Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2016-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-70-1010/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-09-15
Bylos Nr.
1-70-1010/2016
Teisminio proceso Nr.
1-04-6-00021-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Kaltinamasis
V. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-70-1010/2016Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00021-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8; 1.2.18.10; 2.3.4.3; 2.3.6 (N)
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 15 d.Šilalė
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,

dalyvaujant Kalipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui E. Ž.,

kaltinamajai V. D., jos gynėjui advokatui M. R.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, UAB „Avirginida“ direktorė, gyv. (duomenys neskelbtini) v., neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D., būdama UAB „Avirginida“ į. k. 176597816, reg. Vingininkų k., Šilalės r. direktore ir atsakinga už įmonės ūkinę, finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsniu – „Mokesčių mokėtojo pareigos” privalėdama laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-09-17 pažeisdama Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 2 dalį, 90 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, 53 straipsnio 1 dalį, tyčia, siekdama išvengti 8993,80 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 1836,82 Eur pelno mokesčio sumokėjimo, veikdama per buhalterę L. S., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdama jai duomenų apie laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-05-30 įvykusias ūkines, finansines operacijas – galvijų pirkimą iš fizinių asmenų, galvijų skerdenos iš viso 25910,70 kg pardavimą ir grynųjų pinigų iš viso 51821,40 Eur gavimą už parduotą galvijų skerdeną, dėl ko buhalterė L. S., būdama suklaidinta į 2014 m. lapkričio-gruodžio mėn., 2015 m. sausio – gegužės mėn., Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas ir Pelno mokesčio deklaraciją už 2014 m., įrašė žinomai neteisingus duomenis ir elektroninio deklaravimo būdu pateikė jas Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent:

1. į 2014 m. lapkričio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus duomenis: eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 5989,59 Eur, eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nedeklaravo 1257,81 EUR, bei 2015-01-16 šią deklaraciją, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai;

2. į 2014 m. gruodžio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus duomenis: eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 6255,87 Eur, eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nedeklaravo 1313,73 EUR, bei 2015-02-21 šią deklaraciją, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai;

3. į 2015 m. sausio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus duomenis: eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 5943,97 Eur, eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nedeklaravo 1248,23 Eur, bei 2015-03-24 šią deklaraciją, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai;

4. į 2015 m. vasario mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus duomenis: eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 7975,70 Eur, eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nedeklaravo 1674,90 Eur, bei 2015-03-24 šią deklaraciją, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai;

5. į 2015 m. kovo mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus duomenis: eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 6961,82 Eur, eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nedeklaravo 1461,98 Eur, bei 2015-09-17 šią deklaraciją, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai;

6. į 2015 m. balandžio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus duomenis: eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 4704,79 Eur, eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nedeklaravo 988,01 Eur, bei 2015-05-20 šią deklaraciją, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai;

7. į 2015 m. gegužės mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus duomenis: eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 4995,87 Eur, eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nedeklaravo 1049,13 Eur, bei 2015-06-12 šią deklaraciją, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai;

8. į 2014 m. Pelno mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus duomenis: eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ sumažino pajamas iš viso 12245,45 Eur, eilutėse „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“, „Pelnas“, „Mokestinio laikotarpio veiklos pelno suma po atskaitymų paramai“ nedeklaravo iš viso 12245,45 Eur mokestinio laikotarpio veiklos pelno, eilutėse „Apmokestinamasis pelnas pagal PMĮ 11 str.“, „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo iš viso 12245,45 Eur apmokestinamojo pelno, eilutėje „Pelno mokesčio suma“ nepriskaičiavo 1836,82 Eur pelno mokesčio, eilutėse „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, „Mokėtina (-)/grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ nedeklaravo 1836,82 Eur mokėtino į biudžetą pelno mokesčio bei 2015-05-27 šią deklaraciją, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu, V. D. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Avirginida“ pajamas ir pelną.

Be to, ji organizavo apgaulingą UAB „Avirginida“ buhalterinės apskaitos tvarkymą:

V. D., būdama UAB „Avirginida“ į. k. 176597816, reg. Vingininkų k., Šilalės r. direktore ir atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, suvokdama savo veikimo pavojingus padarinius, numatydama, kad nebus galima nustatyti UAB „Avirginida“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tyčia pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., nuostatą, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., nuostatą, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-05-30, 143 atvejais į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė galvijų pirkimo iš fizinių asmenų bei galvijų skerdenos iš viso 25910,70 kg pardavimo ir grynųjų pinigų, už parduotą galvijų skerdeną, iš viso 51821,40 Eur gavimo iš jų: 2424 Eur už 1212 kg galvijų skerdenos pardavimą M. K.; 16319,6 Eur už 8159,8 kg galvijų skerdenos pardavimą D. Š.; 5262 Eur už 2631 kg galvijų skerdenos pardavimą B. Š.; 5078 Eur už 2539 kg galvijų skerdenos pardavimą V. J.; 13763,8 Eur už 6881,9 kg galvijų skerdenos pardavimą S. K.; 480 Eur už 240 kg galvijų skerdenos pardavimą L. Š.; 1791,2 Eur už 895,6 kg galvijų skerdenos pardavimą Z. Š.; 6702,8 Eur už 3351,4 kg galvijų skerdenos pardavimą D. J.. Dėl ko, laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-05-30, iš dalies negalima nustatyti UAB „Avirginida“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiu būdu V. D. apgaulingai organizavo UAB „Avirginida“ buhalterinės apskaitos tvarkymą (5 t., b. l. 156-158).

