Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 105 MGL (5 250 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. V. vengė pareigos išlaikyti vaiką, o būtent: jis, žinodamas, kad privalo (duomenys neskelbtini) vaikui teikti išlaikymą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimu patvirtintą 2014 m. rugsėjo 25 d. I. K. ir J. V. (duomenys neskelbtini) nutraukimo sutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – kiekvieną mėnesį mokėti (duomenys neskelbtini) E. V. periodinėmis išmokomis po 145 Eur (500 Lt) nuo sutarties pasirašymo dienos iki vaiko (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant I. K. priteisto (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, vengė pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, būdamas darbingas bei galėdamas tą pareigą vykdyti jos sąmoningai nevykdė, t. y. neteikė laikino išlaikymo (duomenys neskelbtini) vaikui – nemokėjo lėšų, todėl nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. susidarė 16 856 Eur įsiskolinimas vaikui išlaikyti.

J. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2024 m. kovo 14 d. kaltinamasis J. V. įtariamojo apklausos metu parodė, kad pripažįsta, jog nemokėjo pinigų vaiko išlaikymui, dėl tokio savo elgesio gailisi. Šiuo metu moka pinigus sūnaus išlaikymui. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) su I. K. Jie turi bendrą vaiką E. V. (duomenys neskelbtini) m. jis su I. K. (duomenys neskelbtini). Jie bendru sutarimu nusprendė (duomenys neskelbtini), sudarė sutartį, kurią teismas patvirtino. Sutartyje buvo numatyta, kad jis mokės 145 Eur kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, buvo numatytas bendravimo su vaiku grafikas. Po (duomenys neskelbtini), jis nemokėjo pinigų, taip pat nebendravo su vaiku pagal nustatytą grafiką. Iš pradžių jis nemokėjo, nes neturėjo asmeninių pajamų, todėl neturėjo iš ko mokėti, mokėsi, nedirbo. Be to, jis nežinojo I. banko sąskaitos, į kurią galėtų mokėti pinigus. Jam mama ir tėtis buvo sakę, kad jiems I. per Facebook platformą rašė žinutę, kurioje nurodė banko sąskaitą bei informavo, kad jis antstoliams yra skolingas virš 10 000 Eur ir jam reikia susisiekti su antstoliu, tačiau šio duomenų žinutėje nenurodė. Jis nei su antstoliu, nei su I. nesusisiekė. Taip pat nepradėjo mokėti pinigų sūnaus išlaikymui. Iš antstolio negavo jokio pranešimo dėl pinigų išieškojimo. (duomenys neskelbtini) m. buvo įsteigęs savo įmonę MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri veiklą vykdė iki (duomenys neskelbtini) m., šiuo metu, veikla yra sustabdyta. Pagal gaunamas pajamas jis turėjo galimybę mokėti pinigus, tačiau nemokėjo dėl asmeninių santykių su I. Jis žino, kad privalo mokėti pinigus sūnaus išlaikymui ir sutinka savo sūnui mokėti alimentus. Nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio jis perveda pinigus į I. K. banko sąskaitą. Jis jau yra pervedęs 2 400 Eur. Kovo mėnesį dar nepervedė, bet iki mėnesio pabaigos tai padarys. Jis teistas, jam paskirta bauda, kurią moka dalimis. Jau sumokėjo 1 500 Eur, liko sumokėti 900 Eur. Pagal galimybes sumokės artimiausiu metu. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 183-186).

2023 m. liepos 26 d. apklausos protokole I. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) su J. V. ir (duomenys neskelbtini) d. jie kartu su juo susilaukė (duomenys neskelbtini) E. V. Maždaug (duomenys neskelbtini) laiko gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau ji nusprendė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) d. jie teismo keliu (duomenys neskelbtini). J. V. teismo nutarimu buvo priteisti 145 Eur alimentų, kuriuos jis turėtų mokėti kiekvieną mėnesį, tačiau nuo 2014 m. spalio 9 d. nėra sumokėjęs nei cento, todėl (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metais kreipėsi į antstolį, nes J. V. nemoka alimentų ir antstolis inicijavo skolos išieškojimą. Sužinojo, kad J. V. turi nemažai įsiskolinimų, taip pat jis „ant savęs“ jokio turto nedeklaruoja, jo banko sąskaitos tuščios. Kadangi žino, kad jis turi įmonę MB „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdo nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) veiklą ir gauna pajamas, tačiau antstolio teigimu, savo pajamų nerodo. 2023 m. liepos 21 d. iš savo mobiliojo telefono Facebook aplikacijoje, parašė J. V. tėvams žinutę, kurioje informavo, kad jų sūnus J. V. per (duomenys neskelbtini) metų nėra sumokėjęs jam priskirtų alimentų, taip pat niekaip neprisideda prie jų bendro vaiko E. išlaikymo bei ugdymo, šiuo metu jam antstoliai yra priskaičiavę nemažai skolos ir paprašė, kad jie perduotų šią informaciją ir jis gali susisiekti su antstoliu dėl susidariusios skolos. J. V. tėtis V. atrašė „Ok“, tačiau taip niekas su antstoliu nesusisiekė, toliau negauna jokios pagalbos iš savo buvusio vyro J. V. Taip pat nori paminėti, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų su J. V. yra susitikusi gal tris kartus. Susitikimų metu jis vis žadėdavo padėti tiek finansiškai, tiek morališkai prižiūrėti bei ugdyti jų bendrą vaiką, tačiau niekada to neištesėjo (el. b. l. 15-18).

