Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-946-624/2012

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-01-16
Bylos Nr.: Ik-946-624/2012
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01687-2011-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas: UAB „Vilniaus energija“
Trečiasis asmuo: UAB „Luidas“, V. A., A. K., Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, S. K.
Atsakovas: Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui, Valstybinei energetikos inspekcijai

Administracinė byla Nr. I-946-624/2012(Proceso Nr. 3-61-3-01687-2011-9)Procesinio sprendimo kategorija 28; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ atstovei V. Š., atsakovų atstovams Remigijui Vaitiekūnui ir Vidui Vanagui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Luidas“ atstovui G. V., tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. A. ir A. K., nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovams Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui ir Valstybinei energetikos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K., S. K., V. A., Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir UAB „Luidas“ dėl nurodymo ir sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ skunde prašo panaikinti: 1) Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Valstybinė energetikos inspekcija) sprendimą, kuriuo paliktas galioti Valstybinės energetikos inspekcijos nurodymas Nr. 73; 2) Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2011-04-22 surašytą nurodymą Nr. 73. Nurodo, kad 2011-07-18 gavo Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimą, kuriuo buvo atmestas UAB „Vilniaus energija“ skundas dėl Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VEI Vilniaus skyrius) 2011-04-26 priimto sprendimo Nr. 12-270 ir 2011-04-22 surašyto nurodymo Nr. 73 (toliau – ir Nurodymas) ir paliktas galioti VEI Vilniaus skyriaus Nurodymas. VEI Vilniaus skyrius, tirdamas A. K., S. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje pareiškimą, surašė UAB „Vilniaus energija“ Nurodymą, kuriame konstatuota, kad yra nustatyti tokie pažeidimai: neužtikrinamas tolygus viso pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymas palaikant juose Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustatytą patalpų temperatūrą (11 bute +14,1 ° C); nesiekiama, kad išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo rėžimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, Nurodymu UAB „Vilniaus energija“ įpareigota pašalinti pažeidimus nustatytais terminais ir apie Nurodymo įvykdymą pranešti raštu iki 2011-11-30. Remiantis atliktu tyrimu ir surašytu Nurodymu, VEI Vilniaus skyrius 2011-04-26 priėmė sprendimą (toliau – ir Sprendimas) A. K. ir S. Č. (toliau - ir suinteresuoti asmenys) pareiškimą patenkinti iš dalies, t. y. reikalavimus dėl mokesčių apskaičiavimo atmesti, o reikalavimus dėl šildymo parametrų patenkinti. Pagal priimtą Sprendimą pareiškėja yra įpareigota pastoviai užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustatytą patalpų temperatūrą bei sureguliuoti šilumos punkto parametrus taip, kad butuose vartotojai nuo šildymo sezono pradžios reguliuodami šildymo prietaisus (radiatorius) galėtų palaikyti patalpų temperatūrą reglamentuotą aukščiau nurodytuose higienos normose. Valstybinė energetikos inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos skundą dėl Sprendimo ir Nurodymo, iš esmės nevertino skunde nurodytų motyvų, argumentų bei pateiktų įrodymų, o tik, atsižvelgiant į teisės aktuose reglamentuotą konkrečių prievolių priskyrimą šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams, nusprendė, kad UAB „Vilniaus energija“ nesiėmė reikiamų priemonių netolygaus šildymo priežastims pašalinti, nesprendė šildymo klausimų su patalpų savininkais, nepateikė rašytinių įrodymų, kad pilnai įvykdė savo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 138.14 p. ir 138.15 p. numatytas pareigas. Su tokia Valstybinės energetikos inspekcijos nuomone nesutinka. Pažymėjo, kad nesiekia paneigti savo, kaip šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo, pareigos užtikrinti tolygų šildymą patalpose; priešingai, atliko visus veiksmus/priežiūros darbus, kuriuos privalo pagal teisės aktus atlikti šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Taip pat nurodė galimas kitas žemos temperatūros patalpose buvimo priežastis bei pateikė tai įrodančius dokumentus, motyvus. Tačiau Valstybinė energetikos inspekcija net nenagrinėjo ir sprendime nepasisakė dėl šių aplinkybių ar pateiktų įrodymų, paliko galioti Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus skyriaus Sprendimą ir Nurodymą. Valstybinė energetikos inspekcija sprendime taip pat nurodė, kad namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje pastatytas ir 2009-04-20 pripažintas tinkamu naudoti, kad namo šildymo ir karšto vandens sistemos statybos ir montavimo trūkumų nėra. Vien šiuo pagrindu buvo prieita nuomonės, kad netinkama šildymo kokybė negali jokiu būdu priklausyti nuo statytojo (suinteresuoto asmens UAB „Luidas“) atliktų statybos darbų kokybės. Mano, kad šildymo ir karšto vandens sistemos pripažinimo tinkamu naudotis aktas patvirtina, kad jo surašymo dienai statybos/montavimo darbai atlikti tinkamai, bet toks aktas jokiu būdu nereiškia, kad laikotarpyje po jo surašymo, negalėjo išaiškėti UAB „Luidas“ atliktų darbų brokas, kad netolygaus šildymo atsiradimui neturėjo įtakos butų apgyvendinimas/neapgyvendinimas. Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus skyriaus Nurodyme bei Sprendime surašyti įpareigojimai, privalomi nurodymai, yra nepagrįsti, nemotyvuoti, priimti, neįvertinus visų įrodymų, o taip pat neįgyvendinami. UAB „Vilniaus energija“ yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šilumos tiekėjas, o taip pat šildymo, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos prižiūrėtojas ir privalo vykdyti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (2010-10-25 energetikos ministro įsakymas Nr. 1-297) nustatytus įpareigojimus, o konkrečiai pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 138.14 p. privalo užtikrinti tolygų viso pastato, visų butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose teisės akte nustatytą patalpų temperatūrą ir tiekiamo į butus ir kitas patalpas karšto vandens teisės aktuose nustatytą temperatūrą jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistema atitinka privalomuosius reikalavimus ir yra techninės galimybės tą reguliuoti. Šio įpareigojimo vykdymui yra patvirtintas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (2009-11-26 LR energetikos ministro įsakymas Nr. 1-229), kuriame išvardinti konkretūs darbai bei terminai (periodai), per kuriuos šildymo, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos prižiūrėtojas privalo atlikti numatytus priežiūros darbus (šiuo atveju pareiškėja). Be to, priežiūros funkcijas pareiškėja vykdo šiame pastate ir pagal individualiai aptartas sąlygas - pagal 2006-12-29 ir 2008-06-04 Pastato šildymo, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos priežiūros sutartis (toliau – ir Priežiūros sutartys). Šių Priežiūros sutarčių prieduose išvardintas priežiūros darbų sąrašas, taip pat įvardintos šilumos tiekimo ir vartojimo įrenginių, šilumnešio tinklų nuosavybės ir priežiūros