- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-28
- Bylos Nr.
- AS-492-771-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01687-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovams Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) pateikė teismui skundą (b. l. 1–5), kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 12(2R)-721 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nurodymą Nr. 73, kuriuo buvo pareikalauta pašalinti pažeidimus – užtikrinti tolygų viso pastato Perkūnkiemio g. 35, Vilniuje, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustatytą patalpų temperatūrą (pažeidimas 11 bute + 14,1 C) bei siekti, kad išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus (toliau – ir Nurodymas).
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki galutinio sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo sustabdyti Nurodymo ir Sprendimo galiojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi (b. l. 66–67) priėmė pareiškėjo skundą ir atmetė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių argumentų ir nepagrindė jų įrodymais, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas ar pasunkėtų.
II.
Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ padavė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir šį prašymą tenkinti.
Atskirajame skunde teigia, kad tikslinga ir būtina pritaikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes priešingu atveju gali būti pritaikyta administracinė atsakomybė asmenims, kurie iš esmės negali vykdyti Nurodymo reikalavimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad Nurodymas bei Sprendimas priimti neišanalizavus priežasčių, nesilaikant pusiausvyros sutartiniuose priežiūros santykiuose. Mano, kad jis daro ir yra atlikęs viską, kas įmanoma, jog pastate Perkūnkiemio g. 35, Vilniuje būtų užtikrintas tolygus patalpų šildymas. Pažymi, kad Inspekcija nepateikė jokių nurodymų statytojui UAB „Luidas“ ar šildymo bei karšto vandens sistemą įrengusiai įmonei, nenurodė atlikti namo statybinės bei vidaus šildymo ir karšto vandens ekspertizę. Paaiškina, kad siekdamas išvengti be jokio teisinio pagrindo jam taikomos administracinės atsakomybės ir vykdydamas Nurodymą, turėtų pats imtis veiksmų dėl šildymo ir karšto vandens sistemos, esančios Perkūnkiemio g. 35, Vilniuje, remonto, tvarkymo, tačiau ir to daryti negali, nes šildymo ir karšto vandens sistemos remontas ar bet kokie veiksmai su sistema gali būti atliekami tik pačių savininkų sprendimu, kuris priimamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pažymi, kad šildymo ir karšto vandens sistemos remonto, tobulinimo darbai nėra įtraukti į Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašą, todėl piniginės lėšos, papildomai patirtos atliekant šiuos darbus, negalės būti įskaičiuotos į priežiūros kainą, o turės būti papildomai imamos iš tų pačių vartotojų – Perkūnkiemio g. 35, Vilniuje, butų ir patalpų savininkų. Paaiškina, kad nenustačius šildymo ir karšto vandens sistemos trūkumų ir negalėdamas vykdomais / leidžiamais priežiūros apraše darbais užtikrinti tolygaus šildymo Perkūnkiemio g. 35 bute 11, Vilniuje, pareiškėjas bus priverstas kreiptis į teismą su reikalavimu butų, patalpų savininkams tinkamai prižiūrėti savo buto šilumos įrenginius (t. y. palaikyti butuose temperatūrą, neužsukti radiatorių išorės atititvarų, eksploatuoti šilumos įrenginius taip, kad jie neblogintų šilumnešio bei cirkuliacijos kokybės), o tai pareikalaus papildomų išlaidų tiek butų ir patalpų savininkams, tiek pareiškėjui, o be to, tokios bylos nagrinėjimas atitinkamai būtų pagrindas šios bylos stabdymui, nes išsprendus pirmąją bylą ir patenkinus pareiškėjo reikalavimus dėl šildymo palaikymo, atitivarų prižiūrėjimo, gali net nelikti skundo dalyko šioje byloje. Mano, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė šiuo atveju atkurtų šalių interesų pusiausvyrą, kuri šiuo metu yra pažeista nepaliekant alternatyvių elgesio variantų, ir būtų užkirstas kelias teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimui bei būtų išvengta vartotojų (butų Perkūnkiemio g. 35, Vilniuje, savininkų) teisių pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Pažymi, kad šiuo atveju tiek vertinant teisines pasekmes, tiek atsižvelgiant į faktines aplinkybes (šiuo metu pareiškėjas netiekia šilumos energijos vartotojams, kurių patalpų temperatūra turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir už šių reikalavimų vykdymą yra atsakingas pareiškėjas), akivaizdu, kad taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra objektyvios būtinybės. Mano, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad netgi teismui priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą ir patenkinus skundą dėl Nurodymo ir Sprendimo panaikinimo, nebūtų atkurta ar pasunkėtų iki skundžiamo Sprendimo ir Nurodymo priėmimo buvusi padėtis, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas tokiomis priemonėmis siekiamam tikslui nebūtų adekvatus. Nurodo, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių objektyvių argumentų, kurie pagrįstų, kad netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikino Nurodymo ir Sprendimo sustabdymo, sprendimo įvykdymas taptų negalimas arba pasunkėtų. Pažymi, kad dėl Nurodymo ir Sprendimo galiojimo pareiškėjo vykdoma veikla nėra nei apribojama, nei stabdoma, o priešingai – yra daromas poveikis pareiškėjui laikytis teisės aktų ir juos vykdyti, įgyvendinant teisės aktuose aiškiai suformuluotas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo pareigas.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad neturi teisinių argumentų bei motyvų dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Nurodymo ir Sprendimo dalies galiojimą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011, kt.). Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).
