Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5510-723/2017 pagal antstolės A. S. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė A. S. kreipėsi į teismą, prašydama nekeičiant teismo sprendimo turinio, išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką, nurodant, ar pasikeitus vykdomajame rašte nurodytos atraminės sienutės matmenims reikia taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes, t. y. nugriauti teismo sprendime aprašytą sienutę (jos dalį), kokie jos matmenys bebūtų ir kaip besikeistų, esančią adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, to nepadarius, leisti ieškovui tą padaryti atsakovo lėšomis. Antstolė nurodė, kad 2017 m. spalio 20 d. skolininkas pateikė antstolei pranešimą – prašymą su priedais, kuriame nurodyta, kad šiuo metu teismo vykdomajame rašte minimos sienutės ilgis 6,0 m, plotis – 0,20 m, o aukštis – 1,70 m, t. y. sienutės aukštis yra sumažintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. priėmė nutartį, kuria tenkino antstolės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo ir nutarė išaiškinti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3650-723/2015 vykdymo tvarka yra ta pati kaip Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-300-258/2017: nugriauti 6,0 m ilgio, apie 0,2 m pločio ir 2,20 m aukščio atraminės sienutės dalį, adresu (duomenys neskelbtini, žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo V. E..Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš fotonuotraukų aiškiai matyti, kad skolininkas jokios dalies atraminės sienutės nėra nugriovęs. Teismo vertinimu, skolininkas atraminę sienutę iš dalies užpylė žemėmis ir tokiu būdu bando argumentuoti sienutės aukščio sumažėjimą, kas matoma tik vizualiai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sienutės iš dalies užpylimas žemėmis nekeičia jos faktinio aukščio. Todėl teismas padarė išvadą, kad nesant duomenų, jog skolininkas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įteisino savavališką statybą ar pats per tris mėnesius nuo termino pasibaigimo dienos savo lėšomis pašalino savavališkos statybos padarinius, teismo sprendimas turi būti vykdomas taip kaip nurodyta vykdomajame rašte nekeičiant nei jo prasmės, nei rezoliucinės dalies, t. y. nugriauti 6,0 m ilgio, apie 0,2 m pločio ir 2,20 m aukščio atraminės sienutės dalį, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš skolininko.Teismas atkreipė dėmesį, kad skolininkas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, o antstolė nevykdo aiškaus teismo sprendimo, nes visi aukščiau nurodyti faktiniai duomenys yra ir byloje, ir faktinėje vykdymo vietoje, kuo gali įsitikinti antstolė pati arba su padėjėjo pagalba.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skolininkas pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-300-258/2017 arba pakeisti šios nutarties vykdymo tvarką.Paaiškina, kad pradėjus vykdyti vykdytiną teismo sprendimą, pasikeitė faktinės aplinkybės, susijusios su teismo sprendimo vykdymu, t. y. pasikeitė atraminės sienutės matmenys. Skolininko teigimu, sienutės aukštis šiuo metu yra sumažintas, todėl sienutė patenka ne į neypatingų statinių (kai aukštis kaip 2 m), o į II grupės nesudėtingų statinių kategoriją, kuriai nereikia leidimo, o tai reikštų, jog statyba nėra savavališka. Skolininkas nurodo, kad nesutinka su ginčo nutartimi, kadangi teismas aiškino ne teismo sprendimo vykdymo tvarką, tačiau teismo sprendimo vykdymo tinkamumą, tokiu būdu iš esmės pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 bei 185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles, ir CPK 589 straipsnio nuostatas.Be kita ko, skolininko nuomone, teismas nusišalino nuo realaus teismo sprendimo išaiškinimo ir grubiai pažeidė CPK 589 straipsnio nuostatas, kadangi teismo išaiškinimas, jog teismo sprendimo procesinio sprendimo tvarka lieka tokia pati negali būti laikomas teismo sprendimo išaiškinimu. Skolininkas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino reikšmingų byloje įrodymų dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku ir teismo sprendimo vykdymo tvarka. Skolininko teigimu, pasikeitus su sprendimo vykdymu susijusioms faktinėms aplinkybėms, teismo sprendimo vykdymo tvarka tapo neaiški. Atsižvelgiant į tai, skolininko nuomone, šioje byloje teismas turėjo atsakyti į klausimą, t. y. išaiškinti, ar sumažėjus atraminės sienelės matmenims iki II grupės neypatingų statinių kategorijos matmenų normų, ir statybai atitinkant teisėtumo reikalavimus, turėjo būti taikomos teismo sprendimo nevykdymo pasekmės, arba spręsti dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo teismo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.Išieškotojo nuomone, skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų atlikęs statybos darbus, dėl kurių atraminės sienutės aukštis būtų sumažėjęs, o ta aplinkybė, kad skolininkas užpylė žemių ir tariamai dėl to atraminės sienutės aukštis sumažėjo iki 1,70 m, neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalies ir Reglamento 1.01.08:2002 15 bei 8.5 punktų reikalavimų. Nurodo, kad šiuo atveju duomenų, jog skolininkas būtų parengęs projektinę dokumentaciją atraminės sienutės statybai ir gavęs statybą leidžiantį dokumentą, nėra, taip pat nėra ir duomenų, jog skolininkas būtų atlikęs statybos darbus, numatytus Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 ir 90 dalyse.Atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas nutartimi skolininką įpareigojo atlikti konkrečius veiksmus, todėl šių veiksmų nustatytu terminu neatlikus, įpareigojo skolininką nugriauti atraminę sienutę, dėl ko, išieškotojo nuomone, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pagrįstai ir pakartojo, kas nereiškia teismo sprendimo aiškinimo tuo pačiu sprendimu. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad skolininkas piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, kuri buvo priimta teismui išnagrinėjus antstolės pateiktą prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo CPK 589 straipsnio pagrindu.Pažymėtina, jog pagal CPK 612 straipsnį vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba, CPK nustatytais atvejais, teisėjo rezoliucija, tačiau teismo nutartis vykdymo procese yra neskundžiama, jei CPK nenustato kitaip. Taigi, pagal bendrąją Civilinio proceso įstatyme nustatytą taisyklę, teismo nutartis vykdomajame procese yra neskundžiama, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Vykdymo dokumentų išaiškinimo tvarką reglamentuoja CPK 589 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, jog jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnio nustatyta tvarka. CPK 593 straipsnio 4 dalis nustato, kad klausimą teismas išsprendžia nutartimi. To paties straipsnio 6 dalis nustato, kad dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais Civilinio proceso įstatyme numatytais atvejais gali būti duodamas atskirasis skundas. Nei minėtas CPK 593 straipsnis, nei CPK nenustato išimties, t. y. galimybės apeliacine tvarka skųsti nutartį dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1493-516/2017).Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje, kuria išaiškino teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarką, nurodė, jog minėta nutartis gali būti skundžiama, nekeičia įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo, pagal kurį tokios nutartys apeliacine tvarka neskundžiamos. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris (kuri) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui bei nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). Todėl dėl šių priežasčių apeliacinis procesas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties, pradėtas pagal apelianto atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas

nutarė:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto V. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties.