Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-06-07 · Civilinė byla Nr. e2S-549-730/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
e2S-549-730/2018
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00622-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gersta“
Trečiasis asmuo
R. P., I. P.
Ieškovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-549-730/2018Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00622-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gersta“, trečiųjų asmenų R. P., I. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gersta”, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. P. ir I. P., dėl valstybės nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Gersta“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę (miškas) ir pašalinti tvorą valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kurią valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos reiškė savarankiškus reikalavimus byloje, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Gersta“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti I gr. nesudėtingą inžinerinį statinį – ažūrinę tvorą (135,72 m ilgio ir apie 1,5 m aukščio), kuri pagal 2015 m. rugsėjo 7 d. I. Č. IĮ „Geolita“ parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp sklypo bendraturčių planą, tarp taškų 5-6-7-8-9, pastatyta ant valstybinės reikšmės miško žemės, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o jei atsakovė UAB „Gersta“ per nustatytą vieno mėnesio terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovę sumokėti 30,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai perstatytos statinių dalys, pasibaigimo, į inspekcijos sąskaitą. 2017 m. lapkričio 22 d. trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, kuriame taip pat nurodė, kad ažūrinė tvora (135,72 m ilgio ir apie 1,5 m aukščio), pastatyta ant valstybinės reikšmės miško žemės, adresu (duomenys neskelbtini), nugriauta, statybvietė sutvarkyta, tokiu būdu neteisėtos statybos, dėl kurios surašytas privalomasis nurodymas, padariniai buvo pašalinti, o privalomasis nurodymas pažymėtas kaip įvykdytas.2017 m. gruodžio 4 d. ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, prašė jį tenkinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini)juosianti metalinė ažūrinė tvora iš Lietuvos Respublikos valdomos žemės sklypo dalies („B“) pašalinta, pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, neliko.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai (Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškimus dėl ieškinio ir savarankiškų reikalavimų atsiėmimo tenkino. Ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei UAB „Gersta” dėl valstybės nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu ir trečiojo asmens, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, savarankiškus reikalavimus atsakovei UAB „Gersta” dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo paliko nenagrinėtais; Netenkino atsakovės UAB „Gersta” ir trečiųjų asmenų R. P. ir I. P. prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; Priteisė iš atsakovės UAB „Gersta” 34,03 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai; Priteisė iš atsakovės UAB „Gersta” 62,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:Nurodė, kad ieškovui prašant palikti ieškinį nenagrinėtu bei atsakovei dėl to neprieštaraujant, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK 139 straipsnio 1 dalimi konstatavo, jog yra pagrindas ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, prašymus dėl ieškinio ir savarankiškų reikalavimų atsiėmimo tenkintini. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2016 m. liepos 11 d. statytojui – UAB „Gersta“ surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-686, kuriuo UAB „Gersta“ buvo įpareigota iki 2017-01-11 išardyti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančią tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Pažymėjo, jog privalomasis nurodymas laikytinas individualiu administracinio teisinio pobūdžio aktu adresuotu konkrečiam subjektui, šiuo atveju UAB „Gersta“, todėl sutiko su trečiuoju asmeniu, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kad atsakovė turėjo teisę skųsti šį individualų teisės aktą administraciniam teismui, tačiau to nepadarė ir savarankiško reikalavimo padavimo teismui metu privalomasis nurodymas Nr. PN-868 buvo galiojantis ir surašytas konkrečiam statytojui – UAB „Gersta“.Teismas nenustatė ieškovės ir trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos netinkamo procesinio elgesio, t. y. jog ieškovė ar trečiasis asmuo neturėdami jokio pagrindo ir pagrįstumo