Kaltinamoji V. D. tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (5 t. b. l. 143-150; 151-153; 161-162), tiek duodama parodymus teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina ir pripažįsta, kad valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis apie UAB „Avirginida“ pajamas ir pelną laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. gegužės mėnesio bei šiuo laikotarpiu organizavo UAB „Avirginida“ apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Ji nupirkdavo gyvulius, juos paskersdavo ir skerdieną parduodavo įvairioms įmonėms, turguje prekiaujantiems asmenims, tačiau to neapskaitydavo savo buhalterinėje apskaitoje. Gavusi specialisto išvadas, ji suprato, jog taip dirbti negalima, nes tai yra neteisėta, bei iš karto atlygino valstybei padarytą žalą, kuri viršijo 15000 €. Nusikalstamas veikas padarė dėl žinių stokos buhalterinėje apskaitoje, dėl tokios savo veikos naudos negavo. Nuo tada ji konsultavosi su VMI darbuotojais ir dabar dirba įstatymų nustatyta tvarka.

Kadangi kaltinamoji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąją, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamosios V. D. prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Liudytoja L. S. parodė, kad nuo 2015 m. jai buvo pavesta tvarkyti UAB „Avirginida“ buhalterinę apskaitą. Apskaitą tvarkė pagal jai pateikiamus pirminius įmonės dokumentus, kuriuos jai pateikdavo įmonės direktorė V. D.. Pagal pateiktus dokumentus ji pildo apskaitos registrus ir pagal jų duomenis pildo bei elektroniniu būdu VMI ir Sodrai pateikia deklaracijas ir ataskaitas. Apie jokias įmonės galimai daromas ar padarytas neteisėtas veikas jai nieko nėra žinoma (3 t. b. l. 98-99).

Liudytoja J. M. parodė, kad ji nuo 2014 m. balandžio mėn. dirba UAB „Avirginida“ apskaitininkės pareigose. Į jos pareigas įeina pildyti Galvijų priėmimo registracijos žurnalą, Galvijų skerdimo žurnalą, išrašyti prekybos dokumentus asmenims, kuriems yra suteikiama gyvulių skerdimo paslauga arba tiems asmenims kuriems yra parduodama gyvulių skerdena, dirbdama šiose pareigose ji taip pat parduoda skerdeną asmenims atvykusiems į skerdyklą ir perkantiems mėsą savo poreikiams. Galvijų priėmimo registracijos žurnalas yra pildomas pagal gyvulių gabenimo važtaraščius. Šiame žurnale yra fiksuojami skerdimui atvežamų gyvulių duomenys. Susipažinusi su segtuve Nr. 29, pavadinimu „Galvijų priėmimo registracijos žurnalas 2015 m.“, esančiais įrašais gali paaiškinti, kad įrašus šiame žurnale darė ji. Kokius įrašus reikia daryti žurnale jai, jos darbo pradžioje paaiškino V. D.. Žurnale esančioje grafoje „Priėmimo data 2015 m.“ yra rašoma gyvulio atvežimo į skerdyklą data. Grafoje „Paslaugos gavėjas arba jam suteiktas kodas“ yra rašoma asmenų ir įmonių, kuriems yra atliekama skerdimo paslauga duomenys t.y. vardo raidė, pavardė arba įmonės pavadinimas. Šioje grafoje užfiksuotus duomenis t.y. asmenų vardus, pavardes ir įmonių pavadinimus ji įrašydavo pagal jai pateikiamus gyvulių gabenimo važtaraščių antroje pusėje buvusius įrašus apie skerdimo paslaugos gavėjus. Šie duomenys važtaraščių antrose pusėse buvo parašyti ranka. Kas konkrečiai parašydavo duomenis apie skerdimo paslaugos gavėją jai nėra žinoma. Važtaraščius jai paduodavo arba V. D. arba jie būdavo padėti ant jos darbo stalo. Ar šie duomenys apie skerdimo paslaugų realius gavėjus yra teisingi ir atitinka tikrovę jai nėra žinoma apie tai jai niekas neaiškino. Grafoje „Asmens kodas“ – asmens kodas nebuvo rašomas, o buvo rašomas skaičius, kuris reiškia kiek einamą mėnesį iki kitoje grafoje nurodytos datos buvo paskersta galvijų. Grafoje „Transporto priemonės valstybinis Nr.“- rašomi duomenys iš jai pateikiamų gyvulių gabenimo važtaraščių, kuriuose yra įrašyti automobilių, kuriais gabenami gyvuliai valstybiniai numeriai. Grafoje „Gyvulio identifikacija“ ir grafoje „Amžius“ yra įrašomas gyvulio identifikacinis numeris ir amžius mėnesiais, šie duomenys taip pat yra nurašomi iš jai pateikiamo važtaraščio. Grafose „Ver. ir iki 12 mėn. svor. Gyv. Sker.“ „telyčios gyvas svor. Ir skerd.“ „Jauč. Iki 24 mėn. svor. Gyvo Sker.“ „Jauč. Virš 24 mėn. svor. Gyvo ir sker.“ „Karvės svoris gyvo ir sker“ - yra įrašyti duomenys apie skerdžiamo gyvulio gyvą svorį ir iš paskersto gyvulio gautos skerdenos svorį. „Gyvulių skerdimo žurnalai" už 2014 m. ir 2015 m. nurodo, kad žurnalą už 2014 m. ji pildė tik nuo 2014 m. balandžio mėn. t.y. tik po to kai pradėjo dirbti UAB ‚Avirginida“. Kas iki tol pildė minėtą žurnalą jai nėra žinoma. Šiuose žurnaluose yra pildomi duomenys pagal grafų pavadinimus. Grafoje „Skerdimo data“ yra rašoma skerdimo data. Grafoje „Tiekėjas“ yra perrašomi duomenys iš aukščiau minėto žurnalo grafos apie paslaugos gavėją. Grafoje „Gyvulio rident. nr.“ yra rašomas minėtas numeris. Grafoje „Išleidimo data 2014 m.“ rašomi duomenys kada skerdena yra išgabenama iš Šaldytuvo. Grafoje „Prekybos dok. Nr.“ rašomas prekybos dokumento, kurį užpildo ji, numeris. Grafoje „Gavėjas“ yra įrašoma vieta ar adresas kur UAB ‚Avirginida“ gabena skerdeną. Duomenis į šią grafą ji įrašo pagal jai žinomus tiekėjų duomenis, kadangi dažniausiai tiekėjai yra pastovūs, o esant naujam tiekėjui šiuos duomenis jai pasako arba pats tiekėjas arba šie duomenys būna parašyti ant važtaraščių, arba direktorė V. D.. Grafoje „Svoris kg“ yra įrašomas paskersto gyvulio skerdenos svoris, kurį jai pasako skerdenos vertintojas. Grafoje „Gavėjo parašas“ – pasirašo skerdeną pasiimantys asmenys. Pagal žurnalo duomenis matoma, kad ne visur yra gavėjų parašai, kodėl ne visada yra pasirašoma ji pasakyti negali, kartais asmenys pasiimantys skerdeną neturi tam laiko, kartais tai pamirštama padaryti. Nurodo, kad gavėjai kuriems skerdena gabenama į Vilniaus mieste esančias turgavietes patys į skerdyklą pasiimti skerdenos neatvyksta, jiems skerdena yra gabenama UAB „Avirginida“ transportu. Kaip vyksta gyvulių įsigijimas ir skerdenos perdavimas Vilniaus turgavietėse prekiaujantiems asmenims jai nėra žinoma, ji asmeniškai nedalyvauja gyvulių pirkime, jų gabenime, priėmime į skerdyklą ir skerdenos pardavime, išskyrus pardavimą iš skerdyklos pavieniams asmenims. Šiais reikalais rūpinasi įmonės direktorė ir kiti atsakingi įmonės darbuotojai. Krovinių – galvijų gabenimo važtaraščių ji nepildo, kas tai daro jai nėra žinoma, jai jie yra pateikiami užpildyti. Ar krovinio važtaraščiuose užfiksuoti duomenys yra teisingi jai nėra žinoma, ji to netikrina. Ar visi įsigyjami gyvuliai, jų skerdimas ir parduodamas skerdena, t.y. ar visos įmonės gaunamos pajamos ir išlaidos yra apskaitomos įmonės buhalterinėje apskaitoje jai nėra žinoma. Ji asmeniškai jokių buhalterinių dokumentų nepildo (3 t. b. l. 114-116).

Liudytojas Č. Z. parodė, kad dirba UAB „Avirginida“ vairuotoju, išvežioja mėsos skerdeną iš UAB „Avirginida“ patalpų po Kauno, Vilniaus turgavietes bei parduotuves. Jam nieko nėra žinoma kaip galvijai yra įsigyjami, kaip jie yra atgabenami į skerdyklą, iš ko yra perkami ir kokie dokumentai yra išrašomi, kaip ir kas atsiskaito už galvijų pirkimą. Galvijų supirkimas, jų atvežimas į skerdyklą neįeina į jo pareigas. Gali tik nurodyti kad analogiškai kaip ir kiaulienos skerdeną 2014-2015 m. jis Vilniaus turgavietėse prekiaujantiems prekeiviams nuveždavo ir jautienos skerdeną. UAB „Avirginida“ skerdykloje į sunkvežimį buvo pasikraunama jautienos skerdena, kartu su kiaulienos skerdena ir ją pagal nurodymą veždavo į Vilnių. Išvažiuojant iš skerdyklos V. D. ar kitas atsakingas asmuo jam įduodavo kažkokius mėsos skerdeną lydinčius dokumentus, kokie konkrečiai buvo šių dokumentų pavadinimai jis nepamena, tai galėjo būti prekybos dokumentai. Išvykstant jam taip pat nurodydavo iš kokių konkrečiai asmenų perkančių galvijų skerdeną kokias pinigų sumas turi paimti ir parvežti V. D.. Ar buvo išrašomi kokie nors pinigų gavimą patvirtinantys dokumentai jis nežino. Turgaus prekeiviai jam įduodavo kažkokius kvitus, kuriuos jis nuveždavo V. D., kas buvo šiuose kvituose parašyta jis nesigilino ir nežino. Kartais V. D. jam įduodavo įvairias sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, kuriuose turėjo pasirašyti turgaus prekeiviai, o vėliau jis juos parveždavo jai atgal. Konkrečiai kokie buhalterinės apskaitos dokumentai ir kokiu tikslu buvo išrašomi bei kas juose buvo fiksuojama jis nurodyti negali, nes neturi buhalterinių žinių, jis tik vykdė direktorės nurodymus (3 t. b. l. 105-107).

Liudytojas R. K. apklaustas BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindais parodė, kad nuo 2009 m. dirba UAB „Avirginida“ vairuotoju. Jo darbas buvo iš UAB „Avirginida“ šaldytuvų esančių Vingininkų k. Šilalės r. pasikrauti skerdeną ir ją išvežioti po turgus. Nuvežęs skerdeną į turgų jis ją išdalindavo pagal nurodytą sąskaitą. Sąskaitoje nurodytas pinigų sumas paimdavo iš asmenų, kurie nurodyti sąskaitoje ir jiems išrašydavo pinigų paėmimo orderį. Grįžęs jis išrašytus orderius ir pinigus atiduodavo V. D., V. D. arba R. D. (3 t. b. l. 108-112).

