- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-11
- Bylos Nr.
- e2A-1354-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02436-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- R. A.-J.
- Išvadą teikia
- Valstybinė ligonių kasa
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei R. A.-J. dėl žalos atlyginimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė ligonių kasa.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 103,08 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 6 d. iš Ispanijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas, patvirtinančias, kad Ispanijoje nepilnametei atsakovės dukrai buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, kurios buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, nes atsakovė pateikė Lietuvoje išduotą Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – ESDK). Remiantis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovės dukra sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2018 m. gruodžio 21 d.) nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Lietuvoje išduotos ESDK Ispanijos sveikatos priežiūros įstaigai. Atsakovei neteisėtai pasinaudojus ESDK, PSDF biudžetas patyrė 103,08 Eur žalą, todėl remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsniu, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsniu, ieškovė prašė ieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 103,08 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovės 18 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Atsiliepimas
4. Atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-6717-1097/2022. Nurodė, kad ji nebuvo informuota nei apie pažeidimą, nei apie teismo proceso pradžią, nei apie teismo posėdį, nei apie priimtą teismo sprendimą. Paaiškino, kad apie bylą ji sužinojo tik 2022 m. gegužės 18 d., kai savo banko sąskaitose pastebėjo įšaldytą pinigų sumą. Apie tai užklausus antstolių kontorą, pareiškėjai buvo suteikta visa informacija ir ji nukreipta į atitinkamą teismą. Nurodė, kad jos išvykimas iš Lietuvos deklaruotas nuo 2017 m., deklaruotas adresas yra Belgijoje, nurodytas susisiekimas – el. paštu, tačiau nei ieškovė, nei teismas su pareiškėja el. paštu nesusisiekė. Ji buvo informuota, kad laiškai buvo siųsti paskutiniu žinomu adresu Vilniuje, tačiau tuo adresu esamas butas yra parduotas, o savininkų ji nepažįsta. Pareiškėja nežinojo, kad ESDK naudojasi neteisėtai (dokumentai nebuvo sutvarkyti jos sutuoktinio ir apie tai ji nebuvo informuota), laiškų ar kitos informacijos apie bylą ji negavo.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą, kuriame su pateiktu prašymu nesutiko, prašė neatnaujinti proceso byloje. Nurodė, kad šios bylos atveju situacija susiklostė taip, kad atsakovė, nagrinėjant bylą, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl buvo priimtas sprendimas už akių. Atsakovė prarado galimybę pasinaudoti instancine teismo sprendimo teisėtumo patikrinimo sistema, todėl naudojasi proceso atnaujinimo institutu, kuris tokioje situacijoje yra vienintelė, nors ir išskirtinė įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė. Atsakovė prašyme pati pripažįsta, kad, kai pasinaudojo ESDK, jos sutuoktinis nebuvo iki galo sutvarkęs visos reikiamos dokumentacijos, kad ESDK galiotų, tačiau ji pati apie tai nebuvo informuota. Atsakovė prašyme pati pripažįsta, kad jos sutuoktinis neatliko būtinų procedūrų tam, kad ESDK galėtų būti pateikta užsienio valstybės gydymo įstaigai, vadinasi atsakovė neturėjo teisės pasinaudoti ESDK. Atsakovės nežinojimas nepaneigia fakto, kad ESDK jos pateikimo užsienio gydymo įstaigai metu buvo negaliojanti, todėl atsakovės dukros gydymo išlaidos negalėjo būti apmokėtos iš PSDF lėšų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 3 d. nutartimi patenkino atsakovės prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-6717-1097/2022. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog aplinkybė apie atsakovės išvykimą į Belgiją tiek ieškovei, tiek teismui buvo žinoma, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad teismas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų nustatyti konkrečią atsakovės gyvenamąją ar buvimo vietą Belgijoje, pvz., reikalavęs tokią informaciją pateikti ieškovę, kreipęsis į Migracijos departamentą dėl tokių duomenų pateikimo, kas būtų pagrindu konstatuoti, jog atsakovės gyvenamosios ar buvimo vietos Belgijoje nustatyti neįmanoma.
