Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-01-27 · Civilinė byla Nr. 2S-532-881/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-27
Bylos Nr.
2S-532-881/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24664-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
G. N.
Atsakovas
S. L.
Trečiasis asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-532-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24664-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3.; 3.2.8.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-32094-987/2015 pagal ieškovo G. N. ieškinį atsakovui S. L. dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo ir nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuria dalis bylos nutraukta, o daliai ieškinio nustatytas terminas trūkumams pašalinti.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. N. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas:

įpareigoti atsakovą S. L. savo lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti 51 kv. m. statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę;įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybines medžiagas ir kitus daiktus;tuo atveju, jei atsakovas per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo, leisti ieškovui atsakovo lėšomis nugriauti 51 kv. m. statinį ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir išieškoti iš atsakovo ieškovui išlaidas;tuo atveju, jei atsakovas per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo, leisti ieškovui atsakovo lėšomis pašalinti ieškovui priklausančias statybines medžiagas ir kitus daiktus žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir išieškoti iš atsakovo ieškovui išlaidas;tuo atveju, jei atsakovas per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo, skirti jam 2 000 Eur baudą;priteisti ieškovui iš atsakovo 13 382,34 Eur kompensaciją už nuosavybės teisės suvaržymą;priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą dalyje dėl ieškovo G. N. ieškinio reikalavimų įpareigoti atsakovą S. L. savo lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti 51 kv. m. statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; tuo atveju, jei atsakovas per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo, leisti ieškovui atsakovo lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; išieškoti iš atsakovo ieškovui išlaidas bei skirti atsakovui 2 000 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą; o likusioje ieškinio dalyje nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Dėl dalies bylos nutraukimo

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2958-734/2010, kurioje įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimu buvo atmestas ieškovo G. N. ieškinys atsakovui S. L. dėl įpareigojimo per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti neteisėtai pastatytą statinį (garažą) ieškovui priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui to nepadarius, leisti ieškovui nugriauti garažą atsakovo lėšomis ir išieškoti dėl to patirtas 8 180,80 Lt išlaidas. Minėtoje byloje ieškovas įrodinėjo atsakovo savavališkas statybas ieškovui priklausančiame žemės sklype, remdamasis įvairiais dokumentais, kurie buvo išduoti bei atitinkamai garažas pastatytas iki ieškovo nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi (priimta civ. byloje Nr. 2A-1106-611/2011) paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą. Pastarojoje teismo nutartyje buvo konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo nugriauti garažą, nes jis nėra laikomas savavališka statyba (nors ir nėra iki galo sutvarkyti su garažo įteisinimu susiję dokumentai bei nors ir yra faktinio garažo ploto nukrypimas nuo statybos leidime numatyto ploto). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi (priimta civ. byloje Nr. A2-8246-466/2012) teismas atsisakė tenkinti ieškovo G. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2958-734/2010. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi (priimta civ. byloje Nr. 2SA-242-450/2012) buvo palikta nepakeista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartis. Pastarosios Vilniaus apygardos teismo nutarties aprašomoje dalyje buvo nurodyta, kad ieškovas kėlė klausimą dėl to, kad atsakovas pastatė 51 kv. m. ploto garažą, nors leidimą turėjo tik 29 kv. m. ploto garažui statyti; teismas konstatavo, kad ši aplinkybės jau išnagrinėta baigtoje byloje.

Taigi, teismas, įvertinęs šiame ieškinyje suformuluoto materialaus ginčo ribas bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2958-734/2010 teisminio nagrinėjimo objektą, padarė išvadą, kad šioje byloje pateikto ieškinio reikalavimas dėl statinio nugriovimo (ir su šiuo reikalavimu susiję išvestiniai ieškinio reikalavimai), faktinis pagrindas bei šalys yra tapatūs Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2958-734/2010 pareikštam ieškiniui, kuris jau yra išnagrinėtas ir atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, įgijusiu bylos šalims prejudicinę bei res judicata galią (CPK 18 str., 182 str. 2 p., 297 str. 4 d.). Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl statinio nugriovimo (ir su šiuo reikalavimu susiję išvestiniai ieškinio reikalavimai) nebegali būti naujo teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl civilinę bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 293 str. 3 p.).

Dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymo

Teismas konstatavo, kad ieškovas antrojo (įpareigoti atsakovą pašalinti statybines medžiagas ir plytas iš ieškovo žemės sklypo) ir trečiojo savarankiško ieškinio reikalavimo (priteisti ieškovui iš atsakovo nuostolius, patirtus dėl naudojimosi neteisėtu statiniu ant ieškovo žemės sklypo) pagrįstumą įrodinėja remdamasis vieninteliu juridiniu faktu, kad ieškovo žemės sklype neteisėtai stovi 51 kv. m. ploto atsakovo statinys (garažas). Jokių kitų faktinių aplinkybių, tai yra kad ieškovas turi teisę į protingą atlyginimą dėl jo sklypo naudojimo (atlyginimas už naudojimąsi servitutu ar užstatymo teise (superficies); taip pat aplinkybių, kad atsakovas neturi teisės be ieškovo leidimo naudoti didesnės dalies žemės sklypo, jame sandėliuojant daiktus, nei tos, ant kurios stovi atsakovo pastatas, ir pan., ieškovas nenurodė. Visas ieškinio faktinis pagrindas susideda tik iš aplinkybių apie neteisėtą statinio (garažo) statybą. Taigi, atsižvelgęs į tai, kad civilinės bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų (ir faktinio pagrindo) įpareigoti atsakovą nugriauti statinį (garažą) yra nutraukta, teismas padarė išvadą, kad likusioje nagrinėtinoje ieškinio dalyje nelieka jokio faktinio pagrindo, todėl nustatė ieškovui terminą nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 135 str. 1 d. 2 p., 138 str.).

