- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-28
- Bylos Nr.
- 2SA-242-450/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11150-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- G. N.
- Ieškovas
- G. N.
- Atsakovas
- S. L.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą, civilinėje byloje pagal ieškovo G. N. ieškinį atsakovui S. L. dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo pašalinimu, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas G. N. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2958-734/2010. Nurodė, kad 2012-01-23 pradėto ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas S. L. pateikė teismui nepatvirtintas dokumentų kopijas. Pareiškėjo teigimu, bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas galimai suklastotas leidimas Nr. PG-I-84, kuris išduotas 2 metais anksčiau (1984-04-25), nei dokumentas, kurio pagrindu leidimas išduodamas. Atsakovui adresu Oginskio g. 29, Vilniuje, buvo skirta ne 229 kv.m., o 29 kv.m. ploto žemė. Dėl tokių aplinkybių S. L. pastatė statinį ne toje vietoje, kur jis prašė ir jam buvo leista, t.y. 6,5 m atstumu nuo atsakovo namo Oginskio g. 29, Vilniuje, o iš esmės kitoje vietoje – 22 m. atstumu ir jau G. N. grąžintame sklype Oginskio g. 29A, Vilniuje. Garažo, kurį buvo leista statyti S. L., plotas yra 20 kv. m., o su aptarnavimui skirtu plotu – 29 kv.m., tačiau atsakovas yra pastatęs 51 kv. m. ploto statinį, leidimo garažui statyti S. L. neturėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas S. L. su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas manipuliacijomis bando dirbtinai sukurti naujas aplinkybes, siekdamas tęsti procesą ir šalių bylinėjimąsi. Atsakovo nuomone, siekdamas užgrobti jo nuosavybę Oginskio g. 29 ir 29 A, Vilniuje, jis eilę metų buvo bauginamas, buvo užpultas ir sužalotas, dėl ko tapo II grupės invalidu. Pareiškėjo teiginys, kad leidimas statybai yra suklastotas yra nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas negalėjo pateikti jo rašyto prašymo dėl garažo statybos, nes jo neturėjo. Pareiškėjas ne kartą lankėsi S. L. garažo statybvietėje statybos metu ir reikalavo, kad S. L. pasirūpintų leidimo gavimu tam, kad G. N. galėtų statyti garažą Lentupio g. 18, Vilniuje. Paaiškėjus, kad pareiškėjas pagal tuo metu galiojusius aktus neturi jokios teisės gauti leidimą garažo statybai toje vietoje, jis supyko ant S. L.. Jam pavyko pasiekti, kad buvusi Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja L. K. „sukartografavo“ G. N. vietą antram sklypui ne G. N. senelio turėtos žemės Lentupio G.18, Vilniuje, vietoje, o Oginskio g. užstatytoje vietoje, kas ieškovui buvo žinoma nuo pat garažo statybos pradžios. Pažymėjo, kad žemės naudojimo akto nesutapimai neturi jokios įtakos nei garažo vietai, nei jo dydžiui. Nesutapimai galėjo atsirasti statybos vadovui, atstovavusiam S. L. interesus, suderintus pakeitimus atlikus viename egzemplioriuje, o archyviniam egzemplioriui likus tokiam, koks buvo pirminis variantas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo G. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2958-734/2010 pagal ieškovo G. N. ieškinį atsakovui S. L. dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo. Spręsdamas prašymo pagrįstumą klausimą, teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2011-12-05 nutartyje, priimtoje nagrinėjant G. N. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2958-724/2010, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir konstatuotomis išvadomis, kad nėra jokio teisinio pagrindo atsakovo garažą pripažinti savavališkos statybos padariniu ir jį nugriauti. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-02-29 nutartimi atsisakė priimti G. N. kasacinį skundą, nes skunde nebuvo suformuluoti CPK 346 str. nurodyti kasacijos pagrindai. Teismas nurodė, kad nenustatė, jog civilinės bylos Nr. 2-2958-734/2010 nagrinėjimo metu S. L. nutylėjo reikšmingas bylos nagrinėjimui aplinkybes ar sąmoningai nepateikė kokių nors dokumentų. Ieškovas, kuris naudojosi ir naudojasi advokato pagalba, civilinės bylos Nr. 2-2958-734/2010 nagrinėjimo metu turėjo galimybę gauti iš archyvų visus norimus dokumentus. Todėl pripažinta, kad ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės jam galėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Ieškovo nurodyta aplinkybė apie pradėtą pagal jo pareiškimą ikiteisminį tyrimą yra ne naujai paaiškėjusi, o naujai atsiradusi aplinkybė. Laikyta, jog tam, kad atsirastų CPK 366 str. 1d. 3 p. numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, turi būti įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, dokumentų ar daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Ikiteisminio tyrimo atlikimas tokio pagrindo nesudaro, tuo labiau, kad baudžiamoji byla gali būti iš viso neperduota teismui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas G. N. prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2958-734/2010 pagal ieškovo G. N. ieškinį atsakovui S. L. dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo. Apeliantas nurodė, kad prie prašymo atnaujinti procesą buvo pridėti rašytiniai įrodymai: 1) Vilniaus miesto liaudės deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984 01 25 potvarkio Nr.29 p priedas - miesto plano ištrauka, kurioje tašku pažymėta leidžiamo statyti garažo vieta, nurodant, kad nuo atsakovui priklausančio namo Oginskio g.29 iki statytino garažo turi būti 6,5 m.; 2) 1986 m. liepos 11 d. Žemės naudojimo teisės aktas Nr.91, kuriame nurodyta, kad sutinkamai su nubrėžtu planu ir raudonųjų linijų nužymėjimo natūroje aktu, paskirta Vilniaus mieste Lenino raj. Oginskio g. Nr.29 nuolatiniam naudojimui 29 m² žemės; 3) 1986 07 03 sklypo ribų ir raudonųjų linijų nužymėjimo natūroje aktas, iš kurio matyti, kad S. L. skirtas žemės sklypas 4,23x6,92 m, t.y. 29 m²; 4) Vilniaus miesto plano ištrauka, kurioje pažymėtos S. L. skiriamo žemės sklypo ribos ir nurodyta atžymėjimo data „03.07.86“ ir išdavimo data „10.07.86“. Nurodyti rašytiniai įrodymai buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Apie šių dokumentų egzistavimą pareiškėjui nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, nes atsakovas S. L. teismui 1984 01 25 potvarkio Nr.29p priedo, 1986 07 03 sklypo ribų ir raudonųjų linijų nužymėjimo natūroje akto teismui nepateikė, nors jam turėjo būti žinoma apie šių dokumentų buvimą, t.y. S. L. nutylėjo reikšmingas bylos aplinkybes ir sąmoningai nepateikė minėtų dokumentų. 1984 01 25 potvarkio Nr.29p priedas, 1986 07 03 sklypo ribų ir raudonųjų linijų nužymėjimo natūroje aktas buvo gauti po teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai atliekant ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo pareigūnai iš archyvo gavo šių dokumentų patvirtintas kopijas. Pažymėjo, kad 1984 01 25 potvarkio Nr.29p priede - miesto plano ištraukoje tašku pažymėta leidžiamo statyti garažo vieta - 6,5 m nuo atsakovui priklausančio namo Oginskio g.29, tuo tarpu faktiškai garažas pastatytas 22 m atstumu nuo gyvenamojo namo. S. L. į bylą pateikė 1986 m. liepos 11 d. Žemės naudojimo teisės akto Nr.91 nepatvirtintą kopiją, kuriame nurodyta, kad sutinkamai su nubrėžtu planu ir raudonųjų linijų nužymėjimo natūroje aktu, paskirta Vilniaus mieste Lenino raj. Oginskio g. Nr.29 nuolatiniam naudojimui 229 m² žemės. Tuo tarpu prie prašymo atnaujinti procesą buvo pateikta Vilniaus apskrities archyvo patvirtinta 1986 m. liepos 11 d. Žemės naudojimo teisės akto Nr.91 kopija, kurioje nurodyta, kad sutinkamai su nubrėžtu planu ir