7. Atnaujinus bylos nagrinėjimą atsakovė pateikė papildomus dokumentus, kurie, atsakovės manymu, yra reikalingi bylai išnagrinėti. Atsakovė papildomai paaiškino, kad jos dukrai E. A. M. išduota ESDK galioja iki 2023 m. gruodžio 27 d., vienintelį kartą ESDK buvo pasinaudota 2018 m. gruodžio 21 d. Akcentavo, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovei, jos sutuoktiniui ir dukrai yra išduotos S1 formos, patvirtinančios, kad jų gyvenamoji vieta yra Belgijoje, ir kad jie buvo apdrausti iki 2018 m. gruodžio 26 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 30 d. sprendimu priėmė naują sprendimą byloje, kuriuo ieškovės ieškinio netenkino, priteisė atsakovei iš ieškovės 18 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. ieškovė iš Ispanijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas, patvirtinančias, kad Ispanijoje nepilnametei atsakovės dukrai E. A.-M. (E. A.-M.) buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, kurios buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, nes atsakovė pateikė Lietuvoje išduotą Europos sveikatos draudimo kortelę. Remiantis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, atsakovės dukra E. A.-M. sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo metu (2018 m. gruodžio 21 d.) nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl atsakovė naudotis Lietuvoje išduota ESDK negalėjo. Ieškovė siuntė raginimus atsakovei atsiskaityti už suteiktas paslaugas arba pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad gaudama sveikatos priežiūros paslaugas Ispanijoje, atsakovės dukra E. A.-M. buvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje. Tokių duomenų ir apmokėjimo negavusi ieškovė 2022 m. sausio 31 d. pateikė ieškinį, kurio pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-6717-1097/2022. Civilinėje byloje Nr. e2-6717-1097/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 103,08 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (103,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovės 18 Eur žyminio mokesčio valstybei. Aplinkybę, kad atsakovė įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-6717-1097/2022, sumokėdama ieškovei juo priteistas sumas, bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino tiek ieškovė, tiek atsakovė. Be to, iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą už akių sumokėjo taip pat 18 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
10. Nei prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė neneigė jos pareigos grąžinti ieškovei sumą, sumokėtą ieškovės Ispanijos kompetentingoms institucijoms už jos dukrai E. A.-M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau apeliavo į jos teisę šį klausimą spręsti taikiai ir/ar be teismo įsikišimo. Civilinėje byloje Nr. e2-6717-1097/2022 buvo priimtas sprendimas už akių. Byloje nustatyta, kad atsakovė, sužinojusi apie ieškovės atsakovei reiškiamą reikalavimą, iškeltą civilinę bylą Nr. e2-6717-1097/2022, jį pripažino ir faktiškai įvykdė, tačiau pasinaudoti procesine teise pripažinti ieškinį ir jį įvykdyti iki teismo sprendimo priėmimo negalėjo, nes apie ieškovės reiškiamą reikalavimą, iškeltą civilinę bylą Nr. e2-6717-1097/2022 atsakovei tapo žinoma tik po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimas už akių jau buvo įsiteisėjęs ir buvo vykdomas priverstine tvarka. Būtent ši aplinkybė – jos teisės pripažinti ieškinį ir jį įvykdyti iki teismo sprendimo byloje priėmimo apribojimas, sąlygotas teismo netinkamai pritaikyto CPK 130 straipsnio, lėmė tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-6717-1097/2022 buvo priimtas neteisėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimas už akių. Atmesti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą už akių teismas neturi pagrindo, nes atsakovė ieškovės pareikštą reikalavimą yra faktiškai įvykdžiusi, todėl šioje byloje priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas, atsakovei jį ne tik pripažinus, bet ir įvykdžius po civilinės bylos iškėlimo.
11. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad apie įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6717-1097/2022 atsakovei apskritai tapo žinoma tik antstoliui pradėjus priverstinį jo vykdymą (areštavus sąskaitą), skolos ieškovei nurašymas priverstine tvarka, vertinant tolimesnę atsakovės poziciją byloje, negali būti vertinamas kitaip kaip tik teisės pripažinti ieškovės ieškinį ir juo keliamą reikalavimą įvykdyti bylos nagrinėjimo teisme metu savanoriškai įgyvendinimas. Byloje nustatyta, kad sveikatos priežiūros paslaugos Ispanijoje atsakovės nepilnametei dukrai E. A.-M. buvo suteiktos 2018 m. gruodžio 21 d. Tuo metu E. A.-M. buvo deklaravusi išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Belgiją ir neturėjo draudžiamojo privalomuoju sveikatos draudimu statuso. Lietuvos piliečiai, kurie deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos, nebelaikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais ir dėl šios priežasties, nesant kitų Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje pagrindų išregistruojami iš Draudžiamųjų registro – tokie asmenys privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje nedraudžiami, PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamųjų paslaugų gauti negali ir teisės naudotis anksčiau išduota ESDK neturi. Taigi, byloje įrodyta, kad E. A.-M. 2018 m. gruodžio 12 d. nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, nes nuo 2017 m. gruodžio 27 d. pagal Gyventojų registro duomenis dėl deklaruoto išvykimo į Belgiją buvo išregistruota iš Draudžiamųjų registro ir neturėjo draudžiamojo asmens statuso pagal Draudžiamųjų registro duomenis.
12. Teismas sutiko su atsakove, kad pagal byloje surinktus įrodymus ieškovei, teikusiai raginimus pateikti papildomus dokumentus ar grąžinti ieškovės Ispanijos kompetentingoms institucijoms sumokėtą sumą, turėjo būti žinomas atsakovės adresas Belgijoje, nes tokią informaciją ji buvo nurodžiusi S1 formoje, kurią pildė ieškovė. Kita vertus ši aplinkybė nepakankama teigti, kad ieškovė elgėsi neteisėtai, siųsdama raginimus atsakovei kitu jai žinomu adresu (duomenys neskelbtini), kuris pačios atsakovės buvo nurodytas 2017 m. gruodžio 27 d. prašyme išduoti Europos sveikatos draudimo kortelę. Nors byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovė 2017 m. gruodžio 27 d. deklaravo savo išvykimą į Belgiją ir faktiškai išvyko ten gyventi, byloje nėra duomenų, kad ji, deklaruodama išvykimą, Gyventojų registrui ar kitiems viešiems registrams nurodė taip pat konkretų adresą susisiekimui su ja.
13. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovė turėjo duomenis ir apie galimą atsakovės buvimo vietą Belgijoje, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė, sudaro pagrindą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą spręsti įvertinus, be kita ko, šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės patirtos 18 Eur žyminio mokesčio išlaidos, įvertinus pagrįstą atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo, priteistinos atsakovei iš ieškovės. Atsakovė procesiniuose dokumentuose kėlė taip pat klausimą dėl jos patirtos žalos, priteisiant skolą jos apie skolos faktą, bylą neinformavus, teismas pažymėjo, kad šiais klausimais teismas sprendime nepasisako, nes jie nepatenka į bylas nagrinėjimo ribas, atsakovė, manydama, kad jos teisės buvo pažeistos teismo ar ieškovės, dėl ko ji patyrė tam tikrą žalą, gali savo teises ginti įstatymo nustatyta tvarka, teikdama atitinkamą reikalavimą naujoje civilinėje byloje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą ir palikti sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-6717-1097/2022, nepakeistą.
15. Nurodo, kad procesas išnagrinėtoje byloje buvo atnaujintas nepagrįstai. Kaip nurodė pati atsakovė, apie jos atžvilgiu priimtą 2022 m. kovo 9 d. sprendimą už akių ji sužinojo dar 2022 m. gegužės 18 d. Atsakovė galėjo teikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi ir pareiškimo dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo neteikė. Praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą už akių, t. y. tik 2022 m. liepos 28 d. atsakovė pateikė prašymą dėl bylos atnaujinimo, kuris, atsakovei ištaisius trūkumus, buvo priimtas 2022 m. rugsėjo 5 d. Atsakovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų egzistavusios priimant teismo sprendimą už akių ir dėl kurių, jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Priešingai, atsakovė net neginčijo skolos PSDF biudžetui, sutiko, kad jos dukrai išduota ESDK pasinaudojo neteisėtai. Teismas, atnaujindamas procesą byloje, kurioje net nekilo ginčo dėl ieškinio dalyko, t. y. atsakovė ieškinį pripažino, atsakovės prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės negalėjo turėti įtakos byloje priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nebuvo jokio pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), prašymą atnaujinti procesą iš esmės motyvavo vien tuo, jog nežinojo, kad negalėjo naudotis dukrai išduota ESDK, ir nežinojo apie jos atžvilgiu inicijuotą bylą iki tol, kol antstolis vykdymo procese išskaičiavo pinigines lėšas iš jos banko sąskaitos. Atsakovė apie iškeltą bylą buvo informuota CPK 130 straipsnyje numatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje, kurio duomenys yra prieinami tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų gyvenantiems asmenims. Atsakovė prašė panaikinti įrašus apie juos atžvilgiu inicijuotą bylą, nes, atsakovės vertinimu, faktas apie civilinės bylos iškėlimą kenkia jos kreditingumui ir, kaip nurodė pati atsakovė, gali pakenkti jos įvaizdžiui ateityje siekti politinės karjeros Lietuvos Respublikoje.
16. Viena vertus teismas skundžiamame sprendime sutiko esant įrodyta, kad 2018 m. gruodžio 12 d. atsakovės dukra nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, atsakovė negalėjo pasinaudoti jos dukrai išduota ESDK, ir pripažino, kad apeliantė ieškinį pateikė pagrįstai, antra vertus, skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškinys netenkinamas, nes atsakovė jį ne tik pripažino, bet ir įvykdė po bylos iškėlimo. Iš esmės lieka neaišku kaip pagrįstas ieškinys gali būti netenkinamas, juo labiau kai ieškinio reikalavimus pripažino ir jų neginčijo net pati atsakovė. Faktas, kad skola PSDF biudžetui buvo išieškota priverstinio vykdymo procese, t. y. antstoliui išskaičiavus pinigines lėšas iš atsakovės sąskaitos banke, negali būti prilyginamas geranoriškam žalos atlyginimui. Atsakovė, sužinojusi apie iškeltą bylą ir joje pareikštus reikalavimus, savanoriškai neatlygino žalos PSDF biudžetui, priešingai, laikė, kad tiek byla, tiek išieškojimo veiksmai buvo neteisėti vien dėl to, kad apeliantė inicijavo bylą dėl skolos priteisimo be atsakovės žinios. Apeliantės veiksmai dėl adreso, kuriuo buvo bandoma susisiekti su atsakove ir kuris nurodytas kartu su ieškiniu kaip paskutinis žinomas atsakovės adresas, pripažinti teisėtais, bet procesinių pareigų vertinimo aspektu jau įvardyti kaip neteisėti, dėl ko ir priteistos 18 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė, neįvykdžiusi pareigos pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, pati prisiėmė riziką dėl atsiradusių padarinių.
17. Apeliantė neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovautis duomenimis, kuriuos atsakovė ir/ar jos sutuoktinis buvo užpildę S1 formose, atsakovė nėra užregistravusi nė vienos jai ar jos sutuoktiniui išduotos S1 formos Belgijoje, kas patvirtintų faktą, kad atsakovė nuvyko ir gyvena Belgijoje. Apeliantei negavus duomenų apie tai, kad atsakovė būtų nuvykusi į Belgiją, ir gavus sąskaitą iš Ispanijos gydymo įstaigos, apeliantei negalėjo būti žinoma atsakovės gyvenamoji vieta, todėl buvo vadovaujamasi oficialia viešuose registruose esančia informacija. Šiuo atveju nesąžininga, kad atsakovei per šešerius metus nesugebėjus sutvarkyti savo nepilnamečio vaiko sveikatos draudimo dokumentų, apeliantė, kaip institucija, kuri rūpinasi žalos PSDF biudžetui išieškojimu, būtų laikoma atsakinga už teisėtai inicijuotą bylą, pagrįstai pareikštą ieškinį ir dar įpareigojama atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
18. Atsakovė R. A.-J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad kai kuri apeliantės nuomonė ją žemina ir skaudina kaip pilietę. Sprendimas atnaujinti bylą susiformavo dėl pilietiškai nesuvokiamo požiūrio ir bendravimo su valstybės subjektu valstybinės institucijos darbuotojų bei siekio pabrėžti pilietinės, o ne policinės Lietuvos valstybės pagrindus. Atsakovė išvykimą iš Lietuvos deklaravo ir reikiamus duomenis suteikė pagal nurodytas procedūras, atnaujino informaciją e-Valdžios vartuose nurodant susisiekimo adresus - e-paštą bei Lietuvoje registruotą telefono numerį, nei vienuose Valdžios vartų portaluose nėra nurodytas (ir negali būti) adresas Lietuvoje. Adresas Belgijoje yra nurodytas S1 formoje, pateiktoje Vilniaus teritorinėms ligonių kasoms 2017 m. gruodžio 27 d. ES piliečiai turi teisę laisvai judėti/keliauti, ESDK dukrai pasinaudota žiemos švenčių/atostogų metu Ispanijoje ir iš šio fakto spręsti, jog nepakanka duomenų, kaip su atsakove susisiekti, yra spekuliacija. Kontaktuoti su atsakove numanomu adresu žinant, kad ji yra deklaravusi išvykimą iš Lietuvos, yra savo, kaip valstybės tarnautojų pareigų neatlikimas. ESDK kortele per visą laikotarpį buvo pasinaudota tik kartą ir tik todėl, kad tai buvo rizikinga dukros gyvybei situacija, kitais atvejais atsakovė visada naudojasi privačiomis gydymo įstaigomis, jos ir dukros sveikatos draudimas yra tvarkomas per sutuoktinio darbovietę. Apie teismo sprendimo peržiūrėjimo galimybę nebuvo informuota ir tai pateiktuose dokumentuose nebuvo nurodyta. Nesutinka su išieškojimo būdu ir iškelta byla, nes ieškovė neatliko visų reikalingų veiksmų surasti atsakovę. Priteistos 103,08 Eur žalos išieškojimas išaugo iki 256,07 Eur: 103,08 Eur + 1,5 Eur palūkanų + 133,49 Eur antstolio vykdymo išlaidos. Be finansinių papildomų išlaidų jai, kaip pilietei, yra padaryta moralinė žala bei pažeistos jos, kaip Lietuvos pilietės, teisės prieš valstybės tarnautojų neatsakingus veiksmus. Atsakovė dirba tarptautinėje organizacijoje, jai teko gyventi ir dirbti šešiuose kontinentuose ir per daugiau nei 30 metų darbo patirties įgijo vieną neįkainuojamą vertybę bei patirtį - reputaciją ir pasitikėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
20. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. ieškovė iš Ispanijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas, patvirtinančias, kad Ispanijoje nepilnametei atsakovės dukrai E. A.-M. (E. A.-M.) buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, kurios buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, kadangi atsakovė pateikė Lietuvoje išduotą Europos sveikatos draudimo kortelę. Remiantis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, atsakovės dukra E. A.-M. sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo metu (2018 m. gruodžio 21 d.) nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl atsakovė naudotis Lietuvoje išduota ESDK negalėjo. Ieškovė siuntė raginimus atsakovei atsiskaityti už suteiktas paslaugas arba pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad gaudama sveikatos priežiūros paslaugas Ispanijoje, atsakovės dukra E. A.-M. buvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje. Tokių duomenų ir apmokėjimo negavusi ieškovė 2022 m. sausio 31 d. pateikė ieškinį, kurio pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-6717-1097/2022, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 103,08 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (103,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovės 18 Eur žyminio mokesčio valstybei. Aplinkybę, kad atsakovė įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-6717-1097/2022, sumokėdama ieškovei juo priteistas sumas, bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino tiek ieškovė, tiek atsakovė. Be to, iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą už akių sumokėjo taip pat 18 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
21. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad procesas išnagrinėtoje byloje buvo atnaujintas nepagrįstai. Proceso atnaujinimas – savarankiška civilinio proceso stadija – reglamentuojama CPK XVIII skyriaus normų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
22. Pirmosios instancijos teismas byloje procesą atnaujino nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismo vertinimu padaryta teisės normos taikymo klaida yra tai, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu pradėtą teisminį procesą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog buvo pagrindas atnaujinti bylos procesą. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas pagrindu atnaujinti procesą pripažįsta ne bet kokią teisės normos taikymo klaidą, bet tokią klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiuo atveju tiek pirmosios instancijos teismas nustatė, tiek pati atsakovė sutiko su tuo, kad atsakovė nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl naudotis Lietuvoje išduota ESDK negalėjo ir privalo atlyginti ieškovei 103,08 Eur turtinę žalą, kas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas už akių nebuvo neteisėtas ir nebuvo pagrindo jį naikinti ir priimti priešingo sprendimo.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nusprendė, kad atsakovė ieškovės pareikštą reikalavimą yra faktiškai įvykdžiusi, todėl šioje byloje priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė, atsakovei jį ne tik pripažinus, bet ir įvykdžius po civilinės bylos iškėlimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Byloje nustačius, jog atsakovė įvykdė teismo sprendimą po jo priėmimo (nes buvo įvykdyta vykdomoji byla), tai nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtu patį sprendimą ir jį panaikinti, nes tada susidarytų teisiškai ydinga situacija, kai atnaujinus bylos procesą būtų galima naikinti kiekvieną jau įvykdytą sprendimą tuo pagrindu, kad jis jau yra įvykdytas. Aplinkybė, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, atsakovė su ieškovės ieškiniu prašoma priteisti turtine žala sutinka ir jos neginčija kaip tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo teisėtas ir priimtas pagrįstai. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, kurio pagrindu buvo įvykdyta vykdomoji byla ir iš atsakovės ieškovės naudai išieškota priteista suma, atsirastų pagrindas ginčyti pačios vykdomosios bylos teisėtumą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai panaikino priimtą sprendimą už akių ir priėmė neteisėtą sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė, nors, minėta, nustatė, kad ieškinys yra pagrįstas.
24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, t. y. priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei klausimą išspręsti iš esmės – palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą už akių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
25. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 9 d. sprendime už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino, buvo tinkamai paskirstęs bylinėjimosi išlaidas - valstybei iš atsakovės priteisė 18 Eur žyminio mokesčio, kurį atsakovė yra padengusi (įvykdžius vykdomąją bylą), todėl papildomai apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų neperskirsto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti 2022 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-6717-1097/2022.