Teismas pažymėjo, kad nors formaliai aiškinant CPK 230 straipsnio 1 dalį, teismas procesinius klausimus, susijusius su ieškinio pagrindo tikslinimu, gali spręsti tik parengiamajame teismo posėdyje, protingai aiškinant teisės normas, tuo atveju, jei jau iki parengiamojo teismo posėdžio tampa akivaizdu, kad ieškinio faktinis pagrindas nėra aiškus (arba jis nebus nagrinėjamas, nes toje dalyje byla nutraukta), kas reiškia, jog nėra apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos, atsakovas negali atsikirsti į ieškinį ir tolimesnis teisminis nagrinėjimas nėra galimas, teismas dar iki parengiamojo teismo posėdžio turi prerogatyvą nustatyti ieškovui terminą ieškinio faktiniam pagrindui iš naujo suformuluoti (patikslinti).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas G. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį. Ieškovo teigimu, teismas neteisingai nusprendė, kad civilinėje byloje Nr. 2-2958-734/2010 išnagrinėtas ieškinys ir šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo nugriauti statinį yra tapatūs. Pasak ieškovo, šioje byloje pareikštas reikalavimas yra grindžiamas naujais juridiniais faktais. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. vasario 26 d. ir 2015 m. kovo 18 d. raštą, kurie patvirtina naują faktinę aplinkybę, kad atsakovas pastatė garažą ne jam skirtame žemės sklype, o kitame žemės sklype. Taip pat teismui pateiktas 2015 m. sausio 20 d. teismo eksperto S. Z. ekspertizės aktas, kuriame padaryta išvada, kad atsakovui žemė garažo statybai buvo skirta žemės sklype (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovo teisių pažeidimas iš atsakovo pusės yra tęstinis. Priešingai nei sprendė teismas, likę du ieškinio reikalavimai yra grindžiami ne tik ta aplinkybe, kad ieškovo žemės sklype neteisėtai stovi 51 kv. m. ploto atsakovo statinys, bet ir kitomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais. Be to, teismui priėmus ieškinį, ieškinio faktinio pagrindo tikslinimas galimas tik parengiamajame teismo posėdyje (CPK 230 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas S. L. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo argumentus, kuriais įrodinėja ieškinio nepagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria dalis bylos nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu (kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), o dėl likusių ieškinio reikalavimų nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2958-734/2010 ir šioje byloje pareikšto ieškinio faktinis pagrindas sutampa. Apelianto teigimu, šioje byloje pareikštas ieškinys yra grindžiamas naujais juridiniais faktais, o būtent, kad prašomas nugriauti atsakovo garažas yra pastatytas ne atsakovui skirtame žemės sklype.

Kasacinio teismo praktikoje ieškinio faktinio pagrindo tapatumo klausimais yra išaiškinta, kad ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas buvo kreipęsis į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2958-734/2010 ir kaip prašymo atnaujinimo pagrindą, be kitų, nurodė aplinkybę, kad atsakovas ginčo statinį (garažą) pastatė ne toje vietoje, kur jis prašė ir jam buvo leista, t. y. 6,5 m atstumu nuo atsakovo namo (duomenys neskelbtini), o iš esmės kitoje vietoje – 22 m atstumu ir jau apeliantui grąžintame sklype (duomenys neskelbtini). Teismai šios apelianto nurodytos aplinkybės nepripažino nei naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nei nauja aplinkybe ir atsisakė atnaujinti procesą (CPK 179 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje apeliantas nurodo tas pačias faktines aplinkybes, t. y. kad prašomas nugriauti atsakovo garažas yra pastatytas ne atsakovui skirtame žemės sklype, bei prideda Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. vasario 26 d. ir 2015 m. kovo 18 d. raštus, kuriuose remiamasi į išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-2958-734/2010 pateiktu ir teismų jau įvertintu Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984 m. sausio 25 d. potvarkiu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti (sutikti su apeliantu), kad apelianto pareikštas ieškinys (aktuali jo dalis) yra grindžiamas naujais juridiniais faktais.

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria jam nustatytas terminas likusios ieškinio dalies trūkumams pašalinti. Apeliantas tvirtina, kad likę du ieškinio reikalavimai yra grindžiami ne tik ta aplinkybe, kad ieškovo žemės sklype neteisėtai stovi 51 kv. m. ploto atsakovo statinys, bet ir kitomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais. Taigi apeliantas pats pripažįsta, kad likusi ieškinio dalis yra grindžiama ir aplinkybėmis, kurias teismas šioje byloje atsisakė pakartotinai vertinti (bylą šioje dalyje nutraukė). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad apeliantui kyla pareiga tinkamai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą (atsižvelgiant į dalies bylos nutraukimo faktą) bei pateikti teismui atitinkamai pakoreguotą, vientisą procesinį dokumentą (ieškinį). Apelianto argumentas, kad ne parengiamajame teismo posėdyje teismas negalėjo nustatyti apeliantui termino ieškinio trūkumams pašalinti (įpareigoti apeliantą patikslinti ieškinio faktinį pagrindą), yra teisiškai nepagrįstas, nes tokio draudimo civilinio proceso įstatymas nenustato.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas taip pat nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyto prašymo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį (tuo pačiu atmetant ieškovo atskirąjį skundą), nes, pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, atsiliepimuose negali būti formuluojami savarankiški reikalavimai, o tik pateikiama nuomonė dėl paduoto skundo argumentų pagrįstumo (CPK 318 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė