaikintas, jis neišregistruotas iš valstybinių registrų ar buvo pripažinta, kad yra netinkamas dalyvauti eisme, nenustatyta kliūčių jį paimti, tačiau pirmosios instancijos teismas visgi sprendė, kad yra tikslingiau taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tiksliau tik dalį jos. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo iš esmės tik tuo, kad J. K. alkoholį vartojo po autoįvykio bei per penkerius metus už KET pažeidimus buvo baustas 2 kartus. Akivaizdu, kad tokie teismo motyvai nepagrindžia BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymą nagrinėjamoje byloje, o kitų objektyviai egzistuojančių priežasčių, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima konfiskuoti automobilį, nėra nurodyta, tokių pagrindų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

11. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalis taip pat suteikia teismui teisę pripažinti, kad turto konfiskavimas tam tikru konkrečiu atveju yra netikslingas. Darant tokią išvadą ir tuo pagrindu priimant sprendimą konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Vis dėlto nagrinėjamoje byloje tokiai išvadai nėra objektyvaus pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. K. padaryta nusikalstama veika nepasižymi mažesniu pavojingumu nei analogiškos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios veikos (alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai kaltininkui nustatomas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. K. sukėlė eismo įvykį, kurio metu atsitrenkė į priekyje jo važiavusį ir sustojusį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Vis tik J. K. eismo įvykio vietoje neliko, nė neišlipęs iš savo vairuojamo automobilio, pasišalino. Iš byloje esančių V. S. ir A. M. (A. M.) rašytinių paaiškinimų matyti, kad buvo bandoma pastarąjį vytis, A. M. nurodė važiavęs paskui, signalizavo sustoti, tačiau J. K. į tai nereagavo. Nepraėjus nė pusvalandžiui nuo sukelto įvykio, patikrinus nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens neblaivumą, jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,28 prom. etilo alkoholio koncentracija, dar po 16 min. atlikus antrąjį patikrinimą – 2,07 prom. etilo alkoholio koncentracija. Taigi matyti, kad J. K., ignoruodamas pareigą likti įvykio vietoje ir išsiaiškinti jo aplinkybes, pasišalinęs iš įvykio vietos iš karto vartojo alkoholį, tokiu būdu eliminuodamas bet kokią galimybę nustatyti jo blaivumą/neblaivumą eismo įvykio metu, ir, praėjus mažiau nei pusvalandžiui nuo eismo įvykio (nuo paties asmens nurodomos alkoholio vartojimo pradžios iki alkotesterio patikros, laiko tarpas dar trumpesnis), jo apsvaigimas nuo alkoholio ženkliai viršijo ribą, nuo kurios byla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tokios aplinkybės niekaip neleidžia J. K. padarytą nusikalstamą veiką vertinti kaip mažiau pavojingą, juo labiau, rodo, kad J. K. priklausančio turto (automobilio) konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

12. Be kita ko, vertintina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonės konfiskavimas padarytų didelę žalą kitiems asmenims, būtų būtina (neišvengiama) priemonė valstybinės, regioninės ar vietinės reikšmės įvykiams, už automobilio įsigijimą būtų mokamas kreditorinis įsipareigojimas ar pan. Įvertintina ir tai, kad šioje byloje J. K. buvo parodytas pasitikėjimas, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatytas minimalus laidavimo terminas, užstatas neskirtas, taigi, J. K. nepatyrė jokių griežtesnių suvaržymų (neskirta kriminalinė bausmė, nepatirs dėl teistumo kilsiančių neigiamų pasekmių). Suprantama, kad tam tikrus sunkumus bei nepatogumus sukels automobilio konfiskavimas (jam taikyta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė), tačiau tokia griežta valstybės reakcija į jo neatsakingą ir realų pavojų eismo saugumui sukėlusį elgesį yra proporcinga bei būtina, siekiant ir ateityje atgrasyti asmenis nuo analogiškų veiksmų atlikimo. Be kita ko, konfiskuojant transporto priemonę, nėra suvaržoma asmens teisė į naujos transporto priemonės įsigijimą, todėl iškilus būtinumui J. K. pagal turimas galimybes galės įsigyti naują automobilį (kurio specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu pats nors ir negalės vairuoti, tačiau, esant kitiems galintiems vairuoti asmenims, tokia transporto priemonė galės būti naudojama jo paties, šeimos ar artimųjų interesams).

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą išieškoti dalį transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, todėl vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (nagrinėjamu atveju – dėl neteisingai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės).

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

14. Skundžiamu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam J. K. buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Apeliaciniame skunde vyriausiojo prokuroro pavaduotoja pritaria tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymui, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu, mano, kad jis yra pernelyg trumpas ir prašo nustatyti dvigubai ilgesnį, t. y. dvejus metus, kas labiau atitiks visuotinai svarbius tikslus ir nesuvaržys asmens teisių labiau nei tai reikalinga šiems tikslams pasiekti.

15. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

16. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nors skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatytas minimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas, vis dėlto teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti prokurorei, kad jis yra aiškiai neteisingas. Aptariamo klausimo kontekste paminėtina, kad bausmės (o taip pat ir jos paskirtį padedančių įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonių) skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

17. Bylos medžiaga patvirtina, kad J. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, iš esmės nėra linkęs daryti KET pažeidimus, per penkerius metus administracine tvarka baustas du kartus, padaryti administraciniai pažeidimai (dėl greičio viršijimo ir perėjimo į kitą važiuojamosios dalies pusę tam neskirtoje vietoje, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja) nėra šiukštūs, administracinės nuobaudos negaliojančios. Byloje nustatyta J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo yra dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 131), sprendžiant dėl nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgtina į tai, kad jam nustatytas neįgalumas, konstatuotas 55 proc. dalyvumo lygis (b. l. 132). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme J. K. taip pat pabrėžė turimas sveikatos problemas, susijusias su koja (neturi pėdos), apeliacinės instancijos teisme nurodė negalintis dalyvauti ir nedalyvavo dėl neseniai atliktos operacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių visuma, kartu atsižvelgiant į tai, kad J. K. yra paskirta ir anksčiau nurodyta kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytą minimalų uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą vertinti kaip aiškiai neteisingą ir jį griežtinti. Tokio būtinumo nepagrindžia ir apeliacinio skundo argumentai, kurie šioje dalyje atmestini kaip nepasitvirtinę.

18. Teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gegužės 26 d. pažyma Nr. APD-2025-06301, kuria prašoma iš J. K. priteisti valstybės naudai 158,33 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl teisinės pagalbos (b. l. 170, 174-176). Atsižvelgus į tai, kad procesas apeliacinės instancijos teisme vyko ne J. K. iniciatyva, gynėjo dalyvavimas baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas nepriklausomai nuo šio asmens valios (BPK 322 straipsnio 1 dalis), laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš J. K. yra netikslingas (atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas taip pat prašė netenkinti prašymo dėl išlaidų priteisimo)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos V. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1–3 dalimis, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.