Pareiškėjas tiek prašymą pirmosios instancijos teismui, tiek ir atskirąjį skundą iš esmės grindė tuo, jog negali įvykdyti jam duoto Nurodymo, o reikalavimo užtikrinimo priemonė šiuo atveju atkurtų šalių interesų pusiausvyrą, kuri šiuo metu yra pažeista nepaliekant alternatyvių elgesio variantų, ir būtų užkirstas kelias teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimui bei būtų išvengta vartotojų (butų Perkūnkiemio g. 35, Vilniuje, savininkų) teisių pažeidimo. T. y. iš esmės prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti skunde ginčijamų aktų galiojimą pareiškėjas grindžia argumentais, susijusiais su šių aktų neteisėtumu ir negalėjimu įvykdyti Nurodyme nurodytus reikalavimus.
Visų pirma, teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjant prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo argumentų, susijusių su Nurodyme išdėstytų reikalavimų pagrįstumu. Šioje bylos stadijoje yra nagrinėjamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumas, todėl atliekamas tik preliminarus byloje surinktų įrodymų vertinimas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat neturi teisinio pagrindo vertinti, ar ginčijamą aktą, kuriuo pareiškėjui yra nustatyti atitinkami įpareigojimai, apskritai yra įmanoma įvykdyti.
Pabrėžtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra siejamas su konkrečiais byloje pateiktais įrodymais dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba apsunkinimo tuo atveju, jeigu teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, o reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų pritaikytos. Tokius įrodymus pateikti privalo ir atitinkamai turi pagrįsti nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę pagrindžiančias aplinkybes būtent subjektas, kuris kreipiasi dėl šių priemonių taikymo. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjui kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia prašymą laikinai sustabdyti ginčijamų aktų galiojimą.
Įvertinus pareiškėjo prašymo pirmosios instancijos teismui ir atskirojo skundo turinį, darytina išvada, kad pareiškėjas apskritai nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip sudarančios prielaidas manyti, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė, jog šioje byloje priimto sprendimo įvykdymas iš tiesų bus apsunkintas ar pasidarys negalimas.
Be to, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgiama ir į interesų pusiausvyrą, t. y. įvertinama, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas negali sukelti daugiau neigiamų pasekmių nei tos, kurios atsirastų šių priemonių nepritaikius. Nustatyta, kad ginčas yra kilęs dėl Inspekcijos užfiksuotų pažeidimų, susijusių su tolygaus pastato šildymo neužtikrinimu – Nurodymu pareiškėjas yra įpareigotas šiuos pažeidimus pašalinti. Tokiu būdu iškyla pareiškėjo ir ginčo patalpų savininkų – vartotojų, interesų pusiausvyros klausimas. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą interesų pusiausvyros reikalavimą, kitas šiai bylai svarbias aplinkybes (šiuo metu prasidėjusį šildymo sezoną), daro išvadą, jog pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė pažeistų interesų pusiausvyrą bei būtų neproporcinga.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.