2024 m. kovo 12 d. apklausos protokole I. K. papildomai parodė, kad po (duomenys neskelbtini) J. V. nėra mokėjęs jokių pinigų vaiko išlaikymui. Jis nepervesdavo jai pinigų į banko sąskaitą. Jis jai neduodavo grynais pinigų. Taip pat jokių drabužių, žaislų neperdavė vaikui. J. V. po (duomenys neskelbtini) nebendrauja nei su ja, nei su sūnumi. Ji prieš rašydama policijai pareiškimą, J. V. tėvams parašė žinutes dėl susidariusio įsiskolinimo, parašė, kad kreipsis į policiją Parašydama tėvams, ji tikėjosi, kad J. V. pradės mokėti pinigus, tačiau jis pinigų nemokėjo ir su ja nesusisiekė. Nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio J. V. pradėjo mokėti pinigus vaiko išlaikymui, pervesdamas į jos banko sąskaitą. Ji gavo pervedimus 2023 m. rugsėjo 4 d. 800 Eur, 2023 m. lapkričio 3 d. 300 Eur, 2023 m. gruodžio 1 d. 300 Eur, 2024 m. sausio 3 d. 300 Eur, 2024 m. vasario 2 d. 300 Eur, 2024 m. vasario 27 d. 400 Eur. Viso jai pervedė 2 400 Eur. Ji ikiteisminio tyrimo medžiagoje civilinio ieškinio nereikš (el. b. l. 161-163).

2023 m. lapkričio 8 d. liudytojo apklausos protokole A. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) metų. Į (duomenys neskelbtini) kontorą 2016 m. spalio 20 d. gautas prašymas priimti vykdyti Vilniaus apygardos teismo dokumentą dėl išlaikymo, išieškojimo J. V.. Prašyme nurodyta įsiskolinimo suma buvo 3 480 Eur. Buvo patikrinta skolininko J. V. turtinė padėtis bei sąskaitos lėšos, tačiau turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta. (duomenys neskelbtini) per visą laikotarpį nuo gauto prašymo iki dabar nebuvo išieškoję iš J. V. jokio turto. 2016 m. spalio 20 d. gautame prašyme buvo nurodyta, kad J. V. turi mokėti kas mėnesį po 145 Eur vaiko išlaikymo pinigų, pervesdamas juos vaiko motinai. Tačiau jų turimomis žiniomis J. V. iki dabar nėra pervedęs pinigų. Taip pat nori paminėti, kad kiekvienais metais vyksta vaiko išlaikymo pinigų perskaičiavimas, indeksacija, todėl gavus prašymą 2016 m. spalio 20 d. suma nesikeitė, J. V. turėjo mokėti po 145 Eur. 2017 m. vasario 1 d. pasikeitė indeksas ir buvo pradėta skaičiuoti po 147 Eur kas mėnesį. 2018 m. vasario 1 d. pasikeitė indeksas ir buvo pradėta skaičiuoti po 153 Eur. 2019 m. vasario 1 d. pasikeitė indeksas ir buvo pradėta skaičiuoti po 156 eurus kas mėnesį. 2020 m. vasario 1 d. pasikeitė indeksas ir buvo pradėta skaičiuoti po 160 Eur kas mėnesį. 2021 m. indeksas nesikeitė ir suma liko ta pati, t. y. 160 Eur. 2022 m. vasario 1 d. pasikeitė indeksas ir buvo pradėta skaičiuoti po 177 Eur kas mėnesį. 2023 m. vasario 1 d. indeksas pasikeitė ir buvo pradėta skaičiuoti po 215 Eur kas mėnesį. Iki 2023 m. vasario 1 d. iš viso nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos skolos suma J. V. yra 16 856 Eur. Taip pat nori paminėti, kad J. V. nei karto nebuvo atvykęs pas antstolius pasidomėti byla, į siunčiamus el. pranešimus šis neatsakydavo. J. V. su antstoliais iki dabar jokio bendravimo nepalaikė (el. b. l. 70-72).

