Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“ (buvusi UAB „Parex faktoringas ir lizingas“) bei atsakovų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Alveta“, J. M., L. M., J. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-648-253/2010, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovams restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Alveta“, J. M., L. M., J. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į skundą argumentai

Skundžiama yra sprendimo dalis, kuria teismas 10 kartų sumažino netesybas: delspinigius nuo 55 794,32 Lt iki 5 579,43 Lt; baudą nuo 36 316,10 Lt iki 3 631,60 Lt, bei nepriteisė 595 Lt antstolio vykdymo išlaidų, 382 Lt turto saugojimo išlaidų ir 1 785 Lt lizinguoto turto transportavimo išlaidų. Ieškovas netesybų prašė lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 3.11, 11.6.2., 12.5.2 punktų pagrindu. Teismas, mažindamas netesybas, neįvertino, kad vadinami „protingi“ delspinigiai kiekvienu konkrečiu atveju yra skirtingo dydžio. Ieškovo prašomos priteisti netesybos atsirado iš sutartinių santykių, dėl atsakovų esminio lizingo ir laidavimo sutarčių pažeidimo. Sumažinus netesybas būtų paneigta laisva šalių valia dėl sutartinių santykių sutartomis sąlygomis sudarymo, atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą nustatymo. Susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų dydžio reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodyti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais. Ieškovas atliko visas pareigas, numatytas lizingo sutartimis, o RUAB „Alveta“ ir laiduotojai jas vykdė netinkamai. Atsakovų elgesys laikytinas nesąžiningu, todėl negalimas ir sutartinės civilinės atsakomybės švelninimas. Ieškovas savo iniciatyva atsakovams pritaikė mažesnę baudą nei numatė lizingo sutartys - 5 procentų dydžio baudas skaičiavo nuo likutinės turto vertės, nors pagal lizingo sutarčių sąlygas turėjo skaičiuoti nuo faktiškai neišmokėtos vertės. Teismas, sumažindamas reikalavimą dėl netesybų, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.Ieškovas prašė priteisti iš RUAB „Alveta“ 595 Lt antstolio vykdymo išlaidas, 382 Lt išlaidas už atsiimto turto saugojimą, 1 785 Lt išlaidas už atsiimto turto transportavimo paslaugas. 2009 m. balandžio 21 d. Lizingo sutarties Nr. 10804127 ir 2009 m. balandžio 22 d. Lizingo sutarties Nr. 10804127 pagrindu lizinguotą turtą pervežė iš Klaipėdos į Vilnių ir dėl to pagal kiekvieną Lizingo sutartį patyrė po 892,50 Lt dydžio nuostolių. Ieškovas 2009 m. birželio 9 d. teikdamas kreditorinį reikalavimą, kartu su juo pateikė iš aukščiau įvardintas sąskaitas faktūras dėl patirtų išlaidų.

Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias netesybų pagrindus ir jų skaičiavimo tvarką, kreditoriaus ir laiduotojo santykius, o tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pagrindinis skolininkas UAB „Alveta” yra restruktūrizuojama bendrovė. Jos kreditoriniai įsipareigojimai vykdomi vadovaujantis 2009 m. spalio 6 d. teismo patvirtintu restruktūrizavimo planu. Kreditorinių reikalavimų tenkinimas numatytas etapais, juos išdėstant 4 metams. Teismas, priteisdamas iš atsakovų RUAB „Alveta”, J. M., L. M. ir J. M. solidariai 114 579,99 Lt pradelstų pagal lizingo sutartis eilinių įmokų ir 973,94 Lt delspinigių, neatsižvelgė į tai, jog pagrindinio skolininko prievolės vykdymas kreditoriams atidėtas keturiems metams nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo momento, t. y. iki 2013 m. Teismas netinkamai taikė CK 6.82 straipsnio nuostatas, nes prievolės įvykdymo atidėjimas pagrindiniam skolininkui taikytinas ir laiduotojams. Teismas privalėjo nustatyti, kad laiduotojai prievolę privalo vykdyti tik po to, kai tokia prievolė pagal pagrindinio skolininko restruktūrizavimo planą atsiras pačiam skolininkui, o reikalavimus laiduotojams, kuriems nesuėjęs vykdymo terminas, atmesti. Teismas, netinkamai taikydamas CK 6.82 straipsnio 4 dalį, nepagrįstai susiaurino laiduotojų teisę pasinaudoti prievolės vykdymo atidėjimu, taikomu pagrindiniam skolininkui. Laiduotojų teisės pažeistos, nes ieškovas iš laiduotojų gali reikalauti prievolės įvykdymo anksčiau nei iš pagrindinio skolininko.Nuostoliai turi būti įskaitomi į netesybas. Teismui pateikti įrodymai, kad Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovams J. M., L. M. ir J. M. dėl skolos priteisimo pagal tas pačias 2008 m. balandžio 29 d. lizingo sutartis Nr. 10804127, Nr. 10804129, 2008 m. birželio 3 d. lizingo sutartį Nr. 1080603 ir 2008 m. balandžio 29 d. laidavimo sutartis Nr. LS/10-07-315, Nr. LS/10-07-318, 2008 m. birželio 3 d. laidavimo sutartį Nr. LS/10-07-369. Prašoma priteisti 33 948,08 Lt pradelstų įmokų, 36 316,10 Lt baudą, 23 364,83 Lt delspinigių, 1 296,62 Lt nuostolių dėl atsiimto turto saugojimo, 1 785 Lt nuostolių dėl atsiimto turto transportavimo, 1 092,42 Lt nuostolių dėl turto vertinimo paslaugų, 223,14 Lt antstolio bendrųjų vykdymo išlaidų. 2010 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas tų pačių lizingo sutarčių pagrindu priėmė sprendimą už akių priteisti solidariai iš atsakovų J. M., L. M., J. M. ieškovui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 76 890,32 Lt nuostolių, 9 158,95 Lt išlaidų dėl atsiimto turto saugojimo, 1 754,50 Lt išlaidų turto vertinimo paslaugoms, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 87 803,77 Lt sumą nuo 2010 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas - po 878 Lt žyminio mokesčio. Tų pačių lizingo sutarčių pagrindu ieškovas pradėjo tris civilines bylas. Teismas nors ir sumažino ieškovo reikalaujamas netesybas, tačiau neatsižvelgė į nuostolių ir netesybų santykį, jog ieškovui reikalaujant nuostolių reikalavimas dėl netesybų turėjo būti atmestas. Teismas neanalizavo atsakovų pateiktų duomenų apie perimtų lizingo objektų rinkos vertę, kurie būtų leidę nustatyti, jog pats ieškovas prisidėjo prie galimų nuostolių atsiradimo, nes lizingo objektus pardavė žymiai mažesne kaina, nei galėjo gauti rinkoje. Šių aplinkybių teismas nevertino, nors tai, atsižvelgiant į netesybų ir nuostolių teisinį santykį, svarbu vertinant, ar ieškovo reikalavimas priteisti netesybas yra teisėtas ir pagrįstas. Padaryti pažeidimai turėjo esminę reikšmę neteisėtam ir nepagrįstam sprendimo priėmimui, todėl jis turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimas, kuriuo ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinys patenkintas iš dalies, yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl šio teismo sprendimo apeliacinius skundus pateikė tiek ieškovas, tiek atsakovai, ginčydami atitinkamas teismo sprendimo dalis. Teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl atsakovų skundo argumentų, t. y. dėl tos teismo sprendimo dalies, kuria yra tenkinti ieškovo reikalavimai, o po to dėl ieškovo skundo argumentų, t. y. dėl tos teismo sprendimo dalies, kuria yra atmesti ieškovo reikalavimai.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ (lizingo davėjas) bei UAB „Alveta“ (klientas) buvo sudarytos lizingo sutartys (1 t., 11-57, 64-73, 80-89, 96-99 b. l. ir kt.). Atsakovus fizinius asmenis su UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ bei UAB „Alveta“ sieja laidavimo teisiniai santykiai (1 t., 58-63, 74-79, 90-95 b. l. ir kt.). Ieškovas pateikė lenteles dėl įsiskolinimo dydžio pagal atskiras Lizingo sutartis (1 t., 100-107, 152-159 b. l.). Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi UAB „Alveta“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla (1 t., 195 b. l.). Ieškovas nurodė, kad visas jo finansinis reikalavimas yra 359 706,23 Lt (264 833,81 Lt pradelstų pagal Lizingo sutartis eilinių lizingo įmokų, 55 794,32 Lt delspinigių, 36 316,10 Lt baudos, 595 Lt antstolio vykdymo išlaidos, 382 Lt išlaidų už atsiimto turto saugojimą, 1 785 Lt išlaidų už atsiimto turto transportavimo paslaugas (3 t., 103-107 b. l.). Ieškovo reikalavimų dalykas atsispindi jo pateiktame prašomų priteisti sumų detalizavime (2 t., 15-77 b. l.). Į bylą pateikta lentelė dėl baudos pagal atskiras lizingo sutartis, iš viso baudos dydis 36 316,10 Lt (2 t., 79 b. l.). Byloje taip pat yra pateikta lizinguoto turto likutinė vertė pagal lizingo sutartis (2 t., 106-112 b. l.).

Dėl atsakovų apeliacinio skundo

Skundžiamu sprendimu teismas priteisė: iš atsakovo RUAB „Alveta“ 149 579,94 Lt pradelstų pagal lizingo sutartis eilinių lizingo įmokų, 3 631,60 Lt baudą, 4 605,52 Lt delspinigių; iš atsakovų RUAB „Alveta“, J. M., L. M. ir J. M. solidariai 114 579,99 Lt pradelstų pagal lizingo sutartis eilinių lizingo įmokų ir 973,94 Lt delspinigių (3 t., 159-164 b. l.).

Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su atsakovų teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias netesybų pagrindus ir jų skaičiavimo tvarką, kreditoriaus ir laiduotojo santykius, o tai esą turėjo įtakos nepagrįsto sprendimo priėmimui.

Bylos bei Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad pagrindinis skolininkas UAB „Alveta” yra restruktūrizuojama bendrovė. Šios aplinkybės pagrindu ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinys buvo perduotas UAB „Alveta“ restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovų RUAB „Alveta”, J. M., L. M. ir J. M. solidariai 114 579,99 Lt pradelstų pagal lizingo sutartis eilinių įmokų ir 973,94 Lt delspinigių, neatsižvelgė į tai, jog pagrindinio skolininko prievolės vykdymas kreditoriams atidėtas keturiems metams nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo momento, t. y. iki 2013 m. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi UAB „Alveta“ iškelta restruktūrizavimo byla. Teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administratoriaus ginčijami UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ finansiniai reikalavimai netvirtinti, o jų nagrinėjimas skirtas į teismo posėdį. Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartimi buvo patvirtintas RUAB „Alveta“ administratoriaus pateiktas UAB „Alveta“ restruktūrizavimo planas. Tuo metu ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ nebuvo įtrauktas į UAB „Alveta“ kreditorių sąrašą, nedalyvavo restruktūrizavimo plano tvirtinimo procese, todėl restruktūrizavimo plano patvirtinimas nesudaro pagrindo atidėti ginčijamu teismo sprendimu priteistos sumos UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ mokėjimą.

Nagrinėjamu atveju atsakovai netinkamai aiškina CK 6.82 straipsnio 4 dalies nuostatą, kuri numato, jog prievolės įvykdymo atidėjimas, kurį kreditorius suteikia skolininkui, taikomas ir laiduotojui. Kreditorius UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ nesuteikė jokio prievolės įvykdymo atidėjimo skolininkui RUAB „Alveta“, todėl nėra pagrindo jo taikyti ir laiduotojams. Taigi negalima sutikti su atsakovais, kad pirmosios instancijos teismas, esą netinkamai taikydamas CK 6.82 straipsnio 4 dalį, nepagrįstai susiaurino laiduotojų teisę pasinaudoti prievolės vykdymo atidėjimu, taikomu pagrindiniam skolininkui.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, jog laiduotojai prievolę privalo vykdyti tik po to, kai tokia prievolė pagal pagrindinio skolininko restruktūrizavimo planą atsiras pačiam skolininkui, o reikalavimus laiduotojams, kuriems nesuėjęs vykdymo terminas, atmesti. Pažymėtina, kad tiek pagrindinio skolininko, tiek laiduotojų prievolė kreditoriui yra solidari. Solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimą, jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Solidariosios prievolės institutas leidžia apsaugoti kreditoriaus interesus ir tada, kai yra tik vienas pagrindinės prievolės skolininkas, susitariant dėl papildomos (šalutinės) prievolės, kurios skolininkas atsakys solidariai su pagrindinės prievolės skolininku. Esant laidavimui, yra pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės papildoma (šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai – laiduotojo prievolės, kaip papildomo civilinio teisinio santykio (šalutinio, esančio šalia pagrindinio prievolinio teisinio santykio), požymis. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas yra tas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Šiuo atveju prievolę tiek pagrindiniam skolininkui, tiek laiduotojams atsakyti solidariai lemia ne prievolės įtraukimas į restruktūrizavimo planą, o teismo sprendimas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ tapti UAB „Alveta“ kreditoriumi restruktūrizavimo byloje, be to, jis taip pat suteikia teisę reikalauti tam tikrų sumų išieškojimo iš laiduotojų. Laiduotojų atsakomybę lemia solidarus prievolės pobūdis.

CK teisinis reguliavimas nustato, kad kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiami reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo; pagrindinis ieškovo reikalavimas buvo lizingo sutarties eilinių lizingo įmokų priteisimas, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti nurodytų įstatyminių nuostatų. Nuostolių ir netesybų santykis yra svarbus, kai pareikštas reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, tačiau nagrinėjamoje byloje tokio reikalavimo nebuvo pareikšta, todėl aptariamo teisinio santykio klausimas nespręstinas. Kadangi šioje byloje apskritai nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nuostolių, kuriuos patyrė ieškovas realizavęs pagal lizingo sutartis lizinguotą turtą, atsakovų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovų pateiktų duomenų apie perimtų lizingo objektų rinkos vertę, kurie būtų leidę teismui nustatyti, jog pats ieškovas prisidėjo prie galimų nuostolių atsiradimo, yra teisiškai nereikšmingi ir dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Tokie argumentai teisiškai galėjo būti svarbūs toje byloje, kurioje buvo sprendžiamas nuostolių, ieškovo patirtų realizavus pagal lizingo sutartis lizinguotą turtą, klausimas. Be to, delspinigiai taikyti už termino praleidimą (už laiku nesumokėtas lizingo įmokas), o bauda priskaičiuota už laiku negrąžintą turtą, tad įskaitymo santykiai netaikytini.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovais, kad ieškovas yra inicijavęs tris tapačias bylas.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-8192-596/2010 ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinys patenkintas visiškai - priteista solidariai iš atsakovų J. M., L. M., J. M. 76 890,32 Lt nuostolių, 9 158,95 Lt išlaidų dėl atsiimto turto saugojimo, 1 754,5 Lt išlaidų turto vertinimo paslaugoms, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 87 803,77 Lt sumą nuo 2010 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidos – po 878 Lt žyminio mokesčio. Nors iš šio sprendimo turinio matyti, kad faktinis reikalavimo pagrindas yra tos pačios lizingo sutartys, tačiau buvo pareikšti visiškai kiti reikalavimai, t. y. priteisti 76 890,32 Lt nuostolių, kuriuos patyrė ieškovas, realizavęs pagal lizingo sutartis lizinguotą turtą, 9 158,95 Lt išlaidų dėl atsiimto turto saugojimo nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. balandžio 29 d., t. y. už skirtingą laikotarpį negu šioje byloje, 1 754 Lt išlaidų turto vertinimo paslaugoms.

Kita atsakovų minima Vilniaus miesto 2-jame apylinkės teisme nagrinėjama byla Nr. 2-4813-643/2010, kurioje ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ kreipėsi su ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš J. M., L. M. ir J. M. 33 948,08 Lt pradelstų įmokų, 36 316,10 Lt baudos, 23 364,83 Lt delspinigių, 1 296,62 Lt atsiimto turto saugojimo išlaidų, 1 785 Lt atsiimto turto transportavimo išlaidų, 1 092,42 Lt išlaidų turto vertinimo paslaugoms ir 223,14 Lt antstolio bendrųjų vykdymo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi yra sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-648-253/2010, t. y. tas sprendimas, dėl kurio apeliacine tvarka yra sprendžiama šioje byloje. Tokiu atveju jau Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas turės kontroliuoti, kad atsakovų atžvilgiu nebūtų išspręsti tapatūs reikalavimai.

Kiti atsakovų skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį. Teisėjų kolegija nenustatė atsakovų minimų teisės pažeidimų, todėl jų skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą teismo sprendimo dalį.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