raudonųjų linijų nužymėjimo natūroje aktu, paskirta Vilniaus mieste Lenino raj. Oginskio g. Nr.29 nuolatiniam naudojimui 29 m² žemės, t.y. 200 m² mažiau, nei nurodyta S. L. pateiktame akte. Kitas pareiškėjo pateiktas naujas dokumentas: 1986 07 03 sklypo ribų ir raudonųjų linijų nužymėjimo natūroje aktas, kuris patvirtina, kad S. L. skirtas žemės sklypas 29 m² ploto, o ne 229 m². S. L. į bylą pateiktoje Vilniaus miesto plano ištraukoje nematyti reikšmingų bylai duomenų-žemės sklypo atžymėjimo datos ir išdavimo datos. Pareiškėjo pateiktoje Vilniaus miesto plano ištraukoje pažymėtos S. L. skiriamo žemės sklypo atžymėjimo data „03.07.86“ ir išdavimo data „10.07.86“. Šios datos yra reikšmingos, nes Vilniaus miesto statybos inspekcijos statybos leidimas (į bylą pateikta nepatvirtinta kopija) S. L. išduotas neva tai 1984 04 25, t.y. ankščiau nei S. L. buvo perduotas žemės sklypas. Akivaizdu, kad naujuose įrodymuose esantys duomenys turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas, nes atsakovo garažas yra pastatytas akivaizdžiai ne toje vietoje, kur buvo išskirtas žemės sklypas, atsakovui buvo išskirtas žymiai mažesnis sklypas - 29 m², o ne 229 m², garažo statyba negalėjo būti užbaigta iki statybos leidime nurodytos datos. Iš išdėstyto darytina išvada, kad teismas, nagrinėdamas bylą, padarė esminę klaidą, nes tuomet nebuvo žinomos reikšmingos bylai aplinkybės, dėl kurių galėjo būti priimtas kitas sprendimas. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nei jam, nei advokatui nebuvo pagrindo netikėti atsakovo pateiktais dokumentais ir jo paaiškinimais, jog kitų dokumentų nėra, nes teismas priėmė atsakovo pateiktų dokumentų nepatvirtintas kopijas. Tik po apeliacinės instancijos teismo posėdžio, kuriame buvo duota susipažinti su teismo iš Registrų centro išreikalautais dokumentais, paaiškėjo, kad galimai S. L. pateikė į bylą ne visus dokumentus, o kitose dokumentuose esantys įrašai galimai yra pakeisti. Nurodė, kad po apeliacinės instancijos teismo posėdžio jis kreipėsi į Vilniaus apskrities archyvą, tačiau archyvo darbuotojai atsisakė išduoti šio ir kitų dokumentų kopijas, sakydami, jog šiuos dokumentus gali gauti tik teisėsaugos pareigūnai. Visi naujai pateikti dokumentai yra gauti tik per ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Prašė šiuo atveju vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nes jeigu advokatas suteikė nevisiškai kvalifikuotą pagalbą, tai negali būti pagrindu atsisakyti ginti pareiškėjo pažeistas teises.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas S. L. nurodė, kad pareiškėjas jau nuo bylos nagrinėjimo pradžios teikia nesietinus teisės aktus, skirtingais klaidinančiais argumentais iškreipia atsakovo garažo su ūkiniu priestatu statybą ir paskirtį, pastoviai siekia suklaidinti objektyvią proceso eigą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, į kurią kreipėsi G. N., du kartus raštu išaiškino, jog atsakovo garažas su ūkiniu priestatu, kuriam 2005 m. suteiktas atskiras adresas M.K.Oginskio 29A, pastatytas teisėtai, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Garažas su ūkiniu priestatu buvo pastatytas griežtai pagal išduotus dokumentus, miesto plane pažymėtoje vietoje, prie įvažiavimo kelio ir greta Vilniaus teritorinio vandentiekio ir kanalizacijos tresto pravesto vandentiekio atšakos nuo magistralinės linijos Oginskio gatvėje į tuometį galinį autonominį mano butą Oginskio 29-4 su apskaitos prietaisu. Tai konstatavo ir pakartotinį G. N. skundą tyrusi statybos inspekcija. G. N. teiginys, kad garažas turėjo būti pastatytas prie namo M.K.Oginskio 29, yra melagingas, nes namas šliejasi į kalvą, o dėl ant kalvos augančių pušų, statyba buvo draudžiama. Toje vietoje, apsauginėje zonoje, neleista kasti net tranšėjos