Liudytoja D. J. parodė, kad dirba pagal verslo liudijimą, prekiauja jautiena Vilniaus mieste, turgavietėje. Mėsos skerdeną pardavimui perka iš tokių tiekėjų kaip UAB „Utenos mėsa“, UAB „Panevėžio mėsa“, UAB „Avirginida“ ir kitų tiekėjų. Jai buvo žinoma, kad V. D. Šilalės rajone turi savo skerdyklą ir joje skerdžia gyvulius bei prekiauja mėsos skerdiena. V. D. ir V. D. paaiškino, kad Žemaitijoje yra parduodamų galvijų ir pasiūlė, kad gali skersti galvijus bei tiekti jautienos, veršienos skerdeną, pardavimui. Jie paaiškino, kad gali pasirūpinti galvijų nupirkimu iš ūkininkų, jų paskerdimu ir skerdenos atgabenimu į Vilnių, kadangi pastoviai gabendavo kiaulieną į Vilniaus turgavietes kitiems mėsos prekeiviams. V. ir V. D. pasiūlė skerdžiamų galvijų pirkimą dokumentais įforminti kaip pirkimą tiesiogiai iš ūkininko ir sakė, kad tokiu būdu tiekiama skerdena bus pigesnė. Ją toks jautienos skerdenos įsigijimo būdas tenkino ir jie sutarė, kad kai ji bus poreikis įsigyti viso galvijo skerdenos galės jį nupirkti. Tokiu principu UAB „Avirginida“, kuriai vadovauja V. D. 2014 m. – 2015 m. laikotarpiu, tiekė jautienos skerdeną. Kodėl dokumentai įforminant galvijų pirkimą buvo pildomi tiesiogiai jos vardu, o ne UAB „Aviginida“ negali paaiškinti, negalvojo, kad toks galvijų pirkimo įforminimas dokumentais - jos prekių pirkimo pardavimo kvitais yra neteisingas. Vykdant tokius pirkimo pardavimo sandorius realiai nereikėjo rūpintis perkamų galvijų paieška, jų gabenimu į UAB „Avirginida“ skerdyklą, jų skerdimu, mėsos pristatymu į Vilnių, atsiskaitymu su gyvuliu pardavėju, pirkimo perdavimo dokumentų perdavimu pardavėjui ir pan., visus šiuos darbus atlikdavo UAB „Avirginida“ direktorė V. D.. Kaip ir kokiais dokumentais UAB „Avirginida“ apskaitoje yra apskaityta jai pristatoma jautienos skerdena ir skerdimo paslaugos jai nėra žinoma (3 t., b. l. 148-150).

Liudytoja D. Š. parodė, kad dirba pagal verslo liudijimą, prekiauja jautiena Vilniaus mieste, turgavietėje. Mėsos skerdieną pirko ir iš UAB „Avirginida“. Vykdant pirkimo pardavimo sandorius realiai nereikėjo rūpintis perkamų galvijų paieška, jų gabenimu į UAB „Avirginida“ skerdyklą, jų skerdimu, mėsos pristatymu į Vilnių, atsiskaitymu su gyvuliu pardavėju, pirkimo perdavimo dokumentų perdavimu pardavėjui ir pan., visus šiuos darbus atlikdavo UAB „Avirginida“ direktorė V. D.. Kodėl dokumentai įforminant galvijų pirkimą buvo pildomi tiesiogiai jos vardu, o ne UAB „Aviginida“ negali paaiškinti, negalvojo, kad toks galvijų pirkimo įforminimas dokumentais - jos prekių pirkimo pardavimo kvitais yra neteisingas. Visą jos vardu nupirktą skerdieną pardavė pati (3 t., b. l.154-155).

Liudytoja S. K. parodė, kad dirba pagal verslo liudijimą, prekiauja jautiena Vilniaus mieste, turgavietėje. Mėsos skerdieną yra pirkusi ir iš UAB „Avirginida“. Kai sutardavo dėl mėsos pirkimo ir pristatymo, išrašydavo prekių pirkimo-pardavimo kvitą jame neįrašydama jokių duomenų tik savo kaip pirkėjo duomenis, pasirašydavo ir tokį kvitą įduodavo UAB „Avirginida“ vairuotojui. Vairuotojas kvitą nuveždavo V. D., kuri pagal savo turimus duomenis įrašydavo galvijo svorį, galvijo pardavėją ir t.t., tokį kvito vieną egzempliorių duodavo galvijo pardavėjui , kitą grąžindavo jai. Kodėl dokumentai įforminant galvijų pirkimą buvo pildomi tiesiogiai jos vardu, o ne UAB „Aviginida“ negali paaiškinti, negalvojo, kad toks galvijų pirkimo įforminimas dokumentais - jos prekių pirkimo pardavimo kvitais yra neteisingas (3 t., b. l. 160-162).

Liudytojas M. K. patvirtino S. K. nurodytas aplinkybes apie mėsos įsigijimą (3 t., b. l. 166-168).

Liudytoja L. Š. parodė, kad dirba pagal verslo liudijimą, prekiauja jautiena Vilniaus mieste, turgavietėje. Mėsos skerdieną yra pirkusi ir iš UAB „Avirginida“. V. D. tiek jai, tiek jos vyrui pasiūlė skerdžiamų galvijų pirkimą dokumentais įforminti taip, kad tai ji ar jos vyras pirkimo tiesiogiai iš ūkininko. Dėl mėsos pirkimo išrašydavo pirkimo - pardavimo kvitus, kuriuose įrašydavo tuos duomenis apie pardavėją, galviją, kuriuos jai telefonu padiktuodavo V. D., kvito vieną egzempliorių įduodavo UAB „Avirginida“ vairuotojui (4 t., b. l. 46-48).

Liudytojas Z. Š. patvirtino L. Š. nurodytas aplinkybes apie mėsos įsigijimą (4 t., b. l. 52-54).

Liudytojas D. I. apklaustas BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindais parodė, kad yra UAB „Gvidoma“ direktorius, įmonė superka, parduoda, perveža gyvulius. UAB „Avirginida“ jie parduoda gyvulius, tuos kurie netiko didesnėms bendrovėms. Tiems gyvuliams, kuriuos pirkdavo UAB „Avirginida“ nerašydavo sąskaitų-faktūrų, jas išrašyti turėdavo UAB „Avirginida“, kiek jam žinoma, išsiųsdavo dokumentus paštu. Visi UAB „Gvidoma“ vykdyti sandoriai su UAB „Avirginida“ yra įforminti buhalteriškai (4 t., b. l. 57-59; 60-61).