Ieškovas apeliaciniu skundu skundžia tą teismo sprendimą dalį, kurią teismas sumažino delspinigius iki 5 579,43 Lt, baudą iki 3 631,60 Lt, bei nepriteisė 595 Lt antstolio vykdymo išlaidų, 382 Lt turto saugojimo išlaidų ir 1 785 Lt lizinguoto turto transportavimo išlaidų.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo RUAB „Alveta“ 36 316,10 Lt dydžio baudą pagal lizingo sutarčių Nr. 10804127, Nr. 10804129, Nr. 10800603 12.5.2 ir 11.6.2 punkto nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas turi pagrindą prašyti priteisti baudą, tačiau įvertindamas tai, jog pradelstas grąžinti turtą laikotarpis nėra didelis, jog ieškovas nenurodė, kokius nuostolius patyrė, sutartyje baudos dydis numatytas iki 5 procentų, o ieškovas prašė maksimalaus baudos dydžio, sumažino baudą iki 3 631,60 Lt. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos duomenis, yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas aptariamu atveju turėjo pagrindą sumažinti prašomą priteisti baudos dydį.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 55 794 Lt dydžio delspinigius per laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 12 d. iki 2009 m. balandžio 27 d., priskaičiuotus už laiku nesumokėtas lizingo įmokas pagal lizingo sutartis, remiantis Lizingo sutarčių 3.11 punkto nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutartyse nustatyta netesybų apskaičiavimo tvarka ir dydis – 0,2 procento už kiekvieną pradelstą dieną yra aiškiai per dideli, todėl juos sumažino iki 5 579,43 Lt sumos.

Bendrosios lizingo sutarties sąlygos numatė, kad laiku nesumokėjus sutartyje numatytų įmokų bei mokesčių, klientas už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,2 procento laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius, kurie pradedami skaičiuoti kitą dieną po įmokos ar mokesčio numatyto mokėjimo dienos ir baigiami skaičiuoti klientui padengus skolą, įskaitant skolos grąžinimo dieną (3.11 punktas.) (žr. pvz. 1 t., 13-15 b. l.). Vėlesnės lizingo sutarties bendrosios sąlygos numatė, kad lizingo davėjas turi teisę reikalauti, kad už bet kurios iš sutarties 5.1.4, 6.1.3, 6.1.6, 6.1.7, 6.1.9, 6.1.10, 9.2, 9.4, 9.6, 9.12, 9.13, 12.5.2 punktuose nurodytų sąlygų pažeidimą klientas kiekvieno pažeidimo atveju sumokėtų Lizingo davėjo nustatytą iki 5 procentų nuo faktiškai neišmokėtos Turto likutinės vertės dydžio baudą (11.6.2 p.); klientas privalo per 3 kalendorines dienas nuo sutarties nutraukimo dienos savo sąskaita grąžinti turtą lizingo davėjui, kuris turi teisę turtą realizuoti savo nuožiūra (12.5.2 p.) (žr. pvz. 1 t., 54-57 b. l.).

Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės nevykdymą ar netinkamą vykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). CK 6.71 straipsnis nustato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, pažymėta, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, kad suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 procento tarifu. Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiūra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsniu) ir iš esmės tokia teise naudojosi protingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Teisėjų kolegija, vertindama kasacinio teismo formuojamą praktika, sutinka su ieškovo apeliacinio skundo ta dalimi, kad vadinami „protingi“ delspinigiai kiekvienu konkrečiu atveju yra skirtingo dydžio, tačiau kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju buvo objektyvus pagrindas sumažinti prašomos priteisti baudos bei delspinigių dydį iki pirmosios instancijos teismo nustatytos sumos. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas reikalavimą dėl netesybų, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai dėl baudos ir delspinigių dydžių sumažinimo, pažymėtina tai, kad, pirma, nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš lizingo teisinių santykių, kurie susiję su laidavimo teisiniais santykiais. Šiuo atveju ieškovo pagrindinis reikalavimas yra Lizingo sutarties eilinių lizingo įmokų priteisimas, o ieškovas taip pat yra inicijavęs ir kitas civilines bylas, reikalaudamas nuostolių priteisimo tų pačių lizingo sutarčių pagrindu; antra, ieškovas už tinkamą lizingo sutarčių nevykdymą reikalauja tiek delspinigių, tiek baudos priteisimo; trečia, visa baudos ir delspinigių suma sudaro trečdalį ieškovo lizingo sutarties eilinių lizingo įmokų dydžio; ketvirta, lizingo gavėjas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus tam tikrą laiką vykdė tinkamai; penkta, nagrinėjamu atveju nustatyto baudos ir delspinigių dydžio nėra pagrindo pripažinti tinkamu; šešta, nėra pagrindo pritarti ieškovui, kad priteisus tik dalį prašomos delspinigių bei baudos sumų paneigiama laisva šalių valia dėl sutartinių santykių sutartomis sąlygomis sudarymo, atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą nustatymo. Pažymėtina, kad netesybos turi atlikti kompensavimo funkciją. Nagrinėjamu atveju vertinant bylos aplinkybes pagrįsta daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas delspinigių bei baudos dydis šią funkciją atlieka. Be to, vien aplinkybė, kad ieškovas savo iniciatyva atsakovams pritaikė mažesnę baudą nei numatė lizingo sutartys - 5 procentų dydžio baudas skaičiuodamas nuo likutinės turto vertės, nors pagal lizingo sutarčių sąlygas galėjo skaičiuoti nuo faktiškai neišmokėtos sumos, taip pat nesudaro pagrindo teismui laikyti prašomą priteisti baudos dydį protingu bei atitinkančiu teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kurių pagrindu buvo sumažintas baudos dydis, o šių argumentų ieškovas apeliaciniu skundu nepaneigė.

