- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- A-143-2127-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01687-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Atsakovas
- Valstybinės, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
- Trečiasis asmuo
- A. K., S. K., V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovams Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K., S. K., V. A. (V. A.), Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, uždarajai akcinei bendrovei „Luidas“ dėl nurodymo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ (toliau – pareiškėjas, UAB „Vilniaus energija“) skundu (T 1, b. l. 1–5, 61–65), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija, apeliantas) 2011 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 12(2R)-721, kuriuo paliktas galioti nurodymas; 2) panaikinti atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius) 2011 m. balandžio 22 d. surašytą nurodymą Nr. 73.
Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. liepos 18 d. gavo Valstybinės energetikos inspekcijos 2011 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 12(2R)-721, kuriuo buvo atmestas UAB „Vilniaus energija“ skundas dėl Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. priimto sprendimo Nr. 12-270 bei 2011 m. balandžio 22 d. surašyto nurodymo Nr. 73 ir paliktas galioti šis nurodymas. Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius, tirdamas trečiųjų suinteresuotų asmenų A. K. ir S. Č. (dabar – K.) (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys), gyvenančių (duomenys neskelbtini), pareiškimą, surašė UAB „Vilniaus energija“ 2011 m. balandžio 22 d. nurodymą Nr. 73, kuriame konstatuota, kad yra nustatyti tokie pažeidimai: neužtikrinamas tolygus viso pastato (duomenys neskelbtini), visų pastato butų ir kitų patalpų šildymas, palaikant juose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 42:2009) nustatytą patalpų temperatūrą ((duomenys neskelbtini) bute +14,1°C); nesiekiama, kad išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, 2011 m. balandžio 22 d. nurodymu Nr. 73 UAB „Vilniaus energija“ įpareigota pašalinti pažeidimus nustatytais terminais ir apie nurodymo įvykdymą pranešti raštu iki 2011 m. lapkričio 30 d. Remiantis atliktu tyrimu ir surašytu nurodymu, Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius 2011 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 12-270 trečiųjų suinteresuotų asmenų pareiškimą patenkinti iš dalies, t. y. reikalavimus dėl mokesčių apskaičiavimo atmesti, o reikalavimus dėl šildymo parametrų patenkinti. Pagal priimtą sprendimą UAB „Vilniaus energija“ yra įpareigota pastoviai užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą, palaikant juose Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 nustatytą patalpų temperatūrą, bei sureguliuoti šilumos punkto parametrus taip, kad butuose vartotojai nuo šildymo sezono pradžios reguliuodami šildymo prietaisus (radiatorius) galėtų palaikyti patalpų temperatūrą, reglamentuotą aukščiau nurodytose higienos normose. Pareiškėjo nuomone, Valstybinė energetikos inspekcija, iš esmės nevertindama skunde nurodytų motyvų, argumentų bei pateiktų įrodymų, nepagrįstai nusprendė, kad UAB „Vilniaus energija“ nesiėmė reikiamų priemonių netolygaus šildymo priežastims pašalinti, nesprendė šildymo klausimų su patalpų savininkais, nepateikė rašytinių įrodymų, kad įvykdė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 138.14 ir 138.15 punktuose numatytas pareigas. Pažymėjo, kad atliko visus veiksmus/priežiūros darbus, kuriuos privalo pagal teisės aktus atlikti šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, nurodė galimas kitas žemos temperatūros patalpose buvimo priežastis bei pateikė tai įrodančius dokumentus, motyvus. Teigė, kad šildymo ir karšto vandens sistemos pripažinimo tinkamu naudotis aktas patvirtina, jog jo surašymo dieną statybos/montavimo darbai atlikti tinkamai, bet toks aktas jokiu būdu nereiškia, kad po jo surašymo negalėjo išaiškėti trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Luidas“ (toliau – UAB „Luidas“) atliktų darbų brokas, kad netolygaus šildymo atsiradimui neturėjo įtakos butų apgyvendinimas/neapgyvendinimas. Nurodė, kad įpareigojimai, privalomi nurodymai nepagrįsti, nemotyvuoti, priimti neįvertinus visų įrodymų, taip pat neįgyvendinami. Pareiškėjas pažymėjo, jog pagal Taisyklių 138.14 punktą privalo užtikrinti tolygų viso pastato, visų butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose teisės akte nustatytą patalpų temperatūrą ir tiekiamo į butus ir kitas patalpas karšto vandens teisės aktuose nustatytą temperatūrą, jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistema atitinka privalomuosius reikalavimus ir yra techninės galimybės tą reguliuoti. Šio įpareigojimo vykdymui Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtintas Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Be to, priežiūros funkcijas paminėtame pastate vykdo ir pagal individualiai aptartas sąlygas – pagal 2006 m. gruodžio 29 d. ir 2008 m. birželio 4 d. Pastato šildymo, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos priežiūros sutartis (toliau – ir Priežiūros sutartys). Pareiškėjas pabrėžė, kad atliko visus teisės aktų ir sutarčių numatytus priežiūros darbus. Vadovaujantis Priežiūros sutartimis, yra atsakingas už bendro naudojimo šildymo ir karšto vandens tiekimo vamzdžių priežiūrą pastate su kolektorine sistema iki pirmosios buto (patalpų) vidaus šildymo sistemos uždaromosios armatūros, iki pirmosios buto (patalpų) vidaus karšto vandens tinklo uždaromosios armatūros arba iki atsišakojimo į buto (patalpos) vidaus karšto vandens tinklą. 