vandentiekiui. Nurodė, kad, 2010 m. sužinojęs apie tolimesnius neteisėtus G. N. siekius, kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką J. V.. Įsitikinęs statybos teisėtumu ir to fakto konstatavimu Vilniaus miesto plane, apskrities viršininkas siekė atskleisti baltarusiškos pažymos kilmę, taip pat raštu kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybę dėl sklypo skyrimo G. N. peržiūrėjimo ir servituto privažiavimui prie garažo su ūkiniu priestatu nustatymo. Panaikinus apskritį, sprendimas iki galo realizuotas nebuvo. Atsakovo teigimu, pareiškėjas dirbtinai sukelia painiavą dėl priimtų sprendimų, kuria „naujų aplinkybių“ viziją procedūrose, susietose ir nesusietose su garažo statyba, iškelia versijas veiksmų, kurių atsakovas neva nevykdė ar nedalyvavo jų eigoje. Pareiškėjas net sugebėjo organizuoti tyrimą dėl galimo žemės dokumento klastojimo (ne statybos) ne teritoriniame gyvenamosios ar vyksmo vietos policijos komisariate, o 6-ajame PK (Šeškinės). Atsakovas pažymėjo, kad jokių klastočių nėra daręs, todėl, siekdamas teismui teikti kuo išsamesnę medžiagą bei autentiškus parodymus į galimus klausimus, prašė iškviesti liudininkais šiuos buvusius pareigūnus: M. J., J. A. V., S. A., R. R..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). LR CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Spręsdamas atskirojo skundo pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus. Nagrinėjamu atveju teismas netenkina atsakovo prašymo dėl nurodytų liudytojų apklausos, nes atsakovas nenurodė, kokias bylai svarbias faktines aplinkybes ar duomenis galėtų patvirtinti iškviesti liudytojai. Kita vertus, civilinė byla dėl atskirojo skundo nagrinėtina rašytinio proceso tvarka [LR CPK 321 str. 1 d.], todėl liudytojai tokiu atveju neapklausiami.
Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008]. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 d. 2 p. prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turėjo įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2958-734/2010. Iš bylos duomenų matyti, kad nurodytoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, t.y. atmetė jo ieškinį, kuriuo buvo prašoma įpareigoti atsakovą nugriauti garažą, esantį Oginskio g., Vilniuje. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-02-29 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą, konstatuojant, kad skunde nebuvo suformuluoti CPK 346 str. nurodyti kasacijos pagrindai. Apeliantas, pateikdamas prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2958-734/2010, kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodė tai: atsakovas garažą pastatė ne toje vietoje, kur jis prašė ir jam buvo leista [ne 6,5 m., o 22 m. nuo jo namo]; atsakovui leisto statyti pastato [garažo] plotas yra 20 kv.m., o su aptarnavimui skirtu sklypo plotu yra 29 kv.m., tačiau atsakovas pastatė 51 kv.m. ploto garažą; leidimo garažui statyti atsakovas S. L. neturėjo. Pagrįsdamas savo teiginius pareiškėjas rėmėsi tokiais rašytiniais įrodymais: Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984-01-25 potvarkio Nr. 29 p. priedu, 1986 m. liepos 11 d. Žemės naudojimo teisės aktu Nr. 91, 1986-07-03 sklypų ribų ir raudonųjų linijų nužymėjimo natūroje aktu; Vilniaus miesto plano ištrauka. Susipažinus su civilinės bylos Nr. 2-2958-734/2010 medžiaga, nustatyta, pareiškėjo nurodytų dokumentų kopijos, o būtent 1986 m. liepos 11 d. Žemės naudojimo teisės aktas Nr. ir Vilniaus miesto plano ištrauka buvo civilinėje byloje, kurią pareiškėjas prašo atnaujinti. Tai reiškia, kad nurodyti rašytiniai įrodymai [jų kopijos] bei juose užfiksuoti duomenys buvo nagrinėjamos bylos dalyku ir buvo įvertinti bylą nagrinėjusio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo. Pareiškėjas, teigdamas, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo pateiktas suklastotas 1986 m. liepos 11 d. Žemės naudojimo teisės aktas Nr., šių aplinkybių neįrodė. Pažymėtina, kad pareiškėjo pateikiami duomenys apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų suklastojimo nėra išsamūs, t.y. iš byloje pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-65-12 yra dėl pareiškėjo nurodytų dokumentų, kurie, jo teigimu, yra suklastoti ar juose nurodyti faktiniai duomenys yra atsakovo pakeisti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo atlikimas pats savaime nereiškia, kad baudžiamoji byla bus perduota nagrinėti teismui. Visgi sutiktina, kad bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo perduotas 1986-07-03 sklypų ribų ir raudonųjų linijų nužymėjimo natūroje aktas, tačiau pastaruoju dokumentu pareiškėjo kaip naujai įrodoma aplinkybė, kad atsakovui buvo skirtas ne 229 kv.m., o 29 kv.m. žemės sklypas, nėra nauja aplinkybė, nes toks pats sklypo dydis buvo nurodytas pačiame Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984-01-25 potvarkio Nr. 29 p., o šis dokumentas buvo pateiktas teismui į bylą Nr. 2-2958-734/2010. Vertinant kitus pareiškėjo nurodytus dokumentus, pastebėtina, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2958-734/2010 nebuvo pateiktas Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984-01-25 potvarkio Nr. 29 p. priedas, o pateiktoje Vilniaus miesto plano ištraukoje nebuvo matyti įrašų apie „atžymėjimo datą“ ir „išdavimo datą“, tačiau, teismo vertinimu, tokie duomenys neturėtų būti vertinami, kaip esminės bylos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą priimti iš esmės kitokį teismo sprendimą. Pažymėtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais [LR CPK 185 str.]. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir pareiškėjo apeliacinį skundą civ. byloje Nr. 2-2958-734/2010, nustatė, kad garažas pastatytas turint galiojantį statybos leidimą, parengtą projektą ir esant suteiktam žemės sklypui, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo statinį pripažinti savavališkos statybos padariniu ir jį nugriauti. Šiuo atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo pateikti duomenys, kad pastarieji dokumentai buvo nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais. Be to, atsakovui jokie valstybės institucijų aktai apie savavališką statybą ar statybą su esminiais nukrypimais nuo projekto nebuvo surašyta ir teismams pateikta nebuvo. Kita pareiškėjo nurodyta faktinė aplinkybė, kad atsakovas pastatė daug didesnio ploto garažą, nei jam leista, nėra nauja faktinė aplinkybė CPK 366 straipsnio 1 d. 2 p. prasme. Pastaroji faktinė aplinkybė buvo vienas iš pareiškėjo apeliacinio skundo pagrindų, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2958-734/2010, ir ši aplinkybė buvo įvertinta apeliacinės instancijos teismo. Taigi Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, konstatavo, kad pastatyto garažo faktinio ploto neatitikimas leidime nurodytam plotui nelaikytinas esminiu nukrypimu, kuris negali būti įteisintas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 d. 2 p. prasme, todėl sprendžia, kad teisinio pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2958-734/2010 nėra.
Teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi.
Atkreiptinas dėmesys, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms [Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012]. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti, sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Šiuo atveju apeliantas neįrodė esant pagrindui atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-2958-734/2010, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį prašymą atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.