- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- eI3-163-394/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01749-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- A. K.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 11 294,04 Eur susidariusią skolą; 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 2021 m. kovo 1 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžintos.
Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą Nr. KS-09-07 „Dėl A. K. išmokėtos paramos dalies pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“ susigrąžinimo“, kuriuo atsakovas A. K. privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. A. K. pateikė pareiškėjai paraišką, o 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu atsakovas buvo patvirtintas Paramos gavėju pagal įsipareigotą įgyvendinti projektą. Paramos gavėjui buvo skirta 14 793,00 Eur paramos suma. 2019 m. rugpjūčio 22 d. paramos gavėjui buvo išmokėta 11 834,40 Eur avansinė paramos dalis. Paramos gavėjas įsipareigojo pradėti įgyvendinti verslo planą per 9 mėn. nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos ir, pradėjus įgyvendinti planą, raštu apie tai informuoti NMA, laiku pateikti mokėjimo prašymą ir reikiamus jo priedus. Mokėjimo prašymas turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip vasario mėnesį pasibaigus finansiniams metams, kai buvo įgyvendintas verslo planas (iki 2020 m. vasario 28 d.), kartu su mokėjimo prašymu turėjo būti pateikta galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita bei finansinių metų, kuriais buvo įgyvendintas verslo planas, finansinės atskaitomybės dokumentai. Apie artėjantį mokėjimo prašymo pateikimo terminą 2020 m. vasario 14 d. gavėjas buvo informuotas trumpąją (SMS) žinute, tačiau iki 2020 m. vasario 28 d. mokėjimo prašymas pateiktas nebuvo. 2020 m. liepos 14 d. atsakovui buvo išsiųstas paklausimas Nr. KŠ-564(4.4.19-Ša) ir paprašyta pateikti paaiškinimą bei nurodyti priežastis, dėl kurių mokėjimo prašymas ir jo priedai nebuvo pateikti. 2020 m. liepos 24 d. atsakovas pateikė atsakymą į paklausimą, kuriame nurodė, kad pagal paraišką projektas buvo pradėtas vykdyti 2019 m. rugsėjo 16 d. 2019 m. lapkričio 11 d. buvo įsigytas traktorius, kurio kaina su PVM 17 90,00 Eur. Atsakovas atliko dalį mokėjimų už traktorių bei susitarė, jog likutis gali būti apmokėtas iki 2020 m. liepos 31 d. Paaiškino, kad 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbus Lietuvos Respublikoje karantiną, jis, kaip ūkininkas, buvo priskirtas padidintos rizikos grupei ir neturėjo galimybės likusios sumos apmokėti iki 2020 m. vasario 28 d., todėl mokėjimus atliko 2020 m. balandžio 1 d. ir 2020 m. liepos 22 d. Šiuo metu atsakovas yra visiškai atsiskaitęs už traktorių ir įgyvendinęs pagal paraišką numatytą projektą, todėl prašė netaikyti sankcijų už pavėluotai pateiktą mokėjimo prašymą ir su juo susijusių dokumentų pateikimą. Pareiškėja, įvertinusi, kad iki 2020 m. vasario 28 d. mokėjimo prašymas nebuvo pateiktas, o karantinas Lietuvos Respublikoje paskeltas nuo 2020 m. kovo 14 d., priėmė 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, kuriuo nusprendė nutraukti tolimesnį paraiškos administravimą ir susigrąžinti iš atsakovo išmokėtą 11 834,00 Eur avansinę paramos dalį. Apie priimtą 2020 m. rugsėjo 14 d. skolos sprendimą ir grąžintiną sumą atsakovas buvo informuotas NMA 2020 m. spalio 1 d. raštu Nr. BRK-3816 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuris 2020 m. spalio 1 d. buvo paskelbtas NMA portale bei išsiųstas atsakovui. NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 puntu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2020 m. gruodžio 1 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 11 834,40 Eur sumos. Pažymėjo, kad atsakovas NMA 2020 m. rugsėjo 14 d. skolos sprendimo jame nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis bei sukeliantis teisines pasekmes. Paaiškino, kad NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 papunkčiu, palūkanas (141,43 Eur), apskaičiuotas nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d., ir dalį (540,36 Eur) skolos 2020 m. spalio 16 d., 2020 m. gruodžio 8 d. ir 10 d. bei 2021 m. kovo 1 d. išskaičiavimo iš atsakovui skirtos paramos.
Atsakovui A. K. apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes atsakovas serga ir dalyvauti teismo posėdyje neturi galimybės, tačiau byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir atsakovo negalėjimas dalyvauti teismo posėdyje įtakos bylos nagrinėjimui neturi. Atsakovui buvo išaiškinta teisė pareikšti prieštaravimus dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą to nepadarė.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat atsiliepime nurodė, kad pagal atsakovo pateiktą paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“, 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu dėl paramos skyrimo skirta 14 793,00 Eur parama įgyvendinti Projektą. Pagal aukščiau nurodytą projektą buvo numatyti du jo įgyvendinimo etapai: avansinis mokėjimas ir galutinis mokėjimas pagal prašymą. 2019 m. rugpjūčio 14 d. avansiniu mokėjimu buvo išmokėta 11 834,40 Eur avansinė paramos dalis. Atsakovas verslo planą įsipareigojo pradėti įgyvendinti per devynis mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Atsakovas projektą pradėjo vykdyti 2019 m. rugsėjo 16 d., galutinis atsiskaitymas – 2020 m. liepos 31 d. Pradėjus įgyvendinti projektą atsakovas raštu privalėjo informuoti NMA, taip pat laiku pateikti mokėjimo prašymą ir visus reikiamus priedus. Mokėjimo prašymas turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2020 m. vasario 28 d., tuo tarpu galutinis atsiskaitymas už traktorių sutartimi numatytas iki 2020 m. liepos 31 d. Paaiškino, kad 2020 m. sausio mėnesį ypač pablogėjo atsakovo sveikata, todėl pradėjus intensyvų gydymą jis neturėjo galimybių dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių iki 2020 m. vasario 28 d. NMA pristatymo mokėjimo prašymą. Telefonu atsakovo žmona kreipėsi į NMA dėl termino mokėjimo prašymui pateikimo pratęsimui, jai buvo nurodyta, kokie dokumentai yra reikalingi ir kaip jie turi būti pateikti, tačiau esant sudėtingai situacijai dėl atsakovo ligos ir jo sutuoktinei tekusios pareigos vienai rūpintis ūkiu, o tuo pačiu stipriai išgyvenant atsitikusią nelaimę šeimoje, pablogėjo ir sutuoktinės sveikata, todėl dokumentai NMA anksčiau nebuvo pristatyti. Netrukus, t. y. 2020 m. kovo 14 d., Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas. Atsakovui baigus onkologinės ligos gydymo ciklą, 2020 m. balandžio 1 d. už traktorių buvo sumokėta 5 000,00 Eur, o 2020 m. liepos 22 d. likusi galutinė pinigų suma – 2 810,00 Eur, visiškai atsiskaitant už traktorių ir pilnai įgyvendinus paraišką. Atsakovas pavėlavo pristatyti mokėjimo prašymą, tačiau taip atsitiko ne dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių. Atsakovas įgyvendino paraišką, o faktas, jog praleistas terminas mokėjimo prašymui pateikti negali būti suprantamas kaip pagrįstas pagrindas reikalauti grąžinti suteiktą paramą, nes terminas praleistas dėl itin reikšmingų aplinkybių. 2020 m. liepos 14 d. NMA paprašė atsakovo paaiškinti bei nurodyti priežastis, dėl kurių mokėjimo prašymas ir jo priedai nebuvo pateikti iki 2020 m. vasario 28 d. Atsakovas NMA raštu pateikė paaiškinimą dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau, teikdamas paaiškinimą, nepagalvojo, kad būtina paminėti, jog serga onkologine liga, kas ir lėmė pradelsimą. 2021 m. sausio pabaigoje, nuvykęs į sodybą adresu (duomenys neskelbtini)., rado 2020 m. rugsėjo 14 d. NMA sprendimą Nr. KS-09-07 ir NMA 2020 m. spalio 1 d. raštą Nr. BRK3816 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Atsakovas susisiekė su NMA atstovais ir nurodė termino praleidimo priežastis, tačiau buvo paaiškinta, kad sprendimas jau yra priimtas ir NMA neturi teisės jo keisti. Pareiškėja negalėjo atsakovui paaiškinti, kodėl dokumentai jam siųsti ne jo gyvenamosios vietos adresu, nors pastarasis jai buvo žinomas, be to, dokumentai siųsti paprastu, o ne registruotu laišku. Atsakovas nurodo, kad prašyme pareiškėja nurodė, kad dokumentai buvo patalpinti informaciniame NMA portale, todėl laikytina, jog jie įteikti tinkamai, tačiau atsakovas yra senyvo amžiaus asmuo ir nesugebėtų jų rasti minėtame portale, todėl negalima teigti, jog jis buvo tinkamai informuotas apie priimtus sprendimus. Atsakovas 2021 m. kovo mėnesį pateikė pirmą skundą, o 2021 m. gegužės 25 d. pateikė patikslintą skundą Administracinių ginčų komisijai, prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. KS-09-07 paduoti. Atsakovas nurodo, kad iki šios dienos Administracinių ginčų komisijos sprendimas nėra gautas. Atsakovas prašo pripažinti, kad terminas mokėjimo prašymui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. jo ligos, o atsižvelgiant į tai, kad paraiška yra įgyvendinta ir NMA visi dokumentai buvo pateikti, mano, jog pareiškėjos prašymas dėl skolos priteisimo laikytinas nepagrįstu, todėl turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymas tenkintinas.
Byloje nagrinėjamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymas iš atsakovo A. K. priteisti 11 294,04 Eur susidariusią skolą, 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu nuo 2021 m. kovo 1 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Byloje nustatyta, kad atsakovas A. K. 2019 m. gegužės 30 d. pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. KŠ-534 (4.4.19-Ša) „Dėl paramos skyrimo“ atsakovas informuotas, jog jam skirta 14 793,00 Eur dydžio paramos suma. Rašte be kitų prisiimtų įsipareigojimų atsakovui nurodyta, jog pradėti įgyvendinti verslo planą privaloma per 9 mėnesius, be to, atsakovas turi laiku, t. y. iki 2020 m. vasario 28 d., pateikti mokėjimo prašymą ir reikiamus jo priedus. Pareiškėja 2020 m. liepos 14 d. raštu Nr. KŠ-564 (4.4.19-Ša) „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“ prašė atsakovo pateikti paaiškinimą, nurodant priežastis, dėl kurių mokėjimo prašymas ir jo priedai nebuvo pateikti. 2020 m. liepos 24 d. atsakovas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad mokėjimo prašymą ir papildomus dokumentus galima teikti, kai yra visiškai atsiskaityta už įsigytą investiciją. Pagal sudarytą sutartį galutinis atsiskaitymas už prekes galimas iki 2020 m. liepos 31 d., be to, Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną neturėjo galimybių likusios sumos 7 810,00 Eur sumokėti iki 2020 m. vasario 28 d., todėl mokėjimus atliko 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. liepos 22 d. ir yra visiškai atsiskaitęs už traktorių bei įgyvendinęs paraišką. Paaiškinime atsakovas prašė netaikyti sankcijų už pavėluotai pateiktą mokėjimo prašymą ir su juo susijusių dokumentų pateikimą. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. KS-09-07 „Dėl A. K. išmokėtos paramos dalies pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“ susigrąžinimo“ nusprendė susigrąžinti išmokėtą 11 834,40 Eur avansinę paramos sumą. Pareiškėja 2010 m. spalio 1 d. raštu Nr. BRK-3816 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ informavo atsakovą apie priimtą sprendimą ir prašė rašte nurodytą skolos sumą per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pervesti į NMA sąskaitą. Negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklės (toliau – ir Administravimo taisyklės) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d.) nustato Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (toliau – Programa) bei Programos priemonių bendrą administravimo tvarką. Programos priemonių ir (arba) priemonių veiklos sričių, veiklų (toliau – Programos priemonės) administravimo ir finansavimo tvarka nustatoma Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse (Administravimo taisyklių 1 punktas).
Administravimo taisyklių VI skyrius reglamentuoja paramos lėšų išmokėjimo tvarką, kurio 114 punkte numatyta, kad paramos gavėjas rengia ir Mokėjimo agentūrai teikia mokėjimo prašymus pagal paramos sutartyje arba paramos paraiškoje, jeigu paramos sutartis nesudaroma, nustatytą mokėjimo prašymų teikimo tvarkaraštį, jeigu Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip. Mokėjimo prašymų teikimo tvarkaraštis gali būti keičiamas šių Taisyklių VIII skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. Pateiktą mokėjimo prašymą paramos gavėjas gali atsiimti, išskyrus atvejus, kai jis yra informuotas apie mokėjimo prašymo trūkumus arba planuojamą patikros vietą, arba per patikrą vietoje Mokėjimo agentūra nustato, kad paramos gavėjas nesilaikė ir (arba) nesilaiko tinkamumo sąlygų ir reikalavimų, įsipareigojimų, atrankos kriterijų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, pasirašydamas Paramos paraišką, įsipareigojo laiku pateikti mokėjimo prašymą ir reikiamus jo dokumentus; mokėjimo prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip vasario mėnesį, pasibaigus finansiniams metams, kai buvo tinkamai įgyvendintas verslo planas (t. y. iki 2020 m. vasario 28 d.); kartu su mokėjimo prašymu turi būti pateikta galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita bei finansinių metų, kuriais buvo įgyvendintas verslo planas, finansinės atskaitomybės dokumentai.
Administravimo taisyklių 120 punkte numatyta, kad sankcijos dėl pavėluoto mokėjimo prašymo pateikimo nustatomos šių Taisyklių VIII skyriaus trečiajame skirsnyje ir (arba) paramos sutartyje, ir (arba) sprendime skirti paramą. Pavėluotai teikiami prašymai priimami 60 darbo dienų po paramos sutartyje nustatytos datos. Vėliau pateikti mokėjimo prašymai nepriimami.
Byloje ginčo nėra, kad atsakovas iki 2020 m. vasario 28 d. mokėjimo prašymo nepateikė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovas mokėjimo prašymą pateikti galėjo vėliausiai iki 2020 m. balandžio 28 d. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas mokėjimo prašymo dėl antrosios paramos dalies nėra pateikęs iš viso. Apie tai, jog įgyvendino Paraišką ir visiškai atsiskaitė už traktorių, atsakovas pranešė 2020 m. liepos 24 d. pateikdamas paaiškinimą į NMA 2020 m. liepos 14 d. raštą Nr. KŠ-564 (4.4.19-Ša).
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3D-69 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), taikomų nuo 2019 metų (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. spalio 12 d.) 20 punkte numatyta, kad parama išmokama dviem dalinėmis išmokomis. Pirmoji išmokos dalis, sudaranti 80 proc. visos išmokos sumos, paramos gavėjui išmokama po sprendimo skirti paramą priėmimo (be mokėjimo prašymo pateikimo). Paskutinė 20 proc. išmokos dalis mokama kitais metais po verslo plano tinkamo įgyvendinimo. Jeigu verslo planas įgyvendintas netinkamai, išmoka nemokama (jeigu išmokėta išmokos dalis, ta dalis susigrąžinama).
Įgyvendinimo taisyklių 39 punkte numatyta, kad likusi 20 proc. išmokos dalis mokama, jeigu verslo planas, kaip nustatyta Įgyvendinimo taisyklių 21 punkte, tinkamai įgyvendintas ir paramos gavėjas pateikia mokėjimo prašymą. Mokėjimo prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip vasario mėnesį, pasibaigus finansiniams metams, kai verslo planas buvo įgyvendintas tinkamai. Kartu su mokėjimo prašymu paramos gavėjas privalo pateikti galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą bei finansinių metų, kuriais buvo įgyvendintas verslo planas, finansinės atskaitomybės dokumentus. Įgyvendinimo taisyklių 35 punktas numato, kad mokėjimo prašymas teikiamas ir administruojamas Administravimo taisyklėse numatyta tvarka.
Administravimo taisyklių VIII skyriaus trečiasis skirsnis reglamentuoja sankcijų taikymą. Minėtų taisyklių 188 punkte numatyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių, nurodytų Sankcijų taikymo metodikoje, ir pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas per 15 darbo dienų nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šią aplinkybę, raštu informavo Mokėjimo agentūrą, sankcijos netaikomos. Išnykus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms, pareiškėjai, paramos gavėjai, jų partneriai privalo toliau laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų (Administravimo taisyklių 191 punktas).
Apibendrinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad įstatymas numato pareigą asmeniui, kuris siekia išvengti sankcijų taikymo, būti atidžiam ir rūpestingam, t. y. atlikti įstatyme numatytus veiksmus: nuo sužinojimo apie nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių egzistavimą per 15 darbo dienų raštu informuoti Mokėjimo agentūrą.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintų Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau – ir Sankcijų metodikos) 4 punkte numatyta, kad pareiškėjui, paramos gavėjui ir partneriui už padarytus pažeidimus gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos, kitos poveikio priemonės.
Sankcijų metodikos 9 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos. Tačiau išnykus nenugalimos jėgos arba išimtinėms aplinkybėms, pareiškėjai, paramos gavėjai ir partneriai privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris privalo raštu, išskyrus atvejus, kai yra paskelbta nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija ar karantinas, informuoti Agentūrą apie nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių atsiradimą ir išnykimą per 15 darbo dienų nuo tada, kai apie jas sužinojo.
Sankcija, vadovaujantis Sankcijų metodikos 9 punkto pagrindu, gali būti netaikoma tik esant vienai iš dviejų aplinkybių, t. y. nenugalimai jėgai (force majeure) arba išimtinėms aplinkybėms.
Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarynių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2015).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-147/2020). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).
2020 m. liepos 24 d. pateiktame paaiškinime atsakovas nurodė, kad dėl COVID-19 situacijos Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas ir jis, kaip ūkininkas, priskirtas padidintos rizikos grupei, neturėjo galimybių likusios už traktorių sumos apmokėti iki 2020 m. vasario 28 d., todėl mokėjimus atliko 2020 m. balandžio 1 ir 2020 m. liepos 22 d. Be to, su įmone UAB „Litechnija“ sudaryta sutartis leido jam už traktorių atsiskaityti iki 2020m. liepos 31 d.
Teismas įvertinęs atsakovo paaiškinimą, nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ karantinas Lietuvos Respublikoje paskelbtas vėliau nei atsakovo įsipareigojimas vykdyti Paraiškoje numatytą sąlygą mokėjimo nurodymą pateikti iki 2020 m. vasario 28 d., todėl karantino paskelbimas neturėjo įtakos pareiškėjo pareigai mokėjimo prašymą pateikti laiku.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas nenustatė, jog egzistavo force majeure aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima taikyti Sankcijų metodikos 9 punkte numatytą išimtį.
Sankcijos netaikomos ir tuo atveju, jeigu yra įrodoma, kad egzistavo išimtinės aplinkybės. Sankcijų metodikos 10 punkte numatyta, kad išimtinėmis aplinkybėmis laikomos toliau išvardytos aplinkybės, jei pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris įrodo, jog dėl jų buvimo negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų: 1. pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio nedarbingumas; 2. privalomoji karo tarnyba, kai paramos gavėjas yra fizinis asmuo arba kai fizinis asmuo yra vienintelis paramos gavėjo juridinio asmens akcininkas (ar jam prilygintas asmuo) ir vadovas; 3. gaisras (tuo atveju, kai pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris tinkamai laikosi gaisrinės saugos reikalavimų), meteorologiniai reiškiniai, turėję didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui; 4. epizootinės ligos, augalų ligos; 5. kompetentingų institucijų funkcijų netinkamas vykdymas, t. y. teisės aktuose nustatytų funkcijų nevykdymas laiku ar kito pobūdžio netinkama veika; 6. embargas; 7. pareiškėjui, paramos gavėjui ar partneriui nagrinėjamu paramos laikotarpiu yra pritaikyta sankcija pagal su plotais susijusią Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę ir (arba) sankcija už su tiesioginėmis išmokomis susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą; 8. tiekėjų ir (arba) rangovų bankrotas, tiekėjų ir (arba) rangovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, kai pateikiami įrodymai, kad pasirenkant tiekėjus ir (arba) rangovus jie buvo patikimi kontrahentai; 9. nuosavybės perėmimas visuomenės poreikiams; 10. nepaprastoji padėtis; 11. ekstremalios situacijos paskelbimas; 12. paskelbtas karantinas; 13. kitos aplinkybės (nepriklausiusios nuo pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio valios), turėjusios didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui (apie šiame papunktyje nurodytų aplinkybių taikymą Agentūra iki kiekvieno mėnesio 10 d. teikia informaciją Žemės ūkio ministerijai).
Sankcijų metodikos 11 punkte numatyta, kad išimtinių aplinkybių buvimas turi būti pagrindžiamas medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis ar kitais lygiaverčiais dokumentais. Jei už padarytą pažeidimą gali būti skiriama didesnė kaip 10 tūkstančių Eur sankcija ir paramos gavėjas ES ir (arba) Lietuvos teisės aktų nuostatų nesilaikymą grindžia išimtinėmis aplinkybėmis, Agentūra, priimdama sprendimą dėl sankcijų taikymo, turi gauti rašytinį Žemės ūkio ministerijos pritarimą, t. y. Agentūra per 10 darbo dienų nuo pažeidimo nustatymo Žemės ūkio ministerijai turi pateikti visą su pažeidimu susijusią medžiagą ir Agentūros siūlomą sprendimą dėl sankcijų taikymo/netaikymo, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Byloje pateiktas atsakovo 2020 m. liepos 24 d. paaiškinimas patvirtina, kad atsakovas nenurodė ir nepateikė duomenų, jog dėl ligos negali laiku įvykdyti Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų. Byloje esančių medicininių dokumentų kopijos patvirtina, kad 2011 m. pareiškėjas dėl ligos hospitalizuotas laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2011 m. birželio 28 d. bei laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2011 m. lapkričio 25 d. , vėlesni medicininiai dokumentai (2012 m., 2013 m.) nurodo taikytą gydymą, o 2021 m. vasario 18 d. medicininis pažymėjimas Nr. 14.2 išduotas apie bendrą pareiškėjo sveikatos būklę, nurodant ligas, kuriomis pareiškėjas serga. Aukščiau nurodyti duomenys nepatvirtina atsakovo argumento, jog paraiškos įgyvendinimo ir mokėjimo pateikimo metu pareiškėjas dėl ligos negalėjo įvykdyti įsipareigojimų.
Pažymėtina ir tai, jog atsakovo ir trečiojo asmens sutartyje nustatyti kiti atsiskaitymo laikotarpiai, nei atsakovas įsipareigojo pateikdamas paraišką, nekeičia Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimo įvykdymo terminų, todėl net ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarė su UAB „Litechnija“, jog už traktorių gali atsiskaityti iki 2020 m. liepos 31 d., paraišką privalėjo įgyvendinti ir mokėjimo prašymą pateikti laiku, t. y. iki 2020 m. vasario 28 d.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, NMA 2020 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą Nr. KE-09-07 „Dėl A. K. išmokėtos paramos dalies pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“ susigrąžinimo“, kuriuo nusprendė susigrąžinti išmokėtą 11 834,00 Eur avansinę paramos sumą.
Atsakovas teikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl NMA 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. KE-09-07 panaikinimo, tačiau, toks pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas, todėl priimtas individualus aktas yra galiojantis ir sukeliantis atsakovui jame numatytas teisines pasekmes.
Teisminėje praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Minėtoje LVAT nutartyje konstatuota, jog nenuginčijus sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir jo pagrįstumas nevertintinas.
Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi šios administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme bus išnagrinėtas A. K. apeliacinis skundas dėl 2021 m. rugpjūčio 19 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I3-6447-362/2021. Administracinėje byloje Nr. I3-6447-362/2021 A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2021 m. balandžio 14 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių skyriaus sprendimą byloje Nr. AG3-44/26-2021, kuriuo neatnaujintas skundo padavimo terminas dėl 2021 m. rugsėjo 14 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Šiaulių paramos administravimo skyriaus sprendimo Nr. KS-09-07 panaikinimo. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu A. K. patikslintą skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 19 d. A. K. apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-6447-362/2021. Atsižvelgiant į tai, kaip ir nurodyta aukščiau, NMA 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. KS-09-07 „Dėl A. K. išmokėtos paramos dalies pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“ susigrąžinimo“ yra galiojantis ir sukeliantis atsakovui jame numatytas teisines pasekmes.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prašo iš atsakovo priteisti ir 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, jas skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 1 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1. punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos Atsakovui pradėtos skaičiuoti praėjus 60 (šešiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punkte nustatyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto taisyklių 11 punkte, pabaigos (neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju – nuo lėšų išmokėjimo dienos) ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad pirmiausia dengiamos palūkanos, o po to kitos grąžintinos lėšos pagal jų susidarymo eiliškumą.
Bylos medžiaga patvirtina, kad NMA 2020 m. spalio 1 d. raštu Nr. BRK-3816 nurodė atsakovui per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pervesti skolą į Nacionalinės mokėjimo agentūros sąskaitą bei informavo, kad, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos, atsakovui bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Taigi pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas, skolininkas turi pareigą per 60 kalendorinių dienų nuo lydraščio užregistravimo dienos grąžinti lėšas NMA, to nepadarius, nuo kalendorinės dienos, kuri eina po 60 kalendorinės dienos nuo lydraščio užregistravimo, skolininkui skaičiuojamos 5 procentų metinės palūkanos, kurių skaičiavimo terminas baigiasi visų skolą sudarančių lėšų grąžinimo dieną.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodyta, atsakovui palūkanos pradėtos skaičiuoti nuo 2020 m. gruodžio 1 d., tačiau pareiškėja nurodė, kad vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 papunkčių, palūkanas (141,43 Eur), apskaičiuotas nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d., ir dalį (540,36 Eur) skolos 2020 m. spalio16 d., 2020 m. gruodžio 8 d. ir 10 d. bei 2021 m. kovo 1 d. išskaičiavo iš atsakovui skirtos paramos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, aptartą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, sprendžia, jog pagrįstas NMA prašymas 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas skaičiuoti nuo 2020 m. kovo 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintos lėšos bus visiškai grąžintos. Šiuo atveju svarbi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 20 punkto nuostata, aiškintina taip, kad pareiga sumokėti palūkanas už pagrįstai apskaičiuotą grąžintinų lėšų sumą skolininkui nedingsta ir tuo atveju, jeigu jis pasinaudoja savo teise apskųsti NMA sprendimą dėl sankcijos taikymo (grąžintinų lėšų).
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad NMA prašymas priteisti atsakovo A. K. 11 294,04 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti.
Priteisti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš atsakovo A. K. 11 294,04 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtai devyniasdešimt keturi Eur 4 ct.) gražintinų paramos lėšų.
Priteisti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš atsakovo A. K. 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2020 m. kovo 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintos lėšos bus visiškai grąžintos.
Priteistas grąžintinas paramos lėšas ir palūkanas pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT207300010084024685, esančią akcinėje bendrovėje Swedbank, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodyti 2020 m. spalio 1 d. rašto numerį – BRK-3816.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.