- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-27
- Bylos Nr.
- eI3-1019-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03260-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „LT Development fund“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, "LT Development fund"
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „LT Development fund“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėja, Inspekcija) kreipėsi į teismą su prašymu: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) sprendimą, priimtą 2019 gegužės 5 d. rašte Nr. 49SDŽ-300-(14.49.22) „Dėl atsisakymo išduoti teritorijų planavimo sąlygas“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. gegužės 7 d. prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG104688 (TPD Nr. K-VT-13-18-472) (toliau – ir 2019 m. gegužės 7 d. Prašymas) iš naujo.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2019 m. birželio 17 d. Inspekcija priėmė privalomąjį nurodymą Nr. PN-561 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Vilniaus departamentas) įpareigojo Tarnybos Vilniaus miesto skyrių panaikinti ar pakeisti Sprendimą, kuriuo atsisakoma išduoti teritorijų planavimo sąlygas teritorijos prie (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių keitimui žemės sklype (duomenys neskelbtini) teritorijos planavimo proceso inicijavimo pagrindu. Sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.) (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnio 5 dalimi, 2019 m. gegužės 7 d. Prašymas negali būti nagrinėjamas ir negali būti sprendžiamas klausimas dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo, nes vyksta teisminiai ginčai (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-2824-918/2019) tuo pačiu klausimu, turintys esminės įtakos sprendimo dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ar neišdavimo priėmimui.
Inspekcija pažymėjo, kad detaliojo plano keitimo planavimo sąlygos yra išduodamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 25 straipsnio 4 dalyje, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – ir Taisyklės), 272 punkte ir Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2020 m. kovo 30 d.), (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka. Aprašo 9 punktas nustato atvejus, kada planavimo sąlygos yra neišduodamos, t. y. jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento (išskyrus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų) uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms. Tokiu atveju planavimo organizatoriui pateikiamas motyvuotas atsakymas, nurodant konkrečius teisės aktų straipsnius ir nuostatas ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, draudžiančius numatomą veiklą, taip pat nurodant planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo planavimo sąlygas, kurias įgyvendinus rengiamais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, planuojama veikla taptų negalima. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad sprendime atsisakant išduoti planavimo sąlygas turi būti nurodytos konkrečios priežastys, lėmusios neigiamo sprendimo priėmimą (Aprašo 9 punkto prasme numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-665-602/2018). Taigi Aprašo 9 punkte nenurodyti kiti atvejai, kuriais vadovaujantis planavimo sąlygos detaliojo plano keitimui gali būti neišduodamos.
Nurodė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2824-918/2019 nėra sprendžiamas klausimas dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo.
Pareiškėjos nuomone, atsakovė Sprendimu atsisakydama išduoti Administracijai teritorijų planavimo sąlygas nenurodė, kad teritorijų planavimo dokumento uždaviniai prieštarauja įstatymų ir teisės aktų nuostatoms (nurodant konkrečius teisės aktų straipsnius ir nuostatas, galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, draudžiančius numatomą veiklą, planuojamoje teritorijoje, išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo planavimo sąlygas, kurias įgyvendinus rengiamais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, planuojama veikla taptų negalima), kaip numatyta Aprašo 9 punkte. Taigi darytina išvada, kad atsakovės Sprendimas yra neteisėtas, nes savo turiniu prieštarauja Aprašo 9 punkto nuostatoms, pažeidžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl turėtų būti panaikintas, o atsakovė įpareigotina per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti Administracijos 2019 m. gegužės 7 d. Prašymą iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovė per nustatytą terminą neįvykdė Privalomojo nurodymo (tą patvirtina ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-792-541/2020 pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos skundą atsakovei Inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „LT Development Fund“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo), todėl Inspekcija, vykdydama funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 4 straipsnio 5 dalyje, ir vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismą.
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos prašymą su juo nesutiko, prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Tarnyba apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2824-918/2018.
Paaiškino, kad Inspekcija, priimdama Privalomąjį nurodymą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad tarp UAB „LT Development fund“ ir Tarnybos yra kilęs teisminis ginčas, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tarnyba mano, kad Privalomasis nurodymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, nes jame turi būti nurodyta ne tik teisės aktų nuostatos, bet ir faktinės aplinkybės, kurios aktualios konkrečiau atveju. Taigi Privalomasis nurodymas pažeidžia VAĮ 8 straipsnio nuostatas.
Tarnyba mano, kad nepaisant to, kad Aprašo 9 punkte nenurodyti kiti atvejai, kuriais vadovaujantis planavimo sąlygos gali būti neišduodamos, tai nesuponuoja Tarnybai absoliučios pareigos išduoti teritorijų planavimo sąlygas, ignoruojant teisminį ginčą ir laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipė dėmesį, kad privalomųjų sąlygų išdavimas yra ne kas kita kaip realizuojama teisė į naują statybą. Tarnybos nuomone, toks veiksmas prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių turiniui.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos prašymą prašė dėl jo pagrįstumo spręsti pagal ginčui aktualias teisės aktų nuostatas ir atsiliepime išdėstytą poziciją.
Atsiliepime nurodė, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. spalio 25 d. raštu Nr. 49SDŽ-527-(14.49.22.) nurodė, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, į valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis, iš kurių matyti, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį UAB „LT Development Fund“ nuomojasi pagal 2006-09-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2006-1156 (su vėlesniais pakeitimais) ir pagal 2006-09-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. M01/2006-1155 (su vėlesniais pakeitimais), nėra registruotų savarankiškai funkcionuojančių statinių ar įrenginių, kuriems eksploatuoti minėtas žemės sklypas buvo suformuotas ir išnuomotas (anksčiau buvę statiniai ir įrenginiai nugriauti, o kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė ir tvora laikytini laikinais arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo statiniais, todėl jiems žemės sklypas eksploatuoti nenuomojamas), todėl Skyrius atsisakė išduoti teritorijų planavimo sąlygas teritorijos prie (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių keitimui žemės sklype (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu. Vėliau Tarnyba priėmė skundžiamą Sprendimą. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. A51-73969/19(2.15.1.21-MP2) kreipėsi į Tarnybą nurodydamas, kad Vilniaus miesto savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę rengti teritorijų planavimo projektus, todėl dar kartą papildomai kreipėsi su prašymu išduoti sąlygas minėto detaliojo plano keitimui. Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 49SDŽ-520-(14.49.2.) atsakė, jog Tarnybos Vilniaus miesto skyrius negali spręsti klausimo dėl teritorijų planavimo sąlygų teritorijos (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių keitimui žemės sklype (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu išdavimo, kadangi šiuo metu vyksta teisminiai procesai tuo pačiu klausimu turintys esminės įtakos teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ar neišdavimo sprendimo priėmimui.
Pažymėjo, kad vadovaujantis Vilniaus miesto bendruoju planu sklypas (duomenys neskelbtini) yra prioritetinės konversijos teritorijos zonoje. Vilniaus miesto bendrojo plano aiškinamojo rašto 3.6.3 dalyje nurodyta, kad konversija – tai taršios ir neefektyvios pramonės, komunalinių įmonių, kitų neefektyviai panaudotų užstatytų teritorijų naujas (antrinis) panaudojimas plėtrai. Šiose teritorijose skatinamas konversijos daugiafunkciškumas, naujai panaudojant teritorijas tiek gyvenamajai funkcijai, tiek naujoms modernios ekonomikos darbo vietoms sukurti. Šiuo metu minėtas sklypas nėra tvarkomas, nes atsakovė prieštarauja detaliojo plano rengimui ir neišduoda planavimo sąlygų. Tokiu būdu sudaromos kliūtys darniam miesto vystymuisi, centrinėje miesto dalyje lieka netvarkomos ir apleistos teritorijos, o nauji gyvenamieji rajonai statomi miesto pakraščiuose, jų aptarnavimui savivaldybė turi skirti vis daugiau biudžeto lėšų.
Pažymėjo, kad teritorijų planavimo procesas turi viešojo intereso elementų, t. y. juo tenkinamas ne tik privatus, tačiau ir viešasis interesas – užtikrinamas tam tikros teritorijos vystymo tvarumas, vientisumas, nustatomi urbanistiniai teritorijos naudojimo reglamentai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 p. ir 102 str. nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra teritorijų planavimas, kuris vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Savivaldybės turi valstybės laiduotą savivaldos teisę ir veikia savarankiškai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, todėl kiekviena savivaldybė turi diskrecijos teisę veikti įstatymo pagrindu, šiuo atveju Vietos savivaldos įstatymo minėtomis nuostatomis, teritorijų planavimo srityje. Vadovaujantis TPĮ 17 straipsnio 6 dalimi vienas iš detaliojo plano uždavinių yra detalizuoti savivaldybės lygmens bendrajame plane ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas, nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus. Detaliojo teritorijų planavimo organizatorius – savivaldybės administracija.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „LT Development fund“ atsiliepime į pareiškėjos prašymą prašo jį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas UAB „LT Development fund“.
Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta teisminis ginčas pagal UAB „LT Development fund“ skundą Tarnybai ir Tarnybos priešieškinį UAB „LT Development fund“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo. Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta Tarnybai nutraukti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Žemės sklypas), valstybinės žemės nuomos sutartį; uždrausta UAB „LT Development fund“ Žemės sklype atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus, įskaitant remontuoti, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą, nurodytų pastatų pertvarkymo ar kitokius statybos darbus, išskyrus šių statinių nukėlimo ar nugriovimo darbus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2824-918/2018 atmetė Tarnybos priešieškinį UAB „LT Development fund“, kuriuo Tarnyba prašė nutraukti su UAB „LT Development fund“ sudarytą Žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sprendimas nėra įsiteisėjęs.
Nurodė, kad vietovės lygmens teritorijų planavimas yra savivaldos prerogatyva, detaliojo teritorijų planavimo organizatorius turi teisę rengti ar keisti teritorijai galiojantį detalųjį planą neišreiškus planuojamos teritorijos valdytojo ar naudotojo, tarp jų ir valstybinės žemės patikėtinio valios, t. y. detaliojo teritorijų planavimo organizatorius, siekdamas įgyvendinti bendrojo plano sprendinius, užtikrinti tvarų ir nuoseklų urbanizuotos teritorijos vystymąsi gali nutarti rengti ar keisti galiojantį teritorijų planavimo dokumentą, kad jis atitiktų aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, šiuo atveju keičiant Žemės sklypui galiojantį detalųjį planą, jog šis atitiktų Vilniaus miesto bendrąjį planą. Tai, kad detaliojo plano keitimas vyksta iniciavimo sutarties pagrindu nepaneigė Vilniaus miesto savivaldybės teisių planuojant teritoriją.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipė dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių turinys neapima draudimo rengti ar keisti kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą, juo labiau, kad teritorija patenka į prioritetines konversijos teritorijas.
Tarnyba neturi teisės neišduoti planavimo sąlygų, jeigu nėra labai aiškiai teisės aktuose nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis.
2020 m. balandžio 20 d. UAB „LT Development fund“ rašte „Trečiojo asmens nuomonė dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka“ nurodė, kad 2020 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-436-232/2020, kuria paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą civilinėje byloje e2-2824-918/2018. UAB „LT Development fund“ ir Tarnybos ginčas yra išspręstas, laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad sistemiškai aiškinant ginčo nuomos sutarčių nuostatas darytina išvada, jog nuomos sutartyse šalys buvo numatę nuomininkui galimybę keisti nuomojamo sklypo tikslinę paskirtį, dėlto turėjo būti keičiama ir žemės nuomos sutartis. Tai reiškia, jog UAB „LT Development fund“ turi teisę inicijuoti žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentų keitimo procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 7 d. Administracija pateikė prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG104686, kuriame nurodė, kad numato rengti teritorijos prie (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano keitimą inicijavimo pagrindu.
2019 m. gegužės 10 d. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius sprendimu „Dėl atsisakymo išduoti teritorijų planavimo sąlygas“ Nr. 49SDŽ-300-(14.49.22) atsisakė išduoti teritorijų planavimo sąlygas. Sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, 2019 m. gegužės 7 d. Prašymas negali būti nagrinėjamas ir negali būti sprendžiamas klausimas dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo, nes vyksta teisminiai ginčai (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-2824-918/2019) tuo pačiu klausimu, turintys esminės įtakos sprendimo dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ar neišdavimo priėmimui.
2019 m. gegužės 15 d. UAB „LT Development fund“ Inspekcijai pateikė skundą dėl Tarnybos Sprendimo.
Iš informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Tarnyba 2019 m. liepos 16 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo ir šis reikalavimas sprendžiamas administracinėje byloje Nr. eI3-792-541/2020. Minėta byla buvo sustabdyta iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje, tačiau LVAT 2020 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-63-502/2020 nutartį sustabdyti bylą panaikino ir nurodė, kad nutartyje nėra nurodytos aplinkybės (faktai), kurios negali būti nustatytos šioje byloje, kurios konkrečios aplinkybės, nustatytos kitoje administracinėje byloje, bus prejudicinės šioje byloje.
1. Dėl administracinių bylų tarpusavio santykio ir nagrinėjamoje byloje keliamų reikalavimų nagrinėjimo iš esmės
Teisės aktai tiksliai nenurodo, kas turi būti sprendžiama pirma teritorijų planavimo atveju: Sprendimo, dėl kurio Inspekcija priėmė Privalomąjį nurodymą, ar Privalomojo nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas. Tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje: Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos dvi bylos, t. y. Nr. eI3-792-541/2020 (dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo) ir eI3-1019-1047/2020 (dėl Sprendimo, dėl kurio priimtas Privalomasis nurodymas teisėtumo ir pagrįstumo). Bylų sujungti nėra galimybės, nes skiriasi skundžiami aktai, proceso šalių padėtis ir jų reikalavimai. Chronologiškai pagal datas pirmasis priimtas Sprendimas (2019 m. gegužės 7 d.), o po to Privalomasis nurodymas (2019 m. birželio 17 d.), dėl šios priežasties Vilniaus apygardos administracinis teismas, manydamas, kad pirmiausia turi būti išnagrinėtas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, buvo sustabdęs administracinės bylos eI3-792-541/2020 (dėl Privalomojo nurodymo) nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje eI3-1019-1047/2020 (dėl Sprendimo). LVAT 2020 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-63-502/2020 nutartį sustabdyti bylą panaikino ir nurodė, kad teismas nagrinėjamoje byloje turi galimybių pats nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai įvertinti Privalomojo nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas kritiškai vertina bylų dubliavimą. Tai lemia neracionalų žmogiškųjų ir finansinių išteklių naudojimą. Tačiau teismas, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 straipsnio 5 dalimi, administracinio proceso tikslais, kurie reikalauja rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, LVAT praktika dėl administracinių bylų dėl teritorijų planavimo sustabdymo (LVAT 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-63-502/2020, LVAT 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-740-602/2019 ir kt.), atsižvelgdamas į administracinės bylos eI3-792-541/2020 stadiją (bylos sustabdymas paikintas, bylos nagrinėjimas teismo posėdyje nėra paskirtas), į konkrečiai šioje byloje analizuojamų klausimų svarbą ir jų sprendimo trukmę (ginčas vyksta dėl teritorijos, kurioje skatinamas konversijos daugiafunkciškumas, prašymas išduoti teritorijų planavimo sąlygas paduotas 2019 m. gegužės 5 d.), į galimybę pačiam šioje byloje nustatyti visas bylasi reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai įvertinti pareiškėjos reikalavimus, nusprendžia, kad racionaliausia būtent šioje byloje iš esmės nagrinėti pareiškėjos prašyme keliamus klausimus dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Teritorijų planavimo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.) (toliau – ir TPĮ) 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo organizavimo tvarką nustato šis įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – ir Taisyklės).
Taisyklių 272 punktas nustato, kad planavimo organizatorius ar jo įgaliotas savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas atliekantis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas parengia planavimo sąlygas ir kreipiasi į Taisyklėse nurodytas institucijas prašydamas pateikti planavimo sąlygas (pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintą Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašą). Taisyklių 274 nustato, kad planavimo sąlygas pateikia Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kai planuojamoje teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė (12 papunktis).
Aprašo 9 punktas nustato, kad jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento (išskyrus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų) uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, planavimo sąlygos neišduodamos. Planavimo organizatoriui pateikiamas motyvuotas atsakymas, nurodant konkrečius teisės aktų straipsnius ir nuostatas ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, draudžiančius numatomą veiklą, taip pat nurodant planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo planavimo sąlygas, kurias įgyvendinus rengiamais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, planuojama veikla taptų negalima.
VAĮ 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo.
Teismas daro išvadą, kad Tarnybos Sprendimas yra neteisėtas, nes atsisakyme išduoti teritorijų planavimo sąlygas nebuvo nurodytas nė vienas Aprašo 9 punkte įtvirtintas kriterijus (dėl to ginčų tarp šalių nėra) ir situacija neatitinka VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatų.
Teismas pažymi, kad VAĮ 27 straipsnio 5 dalis, nustatanti, jog administracinė procedūra nutraukiama, jei skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, galioja nuo 2017 m. kovo 31 d. Iki nurodytos datos tokią situaciją reglamentavo VAĮ 23 straipsnio 4 dalis, kurioje buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad, aiškinat šiuo metu galiojančią VAĮ 27 straipsnio 5 dalį, aktualūs LVAT pateikti VAĮ 23 straipsnio 4 dalies (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) taikymo išaiškinimai.
LVAT, aiškindamas VAĮ 23 straipsnio 4 dalį (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija), yra pažymėjęs, kad ji yra skirta atskirti asmens skundo (prašymo ir pan.) nagrinėjimą neteismine tvarka, kai toks skundas ar prašymas pagal jam suteiktą kompetenciją yra (turi būti) nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto, ir tokio skundo nagrinėjimą teismine tvarka. Aptariamos nuostatos yra (turi būti) taikomos situacijose, kai abu paminėti nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys (nurodyti paduotuose ir viešojo administravimo subjektui, ir teismui skunduose ar prašymuose) klausimai. Esant tokioms situacijoms, prioritetinė reikšmė yra suteikiama teisminiam nagrinėjimui. Todėl, sprendžiant VAĮ 23 straipsnio 4 dalies (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) taikymo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti abiem nurodytoms institucijoms (viešojo administravimo subjektui ir teismui) paduotuose skunduose ar prašymuose pateiktus klausimus. Tai yra pirmiausia nustatyti, ar viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, ar būtent šiems klausimams ištirti yra skirtas jau pradėtas ir tęsiamas teisminis tam tikros situacijos nagrinėjimas. Tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta (nagrinėjamu atveju nutraukiama). Jeigu tokio ryšio tarp skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūrų pas viešojo administravimo subjektą ir teisme nėra, administracinės skundo (prašymo) procedūros sustabdymas (nagrinėjamu atveju – nutraukimas) VAĮ 23 straipsnio 4 dalies (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) pagrindu nėra leistinas jokiais kitais (negu aptartu) sumetimais, tarp jų ir tikslingumo sumetimu (LVAT 2014 m. birželio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-968-14, 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-215-602/2016).
VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymasis turėtų užtikrinti, kad nebūtų priimti skirtingi viešojo administravimo subjekto ir teismo sprendimai tapačiu klausimu, nes tiek viešojo administravimo subjekto galutinis sprendimas, tiek teismo sprendimas turi privalomumo savybę ir turi būti vykdomas. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti viešojo administravimo subjektui ir teismui paduotuose skunduose (ieškiniuose) pateiktus klausimus.
Vertinant, ar 2019 m. gegužės 5 d. Prašyme keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, pažymėtina, jog pagal aukščiau nurodytas TPĮ, Taisyklių ir Aprašo nuostatas Tarnyba yra kompetentinga priimti sprendimą dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo.
Kitas aspektas, kurį būtina įvertinti nagrinėjamu atveju, yra tai, ar 2019 m gegužės 5 d. prašyme keliami reikalavimai yra tapatūs tiems, dėl kurių yra pradėtas teisminis procesas.
2019 m. gegužės 5 d. Administracijos Prašyme prašoma išduoti teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG104686, nurodyta, kad numatoma rengti teritorijos prie (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano keitimą inicijavimo pagrindu.
Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ matyti, kad Vilniaus apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2824-918/2019) UAB „LT Development fund“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu ir prašė uždrausti Tarnybai ar jos teritoriniams padaliniams vienašališkai dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. įspėjime nurodytų pagrindų nutraukti 2006 m. rugsėjo 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį, pakeistą 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimais, ir 2006 m. rugsėjo 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį, pakeistą 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimais. Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad UAB “LT Development fund” neįrodė prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų, todėl ieškinį atmetė. Toje pačioje byloje Tarnyba pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti 2006 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, pakeistą 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimais, ir 2006 m. rugsėjo 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį, pakeistą 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimais, teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tarnyba nurodė, kad nuo 2015 m. spalio mėnesio nugriovus sklype buvusius pastatus, UAB „LT Development fund“ žemės sklypo nenaudoja pagal paskirtį, išnyko pagrindas nuomoti žemės sklypą lengvatine tvarka. Kiemo įrenginiai nesukuria pagrindo nuomotis žemės sklypą lengvatine tvarka. Pastatų, kuriems naudoti buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, nėra, todėl žemės sklypo nuomos sutarties vykdymas pagal jos tikslinę paskirtį yra iš esmės negalimas. Žemės sklypo nuomos sutarties galiojimas sukelia žalą valstybei, nes neužtikrinamas tinkamas valstybinės žemės socialinės paskirties įgyvendinimas – teikti visuomeninę naudą. Vilniaus miesto apylinkės teismas Tarnybos reikalavimą atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu, nuomos sutarties nutraukimas po to, kai UAB „LT Development fund“ pradėjo sklypą naudoti pagal paskirtį, kuriai buvo išnuomotas, yra neproporcingas. Nepaisant to, kad Tarnyba pagrįstai surašė įspėjimą apie sutarties nutraukimą, tačiau dėl pakitusio UAB „LT Development fund“, kaip nuomininkės, elgesio pagrindo nutraukti nuomos sutartį nėra, todėl priešieškinio reikalavimai atmesti kaip neįrodyti ir nepagrįsti. 2020 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-436-232/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi tenkino UAB „LT Development fund“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė Tarnybai ir jos teritoriniams padaliniams vienašališkai dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. įspėjime nurodytų pagrindų ar su jais susijusių aplinkybių nutraukti 2006 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, pakeistą 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimais, ir 2006 m. rugsėjo 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį, pakeistą 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimais, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi tenkino Tarnybos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė UAB „LT Development Fund“ žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus, įskaitant remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą, taip pat sandėlio, pastato garažo, pastato, pastato, kitų inžinerinių statinių: kiemo aikštelės, tvoros pertvarkymo ar kitokius statybos darbus, išskyrus šių statinių nukėlimo ar nugriovimo darbus.
Nors tarp Prašymo, civilinės bylos yra tam tikrų sąsajų (ginčo objektas – žemės sklypas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jo tikslingas panaudojimas ir valstybinės žemės socialinės paskirties įgyvendinimas), tačiau pirmiau aptarto ryšio, kuris nulemtų būtinumą taikyti VAĮ 27 straipsnio 5 dalį, teismo vertinimu, nėra. Civilinėje byloje UAB „LT Development fund“ ir Tarnyba bylinėjosi dėl valstybinės žemės nuomos sutarties su UAB „LT Development fund“, o 2019 m. gegužės 5 d. Prašyme Administracija Tarnybos prašo išduoti teritorijų planavimo sąlygas (subjektų ir reikalavimų turiningieji skirtumai). Pažymėtina, kad viena iš savivaldybės savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra teritorijų planavimas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas). Taip pat teismas konstatuoja, kad 2019 m. sausio 15 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nenumatė draudimo būtent savivaldybei vykdyti detalųjį planavimą ir Tarnybai ginčo teritorijai išduoti detaliojo planavimo sąlygas.
Teismas atmeta Tarnybos argumentus, kad Inspekcija, priimdama privalomąjį nurodymą, neįvertino faktinės situacijos – civilinės bylos esmės ir laikinųjų apsaugos priemonių turinio. Inspekcija šias aplinkybes įvertino, bet nepritarė Tarnybai, jos poziciją atmetė. Teismas taip pat išanalizavo Tarnybos poziciją ir jai nepritarė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnyba, priimdama Sprendimą, nepagrįstai vadovavosi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, todėl Inspekcijos skundas tenkintinas visiškai – Tarnybos sprendimas naikinamas ir Tarnyba įpareigojama per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 7 d. prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG104688 (TPD Nr. K-VT-13-18-472) iš naujo.
UAB „LT Development fund“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau neįvardijo nei konkrečios bylinėjimosi išlaidų sumos, nei pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje (ABTĮ redakcija, galiojanti po 2018 m. gruodžio 28 d.) nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Taigi atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, UAB „LT Development fund“ prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmetamas, nes nepateikti konkretūs paskaičiavimai ir įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tokios praktikos nuosekliai laikosi ir LVAT (LVAT 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-579-662/2019).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimą, priimtą 2019 gegužės 5 d. rašte Nr. 49SDŽ-300-(14.49.22) „Dėl atsisakymo išduoti teritorijų planavimo sąlygas“.
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 7 d. prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG104688 (TPD Nr. K-VT-13-18-472) iš naujo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.