Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities skyriaus atstovei Ingai Šimaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei I. G. (buvusi Š.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas su dukra gyvena Šiauliuose, nuomojamame bute. Ieškovas augina daržoves ir jas realizuoja, per mėnesį jo pajamos sudaro 1000,00 Eur. Pašalpų neprašė ir negauna. Nekilnojamojo turto neturi, turi nuo 2015-08-29 registruotą transporto priemonę – VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės turtinė padėtis ieškovui nėra žinoma.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė advokatė Irina Petkienė ieškinį palaikė, prašė tenkinti jį visiškai bei priteisti iš atsakovės valstybei bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad 2015 m. atsakovė buvo išvykusi į Norvegiją, 2016 m. grįžo į Lietuvą ir vėl išvyko į Didžiąją Britaniją. Atsakovė nuolat išeidavo iš namų. Jis yra dirbęs 10 metų, vyr. sandėlininku. Šiuo metu ieškovas augina agurkus, per metus uždirba po 700,00 Eur. 2 metus niekur kitur nedirba, nes nebuvo, kas pasirūpina dukra. Mergaitė pusryčius ir pietus valgo mokykloje, vakarienę gamina patys namuose. Jis gauna 50,00 Eur vaiko išlaikymo pinigus.

Institucija, teikianti byloje išvadą, pateikė 2019-04-09 išvadą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo Nr. 6SD-1653, kurioje nurodė, kad informacijos apie netinkamą vaikų priežiūrą R. Š. šeimoje negauta, šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyrius neturi duomenų apie I. Š. šeimą. Vaiko gyvenimo sąlygos geros, ieškovas sudaro tinkamas sąlygas vaikui gyventi, užsiimti ugdomąja veikla, žaisti, ilsėtis. Tarp vaiko ir ieškovo jaučiamas glaudus emocinis ryšys. Vaiko motina rūpinasi vaiku epizodiškai, nuo vaiko priežiūros yra nusišalinusi. Mano, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka vaiko interesus. Nurodė, kad 420,00 Eur išlaikymas per mėnesį vaikui būtiniems poreikiams tenkinti yra realus ir neprieštarauja vaiko interesams, nes vaikas sveikas, jam nereikalingos specialios priemonės ar speciali priežiūra, susijusi su sveikata. Vaikas groja kanklėmis, muzikos instrumentas yra nuomojamas iš mokyklos, todėl papildomų išlaidų nepatiriama. Pažymėjo, kad ieškovas prašo priteisti mažesnę išlaikymo dalį 150,00 Eur iš atsakovės, o likusią vaikui išlaikyti lėšų dalį nurodė skirsiantis pats (el. b. 27-29 l.).

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė Inga Šimaitienė teismo posėdžio metu palaikė institucijos išvadą. Nurodė, kad ieškinys yra visiškai pagrįstas, todėl neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui R. Š. ir atsakovei I. Š. gimė dukra A. Š., kuri nagrinėjant šią bylą yra nepilnametė (el. b. 6 l.). Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5183-291/2015 nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, jog nepilnamečio vaiko A. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove ir iš ieškovo nepilnamečiam vaikui A. Š. priteistas 130,00 Eur išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015-05-01 iki vaiko pilnametystės (el. b. 7, 9-10 b. l.).

Faktiškai pasikeitus aplinkybėms, t.y., nepilnamečiam vaikui nuolat gyvenant kartu su ieškovu, ieškovas prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo bei iš atsakovės nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovas prašo teismo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su juo, nes tarp jo ir vaiko yra susiformavęs tvirtas emocinis - psichologinis ryšys, atsakovė nuo 2015 m. spalio mėnesio gyvena skyrium nuo vaiko užsienyje.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 1 d., 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis vaikas nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, mokosi Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazijoje (el. b. 11 l.), taip pat nuo 2016-09-01 mokosi Šiaulių (duomenys neskelbtini)mokykloje kanklių specialybės (el. b. 12 l.). Institucija, byloje teikianti išvadą, savo išvadoje nurodė, kad vaiko ir tėvo ryšys yra tvirtas, jie kartu gyvena apie 4 metus, tėvas juo visokeriopai rūpinasi, jį pilnai išlaiko, šiuo metu su tėvu jo gyvenimo sąlygos yra tinkamos.

Atsakovė iš esmės neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su tėvu, nurodė, kad toks buvo šalių susitarimas, jog vaikas lieka gyventi su tėvu.

Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje pateiktą išvadą, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas, su kuriuo nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, neturi teisės kliudyti vaiko motinai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Šioje byloje ieškovas prašo pakeisti asmenį, iš kurio priteisiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, padidinti priteisto išlaikymo vaikui dydį bei nustatyti, kad jis naudos vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis.

Pagal CK 3.201 straipsnį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 str., CPK 279 str. 5 d.).

Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai, išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko A. Š. tėvai (el. b. 6 l.). Nepilnametis vaikas mokosi Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, laikotarpiu nuo 2018-0901 iki 2019-05-30 buvo (duomenys neskelbtini) klasės mokinė (el. b. 11 l.), bei nuo 2016-09-01 mokosi Šiaulių (duomenys neskelbtini) mokykloje kanklių specialybės (el. b. 12 l.). Vaikas specialiųjų poreikių neturi, yra sveikas.

Tarp šalių nėra ginčo, kad vaiko poreikiams kas mėnesį patenkinti reikia apie 420,00 Eur, ką iš dalies patvirtina ir byloje pateikti prekių pirkimą ir/ar paslaugų suteikimą ir jų apmokėjimą patvirtinantys kvitai (el. b. 4, 16-20 l.), taip pat nėra ginčo dėl mokėtino išlaikymo dydžio (150,00 Eur kas mėnesį). Tačiau atsakovė teigia, jog ieškovas naudos vaiko išlaikymui skirtas lėšas savo asmeniniams poreikiams patenkinti, nes pats nedirba ir jokių pajamų neturi. Atsakovė nurodė, jog ji teikia išlaikymą vaikui. Minėtus teiginius patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė, kaip kad ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie savo dabartinę turtinę padėtį ir galimybes teikti išlaikymą vaikui (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad ieškovas prašo priteisti išlaikymą vaikui, nurodant, kad jis turi būti pervestas į vaiko vardu atidarytą banko sąskaitą, kas iš dalies paneigia atsakovės teiginį, jog vaiko išlaikymui skirtos lėšos bus panaudotos ieškovo asmeniniais tikslais. Be to, atsakovei išaiškintina, kad turint duomenų, jog vaiko išlaikymui skirtos lėšos yra panaudojamos ne vaiko poreikiams tenkinti ir/ar kitaip yra piktnaudžiaujama tėvo valdžia – yra pagrindas apriboti tėvo valdžią vaiko atžvilgiu. Tačiau nagrinėjamu atveju, duomenų, kad iki ieškinio pareiškimo ieškovas būtų panaudojęs vaiko išlaikymui skirtas lėšas ne vaiko poreikiams tenkinti, byloje nėra. Priešingai, nustatyta, kad ieškovas visą laiką nuo 2015 m. išlaikė nepilnametį vaiką, juo rūpinosi, tenkino kasdienius vaiko poreikius, neatsižvelgiant į tai, ar atsakovė teikia ar neteikia išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Vertinant vaiko tėvų turtinę padėtį 2015-07-21 ir nagrinėjant šią bylą, iš rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2015-07-21 šalys nekilnojamojo turto neturėjo, nutraukus šalių santuoką ieškovui asmenine nuosavybės teise atiteko transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo metu Lietuvos Respublikoje šalys nekilnojamojo turto neturi, ieškovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 8 l.), atsakovė nuosavybės teise transporto priemonių neturi. Ieškovas laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2019-02-28 gavo iš viso 311,00 Eur deklaruojamų pajamų iš darbo santykių (el. b. 13-14 l.), tačiau ieškovo teigimu jis augina daržoves, jas parduoda ir tokiu būdu uždirba pakankamai nedeklaruojamų pajamų išlaikyti save ir iš dalies vaiką. Atsakovė, kaip ir buvo nurodyta aukščiau, duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, nuo 2015 m. dirba užsienyje, Lietuvos Respublikoje nedirba (el. b. 32-33 l.), tačiau jos teigimu ji teikia išlaikymą vaikui, remdama jį daiktais (rūbais), o paskutiniu metu pervesdama išlaikymą vaikui į jo banko sąskaitą. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovė užsienyje studijuoja (el. b. 43 l.), spręstina, kad atsakovės turtinė padėtis, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, yra šiek tiek geresnė nei ieškovo, o ieškovo turtinė padėtis nuo 2015-07-21 iš esmės nepasikeitė.

Todėl teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį, kad abi šalys darbingos, dirba ir gauna pajamas, tačiau atsakovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei ieškovo, taip pat įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-03-01 iki vaiko pilnametystės būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, atitinkamai pakeičiant 2015-07-21 teismo sprendimą (CK 3.192 str. 2 d.). Ieškovas skirtinas vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Šalims išaiškintina, kad priteisto išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str.).

Be to, ieškovas prašo nutraukti pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-21 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-5183-291/2015, priteisto išlaikymo išieškojimą iš jo nepilnamečiui vaikui. Tačiau įrodymų, kad priverstine tvarka iš ieškovo yra išieškomas išlaikymas vaikui, byloje nėra, o priverstinių išlaikymo išieškojimo veiksmų, kuriuos atlieka antstolis vykdomojoje byloje, teisėtumas ir/ar pagrįstumas nėra šios bylos dalykas. Atsižvelgiant į tai, nurodytas ieškovo prašymas paliktinas nenagrinėtas (CPK 137 str. 2 d. 3 p., 296 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas šioje byloje yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jam buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (el. b. 21-22 l.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą dydis yra 166,79 Eur.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovės valstybei priteistinas 116,00 Eur žyminis mokestis (41,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir 75,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo) bei 166,79 Eur išlaidos už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Teismas šioje byloje patyrė 3,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos tėvu R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje, pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-21 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5183-291/2015, dalį, kuria nepilnamečio vaiko A. Š. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jos motina.

Priteisti iš atsakovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019-03-01 iki vaiko pilnametystės, jį sumokant į nepilnamečio vaiko A. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-21 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5183-291/2015, dalį, kuria iš R. Š. priteistas 130,00 Eur išlaikymas nepilnamečiam vaikui.

Paskirti ieškovą R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-21 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5183-291/2015, dalį, kuria I. Š. paskirta nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufruktore.

Kitoje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-21 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-5183-291/2015, palikti nepakeistą.

Ieškovo prašymą nutraukti pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-21 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-5183-291/2015, priteisto išlaikymo išieškojimą palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš atsakovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 116,00 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų) žyminį mokestį, 3,45 Eur (trijų eurų, 45 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660) ir 166,79 Eur (vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų, 79 ct) ieškovui suteiktos teisinės pagalbos išlaidų, jas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.