2024 m. sausio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), AB atidarytos MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. liepos 3 d. išrašas. 2017 m. rugsėjo 11 d. banko sąskaitos balansas yra 0,00 Eur ir 2023 m. liepos 3 d. sąskaitos balansas yra 0,00 Eur. Banko sąskaitoje nurodytu metu buvo atliktos įvairios finansinės operacijos (el. b. l. 128-130).

2024 m. sausio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) bankas, AB atidarytos J. V. vardu banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. spalio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. išrašas. Šiuo laikotarpiu finansinių operacijų atlikta nebuvo. Pradinis likutis: 0,00 Eur, iš viso įplaukų: 0,00 Eur; iš viso išlaidų: 0,00 Eur, galutinis likutis: 0,00 Eur (el. b. l. 131-133).

2024 m. sausio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), AB atidarytos J. V. vardu banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. spalio 19 d. iki 2023 m. lapkričio 29 d. išrašas. Nustatyta, kad 2014 m. spalio 19 d. pradžios likutis yra 0,00 Eur, 2023 m. lapkričio 29 d. pabaigos likutis yra 0,08 Eur. Nebuvo pinigų įnešimo ar išėmimo bei atliktų finansinių operacijų nurodytu laikotarpiu (el. b. l. 122-124).

2024 m. sausio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), UAB atidarytos J. V. vardu sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2023 m. lapkričio 29 d. išrašas. Finansinių operacijų atlikta nebuvo, nes sąskaita blokuota (el. b. l. 125-127).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo I. V. ir J. V. pareiškimas dėl (duomenys neskelbtini) nutraukimo abiejų (duomenys neskelbtini) bendru sutikimu patenkintas, 2014 m. rugsėjo 25 d. sutartis dėl (duomenys neskelbtini) nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinta esant sąlygai, kad J. V. (duomenys neskelbtini) E. V. išlaikymui kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis moka po 500 Lt (145 Eur) nuo sutarties pasirašymo dienos iki vaiko (duomenys neskelbtini) . I. V. tvarko (duomenys neskelbtini) sūnaus išlaikymui gaunamas lėšas uzufrukto teisės pagrindais (el. b. l. 144).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tyrėjos M. Š. 2024 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. vasario 27 d. el. paštu iš J. V. buvo gauta nuotrauka, kurioje matomi septyni kvitai:

1) Kvite matomas užrašas „Pinigų pervedimas“, gavėjas „I. K.“, siuntėjas „J. V.“, mokėjimo paskirtis „Vaiko išlaikymas“, už paslaugas „400 eurų“, už aptarnavimą „2 eurai“, data 2023 m. rugsėjo 1 d.;

2) Kvite matomas užrašas „Pinigų pervedimas“, gavėjas „I. K.“, siuntėjas „J. V.“, mokėjimo paskirtis „Vaiko išlaikymas“, už paslaugas „400 eurų“, už aptarnavimą „2 eurai“, data 2023 m. rugsėjo 1 d.;

3) Kvite matomas užrašas „Pinigų pervedimas“, gavėjas „I. K.“, siuntėjes „J. V.“, mokėjimo paskirtis „Vaiko išlaikymas“, už paslaugas „300 eurų“, už aptarnavimą „2 eurai“, data 2023 m. spalio 31 d.;

4) Kvite matomas užrašas „Pinigų pervedimas“, gavėjas „I. K.“, siuntėjas „J. V.“, mokėjimo paskirtis „Vaiko išlaikymas“, už paslaugas „300 eurų“, už aptarnavimą „2 eurai“, data 2023 m. lapkričio 30 d.;

5) Kvite matomas užrašas „Pinigų pervedimas“, gavėjas „I. K.“, siuntėjas „J. V.“, mokėjimo paskirtis „Vaiko išlaikymas“, už paslaugas „300 eurų“, už aptarnavimą „2 eurai“, data 2023 m. gruodžio 30 d.;

6) Kvite matomas užrašas „Pinigų pervedimas“, gavėjas „I. K.“, siuntėjas „J. V.“, mokėjimo paskirtis „Vaiko išlaikymas“, už paslaugas „300 eurų“, už aptarnavimą „2 eurai“, data 2024 m. vasario 1 d.;

7) Kvite matomas užrašas „Pinigų pervedimas“, gavėjas „I. K.“, siuntėjas „J. V.“, mokėjimo paskirtis „Vaiko išlaikymas“, už paslaugas „400 eurų“, už aptarnavimą „2 eurai“, data 2024 m. vasario 27 d. Iš viso nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. vasario 27 d. J. V. pervedė I. K. 2 400 Eur (el. b. l. 150, 159-160)

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Baudžiamoji atsakomybė, nustatyta BK 164 straipsnyje, kyla tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Aptariant šios nusikalstamos veikos sudėtį teismų praktikoje, pripažįstama, kad šios šio nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro vengimo požymis, kuris konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2008, Nr. 2K-7-68/2009, Nr. 2K-432/2013 ir kt.). Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Atsakomybė už BK 164 straipsnyje numatytą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą atsiranda po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu dėl šiame straipsnyje numatytos veikos, būtina nustatyti, jog asmuo žinojo apie pareigą mokėti nustatyto dydžio alimentus, turėjo realią galimybę tai daryti, tačiau to nedarė. Motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.

