- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- 2S-620-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02288-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- A. U.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės A. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. U. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo A. Š., antstolis A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu, prašydama panaikinti antstolio 2020 m. lapkričio 18 d. patvarkymą Nr. Sl e-105762 dėl areštuoto turto vertės nustatymo; panaikinti antstolio 2021 m. kovo 2 d. patvarkymą Nr. S1f-14309 dėl parduodamo turto kainos nustatymo; įpareigoti antstolį vykdomojoje Nr. 0010/19/00122, pradėtoje vykdyti pagal 2019 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. MV7-130, išduotą dėl 35 729,29 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės A. U., išieškojimą vykdyti atsižvelgiant į uždarosios akcinės bendrovės „Kovertas“ 2021 m. kovo 24 d. turto vertintojo ataskaitoje Nr.NTA-j21-03- 241(11)KL nustatytą pareiškėjos buto (59 000 EUR), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat 804/2477 dalies žemės sklypo (42 000 EUR), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/3 dalies pastato - garažo (1 000 WUE), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę. Nurodo, kad pareiškėja su uždarąja akcine bendrove „Kovertus“ 2021 m. kovo 19 d. sudarė vertinimo paslaugų sutartį dėl ginčo turto vertės nustatymo, kuri 2021 m. kovo 24 d. turto vertinimo ataskaitoje pareiškėjos turto vertę nustatė 102 000 EUR sumai. Tuo tarpu antstolis 2020 m. lapkričio 18 d. patvarkymu nustatė parduotino iš varžytynių pareiškėjos turto kainą 82 500 EUR, 2021 m. kovo 2 d. patvarkymu nustatė - 49 500 EUR. Antstolio nustatyta turto pardavimo kaina yra neadekvati, pažeidžia sąžiningumo, proporcingumo, teisingumo principus ir skolininkės interesus, todėl antstolio veiksmai parduodant turtą už nepagrįstai mažą kainą yra neteisėti. Antstolis į teiktus pareiškėjos prieštaravimus neatsižvelgė, turto vertintojo ir ekspertizės išvadų nepaisė. Uždarosios akcinės bendrovės „Kovertus“ papildomas turto vertinimas patvirtina prieštaravimuose išdėstytas nuostatas, jog nekilnojamojo turto rinkoje esminių kainų pokyčių neįvyko. Pareiškėja teigia, kad anksčiau sudaryti sutarties su turto vertintoju dėl naujo turto vertinimo negalėjo, nes gauna nedideles pajamas, kito turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių, neturi.
2. Antstolis A. S. 2021 m. kovo 29 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė Klaipėdos apylinkės teismui. Antstolis nurodo, kad pareiškėja nesutikdama su antstolio nustatyta areštuoto turto kaina, pirmiausia turėjo įvykdyti 2020 m. lapkričio 30 d. patvarkymo dėl ekspertinės įstaigos skyrimo reikalavimus, o ne skųsti antstolio veiksmus, kuomet kai jau vyksta antrosios varžytynės. Antstolis atkreipė dėmesį, kad parduotinas iš varžytynių turtas nebuvo realizuotas dvejuose varžytynių ratuose, o taip pat ir trečiojo varžytynių rato pirmose varžytynėse už 66 000 EUR. Trečiojo varžytynių rato pirmosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, kadangi nedalyvavo nei vienas dalyvis. Antstolis mano, kad visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai atitinka CPK 681 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias parduotino iš varžytynių turto kainos nustatymą bei varžytynių vykdymą. Skolininkai bei suinteresuoti asmenys visą informaciją apie antstolio atliktus ir/ar atliekamus vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka gavo, tai patvirtina informacija, esanti vykdomojoje byloje bei pateiktas skundas.
3. Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimo į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi nutraukė bylą dalyje dėl pareiškėjos skundo dėl antstolio 2020 m. lapkričio 18 d. patvarkymo Nr. Sl e-105762 dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir kitoje dalyje pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
5. Teismas nurodė, kad neįvykus visoms paskelbtoms varžytynėms, antstolis turto vertę perkainojo, sumažindamas apie 20 procentų. Nustatė, kad išieškotoja atsisakė perimti iš varžytynių neparduotą turtą, o varžytynėms neįvykus, 2021 m. kovo 2 d. skundžiamu patvarkymu, vadovaujantis CPK 722 straipsnio 1 dalimi, antrosiose varžytynėse parduodamo turto kaina sumažinta iki 49 500 EUR (60 procentų). Nors pareiškėja nurodė, kad jos turto rinkos vertė yra 102 000 EUR, tačiau turtas nebuvo parduotas ketveriose varžytynėse, todėl antstolis turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog nustatyta turto kaina yra per didelė, turtas pagal nustatytą vertę nepaklausus. Be to, vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad turtas nebuvo parduotas ir po perkainojimo, tai yra trečiojo varžytynių rato pirmosiose varžytynėse, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Todėl antstolio veiksmai, nustatant mažesnę turto kainą, visų aplinkybių kontekste laikytini pagrįstais.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėja panaikinti antstolio priimtą 2020 m. lapkričio 18 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau kaip 90 dienų . Teismas atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nenurodo jokių motyvų termino atnaujinimui, į tai, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, į tai, kad naikinamieji terminai negali būti atnaujinami, nutarė, kad byla dalyje dėl pareiškėjos skundo dėl antstolio 2020 m. lapkričio 18 d. patvarkymo Nr. Sl e-105762 dėl areštuoto turto vertės nustatymo panaikinimo nutrauktina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės - panaikinti antstolio 2020 m. lapkričio 18 d. patvarkymą (Nr.S1e-105762) „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“, panaikinti antstolio 2021 m. kovo 3 d. patvarkymą Nr. S1f-14309 „Dėl parduodamo turto kainos nustatymo“; tenkinant skundo reikalavimus, įpareigoti antstolį vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/00122, pradėtoje vykdyti pagal 2019 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. MV7-130, išduotą dėl 35 729,29 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės A. U., išieškojimą vykdyti atsižvelgiant į uždarosios akcinės bendrovės „Kovertas“ 2021 m. kovo 24 d. turto vertintojo ataskaitoje Nr.NTA-21-03-241(11)KL nustatytą pareiškėjos buto (59 000 EUR), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat 804/2477 dalies žemės sklypo (42 000 EUR), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/3 dalies pastato – garažo (1000 EUR), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertę; atnaujinti terminą pareiškėjos 2021 m. kovo 25 d. skundui pateikti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolis vykdomojoje byloje neįvykdė įstatymu nustatytos pareigos atlikti iš varžytinių parduodamo turto ekspertizę. Teigia, kad teismui nesukėlė abejonių tai, kad antstolio areštuoto turto įkainojimas 2020 m. lapkričio 18 d. patvarkymu (82 500 EUR), buvo mažesnis už trijų turto vertintojų nurodytą vidutinę buto rinkos vertę (106 000 EUR; 103900 EUR; 102 000 EUR), nustatytą dar paties antstolio 2020 m. liepos 20 d. patvarkymu (103 118 EUR). Teismas nemotyvuotai vertino tik antstolio argumentus apie neįvykusias varžytines. Tuo tarpu pareiškėjos pateiktos uždarosios akcinės bendrovės „Kovertas“ išvados dėl konkretaus pareiškėjos turto vertės (102 000 EUR) teismas nevertino.
7.2. Apeliantė nurodo, kad antstolio nustatyta pradinė turto pardavimo kaina yra neadekvati, o pradinė turto (parduotino varžytynėse) kaina, kurią nustatė antstolis pagal savo patvarkymus: 2020 m. lapkričio 18 d. patvarkymą Nr.S1e-105762 ir 2021 m. kovo 2 d. patvarkymą Nr. S1f-14309 pažeidžia sąžiningumo, proporcingumo, teisingumo principus ir skolininkės (pareiškėjos) interesus, ir dėl to minėti antstolio veiksmai parduodant skolininkų turtą už nepagrįstai mažą kainą yra neteisėti. Skundžiamų antstolio iniciatyva nustatytų verčių ir įvykusių varžytinių išdavoje, pareiškėja patiria 30 procentų turto vertės netekimą.
7.3. Apeliantė prašo teismo atnaujinti terminą skundui nagrinėti. Nurodo, kad anksčiau ginčijamų antstolio veiksmų neapskundė, nes jų skundimo kertinis pagrindas turto vertinimo naujos ataskaitos užsakymas, turėjimas. Pažymi, kad anksčiau sudaryti sutarties su turto vertintoju dėl naujo turto vertinimo pareiškėja negalėjo, nes gauna nedideles pajamas, kito turto, išskyrus parduodamą iš varžytinių turtą neturi, o turto vertintojo paslaugų apmokėjimas kainuoja daugiau nei jos gaunamas vieno mėnesio darbo užmokestis.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
8.1. Nurodo, kad pirmajame varžytinių rate antstolis turtą įkainojo pagal teismo eksperto nustatytą turto rinkos vertę - 103 900 EUR sumai. Parduodant turtą iš varžytinių, jo kaina nustatyta 80 procentų - 83 120 EUR sumai. Neįvykus pirmosioms varžytinėms, išieškotojai neperėmus turto, paskelbtos antrosios varžytinės nustatant kainą 60 procentų - 62 340 EUR. Varžytinėms neįvykus antstolis pasiūlė išieškotojai perimti turtą, tačiau turtą atsisakius perimti vykdė išieškojimo veiksmus - perkainojo turtą nustatant jo vertę 82 500 EUR sumai, įpareigojo apeliantę teikti susitarimą su ekspertu pilnos ekspertizės turto vertei nustatyti. Apeliantei reikalavimo neįvykdžius paskelbtos pirmosios varžytinės nustatant sumą 80 procentų - 66 000 EUR. Varžytinėms neįvykus, išieškotojai neperėmus turto paskelbtos antrosios varžytinės nustatant kainą 60 procentų - 49 500 EUR. Varžytines laimėjo D. S. pasiūlęs didžiausią kainą - 71 700 EUR. Pažymėjo, kad laimėtojas sumokėjo visą pinigų sumą.
8.2. Nurodo, kad vykdymo procese priėmus nepalankų sprendimą apeliantei, toks veiksmas nereiškia, kad asmuo priėmęs tokį sprendimą veikia šališkai. Nurodo, kad vykdo Valstybės deleguotas funkcijas ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su teismo nutartimi, kuria išspręstas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas. Teigia, kad antstolis neatliko pareigos atlikti parduodamo turto ekspertizę, be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolis turtą įkainojo 82 500 EUR suma, kai turto vertintojai turtą atitinkamai įkainojo 106 000 EUR, 103900 EUR, 102 000 EUR sumoms. Teigia, kad antstolio nustatyta turto vertė yra neadekvati ir prašo atnaujinti terminą skundui nagrinėti.
12. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 11 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
13. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis spręsdamas klausimą dėl turto įkainojimo 2019 m. rugsėjo 24 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 9 d. nekilnojamojo turto vertintojo uždarosios akcinės bendrovės „Lituką“ ir Ko turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė skolininkei A. U. priklausančio turto: buto su rūsiu 5,90 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 804/2477 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/3 dalies pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę - 106 000 EUR sumai. Apeliantė antstoliui teikė prašymą dėl ekspertizės skyrimo ir antstolis 2019 m. lapkričio 25 d. patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrė apeliantei priklausančio įkeisto turto ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui V. S..
15. Ekspertas V. S. pateikė ekspertizės aktą Nr. VS-2020/01-4, kuriame nurodyta, kad buto su rūsiu 5,90 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 804/2477 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/3 dalies pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)a, bendra rinkos vertė nustatymo dienai yra 103 900 EUR. Gavus šį ekspertizės aktą, antstolis 2020 m. sausio 22 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto perkainojimo Nr. Sle-6368 ir ginčo turtą įkainojo 103 900 EUR. Neįvykus pirmajam varžytinių ratui, antstolis vadovaudamasis valstybės įmonės Registrų centras duomenimis 2020 m. liepos 20 d. patvarkymu nustatė ginčo turto bendrą vertę - 103 118 EUR sumai ir vykdė pakartotines varžytines mažindamas kainą atitinkamai 20 ir 40 procentų. Varžytinėms neįvykus antstolis 2020 m. lapkričio 18 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo ginčo turtą perkainojo nustatydamas bendrą turto vertę 82 500 EUR sumai.
16. Apeliantė teikė prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, kuriuose nurodė, jog nesutinka su 2020 m. lapkričio 18 d. patvarkyme Nr. S1e-105762 nustatyta turto verte, teigė, kad nekilnojamojo turto rinkoje esminių kainų pokyčių neįvyko ir nekilnojamojo turto rinkos vertė iš esmės nepasikeitė, todėl nėra jokio pagrindo parduotino iš varžytynių turto kainą sumažinti 20 procentų. Antstolis 2020 m. lapkričio 30 d. patvarkymu įpareigojo apeliantę per 10 darbo dienų pateikti susitarimą su ekspertu ar ekspertine įstaiga, dėl turto ekspertizės, tačiau šie reikalavimai nebuvo įvykdyti, todėl antstolis 2021 m. sausio 7 d. atsisakė skirti ekspertizę turto vertei nustatyti ir paskelbė varžytines, atitinkamai mažinant kainą 20 ir 40 procentų. Antstolis nurodo, kad turtas buvo parduotas D. S., kuris pasiūlė didžiausią kainą - 71 700 EUR.
17. CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis).
18. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
19. Nors apeliantė teigia, kad antstolis nevykdė pareigos skirti ekspertizę, tačiau su šiais argumentais nesutiktina. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje pateikti tiek nekilnojamojo turto vertintojo uždarosios akcinės bendrovės „Lituka ir Ko“, tiek teismo eksperto V. S. ekspertizės aktai, tiek valstybės įmonės Registrų centras duomenys apie ginčo turto vertę. Remiantis šiais įrodymais nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Lituka ir Ko“ turto vertę nustatė 106 000 EUR sumai, teismo ekspertas nustatė vertę 103 900 EUR sumai, valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, turto vertė yra 103 118 EUR. Pažymėtina, kad tokiai sumai parengta ir turto vertinimo ataskaita Nr. NTA-2103-241(11) KL, kurioje nurodyta ginčo turto vertė yra 102 000 EUR sumai. Kaip matyti byloje apeliantės prašymu buvo paskirta ekspertizė, ją pavedant atlikti teismo ekspertui V. S., o nesutinkant su turto perkainojimu 82 500 EUR sumai 2020 m. lapkričio 18 d. patvarkymu apeliantei buvo pasiūlyta pateikti susitarimą su ekspertu ar ekspertine įstaiga dėl ginčo turto vertės, tačiau apeliantė duomenų apie sudarytą susitarimą su ekspertu ar ekspertine įstaiga nepateikė, neįmokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą sumos, reikalingos turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimui (CPK 90, 682 straipsniai).
20. Vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė. Pagal šiuo konkrečiu atveju nustatytas išieškojimo iš įkeisto turto aplinkybes, kai įkeistas turtas nebuvo parduotas nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių, antstoliui kilo pagrįstų abejonių dėl realios parduotino turto rinkos kainos, todėl jis turėjo pakankamą pagrindą šį turtą perkainoti priimdamas 2020 m. lapkričio 18 d. patvarkymą. Pažymėtina, kad byloje pateikta pakankamai duomenų apie ginčo turto vertę, apeliantei buvo siūlyta skirti ekspertizę, apeliantė galėjo siūlyti turto pirkėją, o vien ta aplinkybė, kad turtas buvo parduodamas varžytinėse nurodant žemesnę nei rinkos kainą, nepažeidžia apeliantės interesų, kadangi pirmiausia įstatymas numato antstoliui pareigą nustatyti atitinkamai 80 ir 60 procentų nustatytos turto kainos vykdant turto varžytines (CPK 718 straipsnis).
21. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl antstolių veiksmų ne kartą yra pažymėjęs, kad turto įkainojimo paskirtis – nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą. Įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Jeigu varžytynės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatoma turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, tai yra reali vertė gali būti didesnė arba mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003). Nagrinėjamu atveju ir susidarė situacija, leidžianti spręsti, kad tiek pirminiu, tiek antriniu turto įkainojimu turto nustatyta kaina buvo per didelė ir nepatraukli potencialiems pirkėjams. Kaip matyti antstolis nustatė turto vertę 82 500 EUR sumai, tačiau turtas buvo parduotas už 71 700 EUR. Pažymėtina, kad antstolis nurodė, kad turtas buvo parduotas D. S., pasiūliusiam didžiausią kainą - 71 700 EUR, kas sudaro daugiau nei 70 procentų nuo apeliantės užsakytos ir parengtos turto vertinimo ataskaitos Nr. NTA-2103-241(11) KL, kurioje nurodyta ginčo turto vertė yra 102 000 EUR sumai, todėl šiuo atveju negalima sutikti su apeliante jog turtas buvo parduotas už neadekvačiai mažą vertę, pažymint tai, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai įvertina parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją ir tik pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės vien tik subjektyvi nuomonė dėl to, kad galimai antstolio nustatyta turto vertė yra netinkama akcentuojant jau praeityje antstolio vertintas ekspertizės išvadas, nesudaro pagrindo spręsti, kad neteisingai buvo nustatyta turto vertė (nutarties 21 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vykdomosios bylos medžiagos analizė patvirtina, kad antstolis, vykdydamas apeliantei priklausančio turto realizavimo procedūras, laikėsi įstatyme numatytos turto realizavimo bei parduodamo turto kainos nustatymo tvarkos ir šiuo atveju turto nepavykus realizuoti nei pirmosiose, nei antrosiose varžytinėse, antstolis turėjo teisėtą pagrindą perkainuoti ginčo turtą, sudarė galimybę apeliantei teikti susitarimus su ekspertais ar ekspertinėmis įstaigomis, siūlyti turto pirkėją (CPK 681 straipsnio 2 dalis).
23. Apeliantė taip pat prašo atnaujinti terminą skundui nagrinėti, teigia, kad anksčiau ginčijamų antstolio veiksmų neapskundė, nes jų skundimo kertinis pagrindas turto vertinimo naujos ataskaitos užsakymas ir turėjimas. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantė nepateikė duomenų apie naują ataskaitą, tokios ataskaitos užsakymą (CPK 178 straipsnis), antra - apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių, todėl šiuo atveju apeliantės nurodyti argumentai dėl termino atnaujinimo atmestini kaip nepagrįsti.
24. Teismo vertinimu šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino apeliantės skundo dėl antstolio veiksmų argumentus, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, apeliantė nenurodo nesutikimo motyvų dalyje, kuria pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nutraukė, atsižvelgiant į tai, atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.