- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-1106-611/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- G. N.
- Atsakovas
- S. L.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. N. ieškinį atsakovui S. L. dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo pašalinimu tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: įpareigoti atsakovą jo lėšomis nugriauti statinį ( garažą), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą šio sklypo kadastrinių matavimų plane “MN” per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; nurodyti teismo sprendime, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti minėtą garažą atsakovo lėšomis, ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas - 8180,80 Lt. Nurodė, jog 2008-11-28 sprendimu Vilniaus apskrities viršininkas atkūrė ieškovui nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo gražintame žemės sklype atsakovas statosi garažą. Garažas buvo pradėtas statyti vadovaujantis Vilniaus m. statybos inspekcijos 1984-04-25 leidimu, ieškovas, atstatant jam nuosavybės teise į žemę, žinojo, jog šiame sklype yra statinys. Tačiau duomenų apie garažo priėmimą naudotis nėra, garažas nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Statybos leidimas galioja 10 metų, todėl atsakovo garažas laikomas neteisėta statyba. Atsakovo neteisėtai statomas garažas prieštarauja žemės sklypo naudojimo paskirčiai, nes yra parko teritorijoje, pažeidžia ieškovo teisę naudotis ir disponuoti žemės sklypu.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad garažą jis pastatė teisėtai, vadovaudamasis Vilniaus m. Vykdomojo komiteto 1984-01-25 potvarkiu Nr. 29 p., 1986-07-11 Vilniaus miesto vykdomojo komiteto valdyba išdavė žemės naudojimo teisės aktą Nr. 91, su nuoroda jame, žemės sklypas skirtas nuolatiniam naudojimui. Garažas yra pastatytas pagal projektą. Prie garažo yra pristatytas priestatas-ūkinis pastatas, kurio statyba taip pat atlikta pagal projektą. Statinys pastatytas esant išduotam leidimui, priduotas Techninės inventorizacijos biurui, statinys įbraižytas į teritorijos bei miesto planą ir namo techninę bylą, 1992 m. apmokėta už 20 arų apie namą ir garažą, patvirtintos apmatuotos ir atžymėtos žemės pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, statiniui - garažui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini).
Tretysis asmuo nurodė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, jog atsakovas garažą pastatė turėdamas šiai statybai Vilniaus m. Vykdomojo komiteto išduotą leidimą, todėl tai nėra savavališkos statybos statinys, o be to, ieškovas žinojo, jog žemės sklypas, į kurį buvo atstatytos nuosavybės teisės, buvo užstatytas, tuo metu jis nekėlė klausimo, ką daryti su šiuo statiniu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo pastatytas garažas yra savavališkos statybos. Teismas nustatė, jog atsakovui Liaudies Deputatų Tarybos vykdomojo komiteto 1984-01-25 potvarkiu Nr. 29 p “Dėl leidimo statyti garažus ir gyvenamųjų namų pastatus” bei Vilniaus miesto statybos inspekcijos 1984-04-25 leidimu Nr. PG-1-84 buvo leista statyti mūrinį garažą. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, jog statinį statė pagal projektą, esant žemės sklypo geodeziniam nužymėjimui, žemės naudojimo teisės aktu šiam statiniui suteiktas žemės sklypas. Iš Vilniaus miesto plano ištraukos matyti, jog atsakovo pastatytas statinys įtrauktas į Vilniaus miesto planą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūno 2005-07-04 įsakymu šiam statiniui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), atsakovas už žemės sklypą, kuriame pastatytas garažas, mokėjo žemės nuomos mokesčius. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-03-27 rašte nurodyta, jog atsakovui priklausančiam garažui suteiktas numeris, Valstybinės įmonės registrų centro kadastro žemėlapyje, sklype Nr. (duomenys neskelbtini), šie duomenys atsispindi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše.
Teismas pažymėjo, jog žemės naudojimo teisės akte yra įrašas, jog šis aktas išduodamas dviem egzemplioriais, kurių vienas išduotas žemės naudotojui, t.y. atsakovui, o kitas - saugomas Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos komunalinio ūkio valdyboje, todėl nesuprantamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-12 įsakyme “Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini)duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo” konstatavimas, jog ieškovui gražintinas žemės sklypas yra laisvas – neužstatytas. Teismas padarė išvadą, kad šis ginčas tarp ieškovo ir atsakovo iškilo dėl valstybinių institucijų darbuotojų neatidumo, todėl nereiškia, jog dėl to turi nukentėti atsakovo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pastatė mūrinį garažą, interesas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
Atsiliepimas
1. Atsakovo pastatytas pastatas yra dvigubai didesnio ploto, nei yra nurodyta 1984-01-25 Vykdomojo komiteto potvarkyje Nr.29P dėl sklypo statybai suteikimo. Pastatas nėra priimtas naudotis, taip pat nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Pagal Lietuvos kasacinio teismo praktiką dėl teisės normų, galiojusių 1984 m. dokumentų išdavimo atsakovui metu, pasakytina, kad statybos išdavoje nuosavybės teisės objektas atsirasdavo, tik jeigu teisės normų numatyta tvarka: statybai buvo suteiktas žemės sklypas; statyba vyko pagal parengtą, suderintą ir patvirtintą projektą; statybai buvo išduotas leidimas; statyba buvo baigta per 3 metus nuo leidimo išdavimo arba iki šiame leidime nurodytos datos; baigtas statyti pastatas buvo priimtas naudoti (ar išduota pažymą dėl statybos užbaigimo); pastatas buvo įregistruotas viešajame registre per 3 mėnesius nuo statybos pabaigos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas nesilaikė išdėstytų privalomųjų reikalavimų, todėl nesukūrė statybos procese nuosavybės teisės objekto.
2. Atsakovo pateikti dokumentai tiek turinio, tiek formos aspektais yra niekiniai ir neturi įrodomosios reikšmės bylai. Faktiškai užsakovo užstatytas plotas daugiau kaip 2,5 karto viršija leistiną, ginčo pastatas neatitinka 1984 m. sausio 25 d. Vykdomojo komiteto potvarkio Nr. 29P ir yra neteisėtai pastatytas.
3. Atsakovo pateiktoje 1984-04-25 leidimo garažo statybai kopijoje yra nurodoma, kad leidimas galioja iki 1985-12-31. Visi veiksmai, sukuriantys nuosavybės teisę į pastatą, turėjo būti atlikti iki leidime nurodytos datos. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų dėl to, kad ginčo pastatas buvo pastatytas, priimtas naudoti ir įregistruotas atsakovo vardu iki 1985-12-31. Dokumentų dėl šių veiksmų atlikimo byloje apskritai nėra. Taip pat nėra įrodymų dėl leidimo termino pratęsimo.
4. Byloje esanti 1986-07-11 žemės naudojimo teisės akto kopija nėra susijusi su šalių ginču, nes liečia kitą (ne garažo statybai suteiktą) sklypą.
5. Atsakovo pateiktos pranešimų dėl žemės mokesčio ir žemės pirkimo kopijos taip pat neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla.
6. Byloje esantis Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2005-07-04. įsakymas dėl adreso suteikimo neatstoja garažo priėmimo naudoti akto arba jokio kito dokumento, turinčio teisinę reikšmę statybos procese, todėl statybos teisėtumo nepatvirtina.
7. Ginčo pastatas neatitinka jam keliamų privalomųjų statybos reikalavimų, todėl nėra nuosavybės teisės objektas, o neteisėtos statybos pasekmės yra šalintinos įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. Adresas (duomenys neskelbtini)esančiam garažui su ūkiniu priestatu suteiktas Antakalnio seniūno įsakymu.
2. Tai, kad statinys pažymėtas plane, dar kartą patvirtina, kad jis priėmimo komisijos buvo įvertintas, 1988 m. registruotas tuomečiame Inventorizavimo biure ir tik tada, pagal galiojusią tvarką, įbraižytas į miesto planą kaip oficialus objektas.
3. Po atlikto sklypo prieigų su garažu ir ūkiniu priestatu permatavimo ir performavimo, laikantis galiojusiu sanitarijos, priešgaisriniu normų reikalavimu, 1986-07-11, Vilniaus m. Vykdomojo komiteto valdyba išdavė Žemės naudojimo teisės aktą Nr. 91 su nuoroda jame, kad žemės sklypas skirtas nuolatiniam naudojimui, todėl šis dokumentas iš esmės paneigia apelianto skundo pagrindinį motyvą dėl per mažo sklypo dydžio, ar dar vieno skyrimo.
4. Prie gyvenamo namo užtvirtinta valda, pagal jau teismui teiktą inventorinę knygą ir planą, nuo 1957 m. sudarė virš 11 aru, todėl vėl klaidinančiai teigiama apie nesietinus dalykus, kurie jau nagrinėti, kaip ir įmoka už grąžinamą išlikusį turtą kurią padarė 1992 m. kartu su apelianto tėvais.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą tretysis asmuo prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
Ieškovo nurodomos bylų aplinkybės nesutampa, todėl nėra pagrindo į jas atsižvelgti. Liaudies Deputatų Tarybos vykdomojo komiteto 1984-01-25 potvarkiu Nr.29 p. „Dėl leidimo statyti garažus ir gyvenamųjų namų priestatus“ bei Vilniaus miesto statybos inspekcijos 1984-04-25 leidimo Nr. PG-1-84, S. L. leista statyti mūrinį garažą, todėl nėra pagarindo sutikti su apelianto teiginiais, kad statyba buvo vykdoma savavališkai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovo garažas žemės sklype, į kurį atkurtos nuosavybės teisės ieškovui, buvo pastatytas teisėtai bei ar turi būti jis nugriautas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovui Vilniaus apskrities viršininko 2008-11-28 sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1950 ha žemės sklypą, esantį Vilniuje (b.l.6-7). Minėtame sklype stovi atsakovui priklausantis statinys – garažas, į kurį nuosavybės teisės viešame registre nėra įregistruotos, tačiau šis statinys yra inventorizuotas ir įregistruotas VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje. Atsakovo garažo buvimo ieškovo sklype faktą patvirtina antstolės A.Puodžiukienės surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l.72-73), kiti byloje esantys įrodymais, šį faktą pripažįsta atsakovas. Minėtas garažas, be to, yra pažymėtas ieškovui priklausančio žemės sklypo plane (b.l.74)
Ieškovas nurodo, kad minėtas atsakovui priklausantis garažas yra savavališkos statybos padarinys, nes nėra pripažintas tinkamu naudoti, taip pat nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovo bei trečiojo asmens atsiliepimų į jį argumentus, bylos medžiagą, pripažįsta, kad tokie ieškovo argumentai nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos atmetė.
Pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 d. savavališka statyba apibrėžiama kaip statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1984-01-25 potvarkiu Nr.29p atsakovui buvo skirtas apie 20 kv.m. sklypas (duomenys neskelbtini), mūriniam garažui statyti pridedamoje prie potvarkio miesto plano ištraukoje pažymėtoje vietoje (b.l.142), Vilniaus miesto plane atsakovui leisto statyti garažo vieta pažymėta (b.l.144). Vilniaus miesto statybos inspekcija 1984-04-25 išdavė atsakovui leidimą statyti mūrinį individualų garažą adresu (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 1985-12-31 (b.l.145). Kaip matyti iš leidimo turinio, garažo projektas buvo parengtas ir patvirtintas, tai netiesiogiai patvirtina ir atsakovo mokėjimas už projekto parengimą (b.l.143). Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto komunalinio ūkio valdyba 1986-07-11 žemės naudojimo teisės aktu perdavė atsakovui nuolatinai naudotis 229 kv.m. ploto žemė sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.146). Nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad minėtas 1986-07-11 aktas nesusijęs su šalių ginču, nes liečia kitą sklypą. Suteikto sklypo plotas tokio dydžio, kad gyvenamajam namui nepakankamas, garažas buvo tuo pačiu adresu, kaip ir gyvenamasis namas, taip pat nėra duomenų, kad sklypas atsakovui būtų suteiktas kitam tikslui. Tik Vilniaus m. savivaldybės administracijos Antakalnio seniūno 2005-07-04 įsakymu buvo pakeistas atsakovui priklausančio garažo adresas, suteikiant jam adresą – (duomenys neskelbtini) (b.l.148). Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, garažas nėra naujai pastatytas, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas garažą būtų pastatęs vėliau, t.y. po statybos leidimo termino pasibaigimo, todėl, nesant tai paneigiančių įrodymų, laikytina, kad garažas buvo pastatytas atsakovui išduotame statybos leidime nurodytu terminu. Taigi, minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovui buvo suteiktas žemės sklypas garažui statyti, buvo parengtas garažo projektas ir išduotas statybos leidimas. Duomenų, leidžiančių teigti, kad garažas pastatytas su esminiais nukrypimais nuo projekto, byloje nėra. Pastatyto garažo faktinio ploto neatitikimas nurodytajam leidime plotui nelaikytinas esminiu nukrypimu, kuris negali būti įteisintas. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovo garažas yra savavališkos statybos padarinys. Vien ta aplinkybė, kad nėra užbaigtos visos teisės aktų numatytos statybos procedūros ir atsakovo garažas nėra pripažintas tinkamu naudotis, nedaro šio garažo savavališka statyba, kadangi jis pastatytas, kaip jau minėta, turint galiojantį statybos leidimą, parengtą projektą ir esant suteiktam žemės sklypui. Be to, svarbi ta aplinkybė, jog garažas buvo pastatytas žymiai anksčiau nei ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės, ieškovas pripažino, taip pat tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, kad ieškovas nuosavybės teisių atkūrimo metu žinojo apie atkuriamame žemė sklype stovintį atsakovo garažą. Atsakovui jokie valstybės institucijų aktai apie savavališką statybą ar statybą su esminiais nukrypimais nuo projekto nebuvo surašyti. Kadangi atsakovo pastatytas garažas negali būti laikomas savavališka statyba, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą jį nugriauti (statybos įstatymo 35 str. 1 d.). Atitinkamai, kadangi garažas buvo pastatytas iki ieškovui nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, ieškovui buvo žinoma apie jo sklype stovinti garažą iki nuosavybės teisių atkūrimo, garažas pastatytas teisėtai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas pažeidžia ieškovo nuosavybės teises.
Aplinkybė, jog Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2008-06-12 įsakyme nurodoma, kad ieškovui grąžinamas neužstatytas žemės sklypas, priešingai nei nurodo apeliantas, nepatvirtina fakto, kad atsakovo garažas pastatytas neteisėtai, kadangi šis dokumentas neturi nieko bendra su atsakovo garažo statybos teisėtumu. Ši aplinkybė patvirtina tik faktą, kad buvo padaryta klaida, atkuriant ieškovui nuosavybės teises ir dėl šios klaidos minėtame įsakyme nebuvo nuorodos apie garažą.
Ieškovo apeliaciniame skunde minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys netaikytinos nagrinėjamoje byloje, kadangi skiriasi faktinės bylų aplinkybės.
Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų neturi teisinės reikšmės ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, teisingai taikė materialinės teisės normas ir įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.