Kaltinamasis J. V., ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) su I. K., (duomenys neskelbtini) gimė E. V. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) su I. K.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimu nustatyta, jog jis mokės 145 Eur kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui. Po (duomenys neskelbtini) iš pradžių jis nemokėjo, nes neturėjo asmeninių pajamų, todėl neturėjo iš ko mokėti, mokėsi, nedirbo. Jis nei su antstoliu, nei su I. K. nesusisiekė. Taip pat nepradėjo mokėti pinigų sūnaus išlaikymui. (duomenys neskelbtini) m. buvo įsteigęs savo įmonę MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri veiklą vykdė iki (duomenys neskelbtini) m. Žinojo, jog privalo mokėti pinigus sūnaus išlaikymui, pagal gaunamas pajamas jis turėjo galimybę mokėti pinigus, tačiau nemokėjo dėl asmeninių santykių su I. K.. Kaltinamojo kaltę padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik jo paties prisipažinimas, bet ir I. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, (duomenys neskelbtini) A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2024 m. sausio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolai.

Įvertinus kaltinamojo nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimu patvirtintą 2014 m. rugsėjo 25 d. I. K. ir J. V. (duomenys neskelbtini) nutraukimo sutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – kiekvieną mėnesį turi mokėti (duomenys neskelbtini) E. V. periodines išmokas nuo sutarties pasirašymo dienos iki vaiko (duomenys neskelbtini) , tačiau vengė pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, pagal gaunamas pajamas jis turėjo galimybę mokėti pinigus, tačiau šios pareigos vengė t., y. veikė tiesiogine tyčia. Tai, kad kaltinamasis nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio pradėjo mokėti savo (duomenys neskelbtini) vaikui išlaikymą, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką nepaneigia, tačiau ši aplinkybė turi įtakos individualizuojant bausmę J. V.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta aukščiau, pripažįsta įrodyta, kad J. V. žinodamas, jog privalo (duomenys neskelbtini) vaikui teikti išlaikymą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimu patvirtintą 2014 m. rugsėjo 25 d. I. K. ir J. V. (duomenys neskelbtini) nutraukimo sutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – kiekvieną mėnesį mokėti (duomenys neskelbtini) E. V. periodinėmis išmokomis po 145 Eur (500 Lt) nuo sutarties pasirašymo dienos iki vaiko (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant I. K. priteisto (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, vengė pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, būdamas darbingas bei galėdamas tą pareigą vykdyti jos sąmoningai nevykdė, t. y. neteikė laikino išlaikymo (duomenys neskelbtini) vaikui – nemokėjo lėšų, todėl nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. susidarė 16 856 Eur įsiskolinimas vaikui išlaikyti. Tokia jo padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. V. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. l. 211-213). I. K. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 201-202, 214-215).

BK 164 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytu reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. V. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnis).

J. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Prokuratūra pareiškime nurodo, kad J. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Pažymėtina, kad analizuojama J. V. inkriminuota nusikalstama veika yra trunkamoji ir buvo daroma nuo 2014 m. iki 2023 m. rugsėjo 1 d., tai yra dar prieš ankstesnį J. V. teistumą.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ankščiau buvo teistas (el. b. l. 164-166), nedirba (el. b. l. 167-168), per paskutinius 1 metus nebaustas administracine tvarka (el. b. l. 169-170). Duomenų apie J. V. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. J. V. teigiamai charakterizuoja aplinkybė, kad jis nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio pradėjo mokėti išlaikymą savo (duomenys neskelbtini) vaikui.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. V. už BK 164 straipsnį nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 164 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas, teismo vertinimu, būtų per griežtos ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma J. V. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri viršija sankcijoje numatytą bausmės minimumą, tačiau neviršija bausmės vidurkio (laisvės apribojimo bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų) atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju J. V. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Nustatytina, kad visą bausmės vykdymo laikotarpį J. V. privalo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. išskyrus, jei tai susiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Vietoje intensyvios priežiūros J. V. skirtinas įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

J. V. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skiriama 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paliekant minėtus įpareigojimus.

V. Kiti klausimai

J. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinas.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra, kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. V. (J. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant, kad viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis turi būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Vietoje intensyvios priežiūros J. V. paskirti įpareigojimą – bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant, kad viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis turi būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Vietoje intensyvios priežiūros J. V. paskirti įpareigojimą – bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

- laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

- Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis nustatytų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

- Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

- Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

- Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

- Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

- Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

- Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

- Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

- Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.