- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- e2S-987-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02683-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RDK Solutions“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Pilsena“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.6Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RDK Solutions“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RDK Solutions“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pilsena“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RDK Solutions“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 12 066,95 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, 106 Eur žyminio mokesčio bei 121 Eur išlaidų už advokato suteiktą pagalbą išieškojimo iš atsakovės UAB „Pilsena“. Ieškovė pateiktu pareiškimu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Pilsena“ nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštuoti UAB „Pilsena“ pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 17 d. priėmė teismo įsakymą dėl 12 066,95 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, 106 Eur žyminio mokesčio, 121 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą išieškojimo iš UAB „Pilsena“ ieškovės UAB „RDK Solutions“ naudai. Teismas tos pačios 2020 m. balandžio 17 dienos nutartimi taip pat tenkino ir UAB „RDK Solutions“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo UAB „Pilsena“ priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias UAB „Pilsena“ ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, o šio turto neradus ar esant nepakankamai – UAB „Pilsena“ priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 12 066,95 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų UAB „Pilsena“ leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su atsiskaitymu su ieškove civilinėje byloje Nr. eL2-4995-1030/2020, privalomais mokėjimais valstybės ar savivaldybių biudžetams, darbo užmokesčio mokėjimu.
3. Atsakovė UAB „Pilsena“ 2020 m. gegužės 29 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl UAB „RDK Solutions“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo bei prašymą panaikinti teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė, be kita ko, nurodė, kad pagal viešai prieinamus duomenis nuo 2020 m. balandžio 16 d. UAB „Pilsena“ neturi socialinio draudimo įsiskolinimų, o ieškovės nurodyta turėta skola prašymo pateikimo metu nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera. Pagal viešai prieinamus duomenis UAB „Pilsena“ pardavimo pajamas 2019 m. sudarė nuo 3 000 001 Eur iki 5 000 000 Eur, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog įmonės finansinė padėtis yra gera, UAB „Pilsena“ turi galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais. Vien ieškovės pareikšto reikalavimo sumos dydis savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ieškovė nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad UAB „Pilsena“ turtinė padėtis būtų bloga. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų ir net argumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti UAB „Pilsena“ nesąžiningumą ir/ar ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartimi panaikino 2020 m. balandžio 17 d. išduotą teismo įsakymą, priėmus ieškovės UAB „RDK Solutions“ ieškinį atsakovei UAB „Pilsena“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 5 d. nutartimi tenkino atsakovės UAB „Pilsena“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir panaikino teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas, patikrinęs viešuosiuose registruose esančią informaciją, nustatė, kad UAB „Pilsena“ dirba 40 darbuotojų, skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įmonė neturi, o pardavimo pajamos 2019 m. sudarė nuo 3 000 001 Eur iki 5 000 000 Eur (be PVM). Pagal viešųjų registrų duomenis UAB „Pilsena“ darbuotojų skaičius nėra kintantis, vien tik 1 ar 2 darbuotojų skaičių padidėjimas ar sumažėjimas bei jų vidutinis atlyginimas nesuteikia pagrindo konstatuoti blogos UAB „Pilsena“ finansinės padėties.
7. Teismas, atsižvelgęs į reikalavimo sumą, į UAB „Pilsena“ turto apyvartą, taip pat į tai, kad UAB „RDK Solutions“ nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovės siekį paslėpti, parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti turimą turtą, vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė gali netekti viso turimo turto, dėl ko teismui išsprendus šalių ginčą ir priėmus sprendimą, jo nebūtų galima įvykdyti ar jo įvykdymas būtų iš esmės apsunkintas.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad UAB „Pilsena“ atžvilgiu užvestos kitos bylos neturi teisinės reikšmės vertinant jos finansinę padėtį šioje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „RDK Solutions“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
9.1. Ieškovės vertinimu, ieškinio suma atsakovei yra didelė, todėl pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką būtent atsakovei tenka pareiga pagrįsti, kad ieškinio suma jai nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, atspindinčių realią jos finansinę padėtį ir galimybę įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Atsakovė tik rėmėsi neobjektyviais tinklapio www.rekvizitai.lt duomenimis.
9.2. Ieškovė jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką grindė aplinkybėmis, kad atsakovė jau kurį laiką vengia vykdyti savo įsipareigojimus ieškovei, 2020 m. balandžio 10 d. tinklalapyje www.rekvizitai.lt buvusiais duomenimis apie įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis apie atsakovei iškeltas civilines bylas.
9.3. Ieškovė taip pat pažymi, kad atsakovė teismo nutarties, kuria buvo jos atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neskundė apeliacine tvarka, tačiau „gudravo“ pateikdama prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Pilsena“ prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė neįrodinėjo geros savo finansinės padėties. Ieškovę atstovauja profesionalus advokatas, todėl akivaizdu, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti ir teismui pateikti viešai prieinamus duomenis apie atsakovės nekilnojamąjį turtą, jos finansinės atskaitomybės dokumentus, esančius VĮ Registrų centre. Kadangi šiuos įrodymus neabejotinai turėjo galimybę surinkti pati ieškovė, atsakovė neprivalėjo papildomai įrodinėti savo finansinių galimybių.
10.2. Ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, nepateikė jokių naujų įrodymų ar tai pagrindžiančių motyvų. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog, sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti.
10.3. Aplinkybė, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove per se (liet. pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti jos nesąžiningumo.
10.4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatyta galimybė atsakovei pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teismas šį atsakovės prašymą ir tenkino, todėl nesuprantamas ieškovės kaltinimas, jog atsakovė „gudravo“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė UAB „Pilsena“ pateikė teismui prašymą panaikinti teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė, be kita ko, nurodė, kad pagal viešai prieinamus duomenis nuo 2020 m. balandžio 16 d. UAB „Pilsena“ neturi socialinio draudimo įsiskolinimų, o ieškovės nurodyta turėta skola prašymo pateikimo metu nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera. Pagal viešai prieinamus duomenis UAB „Pilsena“ finansinė padėtis yra gera. Be to, vien ieškovės pareikšto reikalavimo sumos dydis savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ieškovė nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad UAB „Pilsena“ turtinė padėtis būtų bloga. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų ir net argumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti UAB „Pilsena“ nesąžiningumą ir/ar ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino atsakovės UAB „Pilsena“ prašymą ir panaikino 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis bei argumentus, konstatavo, kad byloje nėra duomenų ir ieškovė tokių nepateikė, kurie galėtų patvirtinti, jog atsakovė yra nesąžininga, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė gali netekti viso turimo turto, dėl ko teismui išsprendus šalių ginčą ir priėmus sprendimą, jo nebūtų galima įvykdyti ar jo įvykdymas būtų iš esmės apsunkintas. Ieškovė pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, be kita ko, argumentuodama, jog atsakovė pateiktu prašymu dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo „gudravo“.
15. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-138-370/2020 ir kt.).
16. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, kad atsakovė „gudravo“, pateikdama teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, o ne teikdama atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (teismo sprendimo) ir prejudicinės galios, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos pateikus prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo teismo nutartimi pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis.
17. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino atsakovės UAB „Pilsena“ prašymą ir panaikino 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis bei argumentus. Šių naujų duomenų bei argumentų pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2020 m. balandžio 17 d. nutartį, neturėjo, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo sprendžiamas nepranešus atsakovei.
18. Ieškovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra išnykusi grėsmė ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui. Pasak ieškovės, ieškinio suma atsakovei yra didelė, todėl pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką būtent atsakovei tenka pareiga pagrįsti, kad ieškinio suma jai nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos gerą finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.
19. Ieškovė savo argumentus dėl atsakovei galbūt didelės ieškinio sumos grindžia iš esmės Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-298/2013 ir kai kuriose vėlesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse cituota jau nebeaktualia prezumpcija, pagal kurią grėsmė ieškovei galbūt palankaus sprendimo įvykdymui preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas vėlesnėmis savo nutartimis pakeitė iki tol taikytą praktiką, išaiškindamas, jog vien didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018). Didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant atsakovės nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas asmens turto areštui, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-370/2020, 26 p.).
20. Taigi, vien galbūt atsakovei didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo labiau, kad atsakovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodė viešai skelbiamą informaciją, patvirtinančią jos pakankamai gerą finansinę padėtį, kurią paneigiančių rašytinių įrodymų ieškovė nepateikė (CPK 12 straipsnis).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo (nagrinėjamu atveju ieškovė) turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovės (UAB „Pilsena“) jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 19 ir 20 p.). Priešingu atveju, šis išimtinis ir atsakovės interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kuriomis ji grindžia UAB „Pilsena“ nesąžiningumą (atsakovė jau kurį laiką vengia vykdyti savo įsipareigojimus ieškovei), turės būti vertinamos nagrinėjant šalių ginčą iš esmės. Dėl šios priežasties šios aplinkybės nėra aktualios sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.