Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-07-20 · Byla Nr. 2KT-47/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-20
Bylos Nr.
2KT-47/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 93.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-47/2009Procesinio sprendimo kategorijos 93.2.6; 94.4; 98.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTIS2009 m. liepos 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartimi, kuria Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti ieškovo J. S. prašymas dėl J. S. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, perdavimo nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2009 m. liepos 7 d. gauta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartis, kuria Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti ieškovo J. S. prašymas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-47-255/2009, iškeltos pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, perdavimo nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Nutartyje nurodoma, kad ieškovo prašymas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir ankstesnis byloje pateiktas prašymas Klaipėdos apygardos teismui spręsti bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam tos pačios apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui, klausimą. Ieškovas prašymą grindė tuo, kad pagal jo paduotą ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla negali būti išnagrinėta objektyviai ir teisingai, kadangi joje reiškiamas reikalavimas valstybei dėl žalos atlyginimo yra kildinamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės S. N. neteisėtais veiksmais, inicijuojant jam baudžiamosios bylos iškėlimą. Baudžiamojoje byloje be S. N. nukentėjusiuoju taip pat pripažintas Klaipėdos apygardos teismo teisėjas A. P.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam tos pačios apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui, netenkino.

J. S. 2009 m. birželio 11 d. įvykusio teismo parengiamojo posėdžio metu pateikė prašymą perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Pažymėjo, jog prašymą grindžia analogiškais argumentais kaip ir ankstesnį savo prašymą, kuris buvo atmestas. Papildomai nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė bei kiti šiame teisme dirbantys teisėjai taip pat yra šališki jo atžvilgiu ir negali teisingai išspręsti su juo susijusių procesinių klausimų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui atmestinas.

Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą (ieškinį, prašymą) išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti pagrįstų abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr.2KT-32/2009). Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teismas) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teismas) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.).

Teismas nuo jam pagal teismingumo taisykles priskirtos bylos nagrinėjimo gali būti nušalintas ar turi nusišalinti tik tuomet, kai egzistuoja duomenys apie subjektyvųjį arba objektyvųjį teisme dirbančių visų teisėjų šališkumą.

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie Klaipėdos miesto apylinkės teisme dirbančių visų teisėjų galimą šališkumą ieškovo atžvilgiu. Faktas, kad J. S. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžiu yra nuteistas už teisėjų S. N., D. J., A. P. ir antstolio A. S. šmeižimą, taip pat dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu (baudžiamosios bylos apeliacine tvarka Nr. 1A-6-120/2009), gali būti reikšmingas sprendžiant dėl S. N. galimumo atlikti procesinius veiksmus, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra J. S., tačiau neturi reikšmės teismo nešališkumui ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Klaipėdos miesto apylinkės teisme dirbančių teisėjų. Ieškovo pakartotinai paduotame pareiškime dėl teismo nušalinimo nurodyti teiginiai dėl Klaipėdos apygardos teismo pirmininko, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės bei kitų teisme dirbančių teisėjų (išskyrus A. P.) galimo šališkumo objektyviąja ar subjektyviąja prasme ieškovo atžvilgiu nėra pagrįsti bylos medžiaga. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas ieškinyje pareikštus reikalavimus valstybei kildina ne iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės, Klaipėdos apygardos teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės galimai neteisėtų veiksmų, o iš jį baudžiamąja tvarka nuteisusios Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos bei toje byloje antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimus sprendusio Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovo veiksmų.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo prašymas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš teismo, kuriam ji teisminga, kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, atmestinas.

Visomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir nušalinimo teise, turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį - užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.). Procesinių teisių įgyvendinimas tokiu būdu, kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant procesinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas viešasis interesas, laikytinas piktnaudžiavimu procesu, tai yra neteisėtu veiksmu. Nustatęs, kad procesinėmis teisėmis naudojamasi priešingai jų paskirčiai, jomis piktnaudžiaujant, teismas privalo ex officio (iš lot. kalbos - savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes, tai yra nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo procesines teises įgyvendina nesąžiningai, jomis piktnaudžiauja, teismas turi konstatuoti, kad atitinkamos procesinės teisės išvis nėra įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. AB ,,Turto bankas” (bylos Nr. 3K-3-999/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Arthur Andersen” v. UAB ,,Ūkas”, bylos Nr. 3K-3-1212/2001 m., kat. 84; 87.1; 92). Pastebėtina, kad piktnaudžiavimo procesine teisėjų nušalinimo teise klausimas yra fakto, todėl kiekvienu atveju sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-406/2007).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė nušalinimo pareiškimą Klaipėdos miesto apylinkės teismui iš esmės tais pačiais argumentais, dėl kurių pagrįstumo pasisakė Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2009 m. gegužės 6 d. nutartyje. Tokia situacija, kai nuo 2009 m. balandžio 27 d., kuomet parengiamajame teismo posėdyje J. S. pareiškė nušalinimo pareiškimą Klaipėdos miesto apylinkės teismui (b.l. 100-101) ir aukštesnės pakopos teismas atmetė šį pareiškimą kaip nepagrįstą, o kitame teismo posėdyje ieškovas iš esmės tais pačiais argumentais vėl pareiškė nušalinimo pareiškimą bylą nagrinėjančiam teismui bei jo prašymą atmetusiam teismui (b.l. 114), reiškia naudojimąsi procesine nušalinimo teise ne pagal šios teisės paskirtį. Ieškovui piktnaudžiaujant procesine teise reikšti nušalinimą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, vilkinamas bylos nagrinėjimas, nepagrįstai didinami bylinėjimosi kaštai. Tai, kad ieškovas atsakovu byloje patraukė valstybę, nekeičia ieškovo veiksmų teisinės kvalifikacijos ir nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą.

Kvalifikuojant ieškovo veiksmus, iš esmės nėra reikšmingos aplinkybės, susijusios su kitose civilinėse bylose ieškovo paduotais teisėjų (teismų) nušalinimo pareiškimais. Tačiau jeigu dalyvaujantis byloje asmuo nuolat teikia bylas nagrinėjančių teisėjų ar viso teismo nušalinimo pareiškimus, tai rodo jo piktnaudžiavimo procesine teise sistemiškumą, kryptingą veikimą siekiant komplikuoti teismų darbą. Tokie kitose civilinėse bylose atlikti asmens veiksmai gali būti vertinami kaip asmens suvokimo, išprusimo įvertinimo pagrindas. Nors, kaip minėta, šios aplinkybės nesudaro piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis konstatavimo pagrindo, tačiau jos turi įtakos asmens veiksmų teisiniam vertinimui ir baudos skyrimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-406/2007).

J. S. yra teisininkas ir privalo žinoti, jog proceso įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, taigi, ir teisėjo (teisėjų, teismo) nušalinimo teise, turi būti naudojamasi sąžiningai. Dar daugiau, kitose civilinėse bylose teismų priimtose nutartyse, raštuose J. S. ne kartą išaiškinti piktnaudžiavimo procesine nušalinimo teise padariniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis byloje 2KT-41/2009; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2008 m. gruodžio 1 d. ir 2009 m. sausio 19 d. atsakymai, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2009 m. kovo 2 d. ir 2009 m. balandžio 10 d. atsakymai į J. S. nepagrįstus skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų veiksmų). Nepaisant to, ieškovas ir toliau sistemingai reiškia aiškiai nepagrįstus nušalinimo pareiškimus Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjams.

Už ieškovo naudojimąsi procesinėmis teisėmis ne pagal paskirtį, jam skirtina proceso įstatyme nustatyta procesinė sankcija (CPK 95 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-404/2007, 2007 m. spalio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-406/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 14 d. nutartis byloje 2KT-45/2008). Atsižvelgiant į ieškovo sąmoningą ir neteisėtą elgesį byloje naudojantis procesine teise ne pagal jos paskirtį, tais pačiais argumentais reiškiant nepagrįstus nušalinimo pareiškimus Klaipėdos miesto apylinkės teismui, taip pat į jo sistemingus veiksmus, beveik kiekvienoje civilinėje byloje, kurioje jis dalyvauja, teikiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo pareiškimus, J. S. skirtina 1 000 Lt bauda (CPK 95 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio antrąja dalimi ir 69 straipsniu, 106 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Ieškovo J. S. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-47-255/2009, iškeltos pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, perdavimo nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, atmesti.

Ieškovui J. S. už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskirti 1 000 (vieno tūkstančio) Lt baudą.

Civilinių bylų skyriauspirmininkas Artūras Driukas