2011 m. balandžio 7 d. atliko patikrinimą, o 2011 m. balandžio 17 d. – pakartotinį patikrinimą. Užtikrinti teisės normose numatytos buto patalpų temperatūros neįmanoma dėl nuo jo (kaip prižiūrėtojo) nepriklausančių aplinkybių – tiek virš buto (duomenys neskelbtini) esantis butas (duomenys neskelbtini), tiek butas (duomenys neskelbtini), esantis apačioje, yra arba visai nešildomi, arba minimaliai šildomi. To paties pastato kitame bute – bute (duomenys neskelbtini), temperatūra atliekant matavimus buvo +20°C; iš kitų daugiabučio namo gyventojų skundų dėl patalpų temperatūros nebuvo gauta. Pastate (duomenys neskelbtini) šilumos punkto parametrai atitinka techninius reikalavimus, ketvirto aukšto kolektorinėje spintoje esančios šildymo atšakos į butuose esančius kolektorius šyla tolygiai, bute (duomenys neskelbtini) radiatoriai buvo nuorinti, išvalyti filtrai kolektorinėje sistemoje. Pareiškėjo teigimu, Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius nustatė tik pasekmę – neužtikrinama patalpų vidaus temperatūra, tačiau, nesiaiškinęs tokios temperatūros priežasčių, preziumavo, kad atsakomybė dėl tokio fakto tenka pastato šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojui. Pagal Taisyklių 133.1 punktą, būtent vartotojai privalo tinkamai prižiūrėti savo buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius bei išorės atitvarus, todėl jis negali būti atsakingas už priežiūros atsakomybės ribos esančių šilumos įrenginių eksploataciją bei priežiūrą, už išorės atitvarų, kurie ženkliai turi įtakos šilumos nuostolių atsiradimui, būklę. Pareiškėjas pažymėjo, jog, nagrinėdamas trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą, informavo juos, kad atliko visus įmanomus priežiūros darbus, siekiant užtikrinti tolygų patalpų šildymą, teisės aktų nustatytą temperatūrinį režimą, bei pasiūlė kreiptis į namo statytoją bei šildymo ir karšto vandens sistemą įrengusią įmonę dėl namo statybinės bei vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų ekspertizės atlikimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 118–124) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Valstybinė energetikos inspekcija nurodė, kad 2011 m. vasario–kovo mėn. gavo trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus–pretenzijas dėl netinkamo šilumos tiekimo sutarties vykdymo, nuostolių susidarymo ir galimos vartotojų apgaulės. Nagrinėjant skundą, iš pareiškėjo buvo gauti dokumentai, įskaitant pareiškėjo surašytus aktus dėl (duomenys neskelbtini) esančio buto (duomenys neskelbtini) oro temperatūros. 2010 m. gruodžio 9 d. akte buvo užfiksuota, kad šio buto patalpų oro temperatūra 14,5°C, o 2010 m. gruodžio 13 d. akte – 14,1°C. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas svarbias aplinkybes, 2011 m. balandžio 26 d. buvo priimtas Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimas Nr. 12-270, kuriuo trečiųjų suinteresuotų asmenų skundų–pretenzijų dalis dėl šildymo parametrų buvo patenkinta, kadangi pareiškėjas neužtikrina tolygaus viso pastato butų ir kitų patalpų šildymo, o kita dalis dėl mokesčių apskaičiavimo buvo atmesta. Remdamasis Taisyklių 138.14 punktu, 2011 m. balandžio 22 d. pareiškėjui surašė nurodymą Nr. 73, kuriuo jis buvo įpareigotas nuolat užtikrinti tolygų viso pastato butų ir kitų patalpų šildymą. Nurodymas buvo surašytas vadovaujantis Energetikos įstatymo 18 straipsniu bei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 12.2 punktu, nustačius, kad šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas netinkamai įgyvendina Taisyklių 138.14 ir 138.15 punktuose numatytas pareigas ir neužtikrina viso pastato, visų pastate esančių butų ir kitų patalpų šildymo, palaikant šiose patalpose teisės aktų nustatytą temperatūrą (t. y. 18°C–22°C). Nurodymu įpareigojo prižiūrėtoją atlikti teisės aktų reikalaujamas pareigas ir jas vykdyti nuolat, toks nurodymas nėra vienkartinio taikymo. Peržiūrėjusi ir pakartotinai išanalizavusi su trečiųjų suinteresuotų asmenų skundų–pretenzijų nagrinėjimu susijusią dokumentaciją bei įvertinusi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir pateiktą medžiagą, Valstybinė energetikos inspekcija 2011 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. 12(2R)-721 atmesti pareiškėjo skundą (Taisyklių 138.14, 138.15 p.). Pabrėžė, kad pagrindinis šioje administracinėje byloje keliamas klausimas yra susijęs su nurodymo ir priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Atkreipė dėmesį į Šilumos ūkio įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, Taisyklių 64 punktą. Pažymėjo, jog pareiškėjas yra paminėto pastato šilumos tiekėjas, taip pat šilumos, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos prižiūrėtojas. Ginčo dėl pareiškėjo statuso šioje byloje nėra. Pareiškėjui yra taikomi teisės aktuose nustatyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui keliami reikalavimai (Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 22 d.). Pareiškėjui yra taikomos teisės aktuose numatytos prižiūrėtojo pareigos (Taisyklių 138.14, 138.15 p., Aprašo 9 p., 2 priedas, Lietuvos higienos norma HN 42:2009). Nors pareiškėjas teigė, kad visus teisės aktų ir sutarčių numatytus priežiūros darbus atliko ir užfiksavo, tačiau visgi netinkama oro patalpų temperatūra patvirtina, kad tokie veiksmai yra nepakankami. Atkreipė dėmesį ir į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių (toliau – Priežiūros taisyklės) 21, 34.2 punktus. Teigė, jog pareiškėjas neįrodė, kad laikėsi pareigų dėl kokybiško šilumos vartojimo įrenginių naudojimo ir kokybiškųjų veikimo techninių ir ekonominių rodiklių užtikrinimo. Paminėjo Valstybinės energetikos inspekcijos 2011 m. birželio 28 d. raštą Nr. (12)2R-679, adresuotą tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Pabrėžė, kad pareiškėjas visgi nesiėmė visų galimų techninių ir organizacinių priemonių tinkamai įgyvendinti pareigas. Taip pat paminėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. A5129286-(3.3.10.1-BR4). Padarė išvadą, kad ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas nurodymą laiko pagrįstu ir teisėtu. Yra pakankamas pagrindas konstatuoti pareiškėjo, kaip prižiūrėtojo, pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių įgyvendinti Taisyklių 138.14 ir 138.15 punktuose numatytus reikalavimus, keliamus prižiūrėtojui. Faktas, kad pastato patalpose oro temperatūra yra mažesnė nei to reikalaujama pagal teisės aktus, patvirtina, jog prižiūrėtojo pareigos nebuvo tinkamai įgyvendinamos ir vykdomos. Pareiškėjui nepateikus jokių pagrįstų įrodymų, kad buvo imtasi veiksmų Taisyklių reikalavimams užtikrinti, ir nenurodžius naujų aplinkybių, Valstybinė energetikos inspekcija neturėjo pagrindo naikinti nurodymą ir sprendimą. Nurodymas ir priimti sprendimai šioje situacijoje yra adekvatūs ir tinkami reaguojant į pareiškėjo, kaip pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo, netinkamą pareigų atlikimą. Tai, kad buvo atliktas pastate esančių kitų butų oro temperatūros matavimas, kuris patvirtino, jog yra laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, neturėtų būti vertinama kaip įrodymas šioje byloje. Prižiūrėtojas privalo užtikrinti viso pastato patalpų tolygų šilumos paskirstymą. Nurodė, jog nustatė teisės aktų pažeidimą ir įpareigojo jų laikytis, todėl yra nepagrįsta reikalauti papildomos analizės ar papildomo vertinimo. Teigti, kad nurodymas ir įpareigojimai yra neįgyvendinami, yra ne kas kita, kaip klausimo dėl teisės aktuose numatytų šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo pareigų įgyvendinamumo/neįgyvendinamumo vertinimas. Taisyklės nenumato išimčių iš prižiūrėtojo pareigų, numatytų 138.14 ir 138.15 punktuose, todėl Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus priimtas sprendimas, nurodymas ir skundžiamas sprendimas yra teisėti ir pagrįsti bei atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus. Taip pat nurodė, kad Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius byloje neturėtų būti atsakovu, kadangi jis yra Valstybinės energetikos inspekcijos teritorinis padalinys.
Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 144–148) prašė atmesti skundą.
Šalies argumentai
Tretieji suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų, kadangi tokių veiksmų jis ėmėsi tik po jų skundų. Pareiškėjas atsakyme jiems nurodė, kad nėra prižiūrėtojas, nors skunde teismui teigė priešingai. Po pareiškėjo atstovų apsilankymo situacija nepasikeitė. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ėmėsi atitinkamų veiksmų. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad netolygus šildymas galėjo atsirasti dėl namo apgyvendinimo/neapgyvendinimo. Pažymėjo, kad namas pripažintas tinkamu gyventi 2009 m., todėl apgyvendinimo tankumas neturi jokios sąsajos su netolygaus šildymo atsiradimu, kadangi visi butai turi savo savininkus. Be to, tokia pati situacija yra ir kituose trijų kambarių butuose, tačiau pareiškėjas sąmoningai slepia, kad yra ir kitų gyventojų skundų. Yra karterinis susitarimas, nevienodos sąlygos butų savininkams, žalos darymas gyventojams, gyvenantiems šiame name, netinkamas prižiūrėtojo funkcijų vykdymas. Namas ir visos jo komunikacijos bute pripažinti tinkamais, tačiau pareiškėjas kelia abejonę, kad trūkumai galėjo atsirasti po namo pripažinimo tinkamu akto surašymo, atliktų darbų kokybės trūkumai atsirado vėliau, pareiškėjas tai tik nurodo, deklaruoja, tačiau jokių veiksmų nesiima. Pareiškėjo argumentai, kad jis tinkamai ir laiku vykdo prižiūrėtojo funkcijas pagal Priežiūros sutartis, yra nepagrįsti. Pareiškėjas savo prievolę nori perkelti UAB „Luidas“, tačiau šiuo metu vyksta šios įmonės restruktūrizavimo procesas. Pareiškėjo argumentas, kad jie patys įsitikino, jog radiatoriai šyla, nepagrįstas, kadangi visada šilo, tačiau iki radiatorių neateina šiluma. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, pareiškėjas netinkamai ir nevisapusiškai vykdė savo, kaip paslaugų teikėjo ir prižiūrėtojo, funkcijas. Tiek pareiškėjui, tiek Valstybinei energetikos inspekcijai buvo pateiktas jų užsakymu darytas termovizinis tyrimas, pareiškėjas turėjo į tai atkreipti dėmesį ir imtis veiksmų. Pareiškėjo argumentas, kad pagal patikrinimo aktą bute (duomenys neskelbtini) temperatūra yra 20 laipsnių šilumos, yra niekinis. Šis butas yra dviejų, o ne trijų kambarių. Abejojo, ar buvo atliktas patikrinimas bute, kuris yra šalia jų. Akte nurodyti duomenys buvo surašyti remiantis kitų žmonių pasakojimais, toks dokumentas negali būti pripažintas rašytiniu įrodymu. Pažymėjo, jog priimtas nurodymas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjo argumentas, kad vartotojai privalo tinkamai vykdyti savo buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius bei išorės atitvarus, sutartinių įsipareigojimų atžvilgiu yra tiesiog deklaratyvus, kadangi pats vartotojas negali to įgyvendinti. Pareiškėjo neveikimas turėjo įtakos tam, kad dėl netinkamo šilumos tiekimo šalo sienos ir ant buto sienų ir baldų atsirado pelėsis. Pareiškėjo argumentas, kad jis negali užtikrinti teisės aktuose nustatytos butų patalpų temperatūros normos dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, yra visiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 96–97) prašė nepatenkinti skundo.
Šalies argumentai
V. A. nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo metu paminėtame bute negyvena, tačiau po remonto darbų baigimo planuoja į jį persikraustyti kartu su šeima. Atsižvelgiant į tai, kad šis butas kol kas yra negyvenamas, jame yra palaikoma minimali temperatūra, kad nesikauptų drėgmė ir funkcionuotų šildymo sistema. Išnagrinėjus kartu su skundu gautą medžiagą, kilo pagrįstų įtarimų, kad su tokia problema, kurią įvardijo kaimyninio buto (duomenys neskelbtini) savininkai, atsikraustęs gyventi gali susidurti ir jis. Iš (duomenys neskelbtini) namo šilumos sąnaudų išklotinės matyti, kad UAB „Luidas“ priklausantis butas (duomenys neskelbtini) yra visai nešildomas. Gali būti nešildomi ir kiti šiame name esantys ir UAB „Luidas“ priklausantys, bet neapgyvendinti butai. Dėl to paminėto namo gyventojai gali susidurti su įvairiais nepatogumais tiek dėl susidariusių šilumos nuostolių, kuriuos padengia gyventojai, tiek dėl drėgmės, kuri susikaupia butų viduje ir sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, gadinančiam buto apdailą, baldus bei galinčiam sąlygoti įvairius sveikatos sutrikimus (alergiją, kvėpavimo ligas, odos sudirginimą ir t. t.). Tą patvirtino ir dalis šio namo gyventojų, kurių pasiteiravus apie namo šildymą paaiškėjo, kad namo laiptinė žiemą yra nešildoma arba šildoma labai netolygiai. Dėl šios priežasties namo bendro naudojimo patalpose lupasi dažai, atšoka tinkas bei atsirado pelėsis. Kai kurie šio namo gyventojai (kaimynai) jau susidūrė su tokia problema ir savo butų viduje. Įvertinus tai, kad neužtikrinus tolygaus pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų šildymo galimi ne tik materialiniai nuostoliai, bet ir sveikatos sutrikimai, prašė teismo į tai atsižvelgti ir nepatenkinti pareiškėjo prašymo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 100–102) nurodė, kad 2011 m. vasario 15 d. gavo trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą dėl šilumos energijos kokybės atitikimo nustatytiems reikalavimams, apmokėjimo už suvartotą šilumos energiją teisėtumo ir pagrįstumo. 2011 m. vasario 25 d. raštu Nr. 4-1502, vadovaudamasis Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nurodė, kad vartotojų prašyme keliamus reikalavimus pagal kompetenciją turi teisę nagrinėti Valstybinė energetikos inspekcija. Kadangi prašymas buvo adresuotas ir Valstybinei energetikos inspekcijai, papildomai šiai institucijai jis nebuvo perduotas. Pažymėjo, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos vartotojų teisių apsaugos srityje yra įtvirtintos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnyje. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetenciją šilumos srityje nustato Energetikos įstatymas (26 str. 1 d.) bei Šilumos ūkio įstatymas (19 str. 4 d., 21 str. 1 d. 4 p.). Taigi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra teisės aktų įgaliota vertinti Valstybinės energetikos inspekcijos ir Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus priimtų sprendimų ar nurodymų teisėtumo bei pagrįstumo. Atkreipė dėmesį į Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus, Lietuvos higienos normą HN 42:2009, Taisyklių 138.14, 138.15 punktus. Pažymėjo, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos prižiūrėtojas yra UAB „Vilniaus energija“. Atsižvelgiant į tai, UAB „Vilniaus energija“, kaip šio namo šildymo sistemos prižiūrėtojai, kilo paminėtuose Taisyklių punktuose nustatyta pareiga užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose teisės akte (Taisyklių 1 priedo 27 p.) nustatytą patalpų temperatūrą bei siekti, kad išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus, tokiu būdu užtikrinant patikimą ir kokybišką šilumos (ir karšto vandens) tiekimą vartotojams, kadangi tai yra vienas iš pagrindinių Šilumos ūkio įstatymo tikslų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Luidas“ atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 98–99) prašė atmesti skundą.
UAB „Luidas“ nurodė, kad pareiškėjas neišnaudojo visų turimų techninių ir organizacinių galimybių tam, jog pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiškumo ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus, o tai sąlygojo ir kitą pažeidimą. Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamuose sprendimuose surašyti įpareigojimai yra nepagrįsti, nemotyvuoti, priimti neįvertinus visų įrodymų, taip pat neįgyvendinami. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė galimas kitas žemos temperatūros patalpose buvimo priežastis, kaip vieną jų nurodydamas aplinkybę, kad teisės aktų nustatytos temperatūros neįmanoma palaikyti trečiųjų suinteresuotų asmenų bute (duomenys neskelbtini) dėl to, kad tiek virš buto (duomenys neskelbtini) esantis butas (duomenys neskelbtini), tiek butas (duomenys neskelbtini), esantis apačioje, yra arba visiškai nešildomi, arba minimaliai šildomi. Šiuo metu patikrinti šios prielaidos nėra galimybės, kadangi šildymo sezonas dar neprasidėjęs, tačiau šildymo sezono metu ši aplinkybė galėjo būti patvirtinta arba paneigta. Atkreipė dėmesį į 2006 m. gruodžio 29 d. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties Nr. 2-0022/1 4.3 punktą, 2008 m. birželio 4 d. Pastato šildymo, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos priežiūros sutarties Nr. 1458 3 straipsnio 1.3 punktą. Teigė, jog įrodymų apie tai, kad pareiškėjas, manydamas, jog teisės aktų nustatytos temperatūros trečiųjų suinteresuotų asmenų bute (duomenys neskelbtini) neįmanoma palaikyti dėl to, kad tiek virš buto (duomenys neskelbtini) esantis butas (duomenys neskelbtini), tiek butas (duomenys neskelbtini), esantis apačioje, yra arba visiškai nešildomi, arba minimaliai šildomi, pasinaudojo jam suteiktomis teisėmis ir atliko atitinkamus patikrinimus butuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nėra. Dėl patikrinimo atlikimo UAB „Luidas“ priklausančiame bute nebuvo kreiptasi. Taigi vien ši aplinkybė leidžia teigti, kad pareiškėjas neišnaudojo visų organizacinių ir techninių galimybių netinkamos temperatūros bute (duomenys neskelbtini) priežastims nustatyti. Atlikęs papildomus patikrinimus, pareiškėjas turėjo galimybę nustatyti, ar atitinkami šilumos vartotojai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, šildydami jiems priklausančias patalpas, nustatyti patalpose esančią temperatūrą. Ši aplinkybė gali būti nustatyta tik šildymo sezono metu. Pažymėjo, kad pastatas (duomenys neskelbtini) yra baigtas statyti ir pripažintas tinkamu naudoti. Prieš pripažįstant namą tinkamu naudoti buvo atlikti pastato šildymo sistemos bandymai, jokių defektų neužfiksuota.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 16 d. sprendimu (T 2, b. l. 21–35) iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nurodymą Nr. 73 bei Valstybinės energetikos inspekcijos 2011 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 12(2R)-721 dalį, kuria paliktas galioti Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nurodymas Nr. 73, ir įpareigojo Valstybinę energetikos inspekciją iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti trečiųjų suinteresuotų asmenų 2011 m. vasario 10 d. skundo dalį dėl šildymo parametrų. Teismas atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad tretieji suinteresuoti asmenys 2011 m. vasario 10 d. su skundu kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją, prašydami ištirti jų nusiskundimus dėl nepakankamo „gyvatuko“ ir viso buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų šildymo, taip pat pateikiamų sąskaitų už šildymą pagrįstumo klausimus. Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius, kuriam buvo pavesta išnagrinėti paminėtą trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą, išnagrinėjęs, kaip nustatyta atsakovų atstovų paaiškinimais teismo posėdyje, tik trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktus dokumentus, 2011 m. balandžio 22 d. priėmė ginčijamą nurodymą Nr. 73, kuriuo konstatavo Taisyklių 138.14 ir 138.15 punktų reikalavimų nesilaikymą pareiškėjo, eksploatuojančio pastato šildymo ir karšto vandens sistemas, veikloje bei iki 2011 m. lapkričio 30 d. nurodė pašalinti paminėtus pažeidimus, o 2011 m. balandžio 26 d. – sprendimą Nr. 12-270, kuriuo pripažino trečiųjų suinteresuotų asmenų skundo dalį dėl šildymo parametrų pagrįsta ir informavo apie 2011 m. balandžio 22 d. priimtą nurodymą Nr. 73, o skundo dalį dėl mokesčių apskaičiavimo atmetė. Pareiškėjui apskundus 2011 m. balandžio 22 d. nurodymą Nr. 73 ir 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 12-270 Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkui, šis ginčijamu 2011 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 12(2R)-721 skundą atmetė ir paliko galioti 2011 m. balandžio 22 d. nurodymą Nr. 73. Pareiškėjas teismui pateiktu skundu ginčija Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nurodymą Nr. 73 ir Valstybinės energetikos inspekcijos 2011 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 12(2R)-721 dalį, kuria 2011 m. balandžio 22 d. nurodymas Nr. 73 paliktas nepakeistu, 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 12-270 teisme neginčija. Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos viršininko 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 46 (2010 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1V-34 redakcija) patvirtintų Išankstinio skundų ne teisme dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo nagrinėjimo taisyklių (toliau – Skundų nagrinėjimo taisyklės), netekusių galios nuo 2011 m. rugsėjo 23 d., 2, 18, 19, 20.6, 20.7, 25, 30–30.3, 31, 33.8, 38 punktais, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 4-270 (2008 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 4-150 redakcija) patvirtintos Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos (toliau – Tvarka) 7, 8, 10, 11, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 31, 36 punktais. Atsižvelgęs į paminėtas teisinio reglamentavimo nuostatas bei nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nurodymas Nr. 73 yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei jo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.), todėl šis nurodymas ir Valstybinės energetikos inspekcijos 2011 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 12(2R)-721 dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl jo panaikinimo, yra naikinami, Valstybinė energetikos inspekcija yra įpareigojama iš naujo išnagrinėti trečiųjų suinteresuotų asmenų 2011 m. vasario 10 d. skundo dalį, susijusią su šildymo parametrais. Teismas pažymėjo, jog paminėtas skundas išnagrinėtas ir 2011 m. balandžio 22 d. nurodymas Nr. 73 priimtas nepranešus UAB „Vilniaus energija“, neatlikus jokio faktinių aplinkybių patikrinimo, nors tokio pobūdžio skundai nagrinėjami laikantis, be kita ko, rungimosi, skundo nagrinėjimo operatyvumo ir skaidrumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, taip pat Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo ir tarnybinio bendradarbiavimo principų. Kadangi UAB „Vilniaus energija“ skundo nagrinėjimo metu nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, priimant sprendimą jie nebuvo įvertinti. Teismas atkreipė dėmesį į iki 2011 m. liepos 29 d. galiojusios redakcijos Taisyklių 138.14 ir 138.15 punktus. Kadangi pareiškėjas teigė, kad užtikrinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų šildymą palaikant jame teisės akte nustatytą patalpų temperatūrą buvo neįmanoma dėl nuo jo, t. y. nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo, nepriklausančių aplinkybių – dėl nešildomų ar nepakankamai šildomų butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie yra virš ir po butu, esančiu (duomenys neskelbtini), pateikė savo skaičiavimus, dėl to atsiradusius šilumos nuostolius bei nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, o trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. teismo posėdyje nurodė, kad gali būti netinkamai parengtas ar įgyvendintas techninis projektas, kadangi radiatorius, kuris yra arčiau paskirstymo dėžės, yra šiltas, o kiti šalti, taip pat kad su šildymu susijusios problemos neišspręstos iki šiol, akivaizdu, kad Valstybinė energetikos inspekcija turi atlikti tyrimą, kurio metu būtų išsiaiškinta, ar reikalavimo užtikrinti teisės aktuose nustatytą temperatūrą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nevykdymą lėmė ir iki šiol, kaip nustatyta trečiojo suinteresuoto asmens A. K. paaiškinimu, lemia netinkamas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo pareigų vykdymas ar kitos, nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės. Teismas nurodė, kad tenkinti pareiškėjo skundą visiškai, t. y. tiesiog panaikinti ginčijamą nurodymą, tuo iš esmės baigiant skundo nagrinėjimo procedūrą, nėra pagrindo, kadangi problemai, dėl kurios su skundu buvo kreiptasi į atsakovą, tebesant, tai pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus.
III.
Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 40–43) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nenurodė jokios konkrečios teisės normos, kurią pažeidė priimdamas nurodymą, nedetalizavo, kaip pasireiškė paminėtų principų pažeidimas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad neatliko jokio faktinių aplinkybių patikrinimo, nes nurodymą priėmė gavęs trečiųjų suinteresuotų asmenų 2011 m. vasario 14 d. skundą Nr. 4R(S)-98 ir jų buto apžiūros 2010 m. gruodžio 9 d. ir 2010 m. gruodžio 13 d. aktus, pasirašytus pareiškėjo atstovo A. B., kuriuose nurodyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. V-1081 nustatytų reikalavimų neatitinkanti buto temperatūra. Pareiškėjas šių aktų tikrumo ar juose nustatytos temperatūros neginčijo. Atsižvelgiant į tai, nebuvo būtina prašyti pareiškėjo paaiškinimų. Teismas nevertino pareiškėjo veiksmų teisėtumo, t. y. nepasisakė, ar pareiškėjas tinkamai atliko jam Taisyklių nustatytas pareigas, taip pat nevertino svarbiausių bylos dokumentų – buto apžiūros 2010 m. gruodžio 9 d. ir 2010 m. gruodžio 13 d. aktų, kuriuose užfiksuotas pažeidimas ir pareiškėjo sutikimas su šiuo pažeidimu. Nurodymas nėra vienkartinio taikymo ir pareiga užtikrinti tolygų patalpų šildymą kyla ne dėl nurodymo, o dėl Taisyklių 138.14 ir 138.15 punktų reikalavimų. Pareiškėjas šių reikalavimų turi laikytis visą laiką, kol vykdo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo funkcijas.
2. Nesutinka, kad turi atlikti tyrimą. Taisyklių 138.14 punktas nustato tik dvi išimtis – kai yra techninės galimybės reguliuoti šildymo sistemą ir kai ji atitinka privalomuosius reikalavimus. Dėl galimybių reguliuoti šildymo sistemą byloje ginčo nėra, tai patvirtina pareiškėjo pateiktas 2011 m. balandžio 15 d. apžiūros aktas, pareiškėjo 2011 m. balandžio 29 d. raštas Nr. 008-03-8009r/712. Šildymo sistemos atitikimą privalomiesiems reikalavimams patvirtina 2009 m. balandžio 20 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-778, kuris yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, galiojantis, o jo teisėtumas neginčijamas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.2 punkto, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas ir į byloje pateiktus dokumentus, aptariamo namo šildymo sistema atitinka privalomuosius reikalavimus. Teismas nepagrįstai padarė prielaidą, kad netinkamas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo pareigų vykdymas galėjo nepriklausyti nuo pareiškėjo valios. Teismas netinkamai taikė Taisyklių 138.14 punktą, nepagrįstai praplėsdamas jo reguliavimo ribas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ėmėsi visų techninių ir organizacinių priemonių užtikrinti Taisyklių keliamus reikalavimus (138.15 p.). Egzistavo neišnaudotų priemonių, kurios šioje situacijoje galėjo būti įgyvendintos prižiūrėtojo iniciatyva. Nurodymu įpareigojo pareiškėją atlikti tai, kas numatyta teisės aktuose. Nustatė teisės akto pažeidimą ir įpareigojo šių pareigų laikytis, todėl teismas nepagrįstai akcentavo papildomos analizės ar papildomo vertinimo būtinumą. Teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą ir panaikindamas ginčijamą nurodymą, turėjo konstatuoti, kad pareiškėjas tinkamai atliko šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo funkcijas ir jokių teisės aktų nepažeidė.
3. Tretieji suinteresuoti asmenys neprašė perduoti jų skundą nagrinėti iš naujo, to neprašė ir pareiškėjas, todėl nurodymo panaikinimas ir įpareigojimas iš naujo nagrinėti trečiųjų suinteresuotų asmenų 2011 m. vasario 10 d. skundą pažeidžia pastarųjų teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 50–53) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teismas detaliai nurodė teisės aktus, kurie buvo pažeisti, pagrįstai konstatavo, kad nurodymas ir Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimas yra neteisėti, nes jie priimti pažeidžiant taisykles, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei pagrįstumą. Nagrinėjant trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą, vertintos tik skunde išdėstytos aplinkybės, jų pateikti dokumentai; realiai skundas buvo nagrinėjamas UAB „Vilniaus energija“ nežinant. Atimta galimybė išsakyti savo poziciją, pateikti savo dokumentus, vertinimus; neteko galimybės rungtis, toks skundo nagrinėjimas kelia abejonių dėl šališkumo bei objektyvumo.
2. Buto apžiūros aktai yra surašyti, juose nurodant, kokia yra patalpų temperatūra; daugiau jokie energetikos objektai pastate nebuvo tirti, kitos aplinkybės, kurios turėtų ar galėtų būti tiriamos vietoje, nebuvo nustatinėjamos, nes jis šiame pastate yra tik karšto vandens ir šildymo sistemos prižiūrėtojas, kuriam teisės aktai nenustato energetikos objektų ir įrenginių priežiūros kontrolės. 2010 m. gruodžio 9 d. ir 2010 m. gruodžio 13 d. aktai negali būti vertinami, kai tinkamas faktinių aplinkybių ištyrimas.
3. Teismas pagrįstai nurodė, kad Valstybinė energetikos inspekcija turi atlikti naują tyrimą, nes iš esmės aplinkybės, dėl kurių buvo pateiktas trečiųjų suinteresuotų asmenų skundas, neišnyko, t. y. jų bute nėra užtikrinama teisės aktų nustatyta privaloma patalpų oro temperatūra. Šildymo ir karšto vandens sistemos pripažinimo tinkamu naudotis aktas patvirtina, kad jo surašymo dieną statybos/montavimo darbai atlikti tinkamai, bet toks aktas jokiu būdu nereiškia, kad po jo surašymo negalėjo išaiškėti statytojo UAB „Luidas“ atliktų darbų brokas, kad netolygaus šildymo atsiradimui neturėjo įtakos butų apgyvendinimas/neapgyvendinimas ir pan. Valstybinė energetikos inspekcija nebando išsiaiškinti tikrųjų žemos temperatūros buvimo priežasčių arba net nebando pateikti kokių nors siūlymų trečiųjų suinteresuotų asmenų skundo sprendimui.
4. UAB „Vilniaus energija“ visus teisės aktų ir sutarčių numatytus priežiūros darbus atliko; visi atlikti priežiūros darbai užfiksuoti priežiūros žurnale, kuris laikomas pastato šilumos punkte. Teismas nenustatė, o ir Valstybinė energetikos inspekcija nenurodė, dėl kokių konkrečiai priežiūros darbų neatlikimo ar netinkamo atlikimo butuose buvo per žema temperatūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 47–49), iš esmės pakartodamas atsiliepimo į skundą argumentus, nurodo, kad UAB „Vilniaus energija“, kaip paminėto namo šildymo sistemos prižiūrėtojai, kilo Taisyklių 138.14, 138.15 punktuose nustatyta pareiga užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą, palaikant juose teisės akte (Taisyklių 1 priedo 27 p.) nustatytą patalpų temperatūrą, bei siekti, kad išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus, tokiu būdu užtikrinant patikimą ir kokybišką šilumos (ir karšto vandens) tiekimą vartotojams, kadangi tai yra vienas iš pagrindinių Šilumos ūkio įstatymo tikslų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos matyti, kad pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų A. K. ir S. K. (buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas (duomenys neskelbtini)), savininkų) 2011 m. vasario 10 d. skundą-pretenziją, adresuotą ir atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai, pastarosios buvo priimti trys administracinio pobūdžio sprendimai: 1) šio atsakovo Vilniaus teritorinio skyriaus inspektoriaus 2011 m. balandžio 22 d. surašytas nurodymas Nr. 73 (toliau – ir Nurodymas Nr. 73); 2) šio atsakovo Vilniaus teritorinio skyriaus (ikiteisminės skundų nagrinėjimo institucijos) 2011 m. balandžio 26 d. sprendimas, kuris buvo priimtas Skundų nagrinėjimo taisyklių tvarka ir pagrindu; 3) paminėto atsakovo 2011 m. liepos 11 d. sprendimas, kuris buvo priimtas taip pat Skundų nagrinėjimo taisyklių tvarka ir pagrindu ir kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Nurodymo Nr. 73. Iš Nurodymo Nr. 73 matyti, kad jis buvo surašytas, atsakovui vykdant Energetikos įstatymo 18 straipsnio bei Nuostatų 12.2 punkto jam suteiktą energetikos valstybinės kontrolės funkciją. Tačiau tai buvo padaryta, gavus paminėtą trečiųjų suinteresuotų asmenų A. K. ir S. K. skundą dėl netinkamo jų buto šildymo. Pastarasis skundas (jame nurodytos faktinės aplinkybės) buvo tyrimo objektu, priimant aukščiau nurodytus sprendimus. Todėl ABTĮ taikymo požiūriu laikytina, kad administraciniais sprendimais, kurie sukėlė pareiškėjui tam tikras teisines pasekmes (jo skundžiamus įpareigojimus atlikti Nurodyme Nr. 73 išvardintus veiksmus), laikytini pats Nurodymas Nr. 73 ir paminėtas Vilniaus teritorinio skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pastarasis sprendimas pareiškėjo buvo apskųstas atsakovui išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o paminėtas atsakovo 2011 m. liepos 11 d. sprendimas pareiškėjo buvo apskųstas teismui, kolegija pripažįsta, kad pareiškėjas gynė savo tariamai pažeistas teises tinkamai. Kita vertus, aukščiau aprašyta faktinė trečiųjų suinteresuotų asmenų A. K. ir S. K. skundo nagrinėjimo situacija leidžia daryti išvadą, kad Nurodymas Nr. 73 ir paminėtas Vilniaus teritorinio skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. sprendimas, kaip tarpusavyje susiję teisės aktai, ABTĮ taikymo požiūriu yra jungiami viena administracine skundo nagrinėjimo procedūra. Todėl šios procedūros tinkamumo požiūriu teismo turi būti patikrinti kartu.
Iš Nurodymo Nr. 73 ir Vilniaus teritorinio skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo matyti, kad jie buvo priimti remiantis vien Taisyklių 138.14 ir 138.15 punktų pažeidimo faktu, kuris buvo konstatuotas Buto (duomenys neskelbtini) apžiūros aktais, surašytais 2010 m. gruodžio 9 ir 13 dienomis (šiais aktais buvo konstatuota, kad šio buto patalpų oro temperatūra, atitinkamai, 14,5oC ir 14,1oC, t. y. ženkliai mažesnė, negu Lietuvos higienos normos HN 42:2009 leidžiama – 18oC-22oC). Pasisakydama dėl nurodytų apžiūros aktų reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pažymi, kad juose užfiksuota Buto (duomenys neskelbtini) šildymo padėtis iš tikrųjų neatitinka Taisyklių 138.14 ir 138.15 punktų reikalavimų. Pagal juos, prižiūrėtojas (atsakovas) privalo 138.14. užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose teisės akte (Taisyklių 1 priedo 27 punktas) nustatytą patalpų temperatūrą ir tiekiamo į butus ir kitas patalpas karšto vandens teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 28, 45 punktai) nustatytą temperatūrą, jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistema atitinka privalomuosius reikalavimus (Taisyklių 1 priedo 24 punktas) ir yra techninės galimybės tą reguliuoti (138.14 p.); siekti, kad išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus (138.15 p.). Todėl ABTĮ taikymo požiūriu nurodyti aktai laikytini įrodymais šioje administracinėje byloje ir teismo turėjo būti vertinami pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad nurodyti apžiūros aktai teismo turėjo būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kurie vienokiu ar kitokiu būdu galėtų atskleisti tam tikras Buto (duomenys neskelbtini) patalpų oro temperatūrai reikšmingas faktines aplinkybes. Antra vertus, kolegija pažymi, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, nagrinėjamu atveju privalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu objektyvumo principu, pagal kurį administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Pastebėtina, kad taip elgtis atsakovą įpareigojo ir Skundų nagrinėjimo taisyklių 18 punkto nuostatos. Nagrinėjamoje situacijoje nei surašant Nurodymą Nr. 73, nei atsakovo Vilniaus teritoriniam skyriui priimant 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą, pareiškėjas nebuvo kviestas ir nedalyvavo, jo (tik teismui pateikti) argumentai dėl Buto (duomenys neskelbtini) netinkamo šildymo galimų priežasčių atsakovo nebuvo išklausyti. ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu nurodyti administracinės procedūros trūkumai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti esminiais procedūriniais pažeidimais, dėl kurių abu aptariami atsakovo sprendimai negali būti teismo pripažinti teisėtais.
Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.