atsakomybės ribų schema. UAB „Vilniaus energija“ visus teisės aktais ir sutartimis numatytus priežiūros darbus atliko; visi atlikti priežiūros darbai užfiksuoti priežiūros žurnale, kuris laikomas pastato šilumos punkte. Pareiškėja, vadovaujantis Priežiūros sutartimis, yra atsakinga už bendro naudojimo šildymo ir karšto vandens tiekimo vamzdžių priežiūrą pastate su kolektorine sistema iki pirmosios buto (patalpų) vidaus šildymo sistemos uždaromosios armatūros, iki pirmosios buto (patalpų) vidaus karšto vandens tinklo uždaromosios armatūros arba iki atsišakojimo į buto (patalpos)vidaus karšto vandens tinklą. Pareiškėja 2011-04-07 atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio metu buvo nustatyta, kad šilumos punkto parametrai atitinka techninius reikalavimus, ketvirto aukšto kolektorinėje spintoje esančios šildymo atšakos į butuose esančius kolektorius šyla tolygiai. Pakartotino patikrinimo metu 2011-04-17 dalyvavo ir 11 buto savininkas - Suinteresuotas asmuo ir pats įsitikino, kad radiatoriai jo bute šyla. Nepaisant to, užtikrinti teisės normose numatytą buto patalpų temperatūra neįmanoma dėl kitų nuo pareiškėjos (kaip prižiūrėtojo) nepriklausančių aplinkybių. Teisės aktų nustatytos temperatūros neįmanoma palaikyti Suinteresuotų asmenų bute Nr. 11 dėl to, kad tiek virš buto Nr. 11 esantis butas Nr. 16, tiek butas Nr. 6, esantis apačioje, yra arba visai nešildomi arba minimaliai šildomi. Buto Nr. 11, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektinis šilumos nuostolių kiekis yra 4570 W, patalpose užtikrinant +20°C vidaus temperatūrą. Šie projektiniai nuostoliai yra skaičiuojami tik per išorines atitvaras, nevertinant šilumos nuostolių į gretimus butus, nes gretimi butai privalo palaikyti ne žemesnę nei Higienos normose numatytą temperatūrą. Pažymėjo, kad apačioje buto Nr. 11 esantis butas Nr. 6 yra negyvenamas (nuosavybės teise priklauso V. A.), šildomas minimaliai; virš buto Nr. 11 esantis butas Nr. 16 nuosavybės teise priklauso pastato statytojui UAB „Luidas“, ir yra nešildomas visiškai (pateiktoje šildymo sąnaudų išklotinėje stulpelis „šilumos sąnaudos šildymui, reguliuojama, MWh“). Preziumuojant, kad šiuose butuose palaikoma bent jau +10 °C vidaus patalpų temperatūra, atsiranda apie 1'643 W papildomi šilumos nuostoliai per buto Nr. 11 grindis ir lubas (vertinant pagal STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ ir laikant, kad visuminė šiluminė varža per lubas ir grindis yra R=l m²-K7W), t. y. butui Nr. 11 šildyti tokiomis sąlygomis reikia 36 % didesnės šiluminės galios. Kadangi bute Nr. 11 instaliuota šildymo prietaisų galia privalo padengti tik šilumos nutekėjimus per išorines atitvaras, jam nebeužtenka padengti papildomų šilumos nuostolių per vidines atitvaras. Vertinant, kad 1 °C vidaus patalpų temperatūros sumažėjimas sąlygoja apie 5 % šilumos sąnaudų patalpų šildymui sumažėjimą, bute Nr. 11 vidaus patalpų temperatūra gali sumažėti apie 7 °C nuo +20°C iki +13°C. Taip pat pažymėjo, kad to paties pastato kitame bute - bute Nr. 12, temperatūra atliekant matavimus buvo + 20°C; iš kitų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų skundų dėl patalpų temperatūros nebuvo gauta. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, nevertino pareiškėjos pateiktų įrodymų ir argumentų, išdėstytų skunde, nesiaiškino ir visapusiškai netyrė žemos temperatūros patalpose galimų priežasčių, todėl priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą, sprendimą. Visi priežiūros veiksmai/darbai šiame name yra atlikti tinkamai. Pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šilumos punkto parametrai atitinka techninius reikalavimus; ketvirto aukšto kolektorinėje spintoje esančios šildymo atšakos į butuose esančius kolektorius šyla tolygiai. Bute Nr. 11 radiatoriai buvo nuorinti, išvalyti filtrai kolektorinėje sistemoje. Yra įvykdyti visi teisės aktų numatyti reikalavimai, siekiant užtikrinti tolygų viso pastato, visų butų ir kitų patalpų šildymą, todėl faktiškai Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus skyriaus Nurodymas net negali būti įvykdomas. Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus skyrius nustatė tik pasekmę - neužtikrinama patalpų vidaus temperatūra, tačiau, nesiaiškinusi tokios temperatūros buvimo priežasčių, preziumavo, kad atsakomybė dėl tokio fakto buvimo tenka pastato šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojai - pareiškėjai, nors priežasčių kilmė šiuo atveju gali būti įvairi, pradedant nuo išorinių atitvarų pralaidumo, kaimyninių butų šildymo intensyvumo, radiatorių kiekio, projektinių dokumentų teisingumo ir pan. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.1 p. būtent vartotojai privalo tinkamai prižiūrėti savo buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius bei išorės atitvarus, todėl pareiškėja negali būti atsakinga už priežiūros atsakomybės ribos esančių šilumos įrenginių eksploataciją bei priežiūrą, už išorės atitvarų, kurie ženkliai įtakoja šilumos nuostolių atsiradimą, būklę. UAB „Vilniaus energija“ nagrinėdama Suinteresuotų asmenų skundą, informavo juos, kad UAB „Vilniaus energija“ atliko visus įmanomus priežiūros darbus, kad užtikrinti tolygų patalpų šildymą, užtikrinti teisės aktais nustatytą temperatūrinį rėžimą bei pasiūlė kreiptis į namo statytoją bei šildymo ir karšto vandens sistemą įrengusią įmonę dėl namo statybinės bei vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų ekspertizės atlikimo (b. l. 1-5, 61-65).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė Valstybinė energetikos inspekcija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2011 m. vasario - kovo mėnesiais gavo pareiškėjų A. K. ir S. Č., gyvenančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Pastatas) skundų - pretenzijų dėl netinkamo šilumos tiekimo sutarties vykdymo, nuostolių susidarymo ir galimos vartotojų apgaulės. Pareiškėjų skundai - pretenzijos buvo išsamiai išanalizuoti, surinkta papildoma medžiaga bei išsiaiškintos papildomos aplinkybės tinkamam ir pagrįstam Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo priėmimui. Nagrinėjant skundą iš pareiškėjos buvo gauti dokumentai, įskaitant pareiškėjos surašytus aktus dėl Pastate esančio buto Nr. 11 oro temperatūros. Valstybinei energetikos inspekcijai pateiktame 2010-12-09 akte buvo užfiksuota, kad Pastato bute Nr. 11 patalpų oro temperatūra 14,5°C, o 2010-12-13 akte užfiksuota, kad šių patalpų oro temperatūra 14,1 °C. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas svarbias aplinkybes, 2011-04-26 buvo priimtas Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimas Nr. 12-270, kuriuo pareiškėjų skundai - pretenzijos dalyje dėl šildymo parametrų buvo patenkintos, kadangi pareiškėja, esanti Pastato šilumos tiekėju ir šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju, neužtikrina tolygaus viso Pastato butų ir kitų patalpų šildymo. Pareiškėjų skundai - pretenzijos dalyje dėl mokesčių apskaičiavimo buvo atmesti. Remiantis 2010-10-25 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 138.14 p., Valstybinės energetikos inspekcija 2011-04-22 pareiškėjai surašė Nurodymą, kuriuo ji buvo įpareigota nuolat užtikrinti tolygų viso Pastato butų ir kitų patalpų šildymą. Nurodymas pareiškėjai buvo surašytas remiantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 18 str. bei Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatų, patvirtintų 2011-03-15 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-63, 12.2 p., nustačius, kad šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas netinkamai įgyvendina Taisyklių 138.14 ir 138.15 punktuose numatytas pareigas ir neužtikrina viso pastato, visų pastate esančių butų ir kitų patalpų šildymo, palaikant šiose patalpose teisės aktų nustatytą temperatūrą (t. y. 18°C-22°C ribose). Pažymėjo, kad Nurodymu Valstybinės energetikos inspekcija įpareigojo prižiūrėtoją atlikti teisės aktų reikalaujamas pareigas ir jas vykdyti nuolat (Nurodyme numatyta, kad tokį įpareigojimą pareiškėja turi įvykdyti iki 2011-11-30 ir nuolat). Tai reiškia, kad toks nurodymas nėra vienkartinio taikymo - pareiškėja šių reikalavimų turi laikytis visą laiką, kol vykdo Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo funkcijas. Pareiškėja, nesutikdama su Valstybinės energetikos inspekcijos 2011-04-26 sprendimu Nr. 12-270 bei Nurodymu, 2011-05-27 Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą sprendimą bei Nurodymą. Peržiūrėjus ir pakartotinai išanalizavus su pareiškėjų skundų - pretenzijų nagrinėjimu susijusią dokumentaciją bei įvertinusi pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir pateiktą medžiagą Valstybinės energetikos inspekcija 2011-07-11 priėmė sprendimą Nr. 12(2R)-721: atsižvelgdama į Taisyklių 138.14 p., numatantį, kad prižiūrėtojas privalo užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose teisės aktuose nustatytą patalpų temperatūrą (Taisyklių 1 priedo 27 punktas) ir tiekiamo į butus ir kitas patalpas karšto vandens teisės aktuose nustatytą temperatūrą (Taisyklių 1 priedo 28, 45 punktai), jeigu pastato šildymo karšto vandens sistema atitinka privalomuosius reikalavimus (Taisyklių 1 priedo 24 punktas). Vadovaujantis Taisyklių 138.15 punktu - privalo siekti, kad išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šildymo ir karšto vandens vartojimo reikalavimus ir į tai, kad teisės aktai nenumato išimčių dėl prižiūrėtojo pareigų vykdymo, Valstybinės energetikos inspekcija priėmė sprendimą pareiškėjos skundą atmesti ir palikti galioti Nurodymą, o tuo pačiu ir Vilniaus teritorinio skyriaus 2011-04-26 sprendimą. Inspekcija šiuo sprendimu konstatavo, kad pareiškėja nesiėmė reikiamų priemonių netolygaus šildymo priežastims pašalinti, nesprendė šildymo klausimų su patalpų savininkais, nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja tinkamai įvykdė prižiūrėtojo pareigas, numatytas Taisyklių 138.14 p. ir 138.15 p., o tik konstatavo, kad užtikrinti teisės aktuose nustatytą buto oro temperatūrą neįmanoma dėl nepriklausančių nuo prižiūrėtojo aplinkybių. Mano, kad toks sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjos atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų, nagrinėjant Pastato gyventojų A. K. ir S. Č. skundus yra išdėstyta pareiškėjos skunde, prie kurio taip pat pridedami dokumentai, paaiškinantys atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų seką. Todėl Valstybinės energetikos inspekcijai nepateikia dokumentų ir pakartotinai neaiškina aplinkybių, kurios jau buvo minimos skunde. Dėl pareigos palaikyti patalpų temperatūrą nurodo, kad nors pareiškėja savo skunde nurodo daugybę aplinkybių bei pateikia daug skirtingo pobūdžio argumentų, siekiant įrodyti inspekcijos priimtų sprendimų netinkamumą ir nepagrįstumą, o taip pat akcentuoti pareiškėjos, kaip Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojos, atliktų veiksmų tinkamumą ir neva galimybių atlikti papildomus veiksmus neturėjimą, tačiau inspekcija, siekdama aiškumo, pabrėžia, kad pagrindinis šioje administracinėje byloje keliamas klausimas yra susijęs su Nurodymo ir priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 14 str. 4 d. numatyta, kad karšto vandens temperatūra, slėgis ir higienos rodikliai turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus. Šilumos, karšto vandens tiekėjų ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo tarpusavio santykiai, kompetencija, teisės ir pareigos karšto vandens tiekimo srityje nustatomos energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (t. y. Taisyklėse). Taisyklių 64 p. numato, kad šildymo sezono laikotarpiu butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomi, atsižvelgiant į teisės akte (Taisyklių 1 priedo 27 punktas) nustatytas higienos normas. Pareiškėja tiek inspekcijai pateiktame skunde dėl Vilniaus teritorinio skyriaus 2011-04-26 sprendimo ir Nurodymo panaikinimo, tiek teismui pateiktame skunde patvirtina, kad pareiškėja yra Pastato šilumos tiekėjas, o taip pat šilumos, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos prižiūrėtojas. Todėl ginčo dėl pareiškėjos statuso šioje byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai galima teigti, kad Pareiškėjos atžvilgiu yra taikomi teisės aktuose nustatyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui keliami reikalavimai. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 str. 22 d. pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) - asmuo, kuris verčiasi sistemų priežiūros (eksploatavimo) veikla ir nustatyta tvarka yra atestuotas. Taigi pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas yra pareiškėja, todėl pareiškėjai yra taikomi teisės aktuose numatytos prižiūrėtojo pareigos. Taisyklių 138.14 p. numato, kad prižiūrėtojas turi pareigą užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose teisės akte (Taisyklių 1 priedo 27 p.) nustatytą patalpų temperatūrą ir tiekiamo į butus ir kitas patalpas karšto vandens teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 28, 45 p.) nustatytą temperatūrą, jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistema atitinka privalomuosius reikalavimus (Taisyklių 1 priedo 24 p.) ir yra techninės galimybės tą reguliuoti. Taisyklių 138.15 p. taip pat nustatyta prižiūrėtojo pareiga siekti, kad išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus. Aukščiau paminėtų įpareigojimų vykdymui yra taikomas 2009-11-26 Lietuvos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-229 patvirtintas Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kuriuo turi vadovautis ir pareiškėja. Aprašo 9 p. numato, kad pagal savo pobūdį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra (eksploatavimas) apima prevencinės priežiūros, korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo lygius. Kiekvienas šių lygių apima pastato šildymo ir karšto vandens sistemos kontrolės ir parametru reguliavimo, techninės apžiūros ir būsenos atkūrimo veiksmus (Aprašo 2 priedas). Aprašo 2 priede yra numatyta pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros veiksmų struktūra, taip pat ir korekcinė priežiūra, ką šios bylos nagrinėjamų aplinkybių atveju privalėjo užtikrinti pareiškėja. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-12-29 įsakyme Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinimo“ numatyti reikalavimai buto pagalbinių ir gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo patalpų temperatūrų ribinės vertės šaltuoju metų laikotarpiu. Pagal šią higienos normą buto patalpų temperatūra turi būti ne žemesnė nei 18°C. Nors, kaip pareiškėjos skunde nurodyta, pareiškėja visus teisės aktais ir sutartimis numatytus priežiūros darbus atliko ir užfiksavo, tačiau visgi netinkama oro patalpų temperatūra patvirtina, kad tokie veiksmai yra nepakankami ir Valstybinė energetikos inspekcija, nagrinėjant skundus, nebuvo gavusi įrodymų, patvirtinančių priešingai. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-04-07 įsakymu Nr. 1-111 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių 21 p. taip pat numatytos prižiūrėtojo pareigos ir atsakomybė. Pagal šį punktą prižiūrėtojas yra atsakingas už veiksmingą prižiūrimų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių naudojimą ir kokybiškus jų veikimo techninius ir ekonominius rodiklius. Be to, šių taisyklių 34.2 p. numato, kad prižiūrėtojas privalo siekti, kad šiluma būtų vartojama efektyviai. Tuo tarpu pareiškėja neįrodė, kad laikėsi pareigų dėl kokybiško šilumos vartojimo įrenginių naudojimo ir kokybiškųjų veikimo techninių ir ekonominių rodiklių užtikrinimo. Papildomai pažymėtina, kad Valstybinės energetikos inspekcija 2011-06-28 rašte Nr. (12)2R-679, adresuotame Pastate esančio buto Nr. 11 gyventojams, taip pat patvirtino, kad „informacijos, jog šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, siekdamas užtikrinti tolygų viso pastato butų šildymą kreipėsi į nešildomų (arba mažai šildomų) butų savininkus, nėra, todėl Nurodyme konstatavo, kad prižiūrėtojas nevykdė taisyklių reikalavimų, nes už tolygų šildymo sistemos funkcionavimą atsakingas prižiūrėtojas privalo stebėti bei imtis veiksmų tolygaus šildymo užtikrinimui“. Tokia Valstybinės energetikos inspekcijos pozicija patvirtina, kad pareiškėja visgi nesiėmė visų galimų techninių ir organizacinių priemonių tinkamai įgyvendinti pareigas, kadangi Valstybinė energetikos inspekcija gali pateikti net keletą pavyzdžių, kokiais būdais pareiškėja galėjo bandyti spręsti susidariusią situaciją. Be to, atsakydama į minėtą VEI prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-08-12 raštu Nr. A5129286-(3.3.10.1-BR4) įpareigojo pareiškėją, rengiant Pastatą 2011/2012 metų šildymo sezonui, įvertinti šildymo sezono metu gautas pretenzijas dėl šildymo sistemos darbo, pasirinktinai atlikti UAB „Luidas“ (Pastato statytojas) priklausančių butų šildymo ir karšto vandens sistemų bei prietaisų apžiūrą, patikrinti matavimo prietaisų veikimą, prasidėjus šildymo sezonui patikrinti neapgyvendintą butų šildymą, ir informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamentą apie Nurodymo Nr. 73 vykdymą. Daro išvadą, kad ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas Nurodymą laiko pagrįstu ir teisėtu. Taip pat nurodo, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti pareiškėjos, kaip prižiūrėtojos, pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji ėmėsi visų įmanomų priemonių įgyvendinti Taisyklių 138.14 ir 138.15 p. numatytus reikalavimus, keliamus prižiūrėtojui. Pareiškėja tik konstatavo, kad užtikrinti teisės aktuose įtvirtintą buto oro temperatūrą neįmanoma dėl nepriklausančių nuo prižiūrėtojo aplinkybių. Pareiškėja, išreikšdama tokią poziciją, tuo pačiu patvirtino, kad oro temperatūra neatitinka reikalavimų. Be to, pareiškėja taip pat patvirtino, kad ji neužtikrina Taisyklėse numatytų prižiūrėtojo pareigų vykdymo. Faktas, kad Pastato patalpose oro temperatūra yra mažesnė nei to reikalaujama pagal teisės aktus, patvirtina, kad prižiūrėtojo pareigos nebuvo tinkamai įgyvendinamos ir vykdomos. Būtent patikrinimas ir oro patalpų temperatūros matavimas yra ta priemonė, kuri patvirtina netinkamą pareigų atlikimą ir papildomų įrodymų reikalavimas tokiam faktui pagrįsti, būtų nepagrįstas ir perteklinis. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ėmėsi visų techninių ir organizacinių priemonių užtikrinti Taisyklėse keliamus reikalavimus. Pareiškėjai nepateikus jokių pagrįstų įrodymų, kad buvo imtasi veiksmų Taisyklių reikalavimams užtikrinti ir nenurodžius naujų aplinkybių, Valstybinė energetikos inspekcija neturėjo pagrindo naikinti Nurodymą ir 2011-04-26 priimtą sprendimą. Mano, kad neišnaudotos priemonės, kurios šioje situacijoje galėjo būti įgyvendintos prižiūrėtojo iniciatyva, egzistavo. Nurodymas, Vilniaus teritorinio skyriaus 2011-04-26 priimtas sprendimas bei skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi prižiūrėtojas privalo nuolat užtikrinti tolygų patalpų šildymą. Nurodymas ir priimti sprendimai šioje situacijoje yra adekvatūs ir tinkami reaguojant į pareiškėjos, kaip Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo, netinkamą pareigų atlikimą. Pažymėjo, kad teisės aktai numato prižiūrėtojo pareigas, kurių prižiūrėtojas turi nuolat laikytis, nepaisant to, ar yra valstybės institucijos ar kito subjekto reikalavimas, t. y. Nurodymu ir sprendimais Valstybinės energetikos inspekcija įpareigojo pareiškėją atlikti tai, kas numatyta teisės aktuose. Dėl kitų Pastato butų oro temperatūros matavimo nurodo, kad pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė, kad buvo atliktas Pastate esančių kitų butų oro temperatūros matavimas, kuris patvirtino, jog yra laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, neturėtų būti vertinama kaip įrodymas šioje byloje. Kaip numato Taisyklės, prižiūrėtojas privalo užtikrinti viso pastato patalpų tolygų šilumos paskirstymą, todėl oro temperatūros matavimas kitame Pastato bute, bet ne Pastato bute Nr. 11, nepatvirtina, kad prižiūrėtojas užtikrina tokią oro temperatūrą visame Pastate bei minėtame bute. Dėl teisės aktų reikalavimų neįgyvendinamumo nurodo, kad Valstybinės energetikos inspekcija tiek Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimu, tiek skundžiamu sprendimu ir Nurodymu konstatavo, kad pareiškėja neužtikrina teisės aktuose numatytų reikalavimų ir įpareigojo laikytis teisės aktų numatytų prižiūrėtojo pareigų. Tai reiškia, kad tokie reikalavimai yra suformuluoti Taisyklėse ir nustačius jų pažeidimus, papildomų argumentacijų, įrodymų ar aplinkybių analizės neturėtų būti reikalaujama. Valstybinės energetikos inspekcija nustatė teisės akto pažeidimą ir įpareigojo jų laikytis, todėl yra nepagrįsta reikalauti papildomos analizės ar papildomo vertinimo. Pažymėjo, kad ne Valstybinės energetikos inspekcijos įpareigojimas ar Nurodymas nustatė prižiūrėtojo pareigą - tokia pareiga yra numatyta teisės akte. Todėl teigti, kad Nurodymas ir įpareigojimai yra neįgyvendinami yra ne kas kita, kaip klausimo dėl teisės aktuose numatytų šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo pareigų įgyvendinamumo/neįgyvendinamumo vertinimas, t. y. tokiu būdu išsakoma nuomonė, kad teisės aktai numato neįgyvendinamą prižiūrėtojo pareigą (Taisyklių 138.14 ir 138.15 p.). Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nesiėmė įgyvendinti visų galimų techninių ir organizacinių priemonių, užtikrinant teisės aktuose numatytus prižiūrėtojo įpareigojimus. Taisyklės nenumato išimčių iš prižiūrėtojo pareigų, numatytų Taisyklių 138.14 ir 138.15 p., todėl Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus priimtas sprendimas, Nurodymas ir skundžiamas sprendimas, yra teisėti ir pagrįsti bei atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus. Taip pat nurodo, kad Inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius byloje neturėtų būti atsakovu, kadangi jis yra Valstybinės energetikos inspekcijos teritorinis padalinys (b. l. 118-124).

Teismo posėdyje atsakovų atstovai su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Luidas“ su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėja neišnaudojo visų turimų techninių ir organizacinių galimybių tam, kad pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiškumo ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus, kas sąlygojo ir kitą pažeidimą. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad skundžiamuose sprendimuose surašyti įpareigojimai yra nepagrįsti, nemotyvuoti, priimti, neįvertinus visų įrodymų, o taip pat neįgyvendinami. Pareiškėja nurodė, kad pateikė galimas kitas žemos temperatūros patalpose buvimo priežastis, kaip vieną jų nurodydamas aplinkybę, kad teisės aktų nustatytos temperatūros neįmanoma palaikyti suinteresuotų asmenų bute Nr. 11 dėl to, kad tiek virš buto Nr. 11 esantis butas Nr. 16, tiek butas Nr. 6, esantis apačioje, yra arba visiškai nešildomi arba minimaliai šildomi. Šiuo metu patikrinti šios prielaidos nėra galimybės, kadangi šildymo sezonas dar neprasidėjęs, tačiau šildymo sezono metu, ši aplinkybė galėjo būti patvirtinta arba paneigta. Teismui pateiktoje 2006-12-29 pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.3. p. nustato, kad šilumos vartotojas privalo leisti prižiūrėtojo atstovams, pateikusiems pažymėjimus, patvirtinančius jų pareigas, nuo 8 iki 20 val. apžiūrėti patalpose esančių šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių, šilumos ir (ar) karšto vandens kiekio apskaitos prietaisų techninę būklę ir jų darbo aplinkos sąlygas, vykdyti jų priežiūros, remonto ar avarijų likvidavimo darbus. Analogiška nuostata numatyta ir teismui pateiktoje 2008-06-04 pastato šildymo, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos priežiūros sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3 str. 1.3 p. Įrodymų apie tai, kad pareiškėja, manydama, kad teisės aktų nustatytos temperatūros neįmanoma palaikyti suinteresuotų asmenų bute Nr. 11 dėl to, kad tiek virš buto Nr. 11 esantis butas Nr. 16, tiek butas Nr. 6, esantis apačioje, yra arba visiškai nešildomi arba minimaliai šildomi, pasinaudojo jai suteiktomis teisėmis ir atliko atitinkamus patikrinimus butuose Nr. 16 ir Nr. 6, nėra. Dėl patikrinimo atlikimo UAB „Luidas“ priklausančiame bute nebuvo kreiptasi. Taigi, vien ši aplinkybė leidžia teigti, kad pareiškėja neišnaudojo visų organizacinių ir techninių galimybių netinkamos temperatūros bute Nr. 11 priežastims nustatyti. Atlikusi papildomus patikrinimus pareiškėja turėjo galimybę nustatyti, ar atitinkami šilumos vartotojai pažeidžia teisės aktų reikalavimus šildydami jiems priklausančias patalpas, nustatyti patalpose esančią temperatūrą. Kaip jau minėta, ši aplinkybė gali būti nustatyta tik šildymo sezono metu. Pažymėjo, kad pastatas (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra baigtas statyti ir pripažintas tinkamu naudoti. Prieš pripažįstant namą tinkamu naudoti buvo atlikti pastato šildymo sistemos bandymai, jokių defektų neužfiksuota (b. l. 98-99).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo V. A. nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šiuo metu minėtame bute negyvena, tačiau po remonto darbų baigimo planuoja į jį persikraustyti kartu su šeima. Atsižvelgiant į tai, kad šis butas kol kas yra negyvenamas, jame yra palaikoma minimali temperatūra, kad nesikauptų drėgmė ir funkcionuotų šildymo sistema. Išnagrinėjus kartu su skundu gautą medžiagą kilo pagrįstų įtarimų, kad su tokia problema, kurią įvardijo kaimyninio buto Nr. 11 savininkai, atsikraustęs gyventi gali susidurti ir jis. Iš (duomenys neskelbtini) namo, šilumos sąnaudų išklotinės, matyti, kad UAB „Luidas“ priklausantis butas Nr. 16 yra visai nešildomas. Mano, kad gali būti nešildomi ir kiti šiame name esantys ir UAB „Luidas“ priklausantys bet neapgyvendinti butai. Dėl to minėto namo gyventojai gali susidurti su įvairiais nepatogumais tiek dėl susidariusių šilumos nuostolių, kuriuos padengia gyventojai, tiek dėl drėgmės, kuri susikaupia butų viduje ir sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, gadinančiam buto apdailą, baldus bei galinčiu sąlygoti įvairius sveikatos sutrikimus (alergija, kvėpavimo ligų, odos sudirginimą ir t. t.) Tą patvirtino ir dalis šio namo gyventojų, kurių pasiteiravus apie namo šildymą paaiškėjo, kad namo laiptinė žiemą yra nešildoma arba šildoma labai netolygiai. Dėl šios priežasties namo bendro naudojimo patalpose lupasi dažai, atšoka tinkas bei atsirado pelėsis. Kai kurie šio namo gyventojai (kaimynai) jau susidūrė su tokia problema ir savo butų viduje. Įvertinus tai, kad neužtikrinus tolygaus pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje butų ir kitų patalpų šildymo galimi ne tik materialiniai nuostoliai, bet ir sveikatos sutrikimai, prašo teismo į tai atsižvelgti ir netenkinti UAB „Vilniaus energija“ prašymo dėl surašyto 2011-04-22 Valstybinės energetikos inspekcijos nurodymo Nr.73 bei 2011-07-11 sprendimo panaikinimo (b. l. 96-97).

Atsiliepimas

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodo, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2011-02-15 gavo A. K. ir S. Č. (pagal kurių skundą Inspekcijos Vilniaus skyrius priėmė 2011-04-22 nurodymą Nr. 73) prašymą dėl šilumos energijos kokybės atitikimo nustatytiems reikalavimams, apmokėjimo už suvartotą šilumos energiją teisėtumo ir pagrįstumo. Tarnyba 2011-02-25 raštu Nr. 4-1502 vartotojams nurodė, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., Inspekcija ginčo sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš sutartinių santykių tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba A. K. ir S. Č. minėtu raštu paaiškino, jog vartotojų prašyme keliamus reikalavimus pagal kompetenciją turi teisę nagrinėti Valstybinė energetikos inspekcija. Kadangi A. K. ir S. Č. prašymas buvo adresuotas ir Inspekcijai, papildomai minėtai institucijai jis nebuvo perduotas. Pažymėjo, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos vartotojų teisių apsaugos srityje yra įtvirtintos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 str., kuris nustato, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teisės aktų nustatytose srityse nagrinėja vartotojų skundus vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka, įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą ir kt. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetenciją šilumos srityje nustato Energetikos įstatymas, kurio 26 str. 1 d. numatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja fizinių asmenų skundus dėl energijos pirkimo pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, bei Šilumos ūkio įstatymas, kurio 19 str. 4 d. numato, jog šilumos pirkimo pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, bei 21 str. 1 d. 4 p. numato, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja ginčus, kylančius iš sutartinių santykių tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų, ginčo sprendimo ne teisme tvarka dėl šilumos energijos pirkimo pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo ir kitose nenumatytose valstybinės vartotojų teisių apsaugos srityse. Taigi, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra teisės aktų įgaliota vertinti Valstybinės energetikos inspekcijos ir Inspekcijos Vilniaus skyriaus priimtų sprendimų ar nurodymų teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėjo, kad Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d. 1 bei 3 p. įtvirtina, jog minėto įstatymo tikslas - mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams, ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d. 1 p. vienas iš prioritetinių ir pagrindinių Šilumos ūkio įstatymo tikslų - mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą bei kokybišką šilumos tiekimą vartotojams. Vartotojams ypač svarbus patikimo bei kokybiško šilumos tiekimo principas. Tik patikimo ir kokybiško šilumos tiekimo užtikrinimas per patikimumo ir kokybės rodiklius, kurie yra tokie pat svarbūs vartotojams kaip ir mažiausios sąnaudos, gali būti užtikrintas viešasis interesas ir nepažeistos vartotojų teisės. Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-12-29 įsakymu Nr. V-1081 nustatyti mikroklimato parametrai gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 138.14 p. nustatyta, kad šildymo sistemos prižiūrėtojas privalo užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose teisės akte (Taisyklių 1 priedo 27 p.) nustatytą patalpų temperatūrą, jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistema atitinka privalomuosius reikalavimus (Taisyklių 1 priedo 24 p.) ir yra techninės galimybės tą reguliuoti. Pagal Taisyklių 138.15 p., šildymo sistemos prižiūrėtojas privalo siekti, kad išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šildymo sistemos prižiūrėtojas yra UAB „Vilniaus energija“. Atsižvelgiant į tai mano, kad UAB „Vilniaus energija“, kaip minėto namo šildymo sistemos prižiūrėtojai, kilo minėtuose Taisyklių punktuose nustatyta pareiga užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymo palaikant juose teisės akte (Taisyklių 1 priedo 27 p.) nustatytą patalpų temperatūrą, bei siekti, kad išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus, tokiu būdu užtikrinant patikimą ir kokybišką šilumos (ir karšto vandens) tiekimą vartotojams, kadangi tai yra vienas iš pagrindinių Šilumos ūkio įstatymo tikslų (b. l. 100-102).

Pateiktame atsiliepime tretieji suinteresuoti asmenys A. K. ir S. Č. (K.) nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų, kadangi tokių veiksmų ji ėmėsi tik po jų eilinių skundų. Pareiškėja atsakyme jiems nurodė, kad ji nėra prižiūrėtoja, nors skunde teismui teigia priešingai. Po pareiškėjos atstovų apsilankymo situacija nepasikeitė. Pareiškėja teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ėmėsi atitinkamų veiksmų. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad netolygus šildymo atsiradimas galėjo atsirasti dėl namo apgyvendinimo/neapgyvendinimo. Pažymėjo, kad namas pripažintas tinkamu gyventi 2009 m., todėl apgyvendinimo tankumas neturi jokios sąsajos su netolygaus šildymo atsiradimu, kadangi visi butai turi savo savininkus. Tokia situacija tiek bute, tiek name yra ne pirmus metus, ir pareiškėja, kaip paslaugų teikėja, privalo žinoti ir žinojo apie tai, bet nesiėmė jokių veiksmų. Be to, tokia pati situacija yra ir kituose trijų kambarių butuose, tačiau pareiškėja sąmoningai slepia, kad yra ir kitų gyventojų skundų. Pareiškėja skaičiuoja įvairius mokesčius už suvartotą šildymą, už priežiūrą, administravimą ir pan., todėl turėjo pati imtis aktyvių veiksmų šiame name, kadangi matė ir turėjo matyti realią situaciją name, o nelaukti gyventojų skundų, juolab, kad duomenys apie suvartotą šilumą jų bute ir kituose butuose teikiami pareiškėjai. Mano, kad yra karterinis susitarimas, nevienodos sąlygos butų savininkams, žalos darymas gyventojams, gyvenantiems šiame name, netinkamas prižiūrėtojo funkcijų vykdymas. Tokiu būdu yra visiškai nesiskaitoma su žmonėmis, kurių teisės ir laisvės, turtiniai interesai yra svarbiausi ir prigimtiniai, lyginant su pareiškėjos teisėmis. Priešingai, gaunasi, kad pareiškėjos teisės yra aukštesnės arba dominuojančios negu pareiškėjos pareigos, tokiu būdu iškraipomas teisių ir pareigų vienovės principas. Namas ir visos jo komunikacijos bute pripažinti tinkamais, tačiau pareiškėja kelia abejonę, kad trūkumai galėjo atsirasti po namo pripažinimo tinkamu akto surašymo, atliktų darbų kokybės trūkumai atsirado vėliau, pareiškėja tai tik nurodo, deklaruoja, tačiau jokių veiksmų nesiima. Pareiškėjos argumentai, kad ji tinkamai ir laiku vykdo prižiūrėtojo funkcijas pagal 2006-12-29 ir 2008-06-04 priežiūros sutartis yra nepagrįsti. Sutartys buvo pasirašytos su namo statytoju UAB „Luidas“. Nors sutartys galioja ir dabar, UAB „Luidas“ nėra visų butų savininkas, o namas buvo pripažintas tinkamu 2009 m., todėl pareiškėjos argumentai yra abejotini. Pareiškėja savo prievolę nori perkelti UAB „Luidas“, tačiau šiuo metu vyksta šios įmonės restruktūrizavimo procesas. Pareiškėjai skunde nurodė, kad jų reikalavimas yra pagrįstas, taip pat reikalavo perskaičiuoti mokesčius, kadangi yra rastas akivaizdus trūkumas, buvo valomas „filtras“, be to temperatūra bute neatitinka higienos reikalavimų, nors radiatoriai šyla, bet temperatūra išlieka 17-18 laipsnių, o sąskaitos už šildymą didelės. Pareiškėjos skunde nurodytas argumentas, kad suinteresuoti asmenys patys įsitikino, kad radiatoriai šyla, nepagrįsti, kadangi visada šilo, tačiau iki radiatorių nepraeina šiluma, net esant aukščiausiai radiatoriaus padalai -5, turimos šilumos tiesiog nėra. Radiatorių pastuksenimai bei prapūtimai, filtrų valymai ir pan. neduoda rezultato, šiek tiek jaučiasi, kai pareiškėjos atstovai padidina šilumą visam namui, bet kitą dieną vėl sumažina ir situacija lieka tokia pati. Mano, kad pareiškėja netinkamai ir nevisapusiškai vykdė savo, kaip paslaugų teikėjo ir prižiūrėtojo, funkcijas. Pareiškėja esamas problemas, trūkumus ir kt. turėjo spręsti aktyviais veiksmas iki jų skundo pateikimo, be to, pareiškėjos atstovai pradėjo lankytis tik tuomet, kai buvo parašytas skundas Valstybinei energetikos inspekcijai. Tiek pareiškėjai, tiek Valstybinei energetikos inspekcijai buvo pateiktas jų užsakymu darytas termovizinis tyrimas, pareiškėja turėjo į tai atkreipti dėmesį ir imtis veiksmų, nes taip pat kaip ir jie, dėl šilumos nuostolių patiria žalą, tačiau pareiškėja nieko nedarė. Pareiškėja turėjo prižiūrėti bute esantį šildymą ir be jų ar kitų gyventojų skundų, todėl pareiškėjos argumentas, kad kiti gyventojai neturi pretenzijų dėl šildymo yra nepagrįstas. Pareiškėjos argumentas, kad pagal patikrinimo aktą bute (duomenys neskelbtini), Vilnius, temperatūra yra 20 laipsnių šilumos yra niekinis. Šis butas yra dviejų, o ne trijų kambarių. Trijų kambarių butai yra mažiausiai apgyvendinti, bet visuose butuose ta pati situacija su šiluma kaip ir pas juos. Nesupranta, kodėl buvo atliktas patikrinimas ne trijų kambarių bute (-uose). Abejoja, ar buvo atliktas patikrinimas bute, kuris yra šalia jų, kadangi nėra nei buto savininkės, nei kito jos atstovo parašo, pareiškėjos minėtame akte net nėra prierašo, kad buto savininkė atsisakė pasirašyti šį aktą. Taip pat akte nėra net savininkės duomenų, tuo tarpu kituose pridėtuose aktuose yra. Dėl šių priežasčių mano, kad iš viso nebuvo atliktas patikrinimas, o akte nurodyti duomenys buvo surašyti remiantis kitų žmonių pasakojimais, toks dokumentas negali būti pripažintas rašytiniu įrodymu. Nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad Nurodymas Nr. 73 negali būti taikomas jai, kad toks nurodymas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, priešingai mano, kad priimtas nurodymas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas laiku, kol dar neprasidėjo 2011-2012 m. šildymo sezonas. Mano, kad pareiškėja šiame skunde nenurodė nei vieno argumento, kodėl Nurodymas Nr. 73 yra nemotyvuotas, nepagrįstas, priešingai tokiais savo veiksmais pareiškėja tik delsia vykdyti teisėtą nurodymą Nr. 73. Todėl net toks pareiškėjos argumentas, kad vartotojai privalo tinkamai vykdyti savo buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius bei išorės atitvarus, sutartinių įsipareigojimų atžvilgiu yra tiesiog deklaratyvus, kadangi pats vartotojas negali to įgyvendinti: prižiūrėti šilumos įrenginių, prižiūrėti išorės atitvaras, kadangi neturi tam kompetencijos (pareiškėja jiems nežinant pagal šilumos vartojimo sutartį pasirašė sutartį su UAB „City servisas“, kuris realiai ir vykdo prižiūrėtojo funkcijas), todėl ši deklaratyvi pareiga, nurodyta pareiškėjos taisyklėse, deleguojama pareiškėjai, kaip prižiūrėtojai ir paslaugų teikėjai, ir kitoms institucijoms ir įmonėms, su kuriomis tiek pareiškėja, tiek gyventojai pasirašo sutartis. Pareiškėja neketina vykdyti nei Nurodymo Nr. 73, nei sutartinių įsipareigojimų, išskyrus mokesčių skaičiavimą. Pareiškėjos neveikimas turėjo įtakos tam, kad dėl netinkamo šilumos teikimo šalo sienos ir ant buto sienų ir baldų atsirado pelėsis. Panaši situacija yra ir kituose butuose. Pareiškėjos argumentas, kad ji negali užtikrinti teisės aktuose nustatytos butų patalpų temperatūros normos dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių, yra visiškai nepagrįstas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių (b. l. 144-148).

Atsiliepimas

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Proceso dalyvių paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys A. ir S. K. 2011-02-10 su skundu kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos, prašydami ištirti jų nusiskundimus dėl nepakankamo „gyvatuko“ ir viso buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų šildymo, taip pat pateikiamų sąskaitų už šildymą pagrįstumo klausimus (b. l. 125-129). Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius, kuriam buvo pavesta išnagrinėti minėtą trečiųjų suinteresuotų asmenų A. ir S. K. skundą, išnagrinėjęs, kaip nustatyta atsakovų atstovų paaiškinimais teismo posėdyje, tik A. ir S. K. pateiktus dokumentus, 2011-04-22 priėmė ginčijamą nurodymą Nr. 73, kuriuo konstatavo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 138.14 p. ir 138.15 p. reikalavimų nesilaikymą pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“, eksploatuojančios pastato šildymo ir karšto vandens sistemas, veikloje bei iki 2011-11-30 nurodė pašalinti minėtus pažeidimus (b. l. 6-7), o 2011-04-26 – sprendimą Nr. 12-270, kuriuo pripažino A. ir S. K. skundą dalyje dėl šildymo parametrų pagrįstu ir informavo apie 2011-04-22 priimtą nurodymą Nr. 73, o skundą dalyje dėl mokesčių apskaičiavimo atmetė (b. l. 8-10). Pareiškėjai UAB „Vilniaus energija“ apskundus 2011-04-22 nurodymą Nr. 73 ir 2011-04-26 sprendimą Nr. 12-270 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininkui (b. l. 133-137), pastarasis ginčijamu 2011-07-11 sprendimu Nr. 12(2R)-721 skundą atmetė ir paliko galioti 2011-04-22 nurodymą Nr. 73 (b. l. 11-12). Pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ teismui pateiktu skundu ginčija Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2011-04-22 nurodymą Nr. 73 ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011-07-11 sprendimą Nr. 12(2R)-721 dalyje, kurioje 2011-04-22 nurodymas Nr. 73 paliktas nepakeistu, 2011-04-26 sprendimo Nr. 12-270 teisme neginčija.

Ginčui aktualiu laikotarpiu išankstinę skundų dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo sustabdymo ar ribojimo nagrinėjimo ne teisme tvarką nustatė Išankstinio skundų ne teisme dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo nagrinėjimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 46 (toliau – ir Taisyklės) (2010-06-28 įsakymo Nr. 1V-34 redakcija), netekusios galios nuo 2011-09-23, kurios, be kita ko, numatė: Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – ir VEI) pareigūnai skundus nagrinėja vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-25 nutarimu Nr. 1491 patvirtintu „Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos aprašu“, kitais specialiais teisės aktais bei šiomis Taisyklėmis (Taisyklių 2 p.); skundai nagrinėjami laikantis rungimosi, skundo nagrinėjimo operatyvumo ir skaidrumo, pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo ir tarnybinio bendradarbiavimo principais (Taisyklių 18 p.); skundą, kaip taisyklė, nagrinėja VEI (VEI teritorinio skyriaus) pareigūnas rašytinio proceso tvarka pagal pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Prireikus pareigūnas gali organizuoti žodinį skundo nagrinėjimą, kai būtina išklausyti žodinius ginčo šalių paaiškinimus, kai siekiama sudaryti sąlygas ginčą išspręsti taikiai, arba kitais reikiamais atvejais (Taisyklių 19 p.); prireikus VEI pareigūnas organizuoja faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tiriant faktinius duomenis vietoje. Jeigu šio patikrinimo metu gali būti paskelbta informacija, kuri pagal įstatymus negali būti vieša, pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatais. Žodiniai paaiškinimai ir patikrinimo vietoje metu nustatyti faktiniai duomenys turi būti užfiksuoti patikrinimo akte ir šis aktas pasirašytas komisijos narių. Rašytiniai paaiškinimai pridedami prie patikrinimo akto (Taisyklių 20.6 p.); ginčo šalys ir kiti nagrinėjant ginčą dalyvaujantys asmenys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti išrašus, nuorašus, kopijas, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus kitiems nagrinėjant ginčą dalyvaujantiems asmenims, pateikti prašymus, gauti ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo nuorašą, naudotis kitomis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme suteiktomis teisėmis. Šiomis teisėmis nagrinėjant ginčą dalyvaujantys asmenys privalo naudotis sąžiningai, nevilkindami ginčo nagrinėjimo (Taisyklių 20.7 p.); VEI pareiškėjo skundą išnagrinėja ir sprendimą priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo, atitinkančio 11 punkto reikalavimus, pateikimo dienos, jeigu kiti įstatymai nenumato kitaip. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pareiškėjo skundo nagrinėjimas negali būti baigtas, VEI viršininkas arba VEI teritorinio skyriaus vedėjas sprendimu gali terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimą raštu pranešama pareiškėjui. VEI imasi priemonių, kad šalys nepiktnaudžiautų savo teisėmis ir nevilkintų skundo nagrinėjimo, ir siekia, kad skundas per įmanomai trumpiausią laiką būtų tinkamai išnagrinėtas (Taisyklių 25 p.); VEI pareigūnas, išnagrinėjęs skundą, arba komisijos pirmininkas komisijos tyrimo akto (protokolo) pagrindu surašo laiško, kuriame nurodomas priimtas sprendimas (tuo atveju, kai yra paskirtas VEI centrinio padalinio skundą kontroliuojantis pareigūnas, suderina su juo paruoštą laiško projektą), projektą ir perduoda jį VEI viršininkui (VEI teritorinio skyriaus vedėjui). Laiško projekte turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaudamasis pareigūnas parengė laiško projektą. VEI viršininkas (VEI teritorinio skyriaus vedėjas), atsižvelgdamas į teikiamą laiško projektą, priima vieną iš šių sprendimų: patenkinti pareiškėjo skundą; iš dalies patenkinti pareiškėjo skundą; atmesti pareiškėjo skundą (Taisyklių 30-30.3 p.); VEI viršininkas (VEI teritorinio skyriaus vedėjas) savo laiške nurodytą sprendimą priima atsižvelgdamas į skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (Taisyklių 31 p.); jeigu skundo tyrimo metu pareiškėjui, paslaugos teikėjui arba kitam asmeniui buvo surašytas Nurodymas dėl teisės aktų, reglamentuojančių energetikos veiklą, pažeidimų, laiške nurodoma administracinė atsakomybė už Nurodymo nevykdymą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 99⁴ straipsnį (Taisyklių 33.8. p.); šalis, nesutinkanti su priimtu sprendimu, savo pasirinkimu turi teisę paduoti skundą VEI viršininkui (dėl VEI teritorinių skyrių sprendimo) ar administracinių ginčų komisijai LR administracinių bylų teisenos įstatymo 30 str. 1 d. nustatytais terminais arba administraciniam teismui LR administracinių bylų teisenos įstatymo 32 str. nustatytais terminais (Taisyklių 38 p.).

VAI pareigūnų veiklą, kontroliuojant energetikos objektų, energetikos įrenginių įrengimą, eksploatavimą, techninę saugą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą bei efektyvų vartojimą, reglamentuoja Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-07-03 įsakymu Nr. 4-270 (toliau – ir Tvarka) (2008-04-15 įsakymo Nr. 4-150 redakcija), kuri, be kita ko, nustato: VEI savo darbe taikomos pagrindinės valstybinės kontrolės formos numatytos Tvarkos 7.1-7.11 p., tame tarpe - kontroliuoja energetikos objektų ir įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą bei vartojimo efektyvumą, išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo (Tvarkos 7 p.); energetikos objektai ir įrenginiai tikrinami pagal VEI skyrių parengtus ir VEI viršininko patvirtintus energetikos objektų ir įrenginių patikrinimų metinius darbo planus. Energetikos objektų ir įrenginių metiniai darbo planai yra vieši ir skelbiami internete (Tvarkos 8 p.); energetikos objektų ir įrenginių neplaniniai patikrinimai gali būti atliekami esant pagrįstam fizinių ar juridinių asmenų prašymui, tiriant pagal kompetenciją skundus, avarijas ar sutrikimus, nelaimingus atsitikimus, susijusius su energetikos įrenginiais ar energijos vartojimu. Neplaniniai patikrinimai taip pat gali būti atliekami Ūkio ministerijos nurodymu (pavedimu) (Tvarkos 10 p.); energetikos objektai ir įrenginiai tikrinami pagal VEI viršininko patvirtintą programą (metodiką) (Tvarkos 11 p.); VEI pareigūnas planinius energetikos objektų ir įrenginių patikrinimus atlieka įmonių (įstaigų) administracijos darbo laiku. Tikrinant turi dalyvauti energetikos įrenginio savininkas (valdytojas) ar jo įgaliotas asmuo, o jiems nedalyvaujant ar atsisakius dalyvauti VEI pareigūnas turi teisę netrukdomas tikrinti energetikos įrenginius. Esant ekstremaliai energetikos padėčiai ar tirdamas energetikos objektų ir įrenginių avarijas bei jų darbo sutrikimus, VEI pareigūnas, pateikęs tarnybinį pažymėjimą, bet kuriuo paros metu turi teisę netrukdomas tikrinti energetikos įrenginius (Tvarkos 13 p.); atvykęs į įmonę (įstaigą) VEI pareigūnas privalo prisistatyti įmonės (įstaigos) vadovui, savininkui arba jų atstovui, pateikti savo tarnybinį pažymėjimą ir teritorinio skyriaus viršininko arba VEI viršininko išduotą pavedimą, supažindinti su patikrinimo programa (metodika), tvarka ir trukme (Tvarkos 15 p.); patikrinami įmonėje (įstaigoje) tvarkomi techniniai dokumentai, veikiančių energetikos įrenginių schemos, pasai, atsakingų už energetikos įrenginių eksploatavimą asmenų pareiginės ir įrenginių techninio eksploatavimo instrukcijos, patikrinama, kaip patikimai, efektyviai, saugiai gaminama, perduodama, skirstoma bei vartojama energija, jos apskaita, nustatoma, ar instruktuojamas ir atestuojamas energetikos įrenginius eksploatuojantis personalas, remontuojami ir bandomi energetikos įrenginiai (Tvarkos 16 p.); baigus tikrinimą surašomas tikrinimo aktas, nurodant tikrinimo rezultatus. Prireikus surašomi privalomi vykdyti nurodymai (2 priedas). Į nurodymą įrašomi šio ir ankstesnio patikrinimo metu nustatyti, bet nepašalinti pažeidimai bei trūkumai. Nurodyme išvardijami saugaus eksploatavimo, patikimumo pažeidimai, energijos ir energijos išteklių neefektyvaus vartojimo, gamybos arba tiekimo faktai, nurodoma, kurie teisės aktų punktai pažeisti (Tvarkos 17 p.); patikrinimo rezultatai aptariami vietoje, dalyvaujant atlikusiems patikrinimą bei įmonės (įstaigos) atstovams, ir nustatomi pažeidimų pašalinimo terminai (Tvarkos 18 p.); nurodymas su tikrinusiojo VEI pareigūno ir įmonės (įstaigos) atstovų parašais įteikiamas pasirašytinai įmonės (įstaigos) vadovui arba jo įgaliotam asmeniui. Nustatytu laiku neįvykdžius nurodymų, už teisės aktų pažeidimus surašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai (Tvarkos 19 p.); apie nurodyme įrašytų pažeidimų šalinimo eigą įmonė (įstaiga) privalo informuoti raštu VEI nurodyme nustatytais terminais (Tvarkos 20 p.); VEI nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka (Tvarkos 31 p.); VEI pareigūnų sprendimai per 10 dienų nuo susipažinimo su patikrinimo dokumentais gali būti apskundžiami VEI viršininkui. VEI viršininko sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Skundo padavimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo (Tvarkos 36 p.).

Atsižvelgiant į minėtas teisinio reglamentavimo nuostatas bei nustatytas faktines aplinkybes, galima teigti, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinis skyriaus 2011-04-22 nurodymas Nr. 73 yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei jo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.), todėl šis 2011-04-22 nurodymas Nr. 73 ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011-07-11 sprendimas Nr. 12(2R)-721 dalyje, kurioje atmestas pareiškėjos skundas dėl jo panaikinimo, yra naikinami, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos yra įpareigojama iš naujo išnagrinėti trečiųjų suinteresuotų asmenų A. ir S. K. 2011-02-10 skundą dalyje, susijusioje su šildymo parametrais: minėtas skundas išnagrinėtas ir 2011-04-22 nurodymas Nr. 73 priimtas nepranešus pareiškėjai UAB „Vilniaus energija“, neatlikus jokio faktinių aplinkybių patikrinimo, nors tokio pobūdžio skundai nagrinėjami laikantis, be kita ko, rungimosi, skundo nagrinėjimo operatyvumo ir skaidrumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo ir tarnybinio bendradarbiavimo principais. Kadangi UAB „Vilniaus energija“ skundo nagrinėjimo metu nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, priimant sprendimą jie nebuvo įvertinti. Pažymėtina, kad iki 2011-07-29 galiojusios redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297, 138.14. ir 138.15. p. nustatė, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas privalo: užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose teisės akte (Taisyklių 1 priedo 27 punktas) nustatytą patalpų temperatūrą ir tiekiamo į butus ir kitas patalpas karšto vandens teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 28, 45 punktai) nustatytą temperatūrą, jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistema atitinka privalomuosius reikalavimus (Taisyklių 1 priedo 24 punktas) ir yra techninės galimybės tą reguliuoti; siekti, kad išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus. Kadangi pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ teigia, kad užtikrinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų šildymą palaikant jame teisės akte nustatytą patalpų temperatūrą buvo neįmanoma dėl nuo jos, t. y. nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojos, nepriklausančių aplinkybių – dėl nešildomų ar nepakankamai šildomų butų Nr. 6 ir 16, kurie yra virš ir po butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė savo skaičiavimus dėl to atsiradusius šilumos nuostolius bei nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (b. l. 40-45), tuo tarpu trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. teismo posėdyje nurodė manąs, kad gali būti netinkamai parengtas ar įgyvendintas techninis projektas, kadangi radiatorius, kuris yra arčiau paskirstymo dėžės yra šiltas, o kiti šalti, taip pat kad su šildymu susijusios problemos neišspręstos iki šiol, akivaizdu, kad Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos turi atlikti tyrimą, kurio metu būtų išsiaiškinta, ar reikalavimo užtikrinti teisės aktuose nustatytą temperatūrą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevykdymą apsprendė (b. l. 18-19) ir iki šiol, kaip nustatyta trečiojo suinteresuoto asmens A. K. paaiškinimu, apsprendžia netinkamas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo pareigų vykdymas ar kitos, nuo pastarojo valios nepriklausančios, aplinkybės.

Tenkinti pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą pilnai, t. y. tiesiog panaikinti ginčijamą nurodymą, tuo iš esmės baigiant skundo nagrinėjimo procedūrą, nėra pagrindo, kadangi problemai, dėl kurios su skundu buvo kreiptasi į atsakovę, tebeesant, tai pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 4 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2011-04-22 nurodymą Nr. 73 bei Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011-07-11 sprendimą Nr. 12(2R)-721 dalyje, kurioje paliktas galioti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2011-04-22 nurodymas Nr. 73, ir įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti A. K. ir S. K. 2011-02-10 skundą dalyje dėl šildymo parametrų.

Kitoje dalyje pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėArūnas DirvonasRosita Patackienė