Liudytojas D. I. parodė, kad vykdant UAB „Gvidoma“ veiklą ir tvarkant įmonės apskaitą jis laikėsi buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų. Visi įmonės vykdomi pirkimo pardavimo sandoriai yra įforminami apskaitos dokumentais ir apskaitomi buhalterinėje apskaitoje. Visi UAB „Gvidoma“ vykdyti sandoriai su UAB „Avirginida“ yra įforminti buhalterinės apskaitos dokumentais ir apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Kaip minėta anksčiau tie atvejai, kada jis draugiškumo pagrindu UAB „Avirginida“, kuriai vadovauja V. D., dirbdamas savo įprastinį darbą pirkimui surasdavo UAB „Gvidoma“ netinkamus galvijus, juos pristatydavo į UAB „Avirginida“, o kartais už tokių gyvulių įgijimą ūkininkui iš savo asmeninių lėšų sumokėdavo pinigus, jokiais dokumentai nebuvo įforminami, kadangi tai nebuvo susiję su UAB „Gvidoma“ veikla. Tai jis darė iš draugiškumo siekdamas palaikyti ir vystyti verslo santykius su UAB „Avirginida“ ir jos vadovu. Atlygio už tokią pagalbą iš UAB „Avirginida“ nei iš jos vadovų jis ir jo vadovaujama įmonė negavo (4 t., b. l. 63-64).

Iš 2016-01-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų nustatyta, kad V. D., V. D., D. I., R. K., R. D., Č. Z. telefonu bendrauja su įvairiais asmenimis ir tarpusavyje, pokalbiai susiję su UAB „Avirginida“ veikla, t.y. gyvulių įsigijimu, jų skerdimu ir skerdenos realizavimu (1 t., b. l. 62-63; 64-71; 72-75; 76-78; 79-81; 82; 83-84; 85-86; 87-89; 90-91; 92-95).

2015-06-17 kratos protokolu nustatyta, kad atlikus kratą V. D., V. D. ir R. D. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adr. Medeinos g. 17, Vingininkų k., Šilalės r., rasti ir paimti įvairūs UAB „Avirginida“ buhalterinės apskaitos dokumentai, rankraštiniai užrašai (1 t., b. l. 115-117).

2015-06-17 kratos protokolu nustatyta, kad atlikus kratą automobilyje BMW 530 D5L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti rankraštiniai užrašai ir apskaitos dokumentai (1 t., b. l. 148-149).

2015-06-17 kratos protokolu nustatyta, kad atliekant kratą UAB „Avirginida“ registracijos ir veiklos vykdymo vietoje, adr. L. I. g. 55, Vingininkų k., Šilalės r., rasti ir paimti įvairūs UAB „Avirginida“ buhalterinės apskaitos dokumentai, rankraštiniai užrašai (1 t., b. l. 156-159).

Iš 2015-10-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti kratos metu, adresu L. I. g. 55, Vingininkų k., Šilalės r., paimti daiktai - dokumentai: 1. segtuvas Nr. 29 „Galvijų priėmimo registracijos žurnalas 2015 m“. 2. segtuvas Nr. 35 „Galvijų skerdimo žurnalas 2014 m“. (1 t., b. l. 160-189; 2 t. b. l. 1-8).

2015-06-17 kratos protokolu nustatyta, kad kratos metu automobilyje Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas ir paimtas - Galvijo pasas (2 t., b. l. 13).

2015-06-17 kratos protokolu nustatyta, kad atliekant Č. Z. asmens kratą paimti įvairūs UAB „Avirginida“ buhalterinės apskaitos dokumentai, rankraštiniai užrašai (2 t., b. l. 22).

2015-06-17 kratos protokolu nustatyta, kad atliekant kratą Č. Z. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adr. Medeinos g. 11, Vingininkų k., Šilalės r., rasti ir paimti įvairūs UAB „Avirginida“ buhalterinės apskaitos dokumentai (2 t. b. l. 27-28).

2015-06-17 kratos protokolu nustatyta, kad atliekant kratą UAB „Kristalina“ registracijos ir veiklos vykdymo vietoje, adr. Vasario 16-osios g. 13-1, Šilalė rasti ir paimti UAB „Avirginida“ apskaitos registrai (2 t. b. l. 42).

Iš 2015-11-13, 2015-11-19 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir 2016-03-03 lydraščio reg. Nr. 0-4381 matyti, kad gauti ir paimti UAB „Avirginida“ buhalterinės apskaitos dokumentai (2 t. b. l. 106-114).

Iš 2015-11-23 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad pateiktos ir paimtos D. J., D. Š., S. K., M. K. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų knygelės (3 t. b. l. 151-152; 157-158; 163-164; 169-170).

Iš 2015-12-07 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad pateiktos ir paimtos L. Š., Z. Š. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų knygelės. (4 t. b. l. 49-50).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje 2016-04-19 Nr. 5-3/28, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-06-30 UAB „Avirginida“ (direktorė V. D.) apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t.y. jeigu UAB „Avirginida“ (direktorė V. D.), laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-05-30, 143 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė galvijų pirkimo iš fizinių asmenų iš viso 143 vnt. ir galvijų skerdenų pardavimo iš viso 51821,40 Eur (25910,70 kg x 2 Eur) (už skerdenas 42827,60 Eur, PVM 8993,80 Eur) ūkinių operacijų, 143 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė grynųjų pinigų gavimo už parduotą galvijų skerdeną iš viso už 51821,40 Eur ūkinių operacijų, tai UAB „Avirginida“ nesilaikė:

- Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, tai yra:

- laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-05-30, į apskaitą neįtraukė bei apskaitos dokumentais nepagrindė galvijų pirkimo iš fizinių asmenų iš viso 143 vnt. ūkinių operacijų. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-1-02021-15 dokumentus negalima nustatyti UAB „Avirginida“ (direktorė V. D.) galvijų pirkimo kainos ir vertės;

- laikotarpiu nuo 2014-11-03 iki 2015-05-30, į apskaitą neįtraukė bei apskaitos dokumentais 143 atvejais nepagrindė iš viso 25910,70 kg galvijų skerdenų pardavimo (piliečiams: D. J., D. Š., S. K., M. K., L. Š., Z. Š., B. Š., V. J.) iš viso už 51821,40 Eur (už skerdenas 42827,60 Eur (iš jų: 2014 m. 12245,45 Eur (42281,11 Lt), 2015 m. 30582,15 Eur), PVM 8993,80 Eur (iš jų: 2014 m. 2571,55 Eur (8879,03 Lt), 2015 m. 6422,25 Eur), ir grynųjų pinigų gavimo už parduotą galvijų skerdeną iš viso 51821,40 Eur ūkinių operacijų;

Pagal UAB „Avirginida“ (direktorė V. D.) organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-05-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „Avirginida“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat specialisto išvadoje konstatuota, kad jeigu UAB „Avirginida“, laikotarpiu nuo 2014-11-03 iki 2015-05-30, 143 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė galvijų skerdenų pardavimo iš viso 51821,40 Eur (už skerdenas 42827,60 Eur, PVM 8993,80 Eur) ūkinių operacijų, tai UAB „Avirginida“ (direktorė V. D.) tiriamuoju laikotarpiu VMI pateiktose mėnesinėse pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (mokestinių laikotarpių nuo 2014-11-01 iki 2015-05-31) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y.:

- nedeklaravo PVM apmokestinamų sandorių (PVM deklaracijos 11 laukelyje) už parduotą galvijų skerdeną iš viso 42827,60 Eur (iš jų: 2014 m. 12245,45 Eur (42281,11 Lt), 2015 m. 30582,15 Eur);

- nedeklaravo standartinio tarifo pardavimo PVM (PVM deklaracijos 29 laukelyje) už parduotą galvijų skerdeną iš viso 8993,80 Eur (iš jų: 2014 m. 2571,55 Eur (8879,03 Lt), 6422,25 Eur);

- nedeklaravo mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijos 36 laukelyje) iš viso 8993,80 Eur (iš jų: 2014 m. 2571,55 Eur (8879,03 Lt), 6422,25 Eur).

Tuo UAB „Avirginida“ (direktorė V. D.) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751:

- 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad “PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t.y. veikdamas kaip toks”;

- 14 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad “Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą”, tai yra UAB „Avirginida“ (direktorė V. D.), laikotarpiu nuo 2014-11-03 iki 2015-05-30 gaudama atlygį iš viso 51821,40 Eur (už skerdeną 42827,60 Eur, PVM 8993,80 Eur) už parduotą galvijų skerdeną (piliečiams: D. J., D. Š., S. K., M. K., L. Š., Z. Š., B. Š., V. J.) VMI pateiktose mėnesinėse, mokestinių laikotarpių nuo 2014-11-01 iki 2015-05-31, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) nedeklaravo iš viso 42827,60 Eur (iš jų: 2014 m. 12245,45 Eur (42281,11 Lt), 2015 m. 30582,15 Eur) PVM apmokestinamų sandorių, nepriskaičiavo ir nedeklaravo iš viso 8993,80 Eur (iš jų: 2014 m. 2571,55 Eur (8879,03 Lt), 2015 m. 6422,25 Eur) pardavimo PVM;

- 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, tai yra neapskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 8993,80 Eur mokėtino į biudžetą PVM (iš jų: 2014 m. 2571,55 Eur (8879,03 Lt), 2015 m. 6422,25 Eur), todėl valstybės biudžetui padarė nuostolį iš viso 8993,80 Eur.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad jeigu UAB „Avirginida“ (direktorė V. D.), laikotarpiu nuo 2014-11-03 iki 2015-05-30, 143 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė galvijų skerdenų pardavimo iš viso 51821,40 Eur (už skerdenas 42827,60 Eur, PVM 8993,80 Eur) ūkinių operacijų, tai UAB „Avirginida“ (direktorė V. D.) tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2014-11-01 iki 2015-06-30) VMI pateiktoje 2014 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, t. y.: II dalyje „Mokesčio bazė“ 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ sumažino pajamas iš viso 42281,11 Lt (12245,45 Eur), skiltyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ 40 laukelyje „Pelnas“, 43 laukelyje „Mokestinio laikotarpio veiklos pelno suma po atskaitymų paramai“ neparodė iš viso 42281,11 Lt (12245,45 Eur) mokestinio laikotarpio veiklos pelno, 48 laukelyje „Apmokestinamasis pelnas pagal PMĮ 11 str.“, 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ neparodė iš viso 42281,11 Lt (12245,45 Eur) apmokestinamojo pelno, 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ nepriskaičiavo 6342,17 Lt (42281,11 Lt x 15% ) (1836,82 Eur) pelno mokesčio, 59 laukelyje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 62 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 64 laukelyje „Mokėtina (-)/grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ neparodė 6342,17 Lt (1836,82 Eur) mokėtino į biudžetą pelno mokesčio.

UAB „Avirginida“ (direktorė V. D.) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675:

- 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, t. y.: VMI pateiktoje 2014 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo, laikotarpiu nuo 2014-11-03 iki 2014-12-26, galvijų skerdenų pardavimo pajamų iš viso 42281,11 Lt (12245,45 Eur);

- 53 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“, t. y.: už 2014 m. nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 6342,17 Lt (1836,82 Eur) pelno mokesčio.

UAB „Avirginida“ (direktorė V. D.) valstybės biudžetui padarė nuostolį iš viso 10830,62 Eur (8993,80 + 1836,82), iš jų: 8993,80 Eur PVM (2014 m. 2571,55 Eur (8879,03 Lt), 2015 m. 6422,25 Eur), 1836,82 Eur pelno mokesčio už 2014 m.

Papildomai ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-02021-15 medžiagą nustatyta, kad jeigu UAB „Avirginida“, laikotarpiu nuo 2015-01-05 iki 2015-05-30, į apskaitą neįtraukė bei apskaitos dokumentais nepagrindė galvijų skerdenų pardavimo pajamų iš viso 30582,15 Eur (piliečiams: Z. Š., B. Š., V. J., D. J., D. Š., S. K.,), tai UAB „Avirginida“ (direktorė V. D.) iki 2016-06-01 VMI pateikdama Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) turės deklaruoti neapskaitytas pajamas iš viso 30582,15 Eur, mokėtiną pelno mokestį iš viso 4587,32 Eur (30582,15 Eur x 15%) ir sumokėti į valstybės biudžetą iš viso 4587,32 Eur (2 t. b. l. 128-144).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio prasme, žinomai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Asmuo suvokia, kad jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje sudėtis yra formali. Ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai atitinkama valstybės įgaliota institucija gauna deklaraciją, nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą su juose įrašytais neteisingais duomenimis, t.y. nuo šių dokumentų pateikimo momento.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį numatyta tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 straipsnyje numatytos veikos – apgaulingo apskaitos tvarkymo – esmė – tyčinis teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos pažeidimas, sukėlęs šiame straipsnyje nurodytus padarinius. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas – valstybės finansų sistema bendrąja prasme suponuoja tai, kad ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti teisingai ir tinkamai, kaip to reikalauja teisės aktai, reguliuojantys buhalterinės apskaitos santykius. Pagrindinis ir tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra buhalterinės apskaitos tvarka. Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos, be kita ko, įpareigoja už buhalterinę apskaitą atsakingiems subjektams į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, šias ūkines operacijas ir įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais ir t.t. Taigi BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali. Tam, kad asmuo atsakytų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, privalo būti nustatyti šio straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai. Šiame straipsnyje numatyti padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-334-677/2015, 2K-7-124-648/2015 ir kt.).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant neabejotinai įrodyta, kad kaltinamoji V. D., siekdama išvengti mokesčių, veikdama per buhalterę L. S., nepateikdama jai duomenų apie laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-05-30 įvykusias ūkines, finansines operacijas, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Avirginida“ pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai bei minėtu laikotarpiu apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-05-30, iš dalies negalima nustatyti UAB „Avirginida“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaltinamosios nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji V. D., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, parodė visas esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad prisipažino padariusi nusikaltimus ir nuoširdžiai dėl jų gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji V. D. ir jos gynėjas nurodė, jog po baudžiamojo įsakymo priėmimo, prašė surengti teisiamąjį posėdį, nes nori paprašyti teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jos brolis S. E. sutinka už ją laiduoti. Nurodė, jog su broliu Stasiu santykiai itin artimi, jie dažnai bendrauja, kartu leidžia laiką. Jis tas žmogus, kuris visada yra šalia. Jis tikrai darys jai teigiamą įtaką. Be to, ji tikrai padarė teigiamas išvadas ir daugiau nebenusikals. Nurodė, jog ji išaugino du sūnus, iš kurių vienas baigė ekonomiką ir dirba įmonėje, o kitas baigė statybos inžinerijos magistro studijas ir dirba Vilniuje.

S. E. teismui pateikė prašymą dėl kaltinamosios V. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir teisminio nagrinėjimo metu jį palaikė. Parodė, jog V. D. yra jo jaunesnioji sesuo su kuria kartu augo ir su kurios šeima ir šiuo metu praleidžia daug laiko. Gyvena netoliese, todėl labai dažnai susitinka. Pasišneka apie darbą, rinkas ir pan. Jo nuomone, sesuo nusikalstamas veikas padarė nepiktybiškai ir netyčia. Jis pats daug metų, t. y. 6 metus dirbo su seserimi tame versle, todėl nemano, jog sesers nusikaltimai padaryti piktavališkai. Ji tikrai suprato savo klaidas. Nurodė, jog bendraudamas su seserimi tikrai gali jai padaryti teigiamą įtaką, nes gyvenime yra daug patyręs. Jis dažniau atvyktų pas V. D. pabendrauti, pakalbėti apie tai kaip reikia tvarkingai dirbti. VĮ „Rietavo miškų urėdijoje“ jis jau dirba 25 metus. Buvo girininku, šiuo metu yra vyriausiasis inžinierius. Neteistas, baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, visas baudas sumoka. Nurodė, jog sesers du vaikai tikrai sunkiai augo, tačiau šiuo metu abu įgijo aukštąjį išsilavinimą. Vieno sesers sūnaus yra krikštatėvis.

Prokuroras E. Ž. nesutiko dėl V. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes kaltinamoji neatitinka visų BK 40 straipsnyje keliamų sąlygų, o būtent sąlygos, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jei jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju kaltinamoji padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl jos atžvilgiu negali būti taikomas BK 40 straipsnis. Be to, BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmoji iš BK 40 str. 2 d. 1 p. nurodytų sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymas nedraudžia atleisti asmenų nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika yra tęstinė, kad Baudžiamajame kodekse esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 str. nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-85/2008, 2K-632/2005, 2K-P-82/2010). Teismų praktikoje idealia nusikalstamų veikų sutaptimi paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinė nutartis 2K-412/2010). Teismų praktikoje pripažįstama, kad ideali nusikalstamų veikų sutaptis galima ir tais atvejais, kai asmuo atlieka kelis veiksmus, atitinkančius skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius požymius, tačiau visi veiksmai seka vienas paskui kitą, yra padaryti per labai trumpą laiko tarpą ir esant bendram sumanymui (kasacinės nutartys Nr. 2K-92/2005, 2K-138/2011, 2K-408/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-18 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-54-557/20212 ir kt.).

Nustatyta, kad V. D. anksčiau neteista, pripažino, kad V. D., siekdamas sumažinti mokesčių dydį, padarė du, t.y. nesunkų, BK 220 str. 1 d. numatytą, ir apysunkį, BK 222 str. 1 d. numatytą, tyčinius nusikaltimus. Konstatuotina, jog nusikalstamas veikas ji įvykdė veikiama vieningos tyčios, veikos glaudžiai tarpusavyje susijusios. V. D. padarė dvi nusikalstamas veikas – apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą (BK 222 str. 1 d.) ir valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pelną bei pajamas (BK 220 str. 1 d.). Apgaulinga buhalterinė apskaita pasireiškė tuo, kad, turėdama tokią pareigą, ji neapskaitė buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-05-30 galvijų pirkimo iš fizinių asmenų bei galvijų skerdienos iš viso 25910,70 kg pardavimo ir grynųjų pinigų, už parduotą galvijų skerdieną, iš viso 51821,40 Eur gavimo. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas tada, kai ji, siekdamas išvengti mokesčių, laikotarpiu į 2014 m. lapkričio-gruodžio mėn., 2015 m. sausio – gegužės mėn. PVM deklaracijas ir Pelno mokesčio deklaraciją už 2014 m. įrašė žinomai neteisingus duomenis ir šią deklaraciją pateikė VMI. Šiuo atveju konstatuotina, kad būtent apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą, tuo pačiu metu V. D. padarė dar ir kitą nusikalstamą veiką – pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pelną bei pajamas, šie veiksmai sekė vienas paskui kitą ir padaryti tuo pačiu metu bei esant bendram sumanymui. Taigi, jos padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju egzistuoja BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga.

Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan.

Iš bylos medžiagos matyti, jog V. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje neneigė padariusi neteisėtas veikas, besąlygiškai pripažino teismo nustatytus nusikalstamų veikų faktus ir nurodė, jog dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Pripažįstama, jog ji padėjo teisėsaugos institucijoms išsiaiškinti visas jai žinomas nusikalstamų veikų detales.

Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Byloje nustatyta, jog V. D. padarytą valstybės biudžetui 15417,94 € nuostolį atlygino visiškai (3 t, b. l. 94-95).

Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – egzistuojantis pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. V. D. padarė nusikalstamas veikas būdama neteista, taip pat neturėdama ir administracinės teisės pažeidimų, o tai sudaro pagrindą tikėtis, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmą kartą padarytas nusikaltimas, nesuponuoja pagrindo manyti, jog ji yra linkusi nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, juolab kad šis įvykis jai buvo pamoka visam gyvenimui. Ji teigė išvadas padariusi ir tokios klaidos ateityje nebekartos. Laikytina, jog jai teigiamą poveikį padarė vien tai, kad byla buvo nagrinėjama teisme bei buvo sulaikyta. Žala, kaip minėta, atlyginta visiškai.

BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas.

Pažymėtina ir tai, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Kaltinamoji prašė jos laiduotoju paskirti brolį S. E., kuris teisme sutiko būti V. D. laiduotoju. Nustatyta, jog santykiai tarp kaltinamosios ir jos brolio itin artimi. S. E. savo prašyme nurodė, jog V. yra ne tik vyresnysis brolis, bet ir tas žmogus pas kurį ji ateina, kai jai būna iš ties sunku. Jis visada jai buvo ir bus užtarėju, guodėju, draugu ir moraliniu teisėju. Su V. D. šeima praleidžia daug laiko, bendrauja kone kasdien. Nustatyta, jog S. E. dirba VĮ „Rietavo miškų urėdijoje“ vyriausiuoju inžinieriumi. Darbovietėje dirba jau 25 metus. Dirba vadovaujantį darbą, charakterizuojamas teigiamai. Kaip nurodo pats S. E., jis sugeba pažinti žmones, gali patarti, paguosti, esant reikalui ir pabarti. Yra vedęs, užauginęs 3 vaikus. Niekada nebuvo teistas už nusikalstamų veikų padarymą, neturi galiojančių administracinių teisės pažeidimų nuobaudų. V. D. užima vadovaujančias pareigas įmonėje, todėl teismo manymu, laiduotojas, darydamas teigiamą įtaką V. D., tai pat turėtų nusimanyti apie įmonės veiklą bei užimti atitinkamas pareigas. Kaip minėta, S. E. šešerius metus yra dirbęs įmonėje kartu su V. D., tuo metu jokių pažeidimų įmonėje nenustatyta, užima vadovaujamas pareigas, todėl konstatuotina, kad S. E. išmano apie įmonės veiklą bei galės daryti teigiamą įtaką V. D. tiek darbe, tiek gyvenime. S. E. statusas (V. D. brolis), jį apibūdinančios kitos socialinės ir asmeninės savybės ( dirba 25 metus vienoje darbovietėje, dirba vadovaujamą darbą, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, neturi galiojančių nuobaudų ir kt.) leidžia pagrįstai manyti, kad S. E. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti V. D. teigiamą įtaką bei būti laiduotojas, todėl esant visiems BK 40 straipsnyje nustatytiems pagrindams, V. D. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant terminą dvejiems metams.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąją V. D. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti ją, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, teismas mano, kad V. D. teigiamai paveiks baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaudamasis BK 67, 71 straipsnių nuostatomis, teismas kaltinamajai skiria minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigodamas per dviejų mėnesių laikotarpį sumokėti 25 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

V. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. atleisti pagal S. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), laidavimą be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67, 71 straipsnių nuostatomis, paskirti V. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL, t. y. 941,50 € (devynių šimtų keturiasdešimt vieno euro 50 centų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, mokėjimo paskirtis: „Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą“.

I. V. D., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilalės rajono apylinkės teismui.

Teisėja Lina Šakarnienė