kreipėsi su savo reikalavimais į teismą bei patraukė atsakove UAB „Gersta“. Taip pat atmetė trečiųjų asmenų R. P. ir I. P. argumentas, jog jie į bylą ieškovės iniciatyva patraukti nepagrįstai, kadangi nustatyta, jog jie yra žemės sklypo, kuriame buvo ginčo tvora, bendrasavininkai, dėl ko bylos išsprendimas galėjo turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.Teismo vertinimu, nors nepavyko nustatyti, kas nugriovė ginčo tvorą, tačiau į bylą nesant pateiktų jokių kitų įrodymų apie tai, kad ginčo statinys buvo nugriautas kito konkretaus asmens ar asmenų, arba pavogtas dalimis, suniokotas ir pan., darė išvada, kad ginčo statinį išardyti galėjo tik pati statytoja, atsakovė UAB „Gersta“, todėl sprendė, jog dėl atsakovės veiksmų savarankiški reikalavimai buvo atsiimti, todėl konstatavo, jog bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Gersta“ bei tretieji asmenys R. P. ir I. P. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 29 d. nutartį ir šioje dalyje priimti naują nutartį - trečiojo asmens su savarankišku reikalavimu prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų 34,03 Eur sumoje priteisimo atmesti, o atsakovės UAB „Gersta“ ir trečiųjų asmenų R. P. ir I. P. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti. Priteisti R. P. ir I. P. iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti atsakovei UAB „Gersta“ iš ieškovės 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 968,00 Eur iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Taip pat panaikinti 2017 m. gruodžio 29 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutarties dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo iš UAB „Gersta“. Priteisti iš ieškovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su šio atskirojo skundo surašymu. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:Pažymėjo, kad kartu su atsiliepimu į ieškinį, tretieji asmenys teismui pateikė 2016 m. gegužės 13 d. sutarties su Lietuvos Respublika nuorašą. Teigia, kad iš šio rašytinio įrodymo matyti, jog tretieji asmenys ir Lietuvos valstybė 2016 m. gegužės 13 d. sudarė sutartį dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kuria susitarė, kad žemės sklypo dalimi, kurioje stovi tvora, naudojasi ir ją valdo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos. Mano, kad vykdydami sudarytą naudojimosi tvarkos žemės sklypu sutartį, bendraturčio Lietuvos Respublikos teisių niekada nepažeidė ir nepažeidžia, tačiau būdami nepagrįstai įtraukti į bylą patyrė bylinėjimosi išlaidas 1 000,00 Eur sumoje.Taip pat nurodė, kad teismas padarė klaidingą išvadą, kad UAB „Gersta“ buvo surašytas privalomas nurodymas Nr. PN-686(16.29) dėl to, jog tvora buvo pastatyta 2006 metais žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog atsakovė UAB „Gersta“ pateikė teismui oficialų rašytinį įrodymą – 2016 m. rugsėjo 22 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštą Vilniaus apygardos administraciniam teismui Nr. 2D- 13490(16.24) „Dėl paaiškinimų pateikimo“. Šiame rašte tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais nurodė, jog UAB „Gersta“ 2006 metais liepos-rugpjūčio mėnesiais pastatytai tvorai (470 m. ilgio ir 1,50 m. aukščio) nereikėjo gauti statybą leidžiančio dokumento bei neprivaloma buvo įregistruoti šios tvoros Nekilnojamojo turto registre. Daro išvadą, kad atsakovė UAB „Gersta“ 2006 metais tvorą pastatė teisėtai, šiuo metu Lietuvos Respublikai priklausančioje žemės sklypo dalyje.Pareiškėjų teigimu, tretysis asmuo su savarankiškai reikalavimais – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nepagrįstai surašė 2016 m. liepos 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-686( 16.29). Atkreipė dėmesį, kad privalomas nurodymas yra grindžiamas I. Č. IĮ „Geolita“ parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planu, nors šis planas niekada bendraturčių nebuvo pasirašytas.Atskiruoju skundu taip pat atkreiptas dėmesys, jog tretysis asmuo su savarankišku reikalavimu – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos privalėjo žinoti viešo registro duomenis, turėjo vadovautis savo surašytu 2016 m. rugsėjo 22 d. raštu Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir neturėjo pagrindo nei surašyti 2016 m. liepos 11 d. privalomojo nurodymo, nei 2017 m. balandžio 4 d. kreiptis į teismą su reikalavimu UAB „Gersta“ pašalinti tvorą. Darė išvadą, kad esant nurodytoms aplinkybėms tretysis asmuo neturėjo teisinio pagrindo reikšti savarankiškų reikalavimų UAB „Gersta“.Teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiėmė savo reikalavimus byloje, nes jie buvo visiškai įvykdyti po reikalavimų pateikimo į teismą dienos. Teigia, jog teismas nenustatė, kada buvo nugriauta tvora. Taip pat teigia, jog teismas nenustatė ir kitos reikšmingos aplinkybės – ar tvoros nugriovimas buvo susietas su nagrinėjama civiline byla, ar tai buvo padaryta siekiant nenustatytiems asmenims pasisavinti ginčo tvorą. Mano, kad teismo išvados apie reikalavimų įvykdymą yra visiškai nepagrįstos, byloje minėtos aplinkybės nebuvo ištirtos, o teismo nutartis yra paremta spėlionėmis, o ne įrodymų vertinimu.Pažymėjo, kad 2017 m. gruodžio 7 d. teismo raštas patvirtina, kad byloje nėra duomenų, kas pašalino tvorą iš Lietuvos Respublikos valdomos žemės sklypo dalies. Teigia, jog minėtas 2017 m. gruodžio 7 d. raštas buvo adresuotas tik trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais, kuris jokių papildomų įrodymų, gavęs teismo raštą į bylą nepateikė. Mano, jog tokiu būdu, teismui nepavyko surinkti įrodymų apie tai, kas po 2017 m. gruodžio 7 d. pašalino ginčo tvorą.Atsakovės UAB „Gersta“ nuomone, tretysis asmuo be jokio teisinio pagrindo siuntė į 2017 m. spalio 24 d. teismo posėdį asmenį, kurio gyvenamoji ir darbo vieta Marijampolės mieste. Atkreipė dėmesį, kad tretysis asmuo turi atstovus Palangoje, kurių darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Mano, jog esant nurodytoms aplinkybėms, nebuvo jokio pagrindo siųsti į teismo posėdį darbuotojo, kurio darbo ir gyvenamoji vieta yra Marijampolė. Teigia, jog tretysis asmuo turi pareigą tinkamai organizuoti savo darbą ir taupyti Valstybės lėšas, todėl darbuotojo siuntimas iš Marijampolės miesto į Palangos miesto apylinkės teismą neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo kriterijų.Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:Atsakovas atskirąjį skundą argumentuoja ta aplinkybe, kad inspekcija neteisėtai surašė privalomąjį nurodymą PN-686, kuriuo įpareigojo atsakovą iki 2017 m. sausio 1 d. išardyti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančią tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Mano, kad atsakovas inspekcijos privalomojo nurodymo PN-686 teisėtumo neginčijo, todėl darė išvadą, kad atsakovas sutiko ir su tuo, kad privalomąjame nurodyme PN-686 inspekcija teisingai nurodė statytoją. Teigia, kad atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad inspekcija turi atstovus Palangos mieste, kurie galėjo atstovauti inspekcijos interesus, bei pateikia klaidingą argumentą, kad neprivalo atlyginti inspekcijos atstovo kelionės iš namų į darbą išlaidas. Pažymėjo, kad inspekcijos atstovai, kurių darbo vieta yra Palangos mieste, neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, vykdo statybos valstybinę priežiūrą ir pagal CPK 56 str. nurodytus reikalavimus negali atstovauti inspekcijos interesų, o inspekcijos prašymas priteisti kelionės išlaidas į 2017 m. spalio 24 d. vykusį teismo posėdį iš tiesų argumentuojamas tik kelionės išlaidomis kurui iš atstovo darbo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), į teismą ir atgal.Pažymėjo, jog civilinio proceso normos įtvirtina pagrindinį principą, kuriuo remiantis sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas – teisę į jų atlyginimą įgyja šalis (kitas dalyvaujantis byloje asmuo), kurio naudai yra priimtas procesinis sprendimas, o pareiga jas atlyginti tenka šaliai, kuri nepagrįstai bylinėjosi. Teigia, kad teismas nustatė, kad inspekcijos savarankiškų reikalavimų atsiėmimas buvo sąlygotas atsakovo veiksmų ir nors nustatyti, kas nugriovė ginčo tvorą, nepavyko, tačiau teismo vertinimu, į bylą nesant pateiktų jokių kitų įrodymų apie tai, kad ginčo statinys buvo nugriautas kito konkretaus asmens ar asmenų, arba pavogtas dalimis, suniokotas ir pan., inspekcijos nuomone, teismas pagrįstai iš atsakovės UAB „Gersta“ priteisė 34,03 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens naudai.Antstolis nurodė, kad faktinė vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, kad antstolis jokio patvarkymo ar nurodymo areštuoti visas pareiškėjui priklausančias lėšas, draudimo įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų nėra priėmęs ar davęs. Teigia, jog pareiškėjas gali laisvai disponuoti ir savo nuožiūra naudoti lėšas, kurios liks atlikus išskaitas 2017 m. lapkričio 2 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiuo argumentu:Nacionalinė žemės tarnyba su atskiruoju skundu nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-78-995/2017 tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai, taikė ir aiškino teisės aktus, tinkamai įvertino šalių procesinį elgesį bei tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, paskirstymu, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo panaikinti ginčijamą teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst at uoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, ieškovėms atsisakius ieškinio, šalims paskirstytos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Faktinės bylos aplinkybės

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus specialistai 2016 m. gegužės 16 d. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 16ŽN-60-(14.16.73.). Žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) aptvertas metaline ažūrine tvora, taip aptveriant (užimant) valstybinės žemės (miško) dalį, t. y. pažeidžiant žemės naudojimo tvarką. Atsižvelgdamas į patikrinimo rezultatus, Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2016 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 16SD-690-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčius R. P. ir I. P., kad iki 2016 m. birželio 2 d. turi būti pašalintas nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas – atlaisvinta užimta valstybinė žemė (miškas), pašalinant tvorą valstybinės žemės dalyje. 2016 m. birželio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus specialistai atliko pakartotinį patikrinimą vietoje ir nustatė, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimai nėra pašalinti, t. y. žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esanti valstybinės žemės (miško) dalis yra aptverta. 2016 m. liepos 29 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, dėl teisės pažeidimų pašalinimo, kurie nesusiję su valdymo netekimu. Taip pat nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atlikusi tyrimą nustatė, kad atsakovė UAB „Gersta“ 2006 metais žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatė I grupės nesudėtingą statinį – vielos tinklo ažūrinę, apie 1,5 m aukščio tvorą, dėl ko 2016 m. liepos 11 d. statytojui – UAB „Gersta“ buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-686, kuriuo UAB „Gersta“ buvo įpareigota iki 2017 m. sausio 11 d. išardyti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), (I. Č. IĮ „Geolita“ parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp sklypo bendraturčių 2015 m. rugsėjo 7 d. parengtame plane tarp nurodytų taškų 5-6-7-8-9 (plane pateiktos konkrečios taškų koordinatės)) esančią tvorą ir sutvarkyti statybvietę. 2017 m. sausio 18 d. tarnybiniu pranešimu Nr. PN‑686(16.29) informuota, jog patikrinus statinį vietoje, nustatyta, kad tvora yra neišardyta ir statinio faktinė padėtis nepakitusi nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos. 2017 m. balandžio 4 d. trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su savarankiškais reikalavimais, t. y. dėl Valstybės nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. 2017 m. spalio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD‑263‑(14.16.140) nustatyta, kad žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), juosianti metalinė tvora iš sklypo rytinės pusės ((duomenys neskelbtini). tarkai 7 ir 6) ir šiaurinėje pusėje iki R. P. ir I. P. valdomos žemės sklypo dalies (taškai 6 ir 5) pašalinta. 2017 m. lapkričio 22 d. trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo. 2017 m. gruodžio 4 d. ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, kadangi pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu neliko, o privalomasis nurodymas pažymėtas kaip įvykdytas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Pažymėtina, jog atskiruoju skundu pareiškėjai neskundžia Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties dalies, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios dalies plačiau nepasisako.Bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, susidariusių palikus ieškinį nenagrinėtą, atlyginimą reglamentuoja CPK 94 ir 98 straipsniai. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Prielaidos klausimui dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo spręsti yra atitinkamo prašymo bei išlaidų realumą ir dydį patvirtinančių įrodymų pateikimas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantai, skųsdami pirmosios instancijos teismo nutartį nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovės bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais veiksmai nėra susiję su priežastimis dėl ko atsirado bylinėjimosi išlaidos bei nurodo šiuos esminius aspektus: 1) Ieškovė ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais neturėjo teisinio pagrindo reikšti reikalavimų atsakovei UAB „Gersta“; 2) Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, kas ir dėl kokių priežasčių nugriovė ginčo tvorą ir ar tvoros nugriovimas buvo susijęs su šia nagrinėjama byla; 3) Ieškovė nepagrįstai įtraukė R. P. bei I. P. į bylą trečiaisiais asmenimis.

Dėl ieškovės ir trečiojo asmens teisės reikšti reikalavimus atsakovei UAB „Gersta“

Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos kreipdamasi į teismą, ieškinio pagrindu nurodė 2016 m. gegužės 16 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 16-ŽN-60-(14.16.73), kuriuo nustatyta, jog žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) aptvertas metaline ažūrine tvora, taip aptveriant (užimant) valstybinės žemės (miško) dalį, t. y. pažeidžiant žemės naudojimo tvarką, todėl šių išvadų pagrindu kreipėsi į teismą dėl teisės pažeidimų pašalinimo, kurie nesusiję su valdymo netekimu. Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, jog trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais, kreipdamasis į teismą, ieškinio pagrindu nurodė 2016 m. liepos 11 d. statytojui – UAB „Gersta“ surašytą privalomąjį nurodymą Nr. PN-686, kuriuo UAB „Gersta“ buvo įpareigota iki 2017 m. sausio 11 d. išardyti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančią tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Atkreiptinas dėmesys, jog įrodymai apie tai, kad ginčo tvora buvo nugriauta, o statybvietė sutvarkyta buvo gauti 2017 m. spalio 23 d., kurie užfiksuoti 2017 m. spalio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD‑263‑(14.16.140). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nurodyti dokumentai, t. y. žemės naudojimo patikrinimo aktas bei privalomasis nurodymas surašyti kompetentingų valstybės institucijų (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos), šie dokumentai nenuginčyti, todėl laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, jog teisė kreiptis į teismą yra negali būti varžoma ar paneigta, daro išvadą, kad ieškovė bei trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais turėjo teisę kreiptis į teismą.Pažymėtina, jog apeliantai teikdami atskirąjį skundą savo argumentus, jog tretysis asmuo neturėjo teisės neturėjo teisinio pagrindo reikšti savarankiškų reikalavimų atsakovei UAB „Gersta“ taip pat grindė aplinkybėmis, jog atsakovė UAB „Gersta“ pateikė teismui oficialų rašytinį įrodymą – 2016 m. rugsėjo 22 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštą Vilniaus apygardos administraciniam teismui Nr. 2D-13490(16.24) „Dėl paaiškinimų pateikimo“. Teigia, jog šiame rašte tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais nurodė, jog UAB „Gersta“ 2006 metais liepos-rugpjūčio mėnesiais pastatytai tvorai (470 m. ilgio ir 1,50 m. aukščio) nereikėjo gauti statybą leidžiančio dokumento bei neprivaloma buvo įregistruoti šios tvoros Nekilnojamojo turto registre. Mano, jog šių aplinkybių pagrindu trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais neturėjo teisinio pagrindo ne tik, kad kreiptis į teismą su ieškiniu, bet ir neturėjo teisinio pagrindo surašyti 2016 m. liepos 11 d. privalomojo nurodymo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, jog teismo nutartis ieškinį palikti nenagrinėtą yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla užbaigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės (CPK 139 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Tai reiškia, jog teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtu, įvertina CPK 139 straipsnyje numatytas sąlygas, t. y. ar yra pagrindas ir sąlygos ieškinį palikti nenagrinėtu. Šiuo atveju byla iš esmės nebuvo išnagrinėta, todėl teismas nevertino visų aplinkybių susijusių su pareikštais reikalavimais, o teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo vertino tik procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertino bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, šalių apdairumą ir rūpestingumą, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, jog apeliantų išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė, ar trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais kreipdamiesi į teismą piktnaudžiavo savo teisėmis, arba elgėsi neapdairiai, todėl šie argumentai laikytini nepagrįstais.Taigi, apibendrinant tai kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė bei trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais, turėdami įstatymu nustatytą teisę kreiptis į teismą, kurią pagrindė nenuginčytais individualiais administraciniais aktais, nepiktnaudžiavo savo teisėmis elgėsi teisėtai, todėl konstatuotina, jog turėjo teisinį pagrindą reikšti reikalavimus atsakovei UAB „Gersta“.

Dėl tvoros nugriovimo aplinkybių

Atskiruoju skundu nurodoma, kad teismas nenustatė, kada buvo nugriauta tvora. Taip pat teigia, jog teismas nenustatė ir kitos reikšmingos aplinkybės – ar tvoros nugriovimas buvo susietas su nagrinėjama civiline byla, ar tai buvo padaryta siekiant nenustatytiems asmenims pasisavinti ginčo tvorą. Mano, kad teismo išvados apie reikalavimų įvykdymą yra visiškai nepagrįstos, byloje minėtos aplinkybės nebuvo ištirtos, o teismo nutartis yra paremta spėlionėmis, o ne įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, kad civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl ginčo tvoros nugriovimo. Šią pareigą, pagal ieškovų reikalavimus turėjo atsakovė UAB „Gersta“. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad ginčo tvorą nugriovė atsakovė, kadangi toks reikalavimas buvo keliamas tik jai. Kiti proceso dalyviai neturėjo pagrindo griauti ginčo tvorą, todėl konstatuoja, jog kitos galimos tvoros nugriovimo aplinkybės yra mažai tikėtinos bei prieštarautų loginiams dėsniams. Įvertinęs proceso šalių nurodomas aplinkybes bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog labiau tikėtini pirmosios instancijos teismo išdėstyti motyvai, jog ginčo tvorą nugriovė būtent atsakovė UAB „Gersta“, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentas, kad teismo nustatytos aplinkybės paremtos vien tik spėlionėmis, laikytinas nepagrįstu.

Dėl (ne)pagrįsto trečiųjų asmenų įtraukimo

CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta tiesioginės pareigos teismui nurodyti, kurios šalies pusėje įtraukiami tretieji asmenys. Be to, teismas nežino jų pozicijos tuo metu, kai sprendžia įtraukimo klausimą. Šie asmenys privalo būti informuoti apie bylą, jiems turi būti sudarytos sąlygos išreikšti savo poziciją dėl pareikšto reikalavimo ir spręsti dėl tolesnių veiksmų – ar reikšti savarankiškus reikalavimus ir kt..Atskiruoju skundu nurodoma, jog iš 2016 m. gegužės 13 d. sutarties su Lietuvos Respublika dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo matyti, jog tretieji asmenys ir Lietuvos valstybė susitarė, kad žemės sklypo dalimi, kurioje stovi tvora, naudojasi ir ją valdo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos. Mano, kad vykdydami sudarytą naudojimosi tvarkos žemės sklypu sutartį, bendraturčio Lietuvos Respublikos teisių niekada nepažeidė ir nepažeidžia, tačiau būdami nepagrįstai įtraukti į bylą patyrė bylinėjimosi išlaidas 1 000,00 Eur sumoje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais argumentais, kadangi teismo vertinimu, apeliantai neteisingai supranta asmens įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis paskirtį. Pažymėtina, jog į bylos nagrinėjimą turi būti įtraukti visi asmenys, jei bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms, ar pareigoms. Tai reiškia, jog tretiesiems asmenims turi būti suteikta visa informacija apie vykstantį teisinį ginčą bei jis turi gauti galimybę dėl kilusio ginčo pasisakyti. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais kreipdamiesi į teismą dėl valstybės nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, savo reikalavimus suformavo atsakovei UAB „Gersta“, o ne tretiesiems asmenims R. P. ir I. P., todėl darytina išvada, jog atskiruoju skundu nurodoma aplinkybė, jog tretieji asmenys vykdydami nurodytą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, bendraturčio Lietuvos Respublikos teisių niekada nepažeidė ir nepažeidžia, nesudaro pagrindo teigti, jog šie asmenys į procesą buvo nepagrįstai įtraukti kaip tretieji asmenys.Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant klausimus susijusius su nuosavybe, į procesą visais atvejais turi būti įtraukti ir ginčo sklypo bendraturčiai, kadangi teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Nors apeliantai teigia, kad 2016 m. gegužės 13 d. sutartimi nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ginčas byloje kilo dėl žemės sklypo dalies, kurioje stovi tvora ir kuria naudojasi ir ją valdo Lietuvos Respublika, tačiau tai nereiškia, jog priimtas teismo sprendimas jokios įtakos bendraturčiams neturės. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka gali būti keičiama, todėl teismas konstatuoja, jog neatmetama galimybė, jog teismo sprendimo priėmimas įtakos bendraturčių teisėms ir pareigoms gali turėti ateityje.Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog išanalizavus trečiųjų asmenų R. P. ir I. P. atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, matyti, jog be kitų reikalavimų, jie prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Šios aplinkybės rodo, jog tretieji asmenys į bylą buvo įstoję atsakovės pusėje. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškinys paliktas nenagrinėtu, kadangi buvo įvykdyti ieškiniais keliami reikalavimai, t. y. buvo nugriauta ginčo tvora bei sutvarkyta statybvietė. Šios nutarties 18 punkte nustatyta, jog dėl tvoros nugriovimo yra atsakinga atsakovė UAB „Gersta“. Taigi, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastingumo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, atsakomybė dėl proceso tenka atsakovei UAB „Gersta“.Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog R. P. ir I. P. į procesą buvo įtraukti pagrįstai, o nustačius, jog tretieji asmenys byloje palaikė atsakovės pusę, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidos šaliai, kurios reikalavimai netenkinti, nėra priteisiamos. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Atmetus atskirąjį skundą, atsakovės bei trečiųjų asmenų R. P. ir I. P. bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.Ieškovė bei trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė, įrodymų susijusių su turėtomis išlaidomis teisinei pagalbai apmokėti nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 29 d. nutartį.

Teisėja Erinija Kazlauskienė