Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartimi, kuria Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti ieškovo J. S. prašymas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-424-730/2009, iškeltos pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, perdavimo nagrinėti atitinkamam Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal Teisingumo ministerijos buveinę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2009 m. birželio 1 d. gauta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, kuria Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti ieškovo J. S. prašymas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-424-730/2009, iškeltos pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, perdavimo nagrinėti atitinkamam Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal Teisingumo ministerijos buveinę. Nutartyje nurodoma, kad ieškovas tokį prašymą pateikė teismui parengiamojo posėdžio metu. Ieškovo prašymas grindžiamas tuo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė S. N. daro įtaką pagal ieškovo ieškinius (pareiškimus) iškeltų bylų nagrinėjimui Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės iniciatyva atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir šioje baudžiamojoje byloje S. N. yra nukentėjusioji. Ieškovas prašyme taip pat pažymėjo, jog interesų konfliktas yra ir tarp jo bei Klaipėdos apygardos teismo pirmininko.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui atmestinas.

Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą (ieškinį, prašymą) išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti pagrįstų abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr.2KT-32/2009). Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teismas) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teismas) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas kelia abejonę dėl civilinę bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo. Ieškovas prašymą dėl teismo galimo šališkumo grindžia dviem aplinkybėmis: 1) bylą nagrinėjančio apylinkės teismo pirmininkės iniciatyva jo atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla; 2) tarp jo bei apylinkės teismo ir apygardos teismo, vykdančio administracinę bei procesinę šio apylinkės teismo kontrolę, vadovų egzistuoja interesų konfliktas.

Pažymėtina, jog ieškovo atžvilgiu iš tiesų pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla pagal J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. nuteistas už S. N., D. J., A. P. ir A. S. šmeižimą bei dokumento suklastojimą ar disponavimas suklastotu dokumentu (baudžiamosios bylos apeliacine tvarka Nr. 1A-6-120/2009). Ta aplinkybė, kad J. S. yra nuteistas už Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės šmeižimą gali būti reikšminga sprendžiant dėl jos galimumo priimti su šiuo asmeniu susijusius procesinius sprendimus bylose. Kitaip tariant, šios aplinkybės iš tiesų sudaro pagrindą abejoti dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės nešališkumo objektyviąja prasme ieškovo atžvilgiu byloje. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų S. N. šališkumą subjektyviąja prasme ieškovo atžvilgiu. Dar daugiau, byloje nėra duomenų, kurie sukeltų pagrįstas abejones kitų Klaipėdos miesto apylinkės teisme dirbančių teisėjų nešališkumu J. S. atžvilgiu.

Ieškovo argumentas, kad tarp jo bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės, Klaipėdos apygardos teismo pirmininko yra interesų konfliktas neturi reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui ir nesudaro pagrindo nušalinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuo šiam teismui pagal teismingumo taisykles priskirtos bylos nagrinėjimo.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo argumentais grindžiamas pareiškimas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nušalinimo byloje, atmestinas.

Tuo pačiu pastebėtina, kad ieškovas ne kartą aukštesnės pakopos teismams padavė pareiškimus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nušalinimo nuo su juo susijusių bylų nagrinėjimo, taip pat teismų administracinės veiklos kontrolės tvarka teikė skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų tariamai neteisėtų veiksmų bylose, pareiškė nušalinimo pareiškimą ir šioje byloje (b.l. 135-136). Šie pareiškimai bei skundai paprastai buvo atmetami kaip aiškiai nepagrįsti, išaiškinant J. S. pareigą elgtis sąžiningai (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2008 m. gruodžio 1 d. ir 2009 m. sausio 19 d. atsakymai, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2009 m. kovo 2 d. ir 2009 m. balandžio 10 d. atsakymai į J. S. aiškiai nepagrįstus skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų veiksmų).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai, nagrinėjantys su ieškovu susijusias bylas ir gavę tokiais pat argumentais išdėstytus ieškovo pareiškimus dėl teisėjo (teisėjų, teismo) nušalinimo, turėtų spręsti, ar ieškovas nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o nustatę tokį piktnaudžiavimą, taikyti įstatyme nustatytas procesines prievartos priemones J. S. atžvilgiu.

Ši nutartis nereiškia, kad ieškovui užkertama teisė reikšti nušalinimo pareiškimą bylą nagrinėjančiai teisėjai (nagrinėjančiam teismui), bet tiesiog dar kartą atkreipiamas ieškovo dėmesys elgtis sąžiningai, taip pat atkreipiamas teismo dėmesys kuo operatyviau nagrinėti bylas, ryžtingai šalinant bet kokias priežastis, trukdančias pasiekti šį tikslą. Toleruojant asmens sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nukenčia kitos proceso šalies teisėti interesai, užvilkinamas bylos nagrinėjimas, nepagrįstai didėja bylinėjimosi ir laiko kaštai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio antrąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Ieškovo J. S. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-424-730/2009, iškeltos pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, perdavimo nagrinėti atitinkamam Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal Teisingumo ministerijos buveinę, atmesti.