Kaip minėta, ieškovas prašė priteisti iš RUAB „Alveta“ 595 Lt antstolio vykdymo išlaidas, 382 Lt išlaidas už atsiimto turto saugojimą, 1 785 Lt išlaidas už atsiimto turto transportavimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas priteisti nurodytas sumas, nepateikė šias išlaidas patvirtinančių sąskaitų faktūrų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Pažymėtina, kad aptariami ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ reikalavimai yra nagrinėjami UAB „Alveta“ restruktūrizavimo byloje. Ieškovas, reikšdamas aukščiau nurodytus reikalavimus priteisti antstolio vykdymo išlaidas, išlaidas už turto saugojimą, išlaidas už atsiimto turto transportavimą, restruktūrizavimo byloje pateikė įrodymus apie nurodytų išlaidų turėjimą (medžiagos iš restruktūrizavimo bylos 9-10 lapai). Antstolio J. P. 2009 m. sausio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 4 patvirtina ieškovo prašomas priteisti 595 Lt (su PVM) išlaidas, vykdant nutartį Nr. L2-4400-262/2008, kur skolininkai UAB „Alveta“, J. M., J. M., L. M. (medžiagos iš restruktūrizavimo bylos 78 lapas). UAB „Skuba“ 2009 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1131227 bei A. V. prekybos įmonės 2009 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros (serijos 359-356) patvirtina ieškovo išlaidas, patirtas už atsiimto turto saugojimą (medžiagos iš restruktūrizavimo bylos 88, 94-97 lapai). 2009 m. balandžio 21-22 d. tarp UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ bei UAB „Skuba“ buvo sudarytos sutartys-užsakymai suteikti transporto pervarymo paslaugą (medžiagos iš restruktūrizavimo bylos 91, 93 lapai). Už šias paslaugas ieškovas patyrė 1 785 Lt išlaidų (2009 m. balandžio 23 d. PVM sąskaita faktūra, serija PAR Nr. 1131207 ir PVM sąskaita faktūra, serija PAR Nr. 1131208) (medžiagos iš restruktūrizavimo bylos 90, 92 lapai). Taigi išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad ieškovas įrodė, jog turėjo išlaidų pagal prašomas priteisti sumas už antstolio paslaugas, atsiimto turto saugojimą, atsiimto turto transportavimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas nurodytus reikalavimus atmetė nepagrįstai. Išdėstytų aplinkybių pagrindu yra keistina ta skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria nurodyti reikalavimai buvo atmesti, juos patenkinant – ieškovui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ priteisiant 595 Lt antstolio vykdymo išlaidų, 382 Lt išlaidų už atsiimto turto saugojimą, 1 785 Lt išlaidų už atsiimto turto transportavimo paslaugas iš RUAB „Alveta“. Kitos skundžiamo teismo sprendimo dalys paliekamos nepakeistos, nes apeliacinių skundų motyvai nesudaro pagrindo jas keisti arba panaikinti.

Ieškovas UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ už apeliacinį skundą sumokėjo 2 570 Lt dydžio žyminį mokestį (3 t., 173 b. l.). CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo byloje ieškovas neturėjo mokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl šis jam yra grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“ reikalavimas priteisti išlaidų atlyginimą. Šį reikalavimą patenkinti ir priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Citadele faktoringas ir lizingas“ (į/k 126233315) 595 Lt antstolio vykdymo išlaidų, 382 Lt atsiimto turto saugojimo išlaidų, 1 785 Lt atsiimto turto transportavimo paslaugų išlaidų atlyginimą iš restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Alveta“ (į/k 164302496). Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Citadele faktoringas ir lizingas“ (į/k 126233315) 2 570 Lt dydžio žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą 2010 m. gruodžio 28 d. mokėjimo pavedimu Nr. M1-15137.